Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei įgaliotam asmeniui Ramunei Butkienei, nedalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui, trečiajam asmeniui T. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui T. B., dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-04-23 transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)", v/n (duomenys neskelbtini), važiuodama keliu, adresu (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė buvo apsemta vandens ir nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; per eismo įvykį sugadinta transporto priemonės galinė dešinės pusės padanga, galinis dešinės pusės ratlankis, reikalingas pakabos sureguliavimas. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos specialisto D. G. nutarimu transporto priemonės vairuotojo T. B. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Eismo įvykio metu transporto priemonė ieškovės buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (KASKO). Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju.

Transporto priemonės apžiūros metu ieškovės atstovas nustatė, kad per eismo įvykį sugadinta (reikalinga keisti) galinė kairės pusės padanga ir sugadinta (reikalinga remontuoti) galinis kairės pusės ratlankis, turės būti atliekamas pakabos reguliavimas. Patikrinus transporto priemonę JUAB „Juta" paaiškėjo, kad per eismo įvykį atsirado guzas priekinėje dešinės pusės padangoje ir deformavosi priekinis dešinės pusės ratlankis. 2012-04-23 transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)", v/n (duomenys neskelbtini), važiuodama keliu, adresu (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad: transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė buvo apsemta vandens ir nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; per eismo įvykį sugadinta transporto priemonės galinė dešinės pusės padanga, galinis dešinės pusės radankis, reikalingas pakabos sureguliavimas. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos specialisto D. G. nutarimu transporto priemonės vairuotojo T. B. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Ieškovės atstovas advokatas Tadas Dumbliauskas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateikė prašymą bylą teismo posėdyje nagrinėti ieškovei ir jos atstovui nedalyvaujant (b.l. 68-69).

Trečiasis asmuo T. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo informuotas tinkamai (b.l. 66).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad draudėjas T. B. apdraudė transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)", v/n (duomenys neskelbtini), transporto priemonių draudimu (KASKO) AB „Lietuvos draudimas“ (6 b. l.)

2012-04-24 T. B. kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su prašymu dėl draudimo išmokos (8 b. l.), nurodydamas, kad važiuodamas keliu, adresu (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią apsemtą duobę su galiniu dešinės pusės ratu. Transporto priemonės techninės apžiūros aktu (12-19 b. l.) nustatyta, kad per eismo įvykį sugadinta (reikalinga keisti) galinė kairės pusės padanga ir sugadinta (reikalinga remontuoti) galinis kairės pusės ratlankis, turės būti atliekamas pakabos reguliavimas.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos specialisto D. G. nutarimu transporto priemonės vairuotojo T. B. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties (9 b. l.).

Ieškovas įvykį pripažino draudiminiu remdamasis Transporto priemonės techninės apžiūros aktu (12 b. l.), remonto sąmata (21-23 b. l.), Jiezno UAB „Juta“ PVM sąskaita - faktūra serija JUT Nr. 30019179 (20 b. l.). Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo draudėjui 786,77 Lt draudimo išmoką (586,77 Lt). Nuostolis pagal PVM sąskaitą - faktūrą serija JUT Nr.30019179 + 200 Lt nuostolio už dvi padangas (po išskaityto nusidėvėjimo, 26, 27 b. l.).

Byloje kilo ginčas tiek dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą, tiek dėl civilinės atsakomybės. Ieškovė nurodo, kad subrogacijos pagrindu, vadovaujantis LR CK 6.1015 str. nuostatomis, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, todėl mano, kad padarytą turtinę žalą – 786,77 Lt – turėtų atlyginti Kauno miesto savivaldybė ir yra visos civilinės atsakomybės jai kilti sąlygos.

LR CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato LR CK 6.271 str. Šio straipsnio 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LR CK 6.271 str. 2 ir 3 d. nustatyta, kad terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.); priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 str.); teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6.248 str.); teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis LR CK 6.271 str. nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. LR CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. ir LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p. nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą; neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). LR CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo LR CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis LR kelių įstatymo 4 str. 3 d. nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

Byloje duomenų patvirtinančių nepriekaištingą (duomenys neskelbtini) būklę 2012-04-23 pateikti negali. Taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad kelio duobė (duomenys neskelbtini) buvo paženklinta ar aptverta. Kauno apskrities VPK PK pareigūno nubraižyta eismo įvykio vietos schema patvirtina, kad T. B., vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į (duomenys neskelbtini) jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepažymėtą kelio duobę, dėl ko buvo apgadintas automobilis. Atsakovė teigia, kad tai, kad trečiasis asmuo, gal kitur sužalojo savo automobilį nepagrįstas, nes neigia VPK PK pareigūno nustatytas aplinkybes (10, 11 b. l.), kurių atsakovė neginčija.

Taip pat atsakovė atsiliepime nurodė, kad vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui, nes vairuotojas, kaip rūpestingas ir atsakingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo visas galimybes išvengti įvažiavimo į duobę. Iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, matyti, kad vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta, dėl šių aplinkybių nebuvo nustatyta ir administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsakovės nurodytas aplinkybes paneigia ir eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotos su įvykiu susijusios aplinkybės – jo vieta, nepažymėta gatvėje esanti duobė, dislokacija automobilio atžvilgiu, reikšmingi atstumai. Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina įvykio faktą. Byloje objektyvių duomenų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies turėjo įtakos žalos atsiradimui, teismui nėra pagrindo.

