Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2016-09-01 šalys pasirašė skolos suderinimo ir patvirtinimo aktą (toliau – Aktas), kuriame nurodė, kad atsakovas įsipareigojo skolą grąžinti dalimis – 40 000 Eur iki 2016-09-30, likusią skolos dalį – šalių suderintu laiku. Atsakovui negrąžinus 40 000 Eur paskolos dalies, ieškovas pora kartų atidėjo skolos grąžinimo terminus – pirmąją skolos dalį buvo prašoma grąžinti iki 2016-12-31, antrąją iki 2017-03-31, vėliau pirmosios skolos grąžinimo terminas atidėtas iki 2017-02-13. Galutiniai paskolos grąžinimo terminai buvo – pirmajai paskolos daliai – iki 2017-02-13, antrajai – iki 2017-03-31. Atsakovas paskolos negrąžino ir nutraukė bendravimą su ieškovu, vengia įvykdyti savo įsipareigojimus. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Palūkanas prašė priteisti CK 6.210 straipsnio pagrindu.

Parengiamajame teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad 47 500 Eur atsakovui perdavė bankiniais pavedimais, 20 000 Eur bankiniais pavedimais sumokėjo įmonėms už atsakovo įmonių skolas, atsakovas jam skolingas 11 000 Eur už atliktus vertimus po 1 000 Eur per mėnesį, 19 000-20 000 Eur yra mokėjimai grynaisiais pinigais tiekėjams už smulkias skolas bei paskolintų pinigų procentai. Teismo posėdžio metu ieškovas aiškino, kad Z. R. pasinaudojo S. G. nepriekaištinga reputacija. Ieškovas su Z. R. buvo sudaręs darbo sutartį, darbo sutartis pasirašyta advokatų kontoroje „Trinity“, nuo 2015-04-01 iki 2016-02-01 jam mokėjo 1 800 Eur į rankas. Susitarimas dėl atlyginimo už vertimo paslaugas raštu nesudarytas, Z. R. aiškino, jog rašytinė sutartis nereikalinga, nes jie vienas kitu pasitiki. Advokatų kontoroje jam paaiškino, kad santykiai yra geri ir to pakanka, rašytinė sutartis nebūtina.

UAB „Riezmano investicijos“ išnuomojo patalpas VCUP prekybos centre ir įrenginėjo restorano „Smart burger bar“ patalpas. Z. R. nekalbėjo lietuviškai, todėl prašė ieškovo derėtis su tiekėjais ir susitarti, jog mokėjimai bus atliekami dalimis. 2015 m. gruodžio mėnesį reikėjo sudaryti statybos darbų sutartį dėl restorano įrengimo, 2015-12-20 Z. R. paprašė surasti rangovą. Ieškovas surado statybų įmonę UAB „Vakonda group“. Susitarė, jog atsiskaitys 8 pavedimais. Pirmą kartą sumokėjo grynais pinigais. Antras mokėjimas turėjo būti 2016-02-10. UAB „Vakonda group“ savininkai A. B. ir L. B. buvo pasamdę darbininkus ukrainiečius, kurie 2016 m. sausio 12-13 d. paliko darbo vietą. Darbuotojų įmonė nerado, darbus atlikinėjo vangiai. 2016-02-07 Z. R. nusprendė statybininkus išvyti iš patalpų (darbai turėjo būti baigti 2016-02-15). Nuo tada A. B. ir L. B. pradėjo grasinti ieškovui. 2015 m. gegužės mėnesį ieškovas buvo užpultas ir sumuštas, gulėjo ligoninėje, padarytas sveikatos sužalojimas. Šiuo metu baudžiamoji byla perduota teismui.

