- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- eI-11415-743/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02865-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
- Atsakovas
- V. T.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui V. T. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėja, ir VASA) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo V. T. priteisti 54,34 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. bei 2,78 Eur delspinigių, už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 6 d.
Pareiškėja prašyme nurodė, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Nuostatai) ji atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą. V. N., rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų, kurių apskaičiavimą nustato Nuostatų 52.1–52.2.2 papunkčiuose bei 55.3 papunktyje nustatytos taisyklės, kur iš esmės nurodyta, kad rinkliavos mokėtojams, naudojantiems bendrus konteinerius rinkliavos suma apskaičiuojama atsižvelgiant į nekilnojamojo turto objekto plotą, o naudojantiems individualius konteinerius, pagal plotą apskaičiuojama tik pastovioji rinkliavos dalis. Tuo tarpu kintamoji dalis apskaičiuojama už einamus metus taikant 390 kg kvotą, kurią viršijus, kitais metais rinkliavos mokėtojams atliekamas perskaičiavimas ir už viršijantį atliekų kiekį priskaičiuojama papildomai mokėtina suma, o perdavus mažesnį atliekų kiekį, kitais metais mokėjimo pranešime taikoma kompensacija ir mokėtina suma mažinama taip, kaip tas reglamentuota Nuostatų 52.3 papunktyje.
Pažymėjo, jog atsakovas ginčo laikotarpiu nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovui siųsti pranešimai apie esamą prievolę mokėti vietinę rinkliavą, tačiau rinkliavos įmokų pareiškėja negavo.
Pažymėjo, kad dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku nesilaikymo, buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.), bet ne ilgesnį nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatytą laikotarpį: už 2021 m. mokestinį laikotarpį delspinigiai skaičiuoti nuo 2022 m. sausio 1 d. iki prašymo teismui padavimo dienos ir sudaro 1,49 Eur; už 2022 m. mokestinį laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki prašymo teismui pateikimo dienos ir sudaro 1,29 Eur; bendra delspinigių suma – 2,78 Eur.
Atsakovas atsikirtimų į pareiškėjos prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas Vilniaus m. Vilniaus miesto savivaldybėje esantys nekilnojamojo turto objektai yra apmokestinti vietine rinkliava, kurią privalo mokėti komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą savivaldybės teritorijoje. Už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. atsakovas privalėjo sumokėti vietinę rinkliavą, kurios nesumokėjo. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas – 29,71 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini). Mokėjimo pranešimai ir didelių gabaritų atliekų tvarkymo detalizacija patvirtina, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota 51,56 Eur dydžio vietinė rinkliava: už 2021 m. mokestinį laikotarpį (2021 m. kovo 30 d. mokėjimo pranešimas) mokėtina vietinė rinkliava – 27,62 Eur; už 2022 m. mokestinį laikotarpį (2022 m. vasario 28 d. mokėjimo pranešimai) mokėtina vietinė rinkliava – 23,94. 2021 m. gruodžio 13 d. įspėjimu ir 2022 m. liepos 8 d. pranešimu atsakovui priminta apie jo nesumokėtą vietinės rinkliavos dydį. Atsakovui laiku nesumokėjus už vietinę rinkliavą, jis privalo sumokėti 0,03 procento dydžio delspinigius už 180 dienų, t. y. 2,78 Eur, todėl bendra atsakovo skola – 54,34 Eur.
I. Dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnis).
Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.
Rinkliavos nuostatai nustato vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma minėtiems rinkliavos mokėtojams. Rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą (Nuostatų 7.5 papunktis). Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma minėtiems rinkliavos mokėtojams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Nuostatų 20 punktas). Pagal Nuostatų 34 punktą, pastovioji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą. Pagal Nuostatų 35 punktą, kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą. Pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus (Nuostatų 21 punktas). Apmokestinimo rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras (tuo atveju, jeigu atliekų turėtojo nekilnojamasis turtas, priskirtas apmokestinamajai kategorijai, yra sodininkų bendrijos teritorijoje, apmokestinimo objektu laikomas žemės sklypo ploto kvadratinis metras, o kai žemės sklypas nesuformuotas – priskirto ar naudojamo žemės ploto kvadratinis metras) (Nuostatų 22 punktas). Bendras rinkliavos dydis apskaičiuojamas nekilnojamojo turto objektų kategorijoms nustatytą bendrą pastoviosios rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 4 stulpelis) bei konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatytą kintamosios rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 5 stulpelis) padauginus iš konkretaus apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto bendrojo ploto ir gautus rezultatus sudėjus (Nuostatų 23 punktas). Rinkliavą pagal savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasi Nuostatais, apskaičiuoja VĮ ,,Vilniaus atliekų sistemos administratorius“.
