Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3; 2.1.2.4.2.7; 2.5.4.7.1; 2.5.9; 3.1.7.6; 3.1.18.6; 3.2.4.9.2; 3.2.4.9.6.2; 3.2.6.1

2023 m. liepos 12 d.

atsakovei G. V. ir jos atstovams advokatei Aušrai Vaišnorienei, advokatui Gintarui Petukauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei G. V. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė N. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti R. B. 2021 m. birželio 23 d. Ukmergės rajono 2-ajame notarų biure sudarytą testamentą, notarinio registro Nr. 3844, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas R. B., kurio paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Ieškovas yra vienintelis mirusiojo vaikas. Po tėvo mirties liko kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Ieškovas 2021 m. rugsėjo 23 d. Ukmergės rajono 2-ajam notarų biurui pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

3. Ieškovo teigimu, jis tik po jo tėvo mirties iš giminaičių sužinojo, jog tėvas buvo sudaręs testamentą ir pradėjus domėtis, paaiškėjo, kad jo tėvas 2021 m. birželio 23 d. Ukmergės rajono 2-ajame notarų biure sudarė testamentą, notarinio registro Nr. 3844, kuriuo visus jam priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas su priskaičiuotomis palūkanomis, turtines teises ir visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko savo dukterėčiai atsakovei G. V.. Tai ieškovui sukėlė didelę nuostabą, kadangi tėvas ieškovui vis kartodavo, jog visą jam priklausantį turtą paliks sūnui. Ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), su tėvu dažniausiai bendraudavo telefonu, vasaromis atvykdavo į Lietuvą, aplankydavo tėvą. Santykis su tėvu buvo artimas ir nuoširdus. Iki mirties, likus dar daugiau nei pusę metų, tėvas sunkiai sirgo ir gydėsi VšĮ Ukmergės ligoninėje bei VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre dėl vėžinio susirgimo ir kitų ligų. Gydymas, pati ligos eiga ženkliai veikė tėvo fizinę ir psichinę sveikatos būklę, kuri vis blogėjo; iki mirties tėvas buvo priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos, kalbėjo vangiai, būdavo mieguistas, jo sakiniai būdavo nerišlūs, pasakodavo keistus dalykus, t. y. buvo sunkios sveikatos būklės. Be to, paskutiniu metu sunkiai orientuodavosi aplinkoje bei sunkiai pažindavo žmones – turėjo pažintinės veiklos sutrikimų; su juo telefoninių pokalbių metu jau būdavo nebeįmanoma susikalbėti. Ieškovas nurodo, kad testamentas surašytas jam sunkiai sergant bei gydantis (naudojant stipriai veikiančius medikamentus), likus vos mėnesiui laiko iki jo mirties, todėl jo sudarymo metu tėvas negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų padarinių dėl savo sveikatos būklės, priėmė neadekvačius sprendimus, kurių reikšmės pats nesuprato. Dėl susiklosčiusios sveikatos būklės jis negalėjo išreikšti savo tikrosios valios. Tuo metu su ieškovo tėvu aktyviau pradėjo bendrauti jo sesuo L. K. (nors prieš tai jų santykiai ir bendravimas buvo epizodiški) ir atsakovė, kuri buvo ieškovo tėvo dukterėčia.

4. Ieškovo teigimu, sudarytas testamentas itin palankus atsakovei, kuri kartu su savo motina L. K. dar iki testamento surašymo darė įtaką (veikė) testatoriaus valiai ir apsisprendimui. Šie asmenys siekė sukurti bei sukūrė tokią situaciją, kuomet testatorius, sunkiai sirgdamas, sudarė testamentą, kuris neatitinka tikrosios jo valios. Testatorius apskritai net neketino sudaryti jokio testamento, žinodamas, jog jo mirties atveju likęs palikimas pagal įstatymą atitektų vieninteliam jo sūnui, t. y. ieškovui. Ieškovo tėvas daugybę kartų tiek jam, tiek artimiesiems yra kartojęs, jog visas palikimas liks tik jo sūnui. Tokia situacija nepakito iki pat testatoriaus mirties.

5. Pasak ieškovo, testamentas turėtų būti pripažintas teismo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, kadangi jį sudarydamas testatorius nesuprato savo veiksmų reikšmės, negalėjo jų valdyti dėl savo sveikatos būklės. Būtent itin sudėtinga sveikatos būklė neleido jam adekvačiai vertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Be to, testamentas sudarytas dėl aktyvių veiksmų – naudoto spaudimo ir apgaulės, kuomet šalia testatoriaus esantys asmenys pasinaudojo jo sveikatos būkle bei juo manipuliuodami, siekė įgyti turtinę naudą.

6. Ieškovas pažymi, kad jo tėvo tiesioginė mirties priežastis – smegenų ir plaučių edema; pagrindinė liga (trauma), sukėlusi mirtį – skrandžio išplitęs piktybinis navikas; kitos svarbios patologinės būklės – distalgija, metastazės kepenyse ir limfmazgiuose. Pastebi, kad smegenų edema – tai gyvybei grėsminga būklė, išsivystanti dėl uždegiminės reakcijos. Dažniausiai tai – smegenų traumos, masyvaus smegenų infarkto, hemoragijų, absceso, naviko, alergijos, sepsio, hipoksijos bei kitų toksinių ir metabolinių veiksnių pasekmė. Testatorius ginčijamą testamentą sudarė likus vos mėnesiui iki jo mirties, būdamas itin sudėtingos sveikatos būklės. Testamento sudarymo metu ir dar keletą mėnesių prieš jį sudarant, testatorius vartojo įvairius stiprius medikamentus, kurie esmingai veikė jo fizinę ir psichinę sveikatos būklę. Kaip minėta aukščiau, ieškovas jau apie pusę metų stebėjo ryškų tėvo sveikatos blogėjimą tiek fizine, tiek psichine prasme.

7. Akcentuoja ieškovas ir tai, kad nagrinėjamu atveju, atliekant notarinius veiksmus, nebuvo įsitikinta testatoriaus sveikatos būkle, t. y. nepareikalauta pateikti gydytojo psichiatro pažymos dėl testatoriaus psichinės būklės, neįvertinta, ar asmuo orientuojasi aplinkybėse ir kt. Pats testatoriaus elgesys dėl jo sveikatos būklės jau savaime notarei turėjo sukelti abejonių dėl jo sugebėjimo suprasti savo veiksmus sudarant bei pasirašant ginčijamą testamentą. Tačiau tokie, aukščiau nurodyti veiksmai, šiuo atveju nebuvo atlikti.

8. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nesutikdama su ieškiniu prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus R. B. motinai, namais R. B. rūpinosi vienas, buvo tvirtas ir geros sveikatos, o ieškovas D. B. gyveno (duomenys neskelbtini) ir retai lankė tėvą, juo nesirūpino, telefonu bendravo retai. Testatorius kitiems kalbėjęs, kad sūnui jis nerūpi ir jųdviejų bendravimas nutrūkęs. Atsakovė dažnai lankydavo testatorių, padėdavo ūkyje, rūpinosi, kad per šventes nesijaustų vienišas. Be to, dėdė buvo geros sveikatos, normaliai orientavosi, nesiskundė fizine sveikata iki ūmios ligos, pasireiškusios 2021 m. gegužės mėnesį.

9. Atsakovė, kritiškai vertindama ieškovo poziciją, nurodo, kad ieškovo išsakyti teiginiai tik patvirtina tai, jog ieškovas mažai bendravo su savo tėvu, nežinojo tėvo asmeninių problemų, kada iš tikrųjų tėvas pradėjo sirgti ir kelia tik hipotezes. Svarbu ir tai, kad sūnus prieš mirtį tėvo neaplankė, nesidomėjo, neatvyko net į laidotuves.

