- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-09-26
- Bylos Nr.
- II-38-336/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Pažeidėjas
- V. M.
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant :
administracinę nuobaudą skyrusios institucijos Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK atstovui G. Č.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal V. M. skundą Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyriui dėl administracinės nuobaudos panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio pareigūnas 2014-07-31 surašė V. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2014-02-11, 16 val. 00 min., Kėdainių mieste, ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu, 305 metrų kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje, pastatė stovėti automobilį Volkswagen (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 333 punkto reikalavimus (b. l. 62). Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2014-08-13 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 66N-16743026-14 V. M. už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 4 d., skirta 300 Lt bauda (b. l. 68).
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. M. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti jam skirtą administracinę nuobaudą. Nurodė, kad nutarimas administracinėje teisės byloje surašytas pakartotinai. Dėl identiškai vienodų administracinių bylų buvo tiek Kėdainių rajono apylinkės teismo, tiek ir Kauno apygardos teismo nutarimai, kuriais bylos nutrauktos. Prašo panaikinti administracinio teisės pažeidimo bylas ir jas nutraukti.
Teismo posėdžio metu V. M. nurodė, kad skundą palaiko. Nurodė, kad skunde neteisingai nurodė skundžiamo nutarimo datą, todėl datą patikslina, nurodo, jog skundžia jo atžvilgiu priimtą rugpjūčio 13 d. nutarimą. Nurodė, kad jam buvo surašytas protokolas už tai, kad 2014-02-11, apie 16 val. (duomenys neskelbtini) g., pastatė automobilį stovėti kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje. Nurodė, kad jis pažeidimo nepadarė, nes iki vasario 27 d. nebuvo jokio draudžiamojo kelio ženklo. Nurodė, kad važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) g., sankryžoje į (duomenys neskelbtini) g., stovėjo kelio ženklas „Stovėti draudžiama“ būtent dešinėje kelio pusėje. Bet pravažiavus iki įvažiavimo į gyvenamąją zoną, ties ta vieta gaunasi kelio ženklo galiojimo pabaiga, t. y. kelio ženklas toliau nebegalioja. Išvažiuojant iš gyvenamosios zonos (duomenys neskelbtini) g., yra kelio ženklas „Gyvenamosios zonos pabaiga“. Toje vietoje jokio draudžiamojo kelio ženklo, kuris draudžia statyti automobilį, pažeidimo padarymo metu nebuvo. Jis yra pastatytas ties (duomenys neskelbtini) gatve ir jo galiojimas yra iki išvažiavimo iš gyvenamosios zonos, t. y. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo. Pagal kelių eismo taisykles tai yra sankryža kito kelio atžvilgiu, kaip kelio ženklas „Duoti kelią“, kelio ženklas „Stop“ ir kelio ženklas „Gyvenamosios zonos pabaiga“. Nurodė, kad po vasario 27 d. buvo pastatytas papildomas draudžiamasis kelio ženklas, kuris nurodo, kad kryptis tiek į dešinę pusę, tiek į kairę pusę yra draudžiama stovėti, todėl nuo to laiko automobilių toje vietoje nebestato. Nurodė, kad paties įvykio, jog minėtą dieną, toje vietoje stovėjo automobilis, jis neginčija, tačiau laiko, kad automobilis toje vietoje stovėjo teisėtai.
Atsiliepimas
Administracinę nuobaudą skyrusios institucijos Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK atstovas G. Č. nurodė, kad su skundu nesutinka, palaiko atsiliepime į skundą nurodytus motyvus. Nurodė, kad viso bylos nagrinėjimo metu dėl kelio ženklų įrengimo klausimų nekilo, jie stovėjo ir tuo metu kada buvo fiksuotas šitas pažeidimas. KET pirmame priede apie draudžiamųjų ženklų galiojimą yra aiškiai pasakyta, kad draudžiamųjų ženklų galiojimas nesibaigia ties išvažiavimu iš šalia esančios teritorijos, taip pat ties lauko, miško ir kitais šalutiniais keliais, kuriuose nėra pirmumo ženklų. Išvažiavimas iš gyvenamosios zonos nepaženklintas pirmumo ženklais, ženklas „Gyvenamosios zonos pabaiga“ nėra pirmumo ženklas. Išvažiavimas iš automobilių stovėjimo aikštelės nepaženklintas pirmumo ženklais ir galiojimas tęsiasi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Apie tai M. buvo informuotas. Vasario 27 d. kelio ženklas papildomai buvo pastatytas, kad atvykę iš kito miesto rajono galo, vairuotojai nepatektų į tokią situaciją, kad nepastatytų automobilio ženklo galiojimo zonoje. Bet jis niekaip nepanaikino ir nepakeitė galiojimo zonos, kokia buvo iki fiksuoto pažeidimo. Nurodė, kad po vasario 27 d. M. nebestato toje vietoje automobilių, tai jis galėjo padaryti ir anksčiau. Dėl ženklų išdėstymo jokio ginčo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas panaikintinas ir byla nutrauktina.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi nagrinėjamu atveju turi būti neginčijamai konstatuota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė.
V. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 124¹ str. 4 d., nustatančią atsakomybę už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta transporto priemonė nurodytu laiku stovėjo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., iš kitos gatvės pusės, tai patvirtina: V. M. ir institucijos atstovo pateiktos ir byloje esančios vietos schemos (b. l. 41, 42), bei V. M. ir institucijos atstovo duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu. Taip pat nustatyta, kad įvykio metu (duomenys neskelbtini) g., stovėjusio automobilio Volkswagen (duomenys neskelbtini) pusėje, stovėjo kelio ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“, ką vėlgi patvirtina visi anksčiau nurodyti įrodymai, taip pat kita bylos medžiaga.
