- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-06
- Bylos Nr.
- I-1147-243/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00006-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- R. E.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos
- Advokatai
- Danguolė Žilinskienė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, pareiškėjui R. E., pareiškėjo atstovei advokatei Danguolei Žilinskienei, atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės atstovei Jolantai Bružaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. E. prašymą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinei dėl 2015-12-10 įsakymo Nr. TE-291 dalies panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir kitų reikalavimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. E. prašymu prašo panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės vado 2015-12-10 įsakymo Nr. TE-291 „Dėl R. E. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 1 punktą dalyje dėl jo atleidimo iš vidaus tarnybos ir 2 punktą, kuriuo panaikintas 2004-07-13 leidimas Nr. 156 dirbti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, įpareigoti atsakovę grąžinti jį į eitas Pakrančių apsaugos rinktinės (duomenys neskelbtini), priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos 2015-12-10 ir delspinigius nuo neišmokėtos darbo užmokesčio sumos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įskaičiuoti į vidaus tarnybos stažą ir stažą vidaus reikalų pareigūno valstybinei pensijai gauti priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš tarnybos dienos 2015-12-10 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės štabo Bendrųjų reikalų skyriaus 2015-12-09 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 42-13 „Dėl R. E. veiksmų“ 2 punktą, kuriuo siūloma atleisti jį iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą.
Prašyme pareiškėjas nurodo, jog nuo 2002-11-14 iki atleidimo ėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės (duomenys neskelbtini). Ginčijamu įsakymu už pareigūno vardo pažeminimą atleistas iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo 2015-12-09 išvadą Nr. 42-13. Argumentuoja, jog ginčijamas įsakymas nepagrįstas, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, o tarnybinio patikrinimo išvada tendencinga, šališka, grindžiama prielaidomis, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013-08-23 įsakymu Nr. IV-720 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau - Tvarka). Nurodo, jog tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2015-11-11, t.y. po to, kai jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (įtarimas jam pareikštas 2015-11-10), tačiau tarnybinio patikrinimo procedūra sustabdyta nebuvo, nors vadovaujantis Tvarkos 11 punktu paaiškėjus, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena (Tvarkos 10 punktas). Argumentuoja, jog Tvarkos 10 ir 11 punktų pažeidimai yra esminiai, todėl priimtas ginčijamas įsakymas yra neteisėtas. Prašo sustabdyti administracinę bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kol bus išnagrinėta jo atžvilgiu pradėta baudžiamoji byla.
Pareiškėjo teigimu, atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą nėra tarnybinė nuobauda, todėl ir Tarnybinio patikrinimo išvados siūlymas atleisti jį iš tarnybos yra neteisėtas bei nepagrįstas. Pareiškėjas argumentuoja, jog tarnybinio patikrinimo išvada grindžiama prielaidomis ir bendro pobūdžio teiginiais. Pripažįsta faktines aplinkybes, jog vykdydamas tarnybą Molo PKP, atlikdamas laivo „Argos“ pasienio tikrinimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo - laivo agento J. V. priėmė 20 pakelių cigarečių „LM Red Lable“ su lipdukais „For duty free sale only“, nesumokėdamas už cigaretes. Neigia ėmęs kyšį iš J. V. ir žinojęs apie jo neteisėtą veiką. Nurodo, jog cigaretės buvo maišelyje, nespėjo pažiūrėti, ar cigaretės su banderolėmis, todėl nespėjo nustatyti pažeidimo ir apie jį informuoti Imuniteto skyriaus pareigūnų iki sulaikymo. Pareiškėjo teigimu, nėra teisinio pagrindo kaltinti jį pažeidus Statutą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų etikos kodeksą. Pažymi, jog yra charakterizuojamas teigiamai, ne kartą apdovanotas ir skatintas, jaučia ypatingą atsakomybę už savo veiksmus, todėl mano, jog nėra teisinio pagrindo atleisti jį iš vidaus tarnybos, o 20 pakelių cigarečių paėmimą galima laikyti mažareikšmiu pažeidimu.