10. Pasak atsakovės, testatoriui ūmi liga pasireiškė netikėtai – 2021 m. gegužės mėnesį, nes jis iki tol jautėsi sveikas, o pablogėjo 2021 m. liepos 15 d., kuomet paguldytas į ligoninę. Atsakovės teigimu, testatorius buvo nusiminęs ir išgyveno, kad vienintelis sūnus juo nesirūpina, nebendrauja, be to, net vengė kalbėtis apie sūnų ir prašė nesakyti jam apie ligą. Testamentas buvo surašytas tuomet, kai testatorius jau žinojo apie savo ligą ir jis pats norėjo išreikšti savo valią, su niekuo nesitarė, pirmiau surašė naminį testamentą ir tik paskui pas notarę, kuri ir įsitikino jo sugebėjimu išreikšti savo valią.

11. Ieškovas pateiktu teismui dubliku iš esmės nurodė tokias tas pačias aplinkybes kaip ir ieškinyje bei prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Ieškovas papildomai paaiškino, kad atsakovės atsiliepime dėstomos aplinkybės rodo, kad atsakovė pripažįsta, jog R. B. sveikata suprastėjo dar 2021 m. gegužės mėnesį, pasireiškus ūmiai onkologinei ligai, ligos eigą lydint bendram silpnumui ir kitiems negalavimams. Taip pat atsakovė pripažįsta, kad R. B. 2021 m. birželio 25 d. kreipėsi dėl neįgalumo nustatymo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kurios 2021 m. birželio 29 d. sprendimu nustatytas 20 balų bazinis funkcionavimo lygmuo bei nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2021 m. birželio 25 d. iki neterminuotai. Todėl kyla pagrįstų abejonių, kokiu būdu R. B. tą pačią dieną (kuomet jam nustatomas 20 balų bazinis funkcionavimo lygmuo bei jam yra reikalingi specialieji poreikiai) savarankiškai galėjo įgyvendinti savo teises, suformuluodamas bei išreikšdamas valią sudarant ginčijamą testamentą. Atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyti teiginiai apie tai, kad R. B. savarankiškai bendravo su notare, paaiškindamas savo valią, stokoja pagrįstumo, kadangi asmuo tą dieną savarankiškai teisių įgyvendinti nebegalėjo. Tokiu būdu yra akivaizdu, jog 2021 m. birželio 23 d. (ginčijamo testamento sudarymo dieną) R. B. jau buvo nustatytas 20 balų bazinis funkcionavimo lygmuo bei aplinkybė, jog jam yra reikalingi specialieji poreikiai, kurie akivaizdu, jau buvo atsiradę dar iki šios aplinkybės nustatymo datos.

12. Ieškovas nurodo, kad susiklosčiusios gyvenimiškos aplinkybės, t. y. tėvo bei jo gyvenamosios vietos, esančios skirtingose valstybėse, lėmė tai, jog ieškovas su tėvu daugiausia bendravo telefonu. Ieškovas, kaip vienintelis sūnus, laiku nebuvo informuotas apie esamą tėvo sveikatos būklę bei ligos eigą, jis laiku nebuvo informuotas nei apie tėvo hospitalizavimą gydymui, nei apie jo mirtį. Dar daugiau, tėvo laidotuvių procesas atsakovės ir jai artimų asmenų iniciatyva buvo itin skubinamas ir jis palaidotas dar nepraėjus nė dviem dienoms nuo jo mirties, net neinformuojant ieškovo ir nepasidomint jo valia. Atsakovė atsiliepime į ieškinį netiesiogiai patvirtina, jog ieškovo tėvui iš viso nereikėjo pašalinių asmenų pagalbos, kadangi jis buvo tvirtas vyras ir gebėdavo savimi pasirūpinti, o jos prireikė tik tuomet, kuomet pasireiškė onkologinės ligos simptomai, atsakovės teigimu, likus keletui mėnesių iki mirties. Būtent tuo momentu ieškovo tėvu ir pasinaudojo atsakovė bei jos artimi asmenys.

13. Ieškovo akcentuojama, kad atliekant notarinius veiksmus nebuvo įsitikinta testatoriaus sveikatos būkle, t. y. nepareikalauta pateikti gydytojo psichiatro pažymos dėl testatoriaus psichinės būklės, neįvertinta, ar asmuo orientuojasi aplinkybėse ir kt. Pats testatoriaus elgesys dėl jo sveikatos būklės jau savaime notarei turėjo sukelti abejonių dėl jo sugebėjimo suprasti savo veiksmus sudarant bei pasirašant ginčijamą testamentą. Tačiau tokie, aukščiau nurodyti veiksmai, šiuo atveju nebuvo atlikti. Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį ir teigia, jog galima numanyti, jog notarė prieš patvirtindama testamentą, rėmėsi ne tik bendraisiais klausimais, bet ir atlikdama mini tyrimą MMSE, t. y. patikrino ar nėra kognityvinių, orientacijos, atminties, dėmesio, mąstymo sutrikimų, tačiau tokių duomenų byloje nėra pateikta ir tokių atsakovės nurodomų spėjimų nepatvirtina byloje esanti medžiaga. Taip pat testatoriaus sudaryto vienašalio sandorio – testamento, nelogiškumą patvirtina ir jo turinys, jog visas be išimties nuosavybės teise testatoriaus valdytas turtas yra paliekamas ne vieninteliam savo vaikui, t. y. sūnui – artimiausiam asmeniui, bet asmeniui, su kuriuo testatorius bendraudavo menkai ir epizodiškai.

14. Ieškovas pažymi, kad jis neturi galimybių tvarkyti likusios sodybos ir spręsti dėl kitų susijusių su tuo klausimų, kadangi turtas yra atsakovės dispozicijoje.

15. Atsakovė pateikė teismui tripliką, kuriuo atsakovės pozicija liko nepasikeitusi – atsakovė ieškinį vertina kaip visiškai nepagrįstą ir atmestiną. Atsakovė pateiktame triplike pažymėjo, jog ieškovas teismo pagrindinį dėmesį kreipia į faktines aplinkybes, kurių patvirtinimui jokių įrodymų nepateikia (kadangi tokie de facto neegzistuoja): tėvo fizinė ir psichinė sveikata buvo bloga, tėvas testamento sudarymo metu savo veiksmų esmės nesuprato; testamentą tvirtinusi notarė savo veiksmų neatliko tinkamai, kadangi nepareikalavo medicininių duomenų apie testatoriaus sveikatos būklę ir kt., kai tokia pareiga įrodyti aplinkybes, kurios leistų teismui suabejoti testatoriaus (ieškovo tėvo) gebėjimu suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti sudarant ginčo testamentą, tenka būtent ieškovui.

16. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad likus nedaug laiko iki notarinio testamento sudarymo, t. y. 2021 m. birželio 14 d., R. B. savarankiškai sudarė testamentą, kurio turinys iš esmės yra tapatus oficialiajam testamentui. 2021 m. birželio 14 d. testamentas surašytas testatoriaus ranka; testamento forma ir turinys nekelia abejonių dėl testatoriaus gebėjimo tinkamai, aiškiai ir suprantamai išreikšti savo valią.