Pasitikėjimo įgijimui sausio mėnesį atsakovas pasiskolino 10 000 Eur, grąžino 11 700 Eur, kaip ir buvo sutarę. Paprašė paskolinti 20 000 Eur, 2016-02-15 paprašė dar 20 000 Eur. 2015-02-25 atsakovas paprašė padaryti pavedimą, žadėjo mokėti 17 proc. palūkanas. Mokėjimo pavedimuose ieškovas nurodė grąžinimo datas – 2 savaitėm, mėnesiui, už ką atsakovas pyko. Restorano įrengimas kainavo apie 400 000 Eur, statybos darbų atlikta už 30 000 Eur. Dėl laiku neatliktų darbų reikėjo mokėti baudas kitiems tiekėjams ir VCUP, nes restoranas nustatytu laiku neatsidarė. UAB „Vakonda group“ reikalavo sumokėti 100 000 Eur. Tam tikras sumas atsakovas mokėjo ir pats. Kai reikėjo atidaryti restoraną, reikėjo mokėti už indus bei šviestuvus, Z. R. buvo išvykęs į užsienį, prašė sumokėti. Taip pat reikėjo pirkti konvekcinę krosnelę iš E. L. 2016 m. vasario mėnesį šeima buvo tiek įbauginta, kad turėjo išvažiuoti į Palangą, nors sirgo vaikas. Kelionė į Palangą įtraukta skolos paskaičiavimą, nes Z. R. buvo pažadėjęs atlyginti ieškovo šeimos kelionės išlaidas.

2016-07-01 su atsakovu susitarė, kad mokės 17 proc. palūkanas. 2016-09-01 susitarė dėl 100 000 Eur skolos dydžio. Iš pradžių tarėsi eiti pas notarą, vėliau atsakovas atsisakė. Atsakovas žadėjo per mėnesį sumokėti 40 000 Eur, o likusius sakė grąžins metų pabaigoje. 2016 m. rugpjūčio pabaigoje įtikinėjo atsakovą, kad eitų pas notarą. 2016-10-20 atsakovas sutiko nueiti pas notarą, notaras parengė vekselius. Važiuodamas pas notarą atsakovas persigalvojo, vėliau nuvažiavo pas notarą, bet atsisakė pasirašyti, nes notaras nurodė, jog apie vekselį gali būti pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai. Atsakovas prašydavo surašyti, kam ieškovas sumokėjo. Dokumentus atsiskaitymui ieškovas matė, juos pasirašinėdavo atsakovas. Aktą pasirašė VCUP prekybos centre buvusiose „Smart burger bar“ patalpose, iš pradžių atsakovas prieštaravo, vėliau pasirašė ieškovo akyse. Atsakovas sakė, kad pinigus grąžins 2016-09-30. Akto projektą kelis kartus taisė, dokumentą parengė ieškovas. Teigė, jog su atsakovu susirašinėjo, tačiau atsakovas naudojo B. M. programą, kai atsakovas ištrynė žinutes, jos dingo ir ieškovo telefone.

Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis įvykdė įsipareigojimus tretiesiems asmenim, pateiktas susirašinėjimas yra fragmentinis, atspindi tik ieškovo rašytus elektroninius laiškus, nėra atsakovo atsakymų. Situacija, kad atsakovas skolingas, yra sumodeliuota. Atsakovas niekada nėra gavęs jokių piniginių įmokų, todėl nėra saistomas paskolos santykiais, o ieškinyje nurodytos aplinkybės yra prielaidos, neparemtoms įrodymais ir nepagrįstos.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog ieškovas prašo priteisti bendrovei, o ne asmeniškai Z. R. suteiktas paskolas. Atsakovas į ieškovo sąskaitą per kitus asmenis pervesdavo lėšas, kurias vėliau mokėjimo pavedimais ieškovas perdavė atsakovui. Sutartis dėl vertimų nebuvo sudaryta, taip pat ir žodžiu. Ieškovas nepateikė duomenų, jog jis būtų realiai teikęs vertimų paslaugas. Skolas už įmonę ieškovas mokėjo savo iniciatyva, atsakovas neprašė atlikti mokėjimų. Ieškovas turi savo reikalavimus pateikti įmonių bankroto bylose, o ne reikšti asmeniškai atsakovui. Ieškovas manė, jog sumokėjęs skolas, taps verslo dalininku, tačiau tokio susitarimo nebuvo. Aiškino, jog Akto atsakovas nepasirašė, tačiau skirti ekspertizės neprašė, duomenų dėl dokumento neautentiškumo neteikė. Atkreipė, jog paskolos sutarties sudarymui reikalinga įrodyti pinigų perdavimo faktą. Ieškovo paskaičiavimas yra neaiškus, nepagrįsta, kodėl skaičiuojamos palūkanos.