Principas „teršėjas moka“ yra pagrindinis Europos ir tarptautiniu lygiu taikomas principas. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Sąjungos aplinkos politika siekiama aukšto apsaugos lygio ir kad ši politika yra „grindžiama atsargumo principu bei principais, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausiai turi būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir kad atlygina teršėjas“. Principas „teršėjas moka“ atliekų tvarkymo srityje detalizuotas antriniuose Europos Sąjungos dokumentuose. 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas 14 straipsnyje nustatyta, jog pagal principą „teršėjas moka“ atliekų tvarkymo išlaidas turi padengti pirminis atliekų gamintojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas. Šios direktyvos pirmtakės taip pat akcentavo minėtą principą – 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų 15 straipsnyje pažymėta, jog „pagal principą „teršėjas moka“, atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti: a) turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, kaip numatyta 9 straipsnyje, ir (arba) b) ankstesni turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai.“ Principas „teršėjas moka“ akcentuotas ir 1975 m. liepos 15 d. Tarybos Direktyvoje dėl atliekų (75/442/EEB) (žr. direktyvos 14 konstatuojamąją dalį). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad šis principas yra bendrasis (Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarimą). Į nacionalinę teisę principas „teršėjas moka“ perkeltas Aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsniu, pagal kurį atliekų tvarkymo išlaidas apmoka teršėjas bei Atliekų tvarkymo įstatymu, kurio 32 straipsnis 1 dalyje nustatyta, jog šis principas reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. eTA-534-415/2021).
Aptarto teisinio reguliavimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad atsakovas yra nekilnojamojo turto objekto Vilniaus m. sav. valdytojas, tad ir atliekų turėtojas ir turi pareigą mokėti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą vietinę rinkliavą.
II. Dėl priteistinos vietinės rinkliavos dydžio ir delspinigių
Kaip minėta, mokėjimo pranešimai bei mokėjimo pranešimo detalizacija patvirtina, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota 51,56 Eur dydžio vietinė rinkliava: už 2021 m. mokestinį laikotarpį (2021 m. kovo 30 mokėjimo pranešimas Nr. 11517521) mokėtina vietinė rinkliava – 27,62 Eur; už 2022 m. mokestinį laikotarpį (2022 m. vasario 28 d. mokėjimo pranešimas Nr. 11938717) mokėtina vietinė rinkliava – 23,94 Eur. Mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis Nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovo naudojamo turto plotą, todėl paskaičiuotas dydis yra pagrįstas teisiniu reguliavimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad įsiskolinimą atsakovas būtų sumokėjęs.
Įvertinęs aukščiau aptartus argumentus teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas tenkintinas visiškai ir pareiškėjai priteistina iš atsakovo 51,56 Eur vietinės rinkliavos skola už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (27,62 Eur + 23,94 Eur).
Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovo priteisti 2,78 Eur delspinigių, susidariusių atsakovui nesilaikant įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, todėl nuo kiekvieno kito mokestinio laikotarpio pradžios skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai, bet ne už ilgesnį nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) nustatytą laikotarpį.
Nuostatų 83 punktas nurodo, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą rinkliavą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į savivaldybės biudžeto sąskaitą, o jų dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį. Tų pačių Nuostatų 60 punkte nurodoma, jog mokėjimo pranešime nurodyta rinkliava sumokama už pasirinktus mokėjimo pranešime nurodytus laikotarpius (už ketvirtį ar visą mokestinį laikotarpį). Tuo atveju, kai mokama už visą mokestinį laikotarpį, mokėjimas turi būti atliktas iki mokestinio laikotarpio pirmojo ketvirčio pabaigos. Pasirinkus mokėjimą kas ketvirtį, kiekviena rinkliavos dalis turi būti sumokama iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos. Taip pat svarbu paminėti, kad Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau nei 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.
Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas nesilaikė įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. liko skolingas 51,56 Eur vietinės rinkliavos, todėl pareiškėjos prašymas priteisti delspinigius tenkintinas, priteisiant pareiškėjai iš atsakovo 2,78 Eur delspinigių (51,56 Eur x 0,03 procento x 180 d.).
III. Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovės priteisti ir 24,20 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylos duomenimis, teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatas J. J..
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Be to, aktualiausioje ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šios kategorijos bylose, kuriose prašoma bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kaip ir nagrinėjamu atveju, išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021, 2021m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-674-492/2021).
Ginčas dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, dėl kurio pareiškėja buvo priversta prašymu kreiptis į teismą, nelaikomas išskirtiniu, dėl šių ginčų yra suformuota plati jurisprudencija. Teismo vertinimu, prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo parengti naudojimasis profesinėmis advokato paslaugomis yra susijęs su perteklinėmis išlaidomis, tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir naudojantis atliekų administratoriaus žmogiškaisiais ištekliais.
Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, pareiškėjo prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos prašymą patenkinti visiškai.
Priteisti savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ iš atsakovo V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 51,56 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 56 centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., bei 2,78 Eur (du eurus 78 centus) delspinigių.
Pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.