Pareiškėjas ir jo atstovė prašo sustabdyti administracinę bylą, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kol bus išnagrinėta pareiškėjo atžvilgiu pradėta baudžiamoji byla, o jeigu byla nebus sustabdyta prašo prašymą patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinė atsiliepimu pareiškėjo R. E. prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog ginčijamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės vado 2015-12-10 įsakymas Nr. TE-291 priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir tarnybinio patikrinimo 2015-12-09 išvada Nr. 42-13 „Dėl R. E. veiksmų“, surinkus pakankamai įrodymų ir išsamiai ištyrus faktines aplinkybes. Nurodo, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2015-11-07 pagal tarnybos planą pareiškėjas su vyresniuoju pasieniečiu A. M. atliko užduotį, t.y. atvykusio į Lietuvos Respubliką laivo „(duomenys neskelbtini)“ pasienio tikrinimą Klaipėdos jūrų uoste „Molo“ pasienio kontrolės punkte, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Laivo tikrinime dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ agentas J. V.. Nurodo, jog įtariant, kad šio tikrinimo metu galėjo būti susitarta dėl kyšio priėmimo iš laivo kapitono ar laivo agento ne tarnybos metu už pareigų vykdymą buvo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai ir 2015-11-10 apie 10 val. 10 min. Klaipėdoje, automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), Imuniteto poskyrio vyriausieji tyrėjai V. P. ir E. R. užfiksavo ne tarnybos metu neuniformuoto pareiškėjo ir laivo agento J. V. susitikimą, kurio metu laivo agentas išėmė iš automobilio „WV Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinės ir perdavė pareiškėjui 20 pakelių (2 blokai) cigarečių „LM Red Label“ su lipdukais „For duty ffee sale only“, t.y. prekės, kurios pagal Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 79 straipsnį gali būti realizuojamos tik ribotam subjektų ratui. Pažymi, jog pareiškėjas pripažįsta paėmęs cigaretes. Nurodo, jog pareiškėjo kaltė grindžiama Imuniteto poskyrio vyriausiųjų tyrėjų V. P. ir E. R. tarnybiniais pranešimais ir paties pareiškėjo paaiškinimu. Atsakovės teigimu, tarnybinis patikrinimas pradėtas 2015-11-11 pagal Imuniteto skyriaus viršininko tarnybinį pranešimą laikantis Tvarkos 6 punkto reikalavimų. Argumentuoja, jog nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl tarnybinio patikrinimo procedūros sustabdymo ir Tvarkos 10 ir 11 punktų reikalavimų pažeidimų, nes tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl pareigūno vardo pažeminimo, t.y. pareiškėjas, būdamas pareigūnas, davęs priesaiką Lietuvos valstybei gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, puikiai juos išmanė, jo pareiga užkirsti kelią daromiems teisės pažeidimams, tačiau pats buvo sulaikytas su nelegaliomis prekėmis (cigaretėmis). Atsakovės teigimu, tarnybinio patikrinimo stabdymas netikslingas, nes kompetentingų institucijų tyrimo rezultatai tarnybiniam patikrinimui esminės reikšmės neturėtų. Pagal Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalį pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn, neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės teisės taikymą. Argumentuoja, jog pareiškėjo veiksmai sudaro pagrindą konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą, kaip vieną iš Statuto 53 straipsnio 1 dalyje numatytų savarankiškų atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindų. Nurodo, jog pareiškėjui pareikštas įtarimas padarius BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ikiteisminiame tyrime nėra įsiteisėjęs galutinis procesinis sprendimas, tačiau tai nėra kliūtis vertinti pareiškėjo veiksmų atitikties teisės