Ginčas byloje kilo dėl pareigos grąžinti skolą apimties, kai nesudarytas rašytinis ar notarinis susitarimas, o paskolos buvimas įrodinėjamas vėliau tarp šalių sudarytu dokumentu dėl skolos dydžio.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-09-01 ieškovas ir atsakovas pasirašė Skolos suderinimo ir patvirtinimo aktą, kuriuo atsakovas patvirtino, jog ieškovui yra skolingas pinigų sumą, kuri didesnė nei 100 000 Eur. Skola susidarė gaunant iš ieškovo banko pavedimus bei jam mokant už atsakovo įsipareigojimus nuo 2016-02-08 iki 2016-08-31. 40 000 Eur atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2016-09-30, o dėl likusios skolos dalies bus sudarytas atskiras skolos suderinimo ir grąžinimo aktas.

Atsakovo atstovas paskutiniame teismo posėdyje pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2017-11-28 raštą Nr. 2.S(2084), kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento suklastojimo, tačiau iš pateiktų duomenų nėra aišku, kokia ikiteisminio tyrimo eiga ir dėl kokio dokumento suklastojimo buvo kreiptasi. Atsakovo atstovas negalėjo tiksliai nurodyti, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl Akto suklastojimo, todėl minimu dokumentu teisinės pasekmės kitokiam Akto vertinimui neatsiranda. Nėra jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų paskirta rašysenos ekspertizė ar ekspertizės aktu nustatyta, jog atsakovas dokumento nepasirašė.

Šalių sudarytas Aktas bei ieškovo paaiškinimai rodo, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, todėl turi būti taikomos Civilinio kodekso šeštos knygos XLIII skyriaus normos. Paskolos sutartimi viena šalis perduoda kitos šalies nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas (CPK 6.870 straipsnio 1 dalis). Ieškovas teismui pateikė paskolintų pinigų suvestinę, iš kurios matyti, jog ieškovas yra skolinęs pinigus 34 atskirais veiksmais, kurie tęsėsi nuo 2016-02-11 iki 2016-07-27. Ieškovo teigimu, prieš kiekvieną skolos veiksmą atsakovas prašydavo jo pervesti pinigus ar sumokėti už įmonę bei žadėjo pinigus grąžinti. Toks šalių santykių pobūdis rodo, kad kiekvienu atveju iš 34 veiksmų šalys iš naujo tarėsi dėl pinigų skolinimo. Bendro rašytinio susitarimo, kad ieškovas atsakovui paskolins daugiau nei 100 000 Eur, ar ieškovas pastoviai skolins lėšas atsakovo veiklai, nebuvo sudaryta. Vertinama, jog šalys kiekvieną kartą susitardavo dėl naujos paskolos sutarties sudarymo.

Aktas vertinamas ne kaip rašytinė paskolos sutartis, o kaip rašytinis įrodymas, kuriuo buvo patvirtintas paskolos santykių buvimo faktas. Iš paskolintų pinigų suvestinės matyti, jog ne visi įtraukti mokėjimai gali būti laikomi paskola ar palūkanomis. Paskolintų pinigų suvestinės 34 punkte ieškovas įtraukia 11 000 Eur, kurių atsiradimą kildina iš paslaugų (vertimo) sutarties sudarymo bei neatsiskaitymo už paslaugas. Neatsiskaitymas pagal paslaugų sutartį nėra paskola. Tai, kad iš Akto negalima be papildomų duomenų nustatyti, kada ir kiek pinigų buvo perduota, ne visi pinigai, kuriuos, ieškovo teigimu, jam skolingas atsakovas, yra paskola, leidžia vertinti Aktą kaip rašytinį įrodymą, o ne paskolos sutartį.

