Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-13 · Byla Nr. ATP-1145-319/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-13
Bylos Nr.
ATP-1145-319/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Pažeidėjas
A. Š.
Suinteresuotas asmuo
G. R.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1145-319/2014Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00733-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. Š. ir suinteresuoto asmens – G. R. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimo A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimu A. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 str. – 4500Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) bauda su transporto priemonės Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu už tai, kad 2014 m. rugsėjo 2 d. 14.40 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatyta 2,29 promilės) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės vairavo automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

A. Š. skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-09-22 nutarimą, prašo jį pakeisti ir pritaikius ATPK 30¹ str. neskirti automobilio konfiskavimo ir sumažinti paskirtos piniginės baudos dydį nuo 4500 Lt iki 3000 Lt. Skunde nurodo, jog neneigia ir sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarime konstatuotomis aplinkybėmis, jog padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 str. Šias faktines aplinkybes pilnai pripažino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, smerkė save dėl lengvabūdiško poelgio ir kilusių teisinių pasekmių. Tikėjosi, kad teismas objektyviai įvertins visas byloje esančias aplinkybes, t.y. atsižvelgs į jo asmenybę (praeityje neteistas, niekada nebaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus), turtinę padėtį (nedirba ir neturi pastovių pajamų), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, lengvinančią aplinkybę – nuoširdų pripažinimą padarius teisės pažeidimą, kad bei padarytu pažeidimu nesukėlė skaudžių pasekmių, taikys ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirs švelnesnę negu numatyta įstatyme administracinę nuobaudą. Tačiau teismas neįvertinęs visų buvusių aplinkybių visumos, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos švelnesnis taikymas neprieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, paskyrė ne mažesnę negu įstatyme numatytos baudos minimumas piniginę baudą, bet dar ir taikė neimperatyvią įstatymo nuostatą, susijusią su kitam asmeniui priklausančio automobilio konfiskavimu.

Š. apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė tik todėl, kad nutarimas buvo paruoštas (atspausdintas) dar nepradėjus iš esmes nagrinėti administracinio teisės pažeidimo medžiagos. Tai grindžia tuo, jog teismo posėdžio metu posėdžio eiga nebuvo protokoluojama (nebuvo posėdžio sekretorės), nedaromas garso įrašas ir nebuvo kreipiamas dėmesys nei į apelianto, nei į suinteresuoto byloje asmens G. R. paaiškinimus, apgailestavimus ir prašymus nekonfiskuoti automobilio. Apeliantas įsitikinęs, kad konfiskuojant kito asmens turtą, kuris tiesiogiai nėra susijęs su jokiu pažeidimu yra neteisinga ir neteisėta. Dėl padaryto pažeidimo A. Š. buvo apklaustas, tačiau niekur neteigė, kad konfiskuoto automobilio savininkas G. R. būtų davęs, liepęs ar prašęs vairuoti jo automobilį. G. R. to padaryti negalėjo, kadangi įvykio dieną iki A. Š. vairuojant jo automobilį jis buvo sunkiai apgirtęs, nekontroliavo savo elgesio ir miegojo savo automobilyje, todėl jis ėmėsi vairuoti automobilį savavališkai, be specialaus šeimininko leidimo.

Š. prašo atsižvelgti į jo jauną amžių ir į tai, kad yra bedarbis anksčiau niekada neteistas ir nebaustas už jokius KET pažeidimus, taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir nekonfiskuoti automobilio, paskirti jam mažesnę nei įstatyme numatytą administracinę nuobaudą.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo G. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-09-22 nutarimą dalyje dėl automobilio konfiskavimo. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismo nutarimas dalyje dėl automobilio Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo yra neteisėtas, kadangi teismas priimdamas šį nutarimą netinkamai, nepilnai ir neobjektyviai įvertino visas aplinkybes, faktus, surinktus byloje įrodymus, o taip pat ir apelianto fiziologinę būklę prieš pažeidimo padarymą ir po jo.

G. R. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jis teisminio nagrinėjimo metu davė parodymus apie tai, kad savo automobilio vairuoti pažeidimą padariusiam asmeniui nedavė ir jis automobilį vairavo be leidimo. Tačiau, bylą nagrinėjusios teisėjos priremtas tariamai surinktais įrodymais, su kuriais nebuvo susipažinęs bei savo neadekvatumo įvykio metu dėl sunkaus girtumo laipsnio ir nesiorientavimo aplinkoje, teisme negalėjo kategoriškai paneigti tos aplinkybės, kad jis A. Š., anot surinktų byloje įrodymų, leido (davė) vairuoti savo automobilį.