aktų, reglamentuojančių vidaus tarnybos pareigūno funkcijas bei pareigas, reikalavimams ir taikyti pareiškėjui tarnybinės atsakomybės priemones. Pažymi, jog pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, o atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą yra imperatyvi teisinė pasekmė. Nurodo, jog valstybės tarnautojas turi tinkamai atlikti savo pareigas, turi būti lojalus Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, laikytis Konstitucijos ir įstatymų gerbti, saugoti ir ginti žmogaus teises ir laisves, būti nešališkas, neutralus politinio proceso dalyvių atžvilgiu, teisingas, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepasiduoti neteisėtam spaudimui ar neteisėtiems reikalavimams, nesavavaliauti ir nepiktnaudžiauti tarnyba, kelti savo profesinę kompetenciją laikytis profesinės etikos reikalavimų, saugoti savo, kaip valstybės tarnautojo, reputaciją ir institucijos, kurioje jis dirba, autoritetą ir kt. Pareigūnų, kurių profesinė pareiga - užkirsti kelią teisės pažeidimams, tame tarpe akcizinių tabako gaminių neteisėtam patekimui į Lietuvos Respubliką, daromi nusižengimai, susiję su akcizinių prekių laikymo, gabenimo ir kt. pažeidimais formuoja negatyvų visuomenės požiūrį į Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus bei į Valstybės sienos apsaugos tarnybą kaip valstybės sienos saugumą bei viešąją tvarką užtikrinančią pasienio įstaigų ir pareigūnų visumą. Argumentuoja, jog nagrinėjamu atveju nekilo abejonių, kad pareiškėjas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą ir sumenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos autoritetą. Nurodo, jog pareiškėjui panaikintas leidimas dirbti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija Nr. 156 vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-05-22 įsakymo Nr. 7RN 40.3 punktu, pagal kurį leidimas yra panaikinamas visais atvejais, jeigu su asmeniu nutraukiami darbo (tarnybos) santykiai. Argumentuoja, jog nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas priteisti delspinigius už laikotarpį nuo neišmokėtos darbo užmokesčio sumos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovės teigimu, Delspinigių nustatymo įstatymas taikytinas tais atvejais, kai darbdavys pažeidžia teisės aktuose nustatytus, ar kitu teisės aktų numatytu būdu (sutartimi) įtvirtintus darbo užmokesčio, ar kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių mokėjimų terminus. Pažymi, jog pareiškėjas prašo priteisti delspinigius ne dėl uždelsimo su juo atsiskaityti, o nuo sumos, kuri būtų išmokėta už priverstinės pravaikštos laikotarpį teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas (b.l. 37-43).
Atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės atstovė pareiškėjo prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės vado 2015-12-10 įsakymo Nr. TE-291 „Dėl R. E. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 1 punkto dalies, kuria jis atleistas iš vidaus tarnybos, ir 2 punkto, kuriuo panaikintas 2004-07-13 leidimas Nr. 156 dirbti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (b.l. 49), teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamu atsakovės 2015-12-10 įsakymu Nr. TE-291 pareiškėjas, ėjęs Pakrančių apsaugos rinktinės (duomenys neskelbtini), atleistas iš vidaus tarnybos 2015-12-10. Įsakymas priimtas atsižvelgiant į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės štabo Bendrųjų reikalų skyriaus 2015-12-09 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 42-13 „Dėl R. E. veiksmų“ ir vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame įtvirtintas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas – jei pareigūnas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą.
