Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Inai Anisimovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei S. L. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio sumažinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė pateiktą išvadą. Mano, kad ieškovas privalo vykdyti savo konstitucinę pareigą išlaikyti savo sūnų. 150 Eur išlaikymo dydį vertina kaip realų, neperteklinį, atitinkantį vaiko poreikius, todėl nepritaria, kad išlaikymo suma būtų sumažinta iki 80 Eur kas mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 29 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-630-675/2016, kuriuo pilnai tenkino S. S. (dabar S. L.) ieškinį ir priteisė iš A. V. išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. V., gim. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo 2016 m. vasario 12 d. iki sūnaus pilnametystės (b. l. 6-9).

Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašo sumažinti nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymo dydį iki 80 Eur kas mėnesį. Ieškovas nedirba, yra registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo asmuo (b. l. 12). Mokosi apdailininko specialybės Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje (b. l. 11). Jo pajamas sudaro socialinė pašalpa ir šalpos neįgalumo pensija, kas sudaro 102 Eur per mėnesį (b. l. 10).

Atsakovė S. L. nedirba, augina mažametį vaiką. Jos pajamos yra vaiko pinigai, pašalpa ir gaunami pinigai iš Vaikų išlaikymo fondo. Jai materialiai padeda motina.

Ieškovas A. V. su vaiku nebendrauja, priteisto išlaikymo nemoka.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 straipsnį, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis), tačiau kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Teismas mano, kad ieškovo sveikatos būklė nėra iš esmės tiek pasikeitusi (pablogėjusi), kad negalėtų dirbti jokio darbo. Ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kokių aktyvių veiksmų po 2016 m. birželio 29 d. priimto sprendimo ėmėsi siekdamas susirasti jo sveikatos būklę atitinkantį darbą. Ieškovo elgesys neatitinka sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartų. Dar daugiau, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog dėl pasikeitusios sveikatos būklės jo turtinė padėtis tiek pablogėjo, kad būtina sumažinti 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį. Ieškovas teismui nepateikė neįgaliojo pažymėjimo, kuriame būtų nurodyta, kokius darbus ir kokio sudėtingumo darbus gali dirbti ieškovas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti.

Atsižvelgiant į padidėjusius sūnaus poreikius, darytina išvada, kad iš ieškovo priteista 150 Eur kas mėnesį išlaikymo suma nėra per didėlė, todėl mažinti šią sumą nėra teisinga ir protinga. Be to, įvertinus tai, kad ieškovas kas mėnesį sutinka teikti tik 80 Eur išlaikymą, iš to seka, jog atsakovė turės teikti žymiai didesnę išlaikymo dalį tam, kad būtų užtikrinti sūnaus poreikiai. Sūnaus A. V. poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrina atsakovė. Negalima vienareikšmiškai sutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovės turtinė padėtis yra daug geresnė, todėl ji didesne dalimi privalo prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Ieškovas kitų išlaikytinių neturi, o atsakovė dar augina mažametę dukrą, kurią taip pat turi išlaikyti.

Įvertinus tai, kas nurodyta, nenustačius fakto, kad ieškovo turtinė padėtis iš tiesų iš esmės pablogėjo, o taip pat įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį, nepamirštant ir nepilnamečių vaikų poreikių, ieškinys atmestinas.

Ieškovui A. V. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. rugsėjo 18d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-17-T-3602-17800 (b.l.13-14) suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba ir ieškovas buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų pagal įstatymą, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo ieškinį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.