Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui D. Charitonovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui V. T. (V. T.) dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Medininkų seniūnijos socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis aplankė E. K.. Moteris su vaiku gyvena nuomojamame bute. Butas yra tvarkingas, tinkamai įrengtas ir apstatytas pagal vaiko poreikius. Berniukas gyvena viename kambaryje su motina, tačiau turi savo vietą, kur yra jo asmeniniai daiktai. Kartu bute taip pat gyvena ieškovės motina. Ieškovė dirba UAB „Rukainių pramogos“, pagal slenkantį darbo grafiką nuo 10 val. iki 22 val., jai daug padeda jos geriausia draugė S. B.. E. K. tinkamai prižiūri savo mažametį sūnų V. T.. Su Viktoru T. S. nepavyko susisiekti. Atsižvelgdami į įstatymo normas ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką palaiko ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo 150 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis (b.l. 21-22).

A. V. T.atsiliepimo į ieškinį nustatyta tvarka ir terminais nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (viešo paskelbimo būdu, b.l. 34-35), jo neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

Teismo posėdžio metu ieškovė E. K. palaikė ieškinį jame išdėstytais pagrindais. Paaiškino, kad atsakovas tik pradžioje padėdavo. Nuo sausio 1 d. jie jau kartu negyvena, atsakovas nesirūpina vaiku. Įsiskolinimą prašo už penkis mėnesius. Jos pajamos minimumas 257 Eur. Atsakovas sveikas, gali dirbti. Vakar bendravo telefonu, bet pasakė, kad niekur nevažiuos, niekas neįdomu, numetė ragelį.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad Skyrius palaiko reikalavimus. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, kad išlaikymo įsiskolinimo neegzistuoja, todėl palaiko reikalavimus ir šioje dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad ieškovė E. K. ir atsakovas V. T. turi nepilnametį sūnų V. T. (V. T.), gim. 2010-09-15 (b.l. 5).

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiuose teisės normose – abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 – 2 d.). Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota J. T. Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su sūnumi gyvena nuomojamame bute, adresu Vilniaus r. sav., Medininkų sen., Mokyklos g. 11-7 (b.l. 23). Kaip jau buvo nurodyta, teismas turi įvertinti vaiko (vaikų) poreikius, t. y. bylos nagrinėjimo metu egzistuojančius realius poreikius, o ne apskritai galinčius padidėti poreikius ateityje. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į pasikeitusius vaiko poreikius, į vieno iš tėvų turtinę padėtį, priteisto išlaikymo dydžio ar/ir formos pakeitimas galimas CK 3.201 straipsnio pagrindu. Ieškovė remiasi Lietuvos A. T. formuojama praktika, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri ieškinio patiekimo dienai buvo 300,00 Eur (nuo 2015‑07‑01 yra 325,00 Eur), ir kurio įrodinėti nereikia. Teismo vertinimu tokia išlaikymo vertė, atsižvelgiant į vaiko amžių, yra pagrįsta ir protinga. Kadangi vaiką išlaikyti turi abu tėvai, todėl pusė šios išlaikymo sumos turėtų tiekti atsakovas. Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, neleidžiančių jam užsidirbti ir teikti išlaikymo sūnui, byloje nėra (CPK 12, 178 str.). Atsakovas byloje turėjo teisę teikti atsiliepimą, tačiau jo neteikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl laikytina, kad su ieškovės ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis sutinka. Atsižvelgiant į išdėstytą ir į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą, išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės šiuo atveju būtų pagrįstas ir atitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Ši išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.), o pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, išlaikymo suma gali būti peržiūrima (CK 3.201 str.). Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik vaiko interesams (CK 3.203 str.). Priteistas išlaikymas uzufrukto teise pavestinas valdyti ir tvarkyti ieškovei (CK 3.185 str., 3.190 str.).

LR CK 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, kad atsakovas išlaikymo sūnui neteikia nuo 2015-01-01, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir šių aplinkybių neginčija, nepaneigia kitais įrodymais (CPK 12, 178 str.), todėl reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas 575,00 Eur išlaikymo nepilnamečiui sūnui V. T. įsiskolinimas už penkių mėnesių laikotarpį, paskaičiuotas po 115,00 Eur per mėnesį (5 mėn. x 115 Eur = 575,00 Eur).

Ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalbą, todėl patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistina 205,55 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (b.l. 36). Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, iš atsakovo valstybei taip pat priteistina 71,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 79, 88, 96, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. T. (V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. T. (V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui, t.y. nuo 2015-06-17, iki jo pilnametystės. Šią išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. T. (V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui V. T. (V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 575,00 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę E. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. T. (V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 71,00 Eur (septyniasdešimt vienas euras) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo V. T. (V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 205,55 Eur (du šimtus penkis eurus 55 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.