Vidaus tarnybos statuto (redakcija, galiojusi nuo 2015-04-03 iki 2015-12-31) (toliau – Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jeigu savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Pareigūno vardo pažeminimo sąvokos apibrėžimas įtvirtintas Statuto 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Atleidimas iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, t. y. dėl pareigūno vardo pažeminimo, nėra tarnybinė nuobauda, o laikomas savarankišku vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindu (žr. LVAT 2012-04-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1929/2012, 2014-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-518/2014, 2015-01-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2783/2014, 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015, kt.). Pagrindas taikyti minėtą įstatymo normą paprastai paaiškėja atlikus galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, kurio atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) (2013-08-23 redakcija Nr. 1V-720, galiojusi nuo 2013-08-28 iki 2016-01-01). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra individualaus administracinio akto, kuria paskirta tarnybinė nuobauda arba priimtas sprendimas dėl atleidimo iš tarnybos, motyvuojamoji dalis, kurią teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, atleidimo iš tarnybos pagrįstumo ir teisėtumo, vertina kaip to akto sudedamąją (motyvuojamąją) dalį. Nors pareiškėjas formuluoja savarankišką reikalavimą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės štabo Bendrųjų reikalų skyriaus 2015-12-09 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 42-13 „Dėl R. E. veiksmų“ 2 punkto, kuriuo siūloma atleisti jį iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, panaikinimo, nagrinėjamu atveju, tarnybinio patikrinimo metu nustačius Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą atleidimo iš tarnybos pagrindą – pareigūno vardo pažeminimą, tarnybinio patikrinimo išvada laikytina skundžiamo įsakymo motyvuojamąja dalimi, o ne savarankišku administraciniu aktu.
Pareiškėjui prašant sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, kol įsiteisės procesinis sprendimas jo atžvilgiu atliekamame ikiteisminiame tyrime ir baudžiamojoje byloje ir argumentuojant, kad atliekant tarnybinį patikrinimą pažeisti Aprašo 10 ir 11 punktų reikalavimai, pažymėtina, jog pagal Aprašo 10 punktą, gavus Aprašo 6 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius pagal Aprašo 11 punktą, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas, išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą. Kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama ir baigiama laikantis šio Aprašo reikalavimų. Įvertinus nurodytų teisės normų turinį matyti, jog Aprašo 10, 11 punktų reikalavimų pažeidimus konstatuoti galima tik tuo atveju, kai nustatyta, kad buvo neįmanoma atriboti pareigūno veikos nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo. Būtent ši aplinkybė turi pagrindinę reikšmę sprendžiant dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjui 2015-11-10 pareikštas įtarimas padarius BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už tai, kad jis savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t.y. 2015-11-10 apie 13.15 val. prie (duomenys neskelbtini)namo, Klaipėda, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ laivo agento J. V. priėmė 20 pakelių cigarečių „LM Red Label“ už savo, kaip statutinio valstybės tarnautojo – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės (duomenys neskelbtini), teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – 2015-11-07 atliekant atvykusio į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą laivo „(duomenys neskelbtini) pasienio tikrinimą Molo pasienio kontrolės punkte prie krantinės Nr. 6 (b.l. 14). Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nurodoma, jog pareiškėjui pareikštas įtarimas dėl veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tačiau taip pat nurodyta, jog minėtais veiksmais pareiškėjas galimai pažemino pareigūno vardą (b.l. 53). Tai reiškia, jog įtarime ir pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nurodytos veikos objektyvioji pusė nors iš esmės ir sutampa, tačiau tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo veiksmai vertinti jo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, nustatytų funkcijų ir pareigų vykdymo/nevykdymo ir pareigūno statuso kontekste. Teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmuose esant pareigūno vardo pažeminimo požymių ir jam pačiam pripažinus faktines aplinkybes, baudžiamosios bylos baigtis nagrinėjamu atveju prejudicinės reikšmės neturi, todėl atliekant tarnybinį patikrinimą egzistavo visos sąlygos atriboti pareiškėjo padarytą pareigūno vardą žeminančią veiką nuo nusikalstamos veikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-05-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1222/2014). Pažymėtina, jog pagal Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalį pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn, neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės teisės taikymą, ta pati nuostata įtvirtinta ir Tvarkos 35 punkte. Sprendžiant dėl pareigūno tarnybinės atsakomybės, jo veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui pagal administracinę ar baudžiamąją teisę, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad tarnybinio patikrinimo procedūra ar administracinės bylos teisena turi būti privalomai stabdoma, kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime ar baudžiamojoje byloje (pvz. žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2664-575/2016). Dėl šių motyvų pareiškėjo prašymas stabdyti administracinę bylą iki kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla netenkintinas.