17. Taip pat, atsakovės nuomone, kritiškai vertintini visi ieškovo teiginiai apie tai, neva jam bendraujant su tėvu kilo įtarimai dėl tėvo psichinės sveikatos būklės; tėvo negebėjimą atpažinti asmenis ir kt., kadangi faktinės aplinkybės yra kiek kitokios – ieškovas iki tėvo mirties (2021 m. liepos 28 d.) ilgą laiką gyvai nebendravo. Turimomis žiniomis, ieškovas kelios dienos iki tėvo mirties buvo atvykęs į Lietuvą, tačiau atvyko į draugo vestuves, o aplankyti sergantį tėvą laiko nerado. Pažymi, kad atsakovė nuo pat mažens visą laisvą laiką, atostogas praleisdavo pas testatorių – dėdę R. B. (duomenys neskelbitni). Ne tik šio, bet ir aplinkinių kaimų gyventojai žino, jog R. B. jos kitaip kaip „dukrele“ ar „dukra“ nevadindavo, o jai R. B. buvo kaip antras tėvas. Ieškovo įžeidinėjimai, esą tėvas testamentą sudarė nepažįstamo asmens naudai, pagrįsti tuo, kad pats ieškovas pas tėvą nėra buvęs, jo nelankė, juo nesirūpino, ir visam kaimui buvo žinomas atviras R. B. nusistatymas prieš sūnų D. B.. Atsakovės įsitikinimu, ieškovo ieškinio reikalavimai nulemti ne tikrojo tikslo – nuginčyti tėvo testamentą, o gauti materialinę naudą iš tėvo palikimo.

18. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė N. P. rašytiniais paaiškinimais nurodė, jog ji patvirtino ginčo testamentą, kuriame testatorius nurodė darantis patvarkymą, kad visas jam priklausantis turtas po mirties atitenka atsakovei. Testatorius tuo būdu išreiškė savo valią, ją nuosekliai išdėstė, pagrindė, suprato testamento turinį ir siekė, kad būtent toks testamentas būtų patvirtintas. Pagrindų atsisakyti tvirtinti ginčo testamentą nebuvo įstatyminio pagrindo. Testamento sudarymo dieną testatoriaus veiksnumas nebuvo apribotas, jo elgesys, orientacija, minčių dėstymas nekėlė abejonių išreiškiant savo valią ir ją valdyti. Testatorius turi teisę neaiškinti ir nemotyvuoti savo valios, tačiau šiuo atveju minėjęs, kad apsisprendimo priežastis yra jam diagnozuota onkologinė liga, dėl kurios pagalbą, priežiūrą ir bendravimą teikė jį prižiūrinti atsakovė ir jo testamento tikslas atsidėkoti atsakovei ir savo seseriai (atsakovės motinai) už pagalbą, ką pabrėžė net keletą kartų; tuo pačiu testatorius nepageidavo palikti savojo turto sūnui (ieškovui). Apie tai, ar sūnų testatorius yra informavęs, testatorius atsakęs, kad „sužinos kai reikės“. Testatorius nurodęs, kad likę nedaug gyventi ir jis savo nuomonės nekeisiąs, o turtą paliks tam asmeniui, kuris šalia jo yra šiuo metu daugiausiai. Testatoriaus apsisprendimas nepalikti sūnui turto buvo nulemtas staiga užklupusios ligos ir sūnus neatvyktų jo prižiūrėti; sūnui sužinojus apie jo ligą, jis nepradėjo artimiau, dažniau bendrauti; vieninteliai artimi žmonės yra dukterėčia ir sesuo, kuriais jau pats laikas pasirūpinti atlyginimu už rūpestį. Nurodė, kad testatorius pats atvyko į notaro biurą ir išreiškė norą sudaryti testamentą. Testamentas buvo sudarytas iš jo žodžių, su juo bendrauta ir aptarta asmeniškai, testamentas jam buvo perskaitytas, testatorius atsakinėjo į notarės klausimus nedvejodamas, pats pasirašė. Palaiko atsakovės poziciją dėl ieškinio atmetimo.

19. Teismo posėdžio metu ieškovas D. B. palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai pažymėjo: visą laiką tėvas žadėjo man turtą palikti testamentu. Prieš pusę metų iki mirties dėl palikimo su tėvu kalbėjom, man žadėjo turtą palikti. Nežinojau, kad tėvas sirgo, tik 2021 m. liepos 26 d. apie tai sužinojau. Apie testamentą sužinojau tik po tėvo mirties. Iki 2019 m. prieš pandemiją atvažiuodavau per atostogas pas tėvą, 2–3 savaites pabūdavau. Kai prasidėjo pandemija, telefonu buvo kontaktas 2 kartus per mėnesį. Paskutinį kartą, kai skambino, neatpažino mano balso, buvo pasimetęs, apie orą pradėjo kalbėti, apie gimines. Birželio pabaigoje toks pokalbis vyko, daugiau tokių keistų epizodų nebuvo. Bandžiau ir vėliau skambinti, bet nekėlė ragelio. Pagalvojau, kad tėvas išgėręs. Nesakė, kad serga onkologine liga. Kelis kartus skambinau į Ukmergės ligoninę. Man nieko ligoninė nepasakė. Neprisimenu, kada skambinau į ligoninę, jau buvo po to, kai nesusikalbėjimo epizodas buvo. Skambučiu dalyvavau tėvo laidotuvėse, mama pajungė kamerą iš laidotuvių. Negalėjau atvykti, buvau izoliacijoje, dirbau ligoninėje, užsikrėčiau ir buvau izoliacijoje. Aš žinau, kad tėvas vartojo labai stiprius vaistus, tai galėjo nesuvokti savo veiksmų prasmės. Malšina skausmą ir sunku žmogui galvoti. Advokatas, mama mane informavo, kad tokį vaistą naudoja. Prieš 6–7 metus pradėjo man kalbėti apie tai, kad palikimą paliks. Pagal specialybę būsiu seselė. Tėvas mirė būdamas našlys. Tėvas apie atsakovę nekalbėjo. Kaip suprantu, jų santykiai buvo nekokie, nes tėvas apie tai nekalbėdavo. G. V. buvo retai pas tėvą, tik kai jis susirgo, pradėjo jį prižiūrėti. Žmonės taip per laidotuves kalbėjo.

20. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė: ieškovas tik po tėvo mirties iš giminaičių sužinojo, kad jo tėvas buvo sudaręs testamentą. Ieškovo tėvas kartodavo, kad net neketina sudaryti testamento. Ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), tai lėmė tai, kad ieškovas dažniausiai bendraudavo telefonu, du kartus per mėnesį. Ieškovas vasaromis atvykdavo aplankyti tėvo, kartu buvo švenčiamos didžiosios šventės: Velykos, Kalėdos, Naujieji metai. Pandeminis laikotarpis lėmė, kad bendravimas toliau vyko telefono pagalba. Likus keliems mėnesiams, tėvas sunkiai susirgo. Ieškovo tėvas buvo sunkios sveikatos būklės ir ji nuolat blogėjo. Telefonu būdavo sunku su juo susikalbėti, sakiniai buvo nerišlūs. Naudojo stipriai veikiančius medikamentus. Negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės. Itin sunkią sveikatos būklę patvirtina 2021 m. birželio 21 d. išrašas prie anamnezės, kad skundai tęsiasi kelias savaites. Vadinasi, jau gegužės mėn. sveikatos būklė buvo itin pablogėjusi. 2021 m. birželio 18 d. lankėsi Nacionaliniame vėžio institute, siuntime nurodytos kelios svarbios aplinkybės. Ten nurodyta, koks gydymas taikytas prieš tai, narkotiniai analgetikai nebuvo pakankami nuskausminti. Vaistiniai preparatai testatoriaus buvo vartojami dar iki testamento surašymo. 2021 m. birželio 23 d. Ukmergės siuntime į Neįgalumo tarnybą gydytoja konstatavo svarbias sveikatos aplinkybes: būklė sunki, mėto į šalis, nepaeina dėl silpnumo, pats savimi pasirūpinti negali, nenueina į tualetą. Specifinis gydymas yra negalimas dėl sunkios būklės. Prirašyti tokie pat vaistai. Iš tokių duomenų akivaizdu, kad jau 2021 m. birželio 23 d. sveikatos būklė buvo sunki. Tripliko 10 p. nurodė, kad 2021 m. birželio 25 d. kreipėsi į Neįgalumo tarnybą, pats pateikė dokumentus. Tačiau matyti, kad 2021 m. birželio 25 d. prašymas surašytas ne testatoriaus ranka, o pateiktas paštu, dokumentų įteikimo adresas nurodytas ne testatoriaus, o atsakovės ir jos motinos gyvenamosios vietos adresas. Tik gegužės mėnesį aktyviai pradėjo bendrauti atsakovė, tą patvirtina ir atsakovės procesiniai dokumentai, nes ji rašo, kad asmuo buvo stiprus ir niekuo nesiskundė, iki gegužės testatoriui nereikėjo jokios pagalbos. Testamento turinys nelogiškas, nes turtas paliekamas ne savo vieninteliam vaikui, o epizodinį ryšį turėjusiai dukterėčiai. Apie notarės veiksmus: 2021 m. birželio 23 d. asmuo buvo tiek silpnas, kad negalėjo savarankiškai atvykti į notarų biurą, jis net į tualetą negalėjo nueiti. Notarė net nesigilino į medicinos dokumentus, nors asmuo prasitarė, kad serga. Notarė neatliko jokio tyrimo patikrinti atminties, dėmesio ir kitus gebėjimus. Testamentą pripažinti negaliojančiu prašome ir CK 1.91 straipsnio pagrindu: atsakovė su testatoriumi aktyviau pradėjo bendrauti tik gegužės mėnesį, anksčiau atsakovė nepadėdavo asmeniui, nei šventės buvo švenčiamos kartu, tik epizodiniai apsilankymai. Itin suintensyvino bendravimą, tokiu būdu atribodami testatoriaus galimybę bendrauti su ieškovu, nes ieškovui skambinant telefonu, niekas nebekeldavo ragelio. Ieškovui jau nebuvo žinomos aplinkybės apie sunkią tėvo sveikatos būklę. Todėl buvo priverstas susidaryti įspūdį, kad vieninteliai asmenys, galintys juo pasirūpinti, yra atsakovė ir jo motina. Todėl neturėjo kitos pasirinkimo galimybės kaip tik sudaryti testamentą. Atsakovė organizavo notarinių veiksmų atlikimą. Dar kelios svarbios aplinkybės: apie laidotuves ieškovas nebuvo informuotas, itin skubėjo palaidoti asmenį, kad nesužinotų tam tikrų aplinkybių. Laidotuvėse dalyvavo atsakovės motina, o ieškovas buvo atribotas nuo informacijos teikimo. Dalį laidotuvių išlaidų padengė ieškovo motina. Ieškovas neturi šio turto raktų, todėl jis ir negali prisidėti prie turto tvarkymo. Gegužės mėnesį vykusio telefoninio pokalbio metu ieškovui buvo sudėtinga susikalbėti su testatoriumi. Tą gali patvirtinti ieškovo motina. Kalbėdavo vangiai, sakiniai nerišlūs, sunkiai pažindavo žmones. Kadangi tėvas gulėjo ligoninėje, buvo skambinta į ligoninę, bet čia jau buvo prieš pat mirtį. Neturėjo kontaktų nei šeimos gydytojo, nei atsakovės telefono numerio. Testatorius apskritai nėra gydęsis, todėl apie šeimos gydytoją ieškovas nežinojo. 2021 m. vasarą ieškovas nebuvo atvykęs į Lietuvą, pandeminiu laikotarpiu apskritai nebuvo atvykęs. Ieškovas bandė aiškintis situaciją, apie susirgimą sužinojo gegužės antroje pusėje, o mirė po dviejų mėnesių, viskas įvyko žaibiškai. Ieškovas buvo atribotas nuo informacijos teikimo. Ieškovui buvo 22 metai tėvo mirties metu, jis yra studentas, jis negalėjo teikti materialinės pagalbos. Jam pačiam reikėjo materialinės pagalbos. Tai, kad ketėjo ir testatoriaus psichinė sveikata, patvirtina telefoniniai pokalbiai, be to, vartojo vaistus. Nežinome, ar notarės kabinete buvo pašalinių asmenų. Buvo pažeistas Notariato įstatymas, nes nebuvo įsitikinta testatoriaus gebėjimu savarankiškai priimti sprendimus dėl savo teisių. Turėjo užklausti gydytojo, atlikti mini tyrimus. Velionio išsilavinimas vidurinis, kiek man žinoma. Mano klientui 2021 m. birželio 14 d. testamentas nebuvo pateiktas. Mes šio testamento niekaip nevertinam, nes ginčijam notarinį testamentą.

21. Atsakovė teismo posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė: turėjau glaudžius santykius su seneliais. Visas vasaras praleidau, ten ir dėdė kartu būdavo. R. B. kartu su mano seneliais gyveno. Visas kaimas mane pažįsta. Man dėdė buvo kaip tėtis, buvom visi kartu. Kai močiutė prieš 5 m. numirė, dėdė liko vienas. Mano dukra pasakytų, kad dėdė R. B. buvo visada kartu. Dėdei gyvenime jokio spaudimo nedariau. Dėdė norėjo pasirašyti testamentą. D. B. savo turto nepaliko dėl to, kad gal prieš 15 metų D. B. išvažiavo su mama į užsienį. Santykiai jų buvo šalti, ieškovas su tėvu nebendravo. Kad visi kartu šventė šventes, yra melas. Nežinau, kiek metų aš savo pusbrolio jau nemačiau. Nemačiau jokių psichinių problemų su juo, su manim bendravo kaip visada bendraudavo, eisim žolės pjauti, tvarkytis. Jis niekada neturėjo jokių sveikatos problemų, drūtas stiprus vyras, ir malkas kartu pjaudavom. Jam apie gegužės vidurį prasidėjo negalavimai. Man pasiskundė, kad man silpna, patariau išsikviesti greitąją. Taip, teko dažniau su juo būti. Kai konstatavo vėžį, aš jam labai norėjau padėti, nors jis pats nueidavo į tualetą ir tos pagalbos nelabai reikėjo, bet norėjau būti šalia, pabendrauti. Faktiškai su dukra ten apsigyvenau. Tramadolio jis nevartojo, jis vaistų negėrė, visi buteliukai pilni stovi. Iki 2021 m. birželio 18 d. turėjo tik nereceptinį omeprozolį, tik po to jam paskyrė kitus vaistus. Jis galėjo vaikščioti ir nueiti į notaro kabinetą. Jisai net pavasarį pats sodinosi daržą. Nei aš, nei mano mama nesam prašiusios sudaryti testamentą mūsų naudai. Kai buvo sudaromas testamentas, jo būklė buvo stabili. Kai išėjo iš notarės, aš nieko nežinojau. Man sakė, kad testamentą sudarė man, o ne sūnui. Jis man paaiškino, kodėl paliko turtą man. Ieškovas man nerašė, manęs neieškojo. Kai močiutė mirė, lankiau dėdę bent kelis kartus per mėnesį. Birželio mėnesio pradžioje pradėjau gyventi pas dėdę. Abu kartu daržus ravėjom. Net ir po 2021 m. birželio 18 d. jis galėjo savimi pasirūpinti, nebuvo taip, kad jis kuriuo nors metu būtų negalėjęs pasirūpinti savimi. Mes pas notarę kartu nuvažiavom, aš sėdėjau už durų ir laukiau, jis pats savarankiškai galėjo paeiti. Skausmą malšinančių vaistų nevartojo. Neturėjo nemigos problemų. Aš ieškovo vasarą nemačiau. Aš daugiau rūpinausi R. B., mano mama dirbo. R. B. pats turėjo medicinos dokumentus. Jis pats eidavo pas medikus. Neatsimenu, kas pildė dokumentus Neįgalumo tarnybai. Manau, kad į Vilnių laiškai greičiau suvaikšto, gal todėl buvo nurodytas mano adresas. Aš su mama organizavau laidotuves. Manau, kad ieškovo mama turėjo jam pranešti apie mirtį, nes ji buvo Lietuvoje. Ji buvo pas R. B. ligoninėje. Laidotuvės įvyko dar kitą dieną po to, kai buvom bažnyčioje, buvo kremuotas. Tik vieną urną nupirko, tik toks prisidėjimas prie laidotuvių. Aš neturėjau D. B. telefono. R. B. pats bendravo su notare ir susitarė, kad ateis. Aš turiu sodybos raktus. Į ieškovą nesikreipiau, kad padengtų išlaidas. Po dienos ar dviejų man dėdė pasakė, kad ranka surašė testamentą. Palieku tau šituos namus. Namie saugojo testamentą.

22. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė N. P. teismo posėdžio metu palaikė savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytą poziciją. Papildomai paaiškino: mano kabinete buvau aš ir testatorius. R. B. nereikėjo atlydėti iki mano kabineto, jis pats įėjo, atsisėdo. Prieš tai jis testamento turinį nurodė padėjėjai. Kai buvo parengtas testamentas, jis atėjo pas mane. Aš nemačiau, ar jį kas nors atlydėjo į ofisą. Nebuvo jokių požymių, kad asmuo būtų apsvaigęs ar nesuvoktų, kur jis yra, aiškiai dėstė savo valią, pagrindė savo apsisprendimą, motyvavo savo valią. Pasisakė, kad serga ir kad nedaug laiko gyventi, kad serga onkologine liga. Buvo tik liūdesys. Jis puikiausiai atsakinėjo į klausimus. Man R. B. tą patį paaiškino apie sūnaus išvykimo momentą, ką ir šiandien paaiškino D. B.. Neminėjo, kad kas nors prašytų jo pasirašyti testamentą. Užklausiamas Neveiksnių asmenų registras, o vėliau jo veiksnumu įsitikinama su juo asmeniškai bendraujant, tas ir buvo padaryta šiuo atveju. Buvo 18-20 min. gryno bendravimo su R. B.. Šį atvejį priskirčiau prie įprastinių. Kai pradedi vartyti dokumentus, atmintis atgyja, todėl ir prisimenu šį atvejį.

23. Liudytoja L. P. (ieškovo motina) teismo posėdžio metu paaiškino: man buvo keista, kodėl paliko G. V., nes visada sakydavo tiek man, tiek D. B., kad jam paliks turtą. Nebuvo kalbos apie turto palikimą G. V. Iki pandemijos D. B. visada atvykdavo pas tėvą, ir vasaros metu, ir šventes švęsdavom. Į mėnesį pora kartų telefonu bendravo. 2021 m. vasarą, gegužės, birželio mėnesį skambindavo, bet jis pradėjo keistai kalbėti, man sūnus sakė, kad nesupranta, apie ką tėtis kalba. Tuomet telefono nekeldavo, ir man nekeldavo. Kalbėjo apie orą, apie gimines – keistus dalykus. Mes pagalvodavom, gal išgėręs. Kartais išgerdavo alkoholio. G. V. prieš mirtį apsigyveno, tik nežinau, kodėl apsigyveno, gal dėl spaudimo. Anksčiau niekuomet neapsigyvendavo, atvažiuodavo penktadienį ar šeštadienį ir išvažiuodavo. Prieš kelias dienas iki mirties sužinojau apie ligą iš kaimynų, iš svetimų žmonių, keista, kodėl mums nieko nepasakė. Atsakė G. V., kodėl aš čia turiu visiems skambinti ir pranešti. Taip, dalyvavau laidotuvėse. Aš tą rytą buvau nuvykusi į ligoninę, tai sužinojau, kad jis buvo miręs, tada man ir G. V. paskambino, pranešė, kad mirė. Sulaukiau G. V., nuvažiavom į laidojimo biurą, ten laukėm velionio, urną pirkom. Sesuo sėdėjo prie karsto ir kalbėjo, kaip viskas brangiai kainuoja palaidoti, man buvo labai keista. Aš nupirkau urną. Jis palaidotas tėvų bendrose kapinėse. Iš kalbų per laidotuves sužinojau, kad yra testamentas atsakovei. Aš buvau labai nustebusi dėl to. Paskutinį kartą aš su juo kalbėjau gegužės mėnesį, man atrodė, kad keistai kalba. Jis visai kitus dalykus kalbėjo – apie orą, apie gimines. Aš visada klausdavau apie jo sveikatą, jis su humoru atsakydavo, kosėju, ranką, koją paskauda, bet gal jis bijojo pasipasakoti, nors minėdavo, kad skausmai yra. Mes ragindavom nueiti pas gydytoją, bet jis gydytojų nemėgo. Artimiausi žmonės buvo sūnus, o po to buvo G. V.. R. B. visada viską spręsdavo vienas. Negalėjom prisiskambinti, tai negalėjom ir padėti R. B.. Daugiausiai su juo kalbėdavom telefonu, jo lankyti man nebuvo būtina, bet mūsų santykiai buvo normalūs, būdavo, kad jis pats pas mane atvažiuodavo. 2021 m. liepą sūnus turėjo atvykti, bet jam tuo metu buvo praktika ir jis negalėjo atvykti į Lietuvą. Pagal išrašus jis negalėjo pats nuvykti, nors aš ir nesu medikė. Jis sakė, kad jis nenori, kad sūnus žinotų, man taip G. V. pasakė – pora dienų iki mirties. Į birželio pabaigą buvau į Lietuvą atvykusi. Aš į (duomenys neskelbtini) išvykusi prieš daug metų, gal 18 m., o D. B. buvo baigęs keturias klases. Apie vaistus jis man nekalbėjo. R. B. buvo geras, visiems padėdavo, buvo uždaresnio būdo žmogus, jis nieko daug nepasakodavo.

24. Liudytoja V. A. (socialinė darbuotoja) teismo posėdžio metu paaiškino: metus tik dirbu, šalių nelabai pažįstu. Nuo 2021 m. kovo 23 d. įsidarbinau. Jei gyventojai suserga, aš jais rūpinuosi. Šiuo atveju rūpinosi G. V., tuo esu nustebusi, ji manęs tik patarimo paklausdavo, rūpinosi sodybos teritorija, dėdės sveikata. Buvo reikalinga speciali mityba. Telefoninį kontaktą daugiau palaikėme. Nuo gegužės iki mirties R. B. nebuvau sutikusi, nesu jo pažįstama. Iš G. V. sužinojau apie diagnozę. Jokių socialinių paslaugų G. V. iš mūsų neprašė. R. B. ir telefonu pagalbos manęs neprašė. Iš G. V. sužinojau, kad onkologinė liga, kad jaučiasi prastai. Neprašė nei maisto, nei sauskelnių, tik nušienauti aplinką. Apie sūnų sužinojau, tik kai jau prasidėjo teisminis procesas. Sūnus man tikrai neskambino. Jokių rašytinių prašymų dėl socialinės pagalbos nebuvo. Iš kitų žmonių man žinoma, kad jis buvo sveiko proto žmogus. Man regis, kad jis ir mirė būdamas sąmoningas. 2018 m. R. B. tik buvo socialinės pašalpos gavėjas (atidirba seniūnijoje ir gauna pašalpą), o paskutiniu metu jis neprašė nei pašalpos, nei darbinosi.

