Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovei B. Z., ieškovės atstovei advokatei D. Ž., atsakovui D. L., atsakovo atstovei advokatei J. D., atsakovės V. L. atstovui advokatui G. G., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui E. B., nedalyvaujant tretiesiems asmenims S. P. ir A. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą

pagal ieškovės B. Z. ieškinį atsakovams D. L., V. L. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, nuolatinės vaiko globos nustatymo,

pagal atsakovės V. L. priešieškinį ieškovei B. Z. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,

tretieji asmenys S. P., A. D., institucija, teikianti išvadą byloje, - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Civilinio kodekso 3.155 straipsnis).

Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovas. To paties straipsnio antroji dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Teismas nustatė, kad S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina yra atsakovė V. L., tėvas – D. L. (t. 1, b. l. 15). Nustatyta, kad ieškovė su nepilnamete anūke gyvena Jungtinėje Karalystėje, atsakovė gyvena Jungtinėje Karalystėje, atsakovas gyvena Lietuvoje.

Ieškovė nurodė, kad nepilnametei anūkei sulaukus vienerių metų ji faktiškai pradėjo auginti anūkę. Atsakovė V. L. su šia aplinkybe sutiko ir jos neginčijo, pripažino, kad tuo metu ji neturėjo pajamų, darbo ir gyvenamosios vietos, todėl negalėjo pati auginti dukters. Atsakovas su nurodytomis aplinkybėmis sutiko iš dalies ir nurodė, kad nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. nepilnametė dukra auga su ieškove, gyvena kitoje šalyje.

Iš byloje pateiktos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (t. 1, b. l. 96) nustatyta, kad abu atsakovai socialinės rizikos grupės įskaitoje dėl vaiko nepriežiūros bei vaiko teisių pažeidimų buvo registruoti nuo 2014 m. spalio 23 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pavedimu su atsakovais socialinį darbą dirbo Kauno miesto Socialinių paslaugų centro Socialinių paslaugų šeimai skyrius. Teikiant socialines paslaugas, nustatyta, kad atsakovas D. L. nesupranta savo atsakomybės ir pareigų atlikimo dukters S. L. atžvilgiu. Socialinis darbas su atsakovu D. L. buvo neefektyvus, nes atsakovas kategoriškai atsisakė socialinių paslaugų.

Aplinkybę, kad abu atsakovai nusišalino nuo dukters auginimo patvirtina ne tik pačių atsakovų teikti žodiniai paaiškinimai, bet taip pat ir rašytiniai įrodymai – 2013 m. liepos 9 d. Lincolnshire County Council atestavimo išraše (t. 2, b. l. 111-121) nurodyta, kad vienintelė ieškovė B. Z. atlieka savo pareigą rūpintis vaiku, išrašo skiltyje „Šeima ir socialiniai ryšiai“ atsakovai yra paminėti kaip nesirūpinantys vaiku, pažymėta, kad vaikas gyvena su močiute (t. 2, b. l. 115). Atsakovė V. L. pripažino aplinkybę, kad vaiko sveikata ir ugdymu visiškai nesidomėjo, išlaikymo vaikui neteikė, su vaiku pradėjo intensyviau bendrauti tik iškėlus šią civilinę bylą, nors toje pačioje šalyje pradėjo gyventi jau 2013 m. spalio mėn.