Nuo 2015-01-01 fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur (CPK 6.871 straipsnio 1 dalis), o jeigu paskolos suma viršija 3 000 Eur ir šis sandoris vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CPK 6.871 straipsnio 4 dalis). CK 6.871 straipsnio 3 dalis nustato reikalavimus rašytinei sandorio formai. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę remtis liudytojų parodymais dėl sandorio sudarymo ar įvykdymo fakto (CPK 1.93 straipsnio 2 dalis). Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). Iš ieškovo pateiktos paskolintų pinigų suvestinės matyti, jog, kai kurios paskolų sumos yra didesnės nei 3 000 Eur ir tai rodo, jog pagal sumą paskolos sutartis turėjo būti sudaryta notarine forma. Didesni nei 3 000 Eur yra 4 mokėjimai: 2016-02-11 banko pavedimas (20 000 Eur), 2016-03-08 mokėjimas grynaisiais pinigais (5 000 Eur), 2016-03-14 banko pavedimas (7 000 Eur), 2016-03-21 banko pavedimas (6 000 Eur). Trys sandoriai vykdyti ne grynaisiais pinigais, todėl jiems notarinės formos reikalavimas netaikomas.

CK 1.93 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma įvertinus CK 1.93 straipsnio 4 dalies išimtį. CK 1.93 straipsnio 4 dalis nurodo, jog, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Pripažindamas sandorį galiojančiu teismas pirmiausiai turi nustatyti sandorio, t. y. šalių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto, t. y. nepatvirtinto notaro, faktą. Ieškovo atlikti banko pavedimai akivaizdžiai rodo, jog ieškovas yra atsakovui perdavęs pinigus. Pinigų perdavimo pagrindas pripažįstamas paskola, nes jokių kitų teisinių pinigų perdavimo pagrindų nenustatyta, atsakovas jokių paaiškinimų dėl pinigų gavimo neteikė.

Dėl 2016-03-08 mokėjimo grynaisiais pinigais (5 000 Eur) įvykdymo spręstina iš to, jog Aktu atsakovas pripažino daugiau nei 100 000 Eur skolą, į kurią pagal paskolintų pinigų suvestinę įtrauktas ir minimas mokėjimas. Dar vienas CK 1.93 straipsnio 4 dalies reikalavimas yra aplinkybės, jog ieškovui prievolę įvykdžius, atsakovas vengė sandorį įforminti notarine tvarka, nustatymas. Šio reikalavimo įvykdymas laikomas įrodytu ieškovo pateiktais dokumentais bei ieškovo paaiškinimais. Ieškovas šiai aplinkybei pagrįsti pateikė elektroninį susirašinėjimą, iš kurio matyti, jog šalys ketino teisinius santykius įforminti atsakovo išduotais vekseliais. 2016-10-14 raštu notarų biurui S. G. prašo parengti skolos dokumentą, pagal kurį būtų įforminta 100 000 Eur Z. R. skola bei įsipareigojimas 35 000 Eur grąžinti iki 2016-12-31, o 65 000 Eur – iki 2017-03-31. Notarų biuro darbuotoja persiuntė du parengtus vekselių projektus 35 000 Eur ir 65 000 Eur sumai. Šie dokumentai buvo nepasirašyti. Atsakovas bei jo atstovas nekėlė klausimų dėl šių įrodymų galiojimo.