Atsakovės atstovė posėdžio metu ginčijo tą aplinkybę, kad eismo įvykio vietos schemoje ir transporto priemonės techninės apžiūros akte, buvo nurodyta tik galinio dešinės pusės rato sugadinimai, o po patikrinimo servise buvo nustatytas ir priekinio dešinės pusės rato deformacija bei susidaręs gumbas padangoje. UAB „Juta“ išduotoje PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. 30019179 nurodyta tik vieno vieneto ratlankio remontas 586,77 Lt (20 b. l.), tačiau pridėtoje Jiezno UAB „Juta“ remonto sąmatoje Nr. 843 nurodoma, kad buvo remontuojami du ratlankiai – nuostolio suma 586,77 Lt (21, 22 b. l.). Taigi ieškovas trečiajam asmeniui išmokėjo už dviejų ratų remontą ir už dvi padangas 786,77 Lt.

Ieškovės nurodytos aplinkybės patvirtintos rašytiniais teismo minėtais įrodymais, taip pat tai patvirtina ir trečiojo asmens T. B., prašymas išmokėti draudimo išmoką, kuriame nurodė, kad sužalotas tik vienas ratas (b.l. 8).

Atsakovė šią aplinkybę taip pat ginčija transporto priemonės techninės apžiūros akto pastabose 2. p., sąlyga, kurioje nurodoma, kad sugadinimai ir defektai įvertinami išoriškai apžiūrint automobilį. Galimi paslėpti defektai, kurie gali išaiškėti remonto metu, tuo atveju, prieš juos pašalinant, apie tai raštiškai turi būti pranešta AB „Lietuvos draudimas“, klientų aptarnavimo departamentui, kurio darbuotojas surašys papildomą apžiūros aktą. Atsakovė nurodo, kad nebuvo sustatytas papildomas techninės apžiūros aktas dėl antros padangos sužalojimo ir rato remonto. Šis atsakovės atsikirtimas yra pagrįstas. Ieškovui neįvertinus sužalojimo dydžio ir nesurašius papildomo techninės apžiūros akto bei savo rizika išmokėjus trečiajam asmeniui draudimo išmoką, ieškovas prarado teisę reikalauti visos išmokos sumos iš atsakovo, t.y. už dviejų sužalotų ratų remontą ir dvi padangas. Be to atkreiptinas dėmesys, kad ratlankio sužalojimas ir gumbas padangoje nėra paslėpti defektai ir jie turėjo būti pastebėti apžiūrint automobilį, tiek policijos pareigūnams, tiek ieškovui surašant techninės apžiūros aktą, pagaliau tiek ir trečiajam asmeniui.

Ieškovas (draudėjas) su remonto darbų dydžiu sutiko bei juos apmokėjo, tai reiškia, kad ieškovas šiuos automobilio sužalojimus pripažino draudiminiais, tačiau atsakovas negali atsakyti už žalą, kuri neįrodyta, kad žala, automobilio sužalojimas, atsirado būtent dėl netinkamos kelių priežiūros.

Nustačius šias aplinkybes ieškovo ieškinys tenkintinas dalinai, t.y. 113,93 Eur (393,38 Lt).

Byloje pateikta eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, remonto sąmata, PVM sąskaita - faktūra patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir dalies užfiksuotų automobilio apgadinimų. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad automobiliui įvažiavimus į nepažymėtą duobę dalis žalos 113,93 eur (393,38 Lt) yra pagrįsta, todėl nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. LR CK 6.251 str. 1 d. įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas, teismo nustatytos žalos dydis 113,93 Eur (393,38 Lt) ir yra pagrįstas nuostolių atlyginimas.

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog Kauno miesto savivaldybė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti (duomenys neskelbtini), bei užtikrinti saugų eismą joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta drausta transporto priemonė, kompensuojant išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir dalies patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinoms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, ieškovo dalies reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas ir AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės priteistina 113,93 Eur (393,38 Lt) turtinės žalos atlyginimas (CK 6.245-6.249 str.).

Kauno miesto gatvių priežiūra yra savivaldybės savarankiškoji funkcija. Lietuvos Vyriausybei skyrus lėšų vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, remontuoti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, konkrečius objektus, kuriems skiriamos lėšos, parenka savivaldybė.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytinos LR CK 6.37 str. 2 d., nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos), nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1443/2014). Nagrinėjamu atveju LR CK 6.210 str. 1 d. nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palūkanų dydis. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009; 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010; 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A-62-1119/2011, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2281/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1423/2014).

Vadovaujantis LR CK 6.2 str., 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 113,93 Eur (393,38 Lt) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2014-08-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš byloje esančių dokumentų (27, 29-31 b. l.) ieškovas už advokato paslaugas patyrė 200 Lt. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 57,92 Eur (200 Lt) teisinių išlaidų (LR CPK 93 str. 1 d.) ir 15,64 Eur (54 Lt) žyminis mokestis (LR CPK 80 str., 82 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė: (duomenys neskelbtini), 113,93 Eur (393,38 Lt) turtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-08-22) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 73,56 Eur (254 Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, į. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.