Nagrinėjamoje byloje teismas, remdamasis 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse arba komercinėse bylose kreipėsi į Jungtinės Karalystės Karališkąjį teisingumo teismą dėl įrodymų rinkimo. Jungtinės Karalystės Karališkasis teisingumo teismas pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad ataskaitos rašytojų nuomone, nepilnametei nebūtų naudinga šiuo metu perkelti ją gyventi kartu su motina. Pranešime taip pat nurodyta, kad rekomenduotina ieškovei suteikti teisę priimti sprendimus dėl nepilnametės S. L. (t. 3, b. l. 85).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad abu atsakovai nuo pat dukters gimimo netinkamai vykdė tėvų valdžią, kurios turinys apibrėžtas Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, o nuo to laiko, kai vaikas su senele persikėlė nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę (2011 m. rugpjūčio mėn.), abu tėvai visiškai nusišalino nuo vaiko auginimo ir priežiūros. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad tarp tėvų (atsakovų) ir nepilnametės dukters nėra emocinio ryšio. Tai, kad vaikas kartais bendrauja su motina ir tėvu internetu arba realiai pasimatydami keletą valandų nepatvirtina fakto, kad tarp atsakovų ir jų vaiko yra artimas ryšys. Nors atsakovė nurodė, kad dabar jau turi galimybes ir gali auginti dukrą pati, o atsakovas nurodė, kad artimiausioje ateityje ketina pats rūpintis dukra, tačiau abu atsakovai pripažino aplinkybę, kad tėvų pareigų visiškai nevykdė, išlaikymo vaikui visiškai neteikė, nesirūpino dukters sveikatos priežiūra, jos ugdymu ir auklėjimu. Abu atsakovai turi sukūrę naujas šeimas, augina vaikus, tačiau nedėjo jokių pastangų, kad naujai sukurtose šeimose kartu augtų ir nepilnametė jų dukra. Priešingai, didelių sveikatos problemų (t. 1, b. l. 63; t. 2, b. l. 49) turinčios dukters auginimą savo noru abu tėvai be pateisinamų priežasčių perdavė ieškovei. Atsakovė, nors ir gyvendama toje pačioje šalyje kaip ir jos dukra (Jungtinėje Karalystėje), mergaitės auklėjimu nesirūpino, iš užsienio institucijų surinktų įrodymų matyti, kad vaiko ugdymu rūpinosi vienintelė ieškovė. Net ir iškėlus bylą, o atsakovei pateikus priešieškinį, atsakovė nevykdė pareigos pateikti bylą nagrinėjančiam teismui būtinų rašytinių įrodymų (dėl jos gyvenamojo būsto nuomos santykių ir kt.; t. 2. b. l. 34; t. 3, b. l. 38), nedalyvavo visuose teismo posėdžiuose, nors jos dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Šios aplinkybės patvirtina tai, jog atsakovės argumentai dėl jos pasirengimo nuolat auginti savo dukrą S. L. yra tik deklaratyvaus pobūdžio.

Nors ieškovė patikslinusi reikalavimą prašė atsakovo D. L. tėvo valdžią riboti laikinai, teismas byloje nenustatė aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, jog atsakovo elgesys ateityje pasikeis ir jis ims tinkamai vykdyti tėvo pareigas nepilnametės dukters atžvilgiu. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas būtent vaiko interesais neterminuotai apriboti tiek motinos, tiek tėvo valdžią – atsakovams neterminuotai apribotina tėvų valdžia jų nepilnamečio vaiko S. L. atžvilgiu (Civilinio kodekso 3.180 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Neterminuotai apribojus atsakovams tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuolatinės vaiko globos nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

S. L. motinai V. L. ir tėvui D. L. neterminuotai apribojus tėvų valdžią, nepilnametė į šeimą negali grįžti. Be tėvų globos likusiam vaikui, kuris esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, nustatoma nuolatinė globa (Civilinio kodekso 3.256 straipsnis). Civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą. Remiantis Civilinio kodekso 3.251 straipsnio 1 dalimi, globa nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų. Nepilnamečiai iki 14 metų yra neveiksnūs, todėl įsteigti globą yra svarbu įgyvendinant ir ginant nepilnamečių vaikų teises.

Ieškovė B. Z. globoja S. L. nuo vienerių metų amžiaus, globėja sutinka ir prašo paskirti ją globoti nepilnametę anūkę nuolat. Tai, kad mergaite rūpinasi būtent ieškovė, patvirtina pažymos iš ugdymo įstaigų, esančių tiek Lietuvoje, tiek Jungtinėje Karalystėje. Byloje liudytojais apklausti R. S. ir D. M. paliudijo, kad vaiko priežiūra rūpinasi vienintelė ieškovė B. Z.. Ieškovės sveikatos būklė ir turtinė padėtis leidžia jai būti globėja (t. 1, b. l. 28, 33, 41, 42, 43). Ieškovė nėra teista, neturi žalingų įpročių (t. 2, b. l. 148; t. 3, b. l. 40) Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad sutinka, jog ieškovė būtų paskirta nepilnamečio vaiko nuolatine globėja (t. 1, b. l. 96). Tokią poziciją nurodė ir Jungtinės Karalystės Karališkasis teisingumo teismas pateiktame pranešime, nurodydamas, kad ieškovei turėtų būti suteikta teisė priimti sprendimus dėl nepilnametės S. L. be būtinybės konsultuotis su vaiko tėvais (t. 3, b. l. 85).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, S. L. nustatytina nuolatinė globa, nuolatine globėja skirtina ieškovė B. Z., nepilnamečio vaiko globos ir gyvenamoji vieta nustatytina su nuolatine globėja B. Z. jos gyvenamojoje vietoje (Civilinio proceso kodekso 407 straipsnis, Civilinio kodekso 3.251 straipsnio 1 dalis, 3.183 straipsnio 4 dalis, 3.265 straipsnio 1 punktas).