Apeliaciniame suinteresuoto asmens skunde nurodoma, kad jis pažeidimo padarymo dieną vartojo alkoholinius gėrimus, kuomet buvo stipriai apgirtęs, draugai nuvedė jį į automobilį ir paguldė. Prabudo, kai automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų. O dar po valandos policijos pareigūnai nustatė sunkų (2,73 promilės) girtumo laipsnį. Apeliantas apgailestauja dėl savo lengvabūdiško elgesio, kad įvykio dieną suvartojo pernelyg didelį kiekį alkoholio, būdamas blaivus nebūtų leidęs vairuoti kitam asmeniui, tuo labiau neturinčiam teisės vairuoti. Teismas neteisingai konstatavo, kad G. R. leido A. Š. vairuoti automobilį todėl, kad jam atrodė, jog pastarasis yra blaiviausias. Tokių duomenų išnagrinėtoje byloje nėra, nes jų nenurodė ir kartu automobilyje važiavę bei policijoje apklausti A. Š., S. B. ir E. R..

Apeliacinio skundo autoriaus teigimu, nutarimas konfiskuoti, ne tiesiogiai administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui, o jam priklausantį automobilį yra tiek jam, tiek ir jo šeimai didžiulis smūgis. Tokio sprendimo pasekmė ne tik pasunkins ir taip sunkią šeimos materialinę būklę. Šeimoje du nepilnamečiai vaikai, sutuoktinė niekur nedirba, turėjo tik vienintelį automobilį, kuris jam buvo priemonė užtikrinanti ne tik šeimos pragyvenimą, bet ir sprendžiant mamos būtinus socialinius buitinius reikalus. Praradęs automobilį dėl finansinių lėšų stygiaus neįstengtų nusipirkti kito automobilio. Sunkią materialinę padėtį rodo ir tas faktas, jog apelianto sutuoktinė yra paėmusi vartojamąjį kreditą. G. R. dėl didelės bedarbystės kaimiškame rajone, pastovaus darbo neturi, todėl esant galimybėms dirba tik pagal vienkartinius verslo liudijimus. Po šio įvykio ir automobilio sulaikymo G. R. buvo priverstas nutraukti darbus, todėl iškilo reali grėsmė šeimos materialiniam išlaikymui.

Atsiliepimas

Atsiliepimuose į A. Š. ir G. R. apeliacinius skundus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas sutinka su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-09-22 nutarimu, ir prašo apeliacinius skundus atmesti.

A. Š. ir G. R. apeliaciniai skundai netenkinami.

A. Š. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 129 str. numatytus pažeidimus. Ginčo dėl šių pažeidimų nėra, todėl ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi jokio pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Apeliaciniame A. Š. skunde prašoma taikyti ATPK 30¹ str., sumažinti paskirtą baudą ir netaikyti automobilio konfiskavimo, apeliaciniame G. R. skunde prašoma netaikyti automobilio konfiskavimo, todėl aukštesnysis teismas patikrina skundžiamą nutarimą tik toje dalyje, dėl kurios paduotas skundas (ATPK 302¹¹ str.).

Pagal ATPK 129 str. transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones – užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą konstatuoja, jog skundžiamu 2014-09-22 nutarimu A. Š. paskirta teisinga nuobauda, ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti pažeidėjui ATPK 30¹ str. nuostatas ir švelninti jam paskirtą ATPK 129 str. numatytą nuobaudą, nėra.

ATPK 30¹ str. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Skunde nurodytos aplinkybės, kad A. Š. pripažino padaręs pažeidimą ir dėl to gailisi, sunkinančių aplinkybių jo veikoje nėra, yra nedirbantis, jauno amžiaus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, kad nesukėlė skaudžių pasekmių, sudaro pagrindą individualizuoti bausmę sankcijos ribose, tačiau nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Bylos duomenys patvirtina, kad apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą A. Š. už ATPK 129 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertino padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę (galiojančių administracinių nuobaudų neturi), jo turtinę padėtį (nedirbantis). Apeliantas vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, kai nustatytas vidutinis 2,29 promilių girtumo laipsnis, padarytas itin šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuriuo buvo sukeltas pavojus ne tik paties pažeidėjo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ar jų turtui.

Atsižvelgiant į nurodytas nuobaudos skyrimui svarbias aplinkybes, įskaitant ir skunde nurodytas, daroma išvada, kad teismas A. Š. už šiurkštų ir vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų paskyrė tinkamą nuobaudą – baudą, kuri atitinka sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį su transporto priemonės konfiskavimu. Tokią nuobaudą laikyti per griežta nėra pagrindo. Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nenustatyta.