25. Liudytoja D. G. (šeimos gydytoja) teismo posėdžio metu paaiškino: jis kreipėsi į mane, aš siunčiau jį dėl onkologinės ligos, įtarimas pasitvirtino. Su narkotinėmis medžiagomis jis nusiųstas paliatyviam gydymui. Jis kreipėsi dėl skrandžio skausmų. Jis buvo nedraustas, jis buvo praktiškai be pajamų. Jam siūlyta slaugos skyriuje gultis, jis kategoriškai atsisakė, sakė, kad jį prižiūri G. V.. Kad būtų psichikos sutrikimai, tikrai to nebuvo, jis buvo visiškai sąmoningas, antidepresantų jam nebuvo skiriama. Fentanolio pleistrai, tramadolis geriamas, bet jis nelabai galėjo nuryti, tada paskyriau leidžiamą tramadolį. Psichikai šitie neveikia, čia ne stipriausi analgetikai. Liga buvo ūmi. Vilniaus onkologai išrašė šituos vaistus, o mes tik koregavom dozę. Narkotiniai analgetikai – tai ir yra fentanolis ir tramadolis. Visi vaistai, jei buvo išrašyti, turi būti nurodyti ligos istorijoje. Jis jautė bendrą silpnumą, valgyti negalėjo, svoris nukrito. Jam išrašytų vaistų vartojimas nelemia gebėjimo orientuotis aplinkoje. Visi onkologiniai tokius vaistus vartoja, nebuvo pačios stipriausios dozės, vidutinės. Kai buvo siųsta į Nedarbingumo tarnybą, tada turbūt kalbėjau su juo paskutinį kartą. Jis pats vienas neišstovėdavo. Apie testamentą man nieko neminėjo. Ar gėrė vaistus, nežinau.

26. Liudytoja L. K. (atsakovės motina) teismo posėdžio metu paaiškino: D. B. gal būdamas ketvirtoje klasėje išvyko, susitikdavom pas senelius. Jie pykosi, iki muštynių gyveno, čia jų tokie santykiai, kad nebuvo artimo ryšio. Mūsų bendravimo nebuvo. Po mamos mirties 5 m. R. B. gyveno vienas. Kai prasidėjo karantinas, tada telefoninis bendravimas. Balandžio mėnesį 18 d. buvo Velykos, tai jau bendravom. Jokių simptomų tuo metu jis mums neišsakė. Klausinėdavo, kur ir kada sėti. Kažkur gegužės mėnesį jis man skambina, kažkokį silpnumą jaučiu, eini per daržą, ir jaučiu silpnumą. Patariau pasėdėti pavėsyje. Paskui pasiūliau pakviesti greitąją, nuvažiavo tyrimams gegužės pabaigoje. Jautėsi kuo geriausiai, tik silpnumu kad skundėsi. Tie pleistrai psichikos neveikia. Iki antro vizito jis negėrė tų vaistų, tik specialiose vietose galima nusipirkti. Neturėjom nei jis, nei mes pinigų. Nei pensininkas, nei invalidas, ką sakė, tą pirkom, bet viskas kainavo. Aš esu vaistininkė. Opiatiniai vaistai ar paveikė – nebuvo jis vartojęs tų vaistų, tramadolio lašiukų visas buteliukas buvo likęs nepaliestas, tablečių nebuvo, jam tokio skausmo nebuvo. Apie testamentą ar mirtį nekalbėjom. Birželio 14 d. atvažiuojam ir ant stalo randam padėtą testamentą, bet mes nesam šnekėję apie jo testamentus. Tiesiog palikom tą testamentą jo kambaryje. Tikrai R. B. ranka surašytas testamentas. Jokių mąstymo pakitimų vykstant pas notarą nepastebėjau. Vykdamas pas notarą R. B. neaiškino, kam turtą paliks. G. V. irgi neprašė sudaryti jos naudai testamento. Kiekvieną vasarą mano vaikai važiavo į kaimą, G. V. labai patiko R. B., turėdavo paslapčių su juo. D. B. pasirodydavo tik per bulviakasį, jis atvažiuodavo tik pinigų pasiimti. Nė karto D. B. skambučio negirdėjau. G. V. mašina nuvežė pas notarą, bet jis pats gebėjo paeiti ir į mašiną įlipti. R. B. gydytoja gal jau metus nematė, siuntimas į Neįgalumo tarnybą buvo išrašytas nemačius R. B.. Galėjo apsirengti, pasikvėpinti, išeiti į lauką galėjo. G. V. nuvežė dokumentus ir įmetė į Neįgalumo tarnybos pašto dėžutę. Man visa vasara daugiau nei 3 tūkst. kainavo (vaistai, kelionės, kuras, maistas ir t.t.). Iš R. B. pinigų neprašiau, nes jis neturėjo. Specialiųjų poreikių prašyta mąstant į priekį, nes liga progresavo. Mums laidotuvės kainavo 1 300 Eur.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo

27. Byloje kilo ginčas dėl asmens prieš mirtį sudaryto oficialiojo testamento galiojimo.

28. Pagal byloje nustatytas aplinkybes 2021 m. birželio 23 d. testamentu (toliau ir – ginčo sandoris, ginčo testamentas) testatorius R. B. nurodė, jog visus jam priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas su priskaičiuotomis palūkanomis, turtines teises ir visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palieka savo dukterėčiai atsakovei G. V.. Ginčo sandorį patvirtino trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Ukmergės rajono 2-ojo notaro biuro notarė N. P., notarinio registro Nr. 3844. Kaip patvirtina 2021 m. liepos 28 d. mirties įrašas Nr. 439, R. B. mirė 2021 m. liepos 28 d. Kaip patvirtina Testamentų registro 2021 m. lapkričio 3 d. išrašas, 2021 m. rugpjūčio 9 d. testatoriaus R. B. palikimą priėmė atsakovė G. V.. Kaip patvirtina ieškovo gimimo liudijimas, ieškovas D. B. yra R. B. sūnus, pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Kaip patvirtina (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro išrašas, R. B. mirė būdamas našlys. Ieškovo teigimu, jis po tėvo mirties sužinojo apie sudarytą ginčo sandorį, kuriuo visą turtą ieškovo tėvas paliko atsakovei. Ieškovo įsitikinimu, šio sandorio sudarymo metu ieškovo tėvas nesuprato atliekamų veiksmų esmės, be to, prieš jį buvo panaudotas spaudimas, pasinaudota testatoriaus bejėgiška būkle, todėl ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 ir 1.91 straipsnių pagrindais.