Ieškovei B. Z. išaiškintinos jos, kaip globėjos (rūpintojos), teisės ir pareigos, numatytos Civilinio kodekso 3.240, 3.243 - 3.246 straipsniuose. Globėjai išaiškintina, kad ji privalo:

užtikrinti globojamo vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais; bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldos institucijomis; palaikyti ryšius su artimais vaiko giminaičiais, informuoti juos, jei jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, mokymąsi, sveikatą ir kt.; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėjas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (Civilinio kodekso 3.271, 3.272 straipsniai). Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.275, 3.185 straipsniai).

Dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo.

Apribojus atsakovams tėvų valdžią, jiems išlieka pareiga išlaikyti nepilnametę dukrą (Civilinio kodekso 3.195 straipsnis). Tėvų pareiga yra materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis).

Analizuojant nepilnamečio vaiko S. L. poreikius, pažymėtina, kad mergaitė yra mokyklinio amžiaus (aštuonerių metų), greitai augančiai mergaitei yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, amžių atitinkantys žaislai, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaikas turi sveikatos problemų.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė V. L. gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, jos pajamos per mėnesį sudaro apie 1900,00 Eur (atsakovės ir trečiojo asmens A. D. bendros pajamos). Pati atsakovė nurodė, kad jos finansinė padėtis yra stabili, ji gauna pastovias pajamas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas D. L. gyvena Lietuvoje, transporto priemonių neturi (t. 1, b. l. 124). Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką. Atsakovas nurodė, kad jo vidutinės gaunamos pajamos sudaro apie 360,00 Eur per mėnesį.

Atsakovės V. L. finansinė padėtis yra laikytina gera (tai nurodė pati atsakovė, teikdama įrodymus dėl savo turtinės padėties). Atsakovo D. L. turtinė padėtis nors ir yra sunki, tačiau yra susiklosčiusi dėl paties atsakovo veiksmų. Byloje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, ribojančią jo darbingumą, atsakovas nededa pastangų uždirbti daugiau, rasti geriau apmokamą darbą. Atsakovas yra darbingo amžiaus ir pagal savo galimybes privalo teikti dukrai išlaikymą, kuris tenkintų bent minimalius vaiko poreikius. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, taip pat vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis), daro išvadą, kad atsakovai, būdami darbingo amžiaus asmenys, pagal savo sugebėjimus ir finansines galimybes gali teikti po 144,81 Eur dydžio išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Šį motyvą teismas taip pat grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje aiškiai nustatyta, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis mažesnėmis pajamomis, o juolab - išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovų išlaikymą po 144,81 Eur kiekvieną mėnesį yra tenkintinas visiškai, iš atsakovų priteistinas minimalius vaiko poreikius atitinkantis išlaikymas – po 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. birželio 20 d. (ieškinio teismui padavimo dienos) iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis).

S. L. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise skirtina jos nuolatinė globėja B. Z., išimtinai vaiko interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.190, 3.202 straipsniai).

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, vaiko poreikiai, antra, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, trečia, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, ketvirta, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, penkta, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl Civilinio kodekso 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 3.3, 1.5 straipsniai).

Pagal Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra kiekvieną dieną.

Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai teikė išlaikymą nepilnametei dukrai 3 metus iki ieškinio pateikimo. Priešingai, abu atsakovai, teikdami žodinius paaiškinimus, patvirtino, kad išlaikymo dukrai visiškai neteikė. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas, iš atsakovų priteistinas 3127,90 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas iš kiekvieno atsakovo nepilnametei dukrai S. L. (36 mėn. x 86,89 Eur) (Civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalis).

Atsakovo D. L. 2015 m. spalio 27 d. teismo posėdyje žodžiu pateiktas prašymas išdėstyti išlaikymo įsiskolinimą dalimis yra atmestinas tuo pagrindu, kad atsakovo sunki turtinė padėtis yra nulemta paties atsakovo neatsakingu elgesiu, nulėmusiu išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovas neturi galimybių gerinti savo turtinę padėtį arba ieškoti kitų būdų, kaip kuo greičiau nepilnamečiui vaikui išmokėti išlaikymo įsiskolinimą (Civilinio proceso kodekso 284 straipsnis).