Taip pat įvertinus kelio ženklų išdėstymą vietoje įvykio fiksavimo metu nustatyta, kad įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kiemą buvo pažymėtas kelio ženklu „Gyvenamoji zona“, o išvažiavimas „Gyvenamosios zonos pabaiga“ (ką vėlgi patvirtina vietos schemos (b. l. 41, 42), taip pat administracinę nuobaudą skyrusios institucijos Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK atstovo paaiškinimai, bei V. M. paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu).
KET 3 p. nustato, kad „Gyvenamoji zona“ – teritorija ar kelias, kurių pradžia pažymėta kelio ženklu „Gyvenamoji zona“, o pabaiga – „Gyvenamosios zonos pabaiga“. Taigi šiais ženklais gali būti žymima tiek teritorija, tiek kelias, o šio kelio ženklo pastatymas nereiškia, kad taip žymima tik šalia kelio esanti teritorija. Kelių eismo taisyklių 1 priedo III skyriaus 7 punktas nustato, kad galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų ženklų (319, 325, 327, 329, 331–335) draudimai galioja nuo draudžiamojo ženklo iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo ženklo, o gyvenvietėse, kai nėra sankryžos, – iki gyvenvietės pabaigos. Draudžiamųjų ženklų galiojimas nesibaigia ties išvažiavimu iš šalia esančios teritorijos, taip pat ties lauko, miško ir kitais šalutiniais keliais, kuriuose nėra pirmumo ženklų. Lietuvos (duomenys neskelbtini) saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 45 p. nurodo, kad „Sankryža“ – kelių susikirtimo, susijungimo arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų.
Įvertinus anksčiau aptartą situaciją, kyla pagrįstos abejonės, ar išvažiavimas pro (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namą į (duomenys neskelbtini) gatvę vienareikšmiškai turėtų būti laikomas išvažiavimu iš teritorijos. Vizualiai šis kelio susikirtimas su (duomenys neskelbtini) gatve pagrįstai gali būti laikomas sankryža, kadangi jis žymimas kaip atskira gatvė, visiškai skiriasi nuo įprastų šalia kelio esančių teritorijų (degalinė, stovėjimo aikštelė, įvažiavimas į individualaus gyvenamojo namo kiemą ir pan.).
Taigi pripažintina, kad vairuotojas, išvažiuojantis pro (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namą į (duomenys neskelbtini) gatvę, pagrįstai galėjo situaciją vertinti kaip išvažiavimą sankryžoje iš šalutinio kelio ir laikyti, kad draudžiamųjų kelio ženklų toje kelio atkarpoje nėra, o jei jie ir yra pastatyti toliau prieš sankryžą, jų galiojimo zona baigiasi iki sankryžos. Dėl šių aplinkybių ir V. M. informavimas apie draudimą statyti kelio ruože automobilius (b. l. 18) negali būti jo kaltės patvirtinimu.
Egzistavusią problemą dėl netinkamo kelio ženklų išdėstymo iliustruoja ir tas faktas, kad šiuo metu (nuo 2014-02-27, t. y. po šio įvykio) priešais išvažiavimą pro (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namą į (duomenys neskelbtini) gatvę yra įrengtas kelio ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ su papildoma lentele Nr. (duomenys neskelbtini) „Galiojimo kryptis į abi puses“ (b. l. 43), kurie aiškiai nurodo draudimo pobūdį ir draudžiamojo ženklo galiojimo kryptis. Institucijos atstovas teismo posėdžio metu taip pat pripažino, jog kelio ženklas Nr. 333 su papildoma lentele“ galiojimo kryptis į abi puses“ , 2014-02-27 „buvo pastatytas tam, kad būtų aiškiau vairuotojams“ .
Konstitucinis principas įpareigoja vykdant teisingumą vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus vertinti skirtingai (Lietuvos (duomenys neskelbtini) Konstitucinio Teismo 2006-01-16, 2007-10-24 nutarimai). Lietuvos (duomenys neskelbtini) Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas reiškia, kad teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. negalima situacija, kad faktai, nustatyti galutiniu sprendimu vienoje byloje, teismų būtų nepaisomi kitoje byloje tarp tų pačių šalių ankščiau nagrinėtose bylose. Aukštesnės instancijos teismai jau nagrinėjo tokio pobūdžio bylas (Kauno apygardos teismas, bylos Nr. ATP-462-634/2014, ATP-652-3(duomenys neskelbtini)/2014) ir kurioje nustatyta, kad įvykio metu buvo toks kelio ženklų išdėstymas, kuris sudarė prielaidas vairuotojams klaidingai įvertinti eismo reguliavimą, todėl šios aplinkybės šalina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Dabartinėje byloje iš principo nebuvo remtasi jokiomis naujomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko galima būtų daryti priešingą išvadą.
Atsižvelgus į anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas aplinkybes Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2014-08-13 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 66N-16743026-14 naikintinas, ir byla V. M. nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos (duomenys neskelbtini) ATPK 300 str., 301 str., 302 str. 1 d. 2 p., 4 d., 5 d., 6 d., teismas
nutaria:
Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2014-08-13 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 66N-16743026-14 panaikinti ir bylą V. M. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.