29. Ieškovas savo poziciją grindė tuo, kad ginčo testamentas surašytas testatoriui sunkiai sergant bei gydantis (naudojant stipriai veikiančius medikamentus), likus vos mėnesiui laiko iki jo mirties, todėl jo sudarymo metu tėvas negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų padarinių. Šias aplinkybes įrodinėjo ieškovo paaiškinimais, liudytojos L. P. (ieškovo motinos) parodymais, medicinos dokumentais, pagrindžiančiais prastą ieškovo fizinės sveikatos būklę. Nors ieškovas gyveno atskirai nuo tėvo, (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip ieškovas paaiškino teismo posėdžio metu, per paskutinį judviejų pokalbį telefonu, vykusį 2021 m. birželio mėnesio pabaigoje, ieškovo tėvas neatpažino sūnaus balso, buvo pasimetęs, pradėjo kalbėti apie orą, gimines, o vėliau telefonu nebeatsiliepė. Anot ieškovo, atsakovė pas ieškovą apsigyveno prieš pat jo mirtį, todėl, ieškovo įsitikinimu, testatoriui buvo daromas spaudimas, pasinaudota testatoriaus bejėgiška būkle, sudarant įspūdį, jog nesudarius testamento, testatorius bus paliktas likimo valiai. Pastarosioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas įrodymų neteikė.

30. Atsakovė G. V. su pareikštu ieškiniu nesutiko, ir šį nesutikimą grindė tuo, kad ieškovas nepateikė įrodymų sandorio negaliojimo pagrindams pagrįsti. Anot atsakovės, ieškovas D. B. gyveno (duomenys neskelbtini) ir retai lankė tėvą, juo nesirūpino, telefonu bendravo retai. Be to, dėdė buvo geros sveikatos, normaliai orientavosi, nesiskundė fizine sveikata iki ūmios ligos, pasireiškusios 2021 m. gegužės mėnesį. Testatorius kitiems kalbėjęs, kad sūnui jis nerūpi ir jųdviejų bendravimas nutrūkęs, nenorėjo, kad sūnus žinotų apie jo ligą. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad likus nedaug laiko iki notarinio testamento sudarymo, t. y. 2021 m. birželio 14 d., R. B. savarankiškai sudarė testamentą, kurio turinys iš esmės yra tapatus oficialiajam testamentui. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad dėdei spaudimo palikti jai turtą testamentu nedarė, surašyti jos naudai testamentą neprašė. Savo poziciją grindė atsakovės paaiškinimais, liudytojų V. A. (socialinės darbuotojos), D. G. (šeimos gydytojos), L. K. (atsakovės motinos) parodymais, medicinos dokumentais, 2021 m. birželio 14 d. ranka surašytu R. B. testamentu, teismo ekspertizės akto išvadomis.

31. Ieškovo prašymu nagrinėjamoje byloje buvo paskirta ir atlikta pomirtinė R. B. teismo psichiatrijos ekspertizė. 2023 m. vasario 23 d.–2023 m. vasario 28 d. ekspertizės akte pateikdamas bendrą atsakymą į teismo užduotus du klausimus (1) ar R. B. sveikatos būklė, ligos eiga bei galimas medikamentų vartojimas galėjo turėti įtakos testatoriaus R. B. gebėjimui suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti 2021 m. birželio 23 d. testamento pasirašymo metu? 2) Ar R. B. 2021 m. birželio 23 d. testamento pasirašymo metu dėl sveikatos būklės, ligos eigos bei galimo medikamentų vartojimo galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti?), teismo ekspertas nurodė, jog duomenų apie R. B. psichikos būklės sutrikimus testamento sudarymo metu (2021 m. birželio 23 d.) nėra, todėl jis pagal savo psichikos būklę tuo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

32. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė N. P. palaikė atsakovės poziciją, kad ieškinys turėtų būti atmestas. Teismo posėdžio metu notarė paaiškino, jog ginčo sandorio sudarymo dieną nebuvo jokių požymių, kad R. B. būtų apsvaigęs ar nesuvoktų, kur jis yra, aiškiai dėstė savo valią, pagrindė savo apsisprendimą visą turtą palikti ne sūnui, o atsakovei, puikiausiai atsakinėjo į klausimus.

33. Remiantis CK 1.89 straipsnio 1 dalimi, fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Kasacinio teismo yra pažymėta, jog šioje teisės normoje nustatyta, kad gali būti pripažintas negaliojančiu sandoris, kurį fizinis asmuo sudarė nors ir būdamas juridiškai veiksnus – nesant galiojančio teismo sprendimo dėl pripažinimo neveiksniu – bet kuris sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagrindu, t. y. faktiškai neveiksnus sudarant sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

34. Nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, o būtent: 1) vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar sandorio šalis suprato savo veiksmų reikšmę, ar pati sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė; 2) testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant pačios sandorio šalies, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie sandorio šalies sveikatos būklę; 3) teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.); 4) asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).

35. Byloje esančių įrodymų visuma leido teismui įsitikinti, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu R. B. suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti.

36. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. vasario 23 d.–2023 m. vasario 28 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-49/2023 teismo ekspertas pateikė kategoriško pobūdžio atsakymus į jam pateiktus klausimus, nurodydamas, jog duomenų apie R. B. psichikos būklės sutrikimus testamento sudarymo metu (2021 m. birželio 23 d.) nėra, todėl jis pagal savo psichikos būklę tuo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). Taigi nagrinėjamu atveju teismo eksperto išvada pripažintina tiesioginiu įrodymu.

37. Teismo ekspertas pažymėjo, kad R. B. buvo skirti narkotiniai analgetikai, tačiau duomenų apie šalutinius poveikius psichikos būklei nėra. Ekspertas nurodė, jog medicinos dokumentacijoje psichikos sutrikimų požymių neaprašyta. Ekspertizės išvadoje pažymima, jog teismo posėdžio metu liudijusi testatorių gydžiusi gydytoja nurodė jo psichikos sutrikimų požymių nestebėjusi, šalutinį medikamentų poveikį psichikos būklei neigė. Tokiomis teismo ekspertizės aktų išvadomis, atsižvelgiant į ekspertizės aktuose nurodytus faktinius duomenis, į bylą pateiktus medicininius dokumentus, teismas neturi pagrindo abejoti (CPK 185 straipsnis).

38. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, jog teismo ekspertas iš esmės neatsakė į klausimą dėl galimo šalutinio medikamentų poveikio R. B. psichikos sveikatai, apsiribojo tik medicinos dokumentų aprašymu, kam specialiosios žinios nereikalingos. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo ieškovo vertinimu. Ieškovas nenurodė, kokių konkrečių byloje esančių duomenų ekspertas būtų neįvertinęs. Priešingai, iš ekspertizės akto matyti, jog ekspertas vertino ne tik rašytinius byloje esančius įrodymus, tačiau išklausė ir teismo posėdžio metu liudytojų duotus parodymus. Pažymėtina, jog bet kurie medikamentai gali turėti tam tikrą šalutinį poveikį, tačiau šioje byloje nėra jokių duomenų, kad toks šalutinis poveikis pasireiškė. Ieškovas iš esmės rėmėsi medicinos dokumentuose užfiksuotais R. B. fizinės sveikatos sutrikimais, tačiau psichinės sveikatos sutrikimų nefiksuota. Neatmestina tikimybė, kad fizinės sveikatos sutrikimai gali turėti įtakos ir psichinei sveikatai, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šiuo atveju taip ir buvo, ir kad poveikis buvo tokio masto, kad asmuo nebesugebėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, t. y. faktiškai buvo neveiksnus.