Sutiktina su apeliacinių skundų argumentais, kad ATPK 129 str. sankcijoje numatyta papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas, yra ne privaloma, o alternatyvi nuobauda, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 129 str. pažeidimą gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, t. y., teisės pažeidėjas automobilį valdė ar naudojo neteisėtai. Taigi, netaikydamas byloje G. R. priklausančios transporto priemonės, kuri buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimo, teismas turi nustatyti teisiškai reikšmingą faktą, kad automobilis, kuriuo A. Š. padarė ATPK 129 str. numatytą pažeidimą, buvo paimtas ir naudotas prieš jo savininko valią. Konfiskuoto automobilio savininkas G. R. apeliaciniame skunde, teigia, jog A. Š. neleido vairuoti automobilio, buvo neblaivus ir miegojo savo automobilyje, kai jį vairavo A. Š.. G. R. taip pat teigia, jog apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis pažeidimo padarymo metu buvo neblaivus, todėl leido vairuoti automobilį A. Š., nes buvo priremtas teisėjos, tariamai surinktais įrodymais, su kuriais jis nebuvo susipažinęs, todėl davė tokius parodymus. Aukštesnysis teismas, šią apeliaciniame skunde iškeltą versiją vertina, kaip bandymą išvengti jam nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimo. G. R. žinojo apie jo automobiliu padarytą pažeidimą, bei apie nagrinėjamą bylą, nuo pažeidimo iki bylos nagrinėjimo teisme praėjo 20 dienų, jis dalyvavo bylos nagrinėjime, todėl turėjo galimybę susipažinti su byloje esančia medžiaga. Be to, šiuos teiginius paneigia G. R. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog įvykio metu jis buvo neadekvatus ir todėl teisme negalėjo paneigti, kad leido (davė) A. Š. vairuoti automobilį.

Kita vertus, net ir įvertinus, G. R. ir A. Š. apeliaciniuose skunduose nurodomas aplinkybes, jog G. R. nedavė leidimo A. Š. naudotis jam priklausančiu automobiliu, vis tiek nėra pagrindo daryti išvadą, jog automobilio savininkas ėmėsi atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo (KAT nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. ATP-745-290/2012 ir Nr. ATP-640-397/2013). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Aplinkybė, kad G. R. pats pažeidimo padarymo metu neblaivus miegojo automobilyje, patvirtina, kad automobilio savininkas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nepasirūpino, jog jam priklausančiu automobiliu nepasinaudotų asmuo, neturintis teisės vairuoti ir esantis neblaivus. Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, jog automobilis buvo paimtas prieš savininko valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai, todėl šiuo atveju spręsti apie susiklosčiusios situacijos išskirtinumą nėra jokio pagrindo. Aukštesniojo teismo vertinimu, G. R. nesiėmė reikiamų priemonių, jog jam priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti, todėl pripažintina, kad transporto priemonė buvo konfiskuota pagrįstai.

Šalies argumentai

G. R. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad transporto priemonė jam reikalinga dėl šeimyninių aplinkybių (augina du nepilnamečius vaikus, prižiūri mamą) bei darbo reikmėms, taip pat, kad jo šeimos materialinė padėtis yra sunki, negali būti pripažintos išimtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis nekonfiskuoti transporto priemonės. Pažymima, jog G. R. žinojo, kad automobilis jam yra reikalingas, tiek darbinei veiklai vykdyti, tiek šeimos poreikiams tenkinti ir nepasirūpino, kad juo nebūtų padarytas pažeidimas.

Suinteresuoto asmens skundo argumentai, jog konfiskavus ne pažeidėjui priklausantį automobilį, ši sankcijos dalis palies tik suinteresuotą asmenį G. R., atmetami kaip nepagrįsti. G. R. patiriami nepatogumai yra jo nerūpestingo elgesio pasekmė. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 yra nurodęs, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl daikto savininkas gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą (LVAT nutartis Nr. N261-4264/2011).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. argumentas, jog skundžiamas nutarimas buvo paruoštas iš anksto, nes nebuvo daromas posėdžio garso įrašas, nebuvo posėdžio sekretorės ir posėdis nebuvo protokoluojamas, atmetamas, kaip nepagrįstas. Iš skundžiamo nutarimo aiškiai matyti, kad buvo apklaustas tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek suinteresuotas asmuo, visi įrodymai aprašyti, todėl darytina išvada, jog teismas savo procesinį sprendimą grindė tik tais įrodymais, kurie teismo posėdyje buvo ištirti, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl atlikto įrodymų tyrimo ir jo pagrindu padarytų išvadų. Taigi, šiuo atveju teismo posėdžio protokolo nebuvimas nesudaro pakankamo pagrindo priimtam teismo procesiniam sprendimui naikinti (LVAT nutartys N-444-729/2010, N62-383/2011)

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai netenkinami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. Š. ir G. R. apeliacinių skundų netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Rimas Švirinas