Dėl priešieškinio reikalavimo.

Tenkinus ieškovės B. Z. ieškinį ir S. L. motinai V. L. neterminuotai apribojus motinos valdžią, nepilnametė į motinos šeimą negali grįžti, todėl atmestinas, kaip visiškai nepagrįstas, atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Kaip jau konstatuota sprendimo motyvuose dėl tėvų valdžios apribojimo, egzistuoja teisinis pagrindas neterminuotai apriboti motinos V. L. valdžią, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina.

Teismas pakartotinai pažymi, kad neterminuotai apribojus atsakovės motinos valdžią vaiko atžvilgiu, motinai yra sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis).

Šioje byloje atsakovė neteikė savarankiško materialinio reikalavimo nustatyti vaiko ir motinos bendravimo tvarką, todėl šis klausimas byloje nesvarstytinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 2 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones (t. 1, b. l. 164-166). Atmetus priešieškinio reikalavimą, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas nustatė, kad ieškovė teikdama ieškinį 2014 m. gegužės 13 d. mokėjimu sumokėjo 432,00 Lt (125,12 Eur) žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 9). Teismas pažymi, kad ieškovė paduodama ieškinį turėjo sumokėti mažesnio dydžio žyminį mokestį - 41,00 Eur už reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo (atsakovas D. L. yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų; t. 1, b. l. 117). Ieškinį tenkinus, 41,00 Eur žyminis mokestis priteistinas ieškovei iš atsakovės V. L.. Likusi žyminio mokesčio dalis (84,12 Eur) grąžintina ieškovei kaip sumokėta be pagrindo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad advokatės išlaidos šioje byloje sudaro 722,94 Eur ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus (t. 3, b. l. 95-96). Ieškinį tenkinus, šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų, t. y. po 361,47 Eur.

Ieškovė taip pat nurodė, kad už advokatės parengtą atsiliepimą į atsakovės priešieškinį ji sumokėjo 200,00 Eur, pateikė tai patvirtinančius dokumentus, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 3, b. l. 93, 94).

Ieškinį tenkinus, atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovams nėra priteistinos.

Remiantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės V. L. į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės V. L. priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei - 52,13 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo vaikui (144,81 Eur x 12 mėn. x 3 proc.). Atitinkama žyminio mokesčio dalis iš atsakovo D. L. valstybės naudai nepriteistina, nes atsakovas buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).

½ dalis procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteistina iš atsakovės V. L. - 6,94 Eur (13,88 Eur : 2) (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290). Atitinkama šių išlaidų dalis iš atsakovo D. L. valstybės naudai nepriteistina, nes atsakovas buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 402, 406 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukters S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią dukters S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Paskirti S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatine globėja B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globos ir gyvenamąją vietą su nuolatine globėja B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 144,81 Eur (šimtą keturiasdešimt keturis Eur ir 81 ct) nuo 2014 m. birželio 20 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 144,81 Eur (šimtą keturiasdešimt keturis Eur ir 81 ct) nuo 2014 m. birželio 20 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei S. L. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėn. laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos – 3127,90 Eur (tris tūkstančius šimtą dvidešimt septynis Eur ir 90 ct).

Priteisti iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėn. laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos – 3127,90 Eur (tris tūkstančius šimtą dvidešimt septynis Eur ir 90 ct).

Atmesti ieškovės B. Z. ieškinio reikalavimą dėl laikino atsakovo D. L. valdžios apribojimo.

Atmesti atsakovės V. L. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina.

Priteisti iš atsakovės V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 602,47 Eur (šešis šimtus du Eur ir 47 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 361,47 Eur (tris šimtus šešiasdešimt vieną Eur ir 47 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 52,13 Eur (penkiasdešimt du Eur ir 13 ct) žyminio mokesčio ir 6,94 Eur (šešis Eur ir 94 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovei B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 84,12 Eur (aštuoniasdešimt keturis Eur ir 12 ct) sumokėto žyminio mokesčio dalį (mokėtojas: Advokatų profesinė bendrija Ž. U. ir D. Ž. advokatų kontora, kodas 300547887). Žyminį mokestį įpareigoti grąžinti Valstybinę mokesčių inspekciją.

Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.