Bylos duomenys patvirtina, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, kurie nebuvo įforminti rašytinėmis sutartimis, tačiau vėliau sudarytu Aktu, vertintinu kaip rašytinis įrodymas, atsakovas pripažino skolinių įsipareigojimų buvimą. Notarinės sandorio formos nesilaikymas nedaro sandorio negaliojančiu, nes įrodyta CK 1.93 straipsnio 4 dalies išlyga.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog šalys buvo sudariusios keletą atskirų žodinių paskolos sutarčių, kurių duomenis ieškovas įrodinėja paskolintų pinigų suvestine. Atsakovo atstovas neigė, jog atsakovas yra gavęs paskolos sutartimis perduotus pinigus ir rėmėsi CK 6.875 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią įtvirtinta, jog, jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų. Paskolos dalyko perdavimą ieškovas įrodinėjo įvairiais būdais. Dalies pinigų perdavimas buvo įrodinėjamas banko pavedimais tiesiogiai Z. R. Iš ieškovo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, jog ieškovas 2016-02-11 Z. R. pervedė 20 000 Eur (1 punktas), nurodydamas asmeninė paskola draugui, beprocentė, terminas 3 mėnesiai); 2016-02-25 pervedė 10 000 Eur (5 punktas), nurodydamas paskola draugui, beprocentė, grąžinti iki 2016-03-07. Iš ieškovo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui Z. R. 2016-03-13 pervesta 4 500 Eur (14 punktas), nurodant trečioji asmeninė paskola draugui, beprocentė paskola, terminas 1 mėnuo; 2016-03-14 pervesta 7 000 Eur (17 punktas), nurodant ketvirtoji asmeninė paskola draugui, beprocentė, terminas 1 savaitė; 2016-03-21 pervesta 6 000 Eur (18 punktas), nurodant penktoji asmeninė paskola draugui, beprocentė, terminas 1 mėnuo. Viso tiesiogiai Z. R. ieškovas pervedė 47 500 Eur. Ši suma atitinka ieškovo parengiamajame teismo posėdyje įvardintą sumą. Į paskolintų pinigų suvestinę įtrauktas 500 Eur mokėjimas (23 punktas), tačiau šis mokėjimas negali būti laikomas paskola, nes šio mokėjimo paskirtis nurodyta, kaip įmonės lėšų grąžinimas akcininkui. Kadangi ieškovas dirbo atsakovo įmonėse, tai šiuo mokėjimu jis grąžino iš įmonės paimtus pinigus.

Atsakovas banko pavedimų buvimą pripažino, tačiau aiškino, jog lėšas ieškovas pervedė ne kaip paskolas, bet grąžino iš trečiųjų asmenų gautas lėšas. Atsakovo atstovas nenurodė konkrečių pavedimų, sumų bei asmenų, kurie būtų ieškovui pervedę 47 500 Eur, o taip pat neteikė jokių įrodymų, kurie galėtų rodyti tikslesnes pavedimų aplinkybes. Kadangi atsakovo atstovas negalėjo nurodyti ieškovui trečiųjų asmenų atliktų pavedimų duomenų, jo prašymas įpareigoti ieškovą pateikti jo sąskaitų išrašus buvo atmestas. Kiekvieną aplinkybę turi įrodyti šalis, kuri teigia, o ne šalis, kuri neigia. Ieškovas pateikė išrašus iš savo sąskaitų, susijusius su pavedimų iš užsienio atlikimu. Kasos išlaidų orderiai patvirtina, jog ieškovas 2015-08-11 iš A. R. gavo du kartus po 5 000 Eur, tos pačios dienos pavedimu ieškovas 9 997,68 Eur įmokėjo į UAB „Riezmano investicijos“ sąskaitą. Taip pat ieškovas 2015-06-11 iš A. R. gavo 2 600 Eur perlaidą, kurią įmokėjo į Z. R. sąskaitą. Pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovas visus jam trečiųjų asmenų pervestus pinigus grąžino Z. R. ir UAB „Riezmano investicijos“. Kitų pavedimų buvimo atsakovo atstovas nenurodė. Vertinant pinigų pervedimo aplinkybes, matyti, jog pinigų pervedimas turėjo būti susijęs su atsakovu, pinigai turėjo būti pervesti atsakovo prašymu iš jam pažįstamų asmenų sąskaitų, todėl atsakovui turi būti gerai žinoma, kas, kada ir kiek pinigų pervedė ieškovui. Daroma išvada, kad atsakovas neįrodė, jog mokėjimo pavedimais, kuriais ieškovas remiasi šioje byloje įrodinėdamas skolos buvimo faktą, ieškovas grąžino trečiųjų asmenų jam pervestus atsakovui skirtus pinigus (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas nurodė, jog jis Z. R. skolino ir grynais pinigais: 2016-02-21 paskolino 1 000 Eur (4 punktas), kuriuos paėmė iš asmeninės sąskaitos. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų pinigus nuėmęs nuo sąskaitos, todėl šis paskolos sutarties sudarymo faktas negali būti patvirtintas. Analogiškai nepatvirtinamos ir išlaidos S. G. kelionei į Palangą apmokėti 500 Eur (3 punktas), nes šios išlaidos nepatvirtintos išlaidų dokumentais.

