Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Vilniaus PN), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2021 m. kovo 24 d. jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN buvo grubiai pažeidžiamos jo teisės, apsunkinamos kalinimo sąlygos, žeminamas pareiškėjo orumas bei trikdoma sveikata. Pareiškėjui kalint Vilniaus PN gyvenamojo korpuso patalpose Nr. 18, Nr. 6, Nr. 2, Nr. 12, Nr. 21, Nr. 54, Nr. 3, Nr. 7 ir Nr. 40 nebuvo užtikrinamas tinkamas gyvenamasis plotas. Gyvenant perpildytose kamerose, įskaitant ir baldus, nelikdavo laisvo ploto judėjimui. Pareiškėjas šiose Vilniaus PN gyvenamojo korpuso patalpose nuolat jautėsi stebimas kitų nuteistųjų/suimtųjų, jam trūko privačios erdvės.

3. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN gyvenamojo korpuso patalpose Nr. 18, Nr. 6, Nr. 2, Nr. 12, Nr. 21, Nr. 54, Nr. 3, Nr. 7 ir Nr. 40 nebuvo užtikrinamas tinkamas dieninis apšvietimas. Dėl prasto apšvietimo ašarojo akys, todėl tekdavo eiti rašyti į tualetą, kur apšvietimas yra geresnis. Gyvenamojo korpuso patalpoje Nr. 40 nebuvo apšvietimo, o Vilniaus PN administracija nurodydavo, kad šiuo metu neturi lempučių ir įrankių sutvarkyti dieninio apšvietimo. Iš lauko pusės uždėtos grotos buvo su smulkiais tarpais, dėl kurių sunkiai patekdavo natūralus dieninis apšvietimas į gyvenamąsias patalpas. Be to, minėtose Vilniaus PN gyvenamojo korpuso patalpose nebuvo įrengtos šiukšliadėžės. Pasikreipus raštu ar žodžiu į Vilniaus PN administraciją buvo atsakoma, kad šiukšliadėžė bus įrengta arba atnešamas bet koks kibiras.

4. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 14 d. bei nuo 2021 m. vasario 11 d. iki 2021 m. kovo 13 d. nebuvo leidžiama išsiskalbti drabužių, kadangi tuo metu pareiškėjas atlikinėjo jam paskirtą nuobaudą, t. y. 30 parų kamerų tipo patalpose. Pareiškėjas daug kartu kreipėsi tiek žodžiu, tiek raštu į Vilniaus PN administraciją, tačiau jam vis vien tekdavo vaikščioti su nešvariais drabužiais. 2021 m. sausio 24 d. Vilniaus PN 2-ojo korpuso kamerų tipo patalpoje Nr. 2 įvyko gaisras, o tuo metu pareiškėjas buvo patalpoje Nr. 3, todėl jo visi rūbai kvepėjo smalkėmis. Net ir po šio incidento, pareiškėjui pasikreipus į Vilniaus PN administraciją nebuvo suteikta galimybė išsiskalbti rūbų. Pareiškėjas taip pat pridūrė, kad Vilniaus PN 2-ojo gyvenamojo korpuso patalpose nėra įrengta džiovykla. Viršutiniai drabužiai išskalbiami vieną kartą per savaitę, tačiau apatinius drabužius dažniausiai tekdavo skalbti rankomis, pačiam pareiškėjui, o kamerose jų nėra kur džiauti.

5. Pareiškėjo teigimu, nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 14 d. bei nuo 2021 m. vasario 11 d. iki 2021 m. kovo 13 d. jam (pareiškėjui) nebuvo suteikta patalynė. Prieš patenkant į kamerų tipo patalpas, pareiškėjas savo asmeninę patalynę padėjo į daiktų sandėlį. Nuobaudos atlikimo metu, Vilniaus PN administracija neleido pareiškėjui naudotis asmenine patalyne. Vilniaus PN administracija ignoravo pareiškėjo prašymus, nes jis buvo uždaromas po 17 val., kada sandėlio darbuotojai jau nebedirba, todėl buvo nurodoma laukti kitos dienos. Kitą dieną pasikreipus į Vilniaus PN administraciją buvo nurodoma, kad papildomai niekas neves į sandėlį. Atliekant nuobaudą pareiškėjas neturėjo teisės naudotis asmenine patalyne, todėl turėjo miegoti su nešvaria antklode, kuri buvo be patalynės. Dėl higienos neužtikrinimo, pareiškėjui paūmėjo odos liga.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus PN 2-ojo gyvenamojo korpuso kamerose visą laikotarpį buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, langai izoliuoti grotomis. Pareiškėjas negalėjo nusivalyti nei langų, nei palangės. Gulint lovoje ant galvos krisdavo dulkės. Kamerų tipo patalpose pareiškėjui nebuvo suteiktos valymo priemonės, todėl tekdavo gyventi antisanitarinėmis sąlygomis.

7. Pareiškėjo teigimu, išsimaudyti duše buvo leidžiama vieną kartą per savaitę, todėl tekdavo būti nesipraususiam ir su nešvariais drabužiais. Taip pat nebuvo suteikiamas tinkamas pasivaikščiojimo kieme laikas. Kadangi pareiškėjas Vilniaus PN buvo laikomas drausmės grupėje, būdavo išvedamas į kiemelį su kitais kameroje esančiais nuteistaisiais, kur vienam asmeniui tekdavo plotas, kuris sudarė 1 kv. m plotį ir 3 kv. m ilgį, tačiau įrengus suoliukus, šiukšliadėžes, šis plotas dar labiau sumažėjo.