Iš bylos duomenų ir faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Imuniteto poskyrio viršininko 2015-11-11 tarnybinį pranešimą Nr. 168-1634 pradėtas tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu dėl pareigūno vardo pažeminimo (b.l. 52). Pareiškėjui tą pačią dieną pasirašytinai įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo ir pasiūlyta pateikti paaiškinimą iki 2015-11-16 (b.l. 53). Nurodyti veiksmai atlikti Aprašo 6, 20 punktuose nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėjas 2015-11-16 prašymu prašė pratęsti terminą paaiškinimui pateikti iki 2015-11-26 (b.l. 61) ir paaiškinimą pateikė 2015-11-25 (b.l. 51). Iš paaiškinime esančios vizos matyti, jog paaiškinimas buvo priimtas ir prijungtas prie tarnybinio patikrinimo medžiagos (b.l. 51). Pareiškėjo teisės pateikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus nebuvo pažeistos. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 42-13 surašyta 2015-12-09, ji patvirtinta ir 2015-12-10 priimtas ginčijamas įsakymas Nr. TE-291, kuriuo pareiškėjas atleistas iš tarnybos (Aprašo 22, 23, 24.1, 28, 32 punktai). Konstatuotina, jog tarnybinio patikrinimo procedūra atlikta nepažeidžiant Aprašo reikalavimų. Pareiškėjas nenurodo kitų procedūrinių pažeidimų atliekant tarnybinį patikrinimą, išskyrus tuos, kuriuos teismas aptarė dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo.
Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jeigu savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Minėta, jog šio punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, iš kurios matyti, jog pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su dviejų teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymu: pareigūno kaltės dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; ši veika turi sukelti pasekmes – akivaizdžiai žeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Statuto 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtos veikos pasekmes, akivaizdžiai žeminančiu vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiu pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojančiu laikytinas toks pareigūnų elgesys, kuris akivaizdžiai kertasi su įprastinėmis visuotinai pripažintomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš atitinkamos statutinės sistemos pareigūnų (žr., pvz., LVAT procesinius sprendimus administracinėse bylose: 2004-01-27 Nr. A7-165/2005, 2008-03-12 Nr. A143-231/2008, 2008-10-27 Nr. A143-520/2009, 2010-02-22 Nr. A556-27/2010, 2010-07-29 Nr. A575-945/2010, 2012-06-29 Nr. A520-2412/2012, 2015-05-15 Nr. A-1934-146/2015, 2015-06-09 išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015, 2015-07-01 Nr. A-2442-756/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad vidaus tarnybos pareigūnams keliami itin aukšti tarnybinės drausmės ir nepriekaištingo elgesio standartai, prieš pradėdamas eiti pareigas vidaus tarnyboje, pareigūnas Statuto 12 straipsnio nustatyta tvarka prisiekia tarnauti Lietuvos valstybei, t. y. būti ištikimam Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų ginant žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.
Iš tarnybinio patikrinimo išvados turinio matyti, jog pareiškėjui formuluojamo kaltinimo apimtį sudaro tai, jog jis 2015-11-07 vykdydamas tarnybą Molo pasienio kontrolės punkte, atlikdamas į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą laivo „(duomenys neskelbtini) pasienio tikrinimą, sutiko priimti ir 2015-11-10 apie 13.15 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėda, priėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ laivo agento J. V. 20 pakelių cigarečių „LM Red Label“ su lipdukais „For duty ffee sale only“, t.y. be banderolių. Išvadoje konstatuota, jog tokiais veiksmais pareiškėjas sąmoningai tyčia pažeidė Statuto 3 straipsnio 9 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintas bendrąsias vidaus tarnybos pareigūnų pareigas, pagal 12 straipsnį duotą pareigūno priesaiką, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2015-04-06 įsakymu Nr. 4-148 patvirtinto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 6.6, 6.9, 6.12, 17.1 punktus, formuoja negatyvų visuomenės požiūrį į Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus, kaip valstybės tarnautojus, turinčius viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, bei į Valstybės sienos apsaugos tarnybą, kaip valstybės sienos saugumą ir viešąją tvarką užtikrinančią pasienio įstaigų ir pareigūnų visumą, todėl traktuotinas kaip pareigūno vardo pažeminimas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos autoriteto menkinimas (b.l. 44-48). Pažymėtina, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje reiškiami kaltinimai suformuluoti aiškiai, nurodyti teisės aktų reikalavimai, kuriuos pareiškėjas pažeidė.