Kitą dalį paskolintų pinigų ieškovas grindė tuo, kad atsakovas nuolat prašė apmokėti įmonės įsiskolinimus paslaugų tiekėjams, vėliau žadėdamas pinigus grąžinti. Tokiomis aplinkybėmis prašydamas skolą priteisti iš atsakovo ieškovas turi įrodyti, jog įsipareigojimas grąžinti pinigus tenka ne įmonei, o pačiam atsakovui. Bylos duomenys patvirtina, kad šalis siejo glaudūs ryšiai, tiek asmeniniai, tiek darbo. Iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, jog ieškovas dirbo UAB „Smart burger bar“ ir UAB „Riezmano investicijos“. Liudytojas A. N. paaiškino, jog 2016 m. lapkričio mėnesį S. G. jį supažindino su Z. R.. Lapkričio-gruodžio mėnesį įtraukė į restorano „Smart burger bar“ veiklą. Dirbo neoficialiai, jam žadėjo įdarbinti restorano vadovu. Ieškovas ir atsakovas dirbo restorane. Z. R. buvo generalinis direktorius, o S. G. dirbo verslo plėtros vadovu. Liudytojas paaiškino, kad Z. R. nemokėjo už restorano „Smart burger bar“ įrengimo darbus. Kai reikėdavo apmokėti sąskaitas, paslaugų teikėjai prašydavo S. G. paskambinti Z. R. Liudytojas girdėjo, kaip Z. R. prašė S. G. paskolinti pinigų bei matė, kad šis mokėjo paslaugų teikėjams. Liudytojo A. N. Z. R. taip pat prašė paskolinti pinigų, skolai VCUP prekybos centrui sumokėti, prašė pinigus gauti iš giminaičių.

Dalis pinigų paslaugų teikėjams buvo sumokėta grynais pinigais, o dalis – mokėjimo pavedimais. Ieškovui teismo posėdžio metu buvo pasiūlyta teikti įrodymus, kurie patvirtintų paskolos suteikimo faktą ir liudytų atsakovo bendrovių pareigą atsiskaityti už paslaugas, tačiau jokių įrodymų net iš įmonės UAB „Smart burger bar“ bankroto administratoriaus, iš kurių matytųsi įmonės įsiskolinimai paslaugų teikėjams bei susitarimai su paslaugų teikėjais, ieškovas neteikė, užimdamas poziciją, jog Aktas yra paskolos sutartis, kuri šiuo teismo sprendimu pripažinta neteisinga.

Įsiskolinimą ieškovas skaičiuoja už 11 mėnesių, t. y. nuo 2015 metų spalio mėnesio. Ieškovas teigė, jog iš pradžių šalių santykiai buvo itin geranoriški, jam iki 2016-02-01 buvo mokamas darbo užmokestis, todėl sunku suprasti, kodėl ieškovui nuo 2015 metų spalio mėnesio galėjo būti nemokama už vertimo paslaugas, o jis nereiškė jokių pretenzijų. Atsakovo atstovas teisingai pažymėjo, kad ieškovas nepateikė nei vieno dokumento, kuris rodytų, jog ieškovas atliko kokius nors darbus.