39. Šias teismo ekspertizės akto išvadas patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai. Liudytoja V. A., dirbusi socialine darbuotoja, parodė, jog nuo gegužės mėnesio iki mirties R. B. nebuvo sutikusi, tačiau iš kitų žmonių jai žinoma, kad jis buvo sveiko proto žmogus. Šeimos gydytoja D. G. paaiškino, kad psichikos sutrikimų tikrai nebuvo, R. B. buvo visiškai sąmoningas, antidepresantų jam nebuvo skiriama. Anot šios liudytojos, jam išrašytų vaistų vartojimas nelemia gebėjimo orientuotis aplinkoje, visi pacientai, sergantys onkologinėmis ligomis, vartoja tokius vaistus, R. B. nebuvo skirtos pačios stipriausios dozės, o vidutinės. Liudytoja apklausta atsakovės motina L. K. parodė, kad R. B. mąstymo pakitimų prieš ginčo sandorio sudarymą nepastebėjusi. Anot jos, R. B. jam išrašytų medikamentų nevartojo (analogiškas aplinkybes nurodė ir atsakovė). Nors ieškovo atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, jog liudytojų parodymai prieštaringi, ypač liudytojos D. G. ir notarės N. P., tačiau iš esmės šie prieštaravimai susiję su R. B. fizinės, o ne psichinės, sveikatos būkle. Svarbu tai, jog nė vienas iš paminėtų liudytojų nepatvirtino, kad jam būtų kilę abejonių dėl R. B. gebėjimo suvokti atliekamų veiksmų esmę ginčijamo sandorio sudarymo metu.

40. Ieškovas neginčijo, kad su R. B. prieš mirtį gyvai nebendravo. Remiantis ieškovo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, paskutinį kartą jiedu bendravo telefonu 2021 m. birželio mėnesio pabaigoje, ieškovas apie tėvo psichikos sveikatos sutrikimus sprendė vien iš aplinkybės, jog jis neatpažino sūnaus balso, buvo pasimetęs, pradėjo kalbėti apie orą, gimines. Liudytoja apklausta ieškovo motina L. P. paliudijo analogiškas aplinkybes apie tai, kad paskutinį kartą su R. B. telefonu kalbėjusi gegužės mėnesį, tuomet liudytojai pasirodė, jog jis keistai kalba – apie orą, apie gimines. Gyvai su testatoriumi prieš mirtį ši liudytoja taip pat nebendravo. Teismo vertinimu, vien šis telefoninio pokalbio faktas nėra pakankamas spręsti apie ieškovo tėvo psichikos būklę ginčo sandorio sudarymo metu. Todėl nei ieškovo, nei liudytojos L. P. paaiškinimais teismas nesiremia kaip pagrindžiančiais, jog R. B. ginčo sandorio sudarymo metu nesugebėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

41. Teismo ekspertizės akto išvadas patvirtina ir R. B. ranka 2021 m. birželio 14 d. surašytas testamentas, kuriame testatorius nurodė, jog po savo mirties G. V. palieka gyvenamąjį namą ir kitus pastatus bei žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Taigi testatorius savo valią visą jam priklausantį turtą palikti atsakovei aiškiai išreiškė net kelis kartus: ne tik 2021 m. birželio 23 d. sudarydamas oficialųjį šioje byloje ginčijamą testamentą, bet ir anksčiau, 2021 m. birželio 14 d. ranka surašytame testamente. Ieškovo pozicija, jog R. B. ginčijamo sandorio sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės, iš esmės buvo grindžiama prielaidomis, kurių bylos nagrinėjimu metu nepatvirtino jokie įrodymai (CPK 178 straipsnis).

42. Teismui šioje byloje nekilo abejonių ir dėl ginčijamo sandorio naudingumo, pagrįstumo, protingumo, t. y. aplinkybių, sietinų su sudaryto sandorio turiniu. Liudytoja L. K., atsakovė patvirtino apie šiltus, artimus R. B. ir dukterėčios G. V. ryšius, taip pat apie tai, jog iki mirties R. B. su savo sūnumi bendravo retai. Notarė N. P. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog R. B. ginčijamo testamento sudarymą motyvavo tuo, jog nori atsidėkoti atsakovei ir savo seseriai (atsakovės motinai) už pagalbą, ką pabrėžė net keletą kartų.

43. Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovui teko pareiga pagrįsti R. B. nesugebėjimą suprasti savo veiksmų. Šioje byloje nei R. B. būsena (jo sveikata, psichikos būklė ir kita), nei sudaryto sandorio turinys (jo naudingumas, pagrįstumas, protingumas ir kita) neleido teismui spręsti, kad R. B. negebėjo suprasti savo veiksmų. Šiuo atveju ieškovas neįrodė fakto, jog ginčijamo sandorio metu R. B. nesuprato savo veiksmų reikšmės ar negalėjo jų valdyti (CPK 178 straipsnis).

44. Ieškovas ginčo testamentą prašė pripažinti negaliojančiu ir CK 1.91 straipsnio pagrindu. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Anot ieškovo, atsakovė pas ieškovą apsigyveno prieš pat jo mirtį, todėl, ieškovo įsitikinimu, testatoriui buvo daromas spaudimas, pasinaudota testatoriaus bejėgiška būkle, sudarant įspūdį, jog nesudarius testamento, testatorius bus paliktas likimo valiai. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas įrodymų neteikė, taip nevykdydamas jam tenkančios įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis). Todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako, spręsdamas, kad ieškovas neįrodė ir šio sandorio negaliojimo pagrindo.

45. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas, nuspręsdamas dėl ieškovo pareikštų reikalavimų, atsakė į esminius šalių argumentus, o kiti šalių argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai nėra reikšmingi.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

46. Remiantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

47. Atsižvelgiant į tai, ieškinį atmetus, ir šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas Ukmergės rajono 2-ojo notarų biuro notarei N. P. sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą atsakovei G. V. pagal 2021 m. birželio 23 d. testamentą, notarinio registro Nr. 3844, iki bus išnagrinėta civilinė byla ir įsiteisės galutinis sprendimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

48. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

49. Nagrinėjamu atveju atsakovė patyrė iš viso 2 650 Eur teisinių paslaugų išlaidų, kurias sudaro: 1) advokato Gintaro Petukausko suteiktos teisinės paslaugos: susipažinimas su bylos medžiaga (100 Eur), tripliko paruošimas (1 000 Eur), teisinės konsultacijos (100 Eur), atstovavimas pirmosios instancijos teisme (200 Eur), atsiliepimo į prašymą skirti ekspertizę parengimas (250 Eur); 2) advokatės Aušros Vaišnorienės suteiktos teisinės paslaugos: susipažinimas su bylos medžiaga ir konsultacijos (100 Eur), atsiliepimo į ieškinį paruošimas (500 Eur), atstovavimas teisme (400 Eur).

50. Atsakovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokių teisinių paslaugų suteikimą. Atsakovės atstovų su 2021 m. gruodžio 30 d., 2022 m. sausio 11 d. ir 2023 m. birželio 8 d. prašymais teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad prašomos priteisti išlaidos atsakovės buvo faktiškai patirtos.

51. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė mažinti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė buvo atstovaujama dviejų advokatų. Nors nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, tačiau teismas, įvertinęs atsakovės atstovų suteiktų paslaugų apimtį, parengtų procesinių dokumentų kiekį ir turinį, neturi pagrindo spręsti, jog atsakovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos, pasirenkant būti atstovaujamai dviejų advokatų, būtų neprotingai didelės. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovo priteistinos visos jos patirtos 2 650 Eur teisinių paslaugų išlaidos.

52. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (62,72 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-260, 268, 270 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 650 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 62,72 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopiją privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-35192-1077/2021 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą Ukmergės rajono 2-ojo notarų biuro notarei N. P. sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą atsakovei G. V. pagal 2021 m. birželio 23 d. testamentą, notarinio registro Nr. 3844, iki bus išnagrinėta civilinė byla ir įsiteisės galutinis sprendimas.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti notarei N. P..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja V. R.