Statuto 3 straipsnio 9 dalies 1 punkte įtvirtinta pareigūno pareiga gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises bei laisves, 2 dalyje įtvirtinta pareigūno pareiga sužinojus apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui, 12 straipsnyje įtvirtinta pareigūno duodama priesaika, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyti svarbiausi valstybės tarnautojų veiklos etikos principai, o būtent – pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, nesavanaudiškumas, padorumas, nešališkumas, atsakomybė, viešumas ir pavyzdingumas, Etikos kodekso (redakcija, galiojusi nuo 2015-04-22 iki 2015-11-27) 6.6 punkte įtvirtinta Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno pareiga vykdant pareigas vengti veikimo ar neveikimo, kurie kenktų Valstybės sienos apsaugos tarnybos reputacijai, kitų pareigūnų autoritetui, juos kompromituotų, 6.9 punkte – vengti elgesio, kuris galėtų būti suprastas kaip reikalavimas duoti kyšį, ar atlikti kitus veiksmus, nesusijusius su tarnybinėmis pareigomis, informuoti tiesioginį vadovą apie daromą neteisėtą įtaką, 6.12 punkte – vengti viešų ir privačių interesų konflikto, spręsti visus kylančius konfliktus taip, kad būtų apginti viešieji interesai, 17.1 punkte įtvirtinta pareigūno pareiga ne tarnybos metu elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, kultūra būti pavyzdys kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą Valstybės sienos apsaugos tarnybos sistemą. Išdėstyto teisinio reguliavimo pagrindu konstatuotina, jog teisės aktais Valstybės sienos apsaugos tarnybai, o taip pat ir pareiškėjui kaip šios sistemos tarnautojui, pavestos labai svarbios valstybės sienos apsaugos ir viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijos. Valstybė ir visuomenė turi teisėtą lūkestį, kad šios sistemos pareigūnai laikysis valstybei duotos priesaikos, sąžiningai atliks jiems pavestas funkcijas, nepiktnaudžiaus tarnyba, jų elgesys tarnyboje ir ne tarnybos metu bus nepriekaištingas. Ginčo atveju pareiškėjas yra vidaus reikalų sistemos, kurios viena iš pagrindinių užduočių yra nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų prevencija, išaiškinimas bei atitinkamų poveikio priemonių pažeidėjams taikymas, pareigūnas, todėl išvardytų teisės aktų reikalavimų kontekste ir vertinant visuomenės požiūriu, situacija, kai vidaus reikalų sistemos atstovas (šiuo atveju valstybės sienos apsaugos pareigūnas) davęs priesaiką Lietuvos valstybei gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, puikiai juos išmanydamas ir turėdamas neginčijamą pareigą užkirsti kelią daromiems teisės pažeidimams, pats buvo sulaikytas su nelegaliomis prekėmis (cigaretėmis), iš anksto susitaręs priėmęs jas be atlygio iš asmens, kurio atžvilgiu turi valdingus įgaliojimus, nevykdo pagrindinių valstybės sienos apsaugos uždavinių ir konkrečių jam pavestų pareigų, akivaizdžiai kelia nepasitikėjimą visa valstybės sienos apsaugos bei vidaus reikalų sistema ir ją kompromituoja. Byloje nekyla ginčo dėl tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, nes pareiškėjas pripažįsta, kad 2015-11-10 apie 13.15 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėda, priėmė nesumokėdamas pinigų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ laivo agento J. V. 20 pakelių nelegalių cigarečių. Pareiškėjo teiginiai, jog nežinojęs apie tai, kad cigaretės nelegalios ir kad tai sužinojęs būtų nedelsiant pranešęs policijai ir vadovybei, tačiau nesuspėjo to padaryti, nes buvo sulaikytas, nepaneigia jo kaltės. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas iš anksto susitarė dėl tikslaus laiko ir vietos (laivo patikrinimą atliko 2015-11-07, o cigaretes paėmė 2015-11-10 prie prekybos centro), turėjo galimybę numatyti jų nelegalumą prekybos rinkoje ir cigaretes paėmė nesumokėdamas pinigų, sudaro pagrindą vertinti pareiškėjo veiksmus kaip pareigūno vardo pažeminimą, nes pareiškėjas savo elgesiu rodė nepagarbą visuomenei, žemino pareigūno vardą, diskreditavo vidaus reikalų instituciją ir jo elgesys buvo nesuderinamas eitomis pareigomis. Teismo vertinimu, byloje surinkti faktiniai duomenys patvirtina pareiškėjo kaltę, jo elgesys pagrįstai kvalifikuotas kaip pareigūno vardo pažeminimas. Konstatuotina, jog atsakovė tinkamai įvykdė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, todėl pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas byloje surinktais leistinais bei pakankamais įrodymais.
Pareiškėjui argumentuojant, jog jo padaryta veika buvo mažareikšmė, o jis vidaus reikalų sistemoje ištarnavo 23 metus, tarnybinių nuobaudų neturėjo, buvo nuolat skatinamas ir charakterizuojamas teigiamai, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog sprendžiant dėl pareigūno atleidimo pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, turi būti tik įvertinama, ar pakanka faktinių duomenų atleisti pareigūną už pareigūno vardo pažeminimą (žr. LVAT 2012-09-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2746/2012, 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015). Pagal Vidaus tarnybos statuto normas vidaus reikalų įstaigos vadovui nenumatyta alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Tai reiškia, kad atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą – imperatyvi Statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis ir kurios taikymui (atsiradimui) ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose: 2007-03-26 Nr. A4-189/2007, 2011-03-14 Nr. A662-193/2011, 2011-12-12 Nr. A63-2220/2011, 2012-04-30 Nr. A662-1929/2012, 2012-10-14 Nr. A438-2659/2012, 2015-11-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1250-261/2015, 2015-12-01 Nr. eA-3924-575/2015 kt.).
Skundžiamo įsakymo 2 punktu panaikintas pareiškėjui 2004-07-13 išduotas leidimas Nr. 156 dirbti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas, kai su paslapčių subjektu nutraukiami darbo (tarnybos) santykiai. Konstatuotina, jog Įsakymo 1 punktu atleidus pareiškėją iš vidaus tarnybos, teisėtai ir pagrįstai panaikintas jam išduotas leidimas dirbti su slapta informacija.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės vado 2015-12-10 įsakymo Nr. TE-291 „Dėl R. E. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 1 punktas dalyje dėl jo atleidimo iš vidaus tarnybos ir 2 punktas, kuriuo panaikintas 2004-07-13 leidimas Nr. 156 dirbti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjo prašyme išdėstytų argumentų pagrindu. Pareiškėjo prašymas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu. Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo išvestiniai reikalavimai dėl grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, delspinigių priteisimo, priverstinės pravaikštos laikotarpio įskaičiavimo į vidaus tarnybos stažą ir stažą vidaus reikalų pareigūno valstybinei pensijai gauti (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 6 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Pareiškėjo prašymas nepatenkintas, todėl jis neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
atmesti pareiškėjo R. E. prašymą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės vado 2015-12-10 įsakymo Nr. TE-291 dalies panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir kitų reikalavimų.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.