Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-627-596/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-02-14
Bylos Nr.: eI2-627-596/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00265-2022-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Gitana Butrimaitė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“
Atsakovas: Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: M. B.

Administracinė byla Nr. eI2-627-596/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00265-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 35; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui H. S.,atsakovės atstovams A. D. ir I. B.,vertėjai E. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ skundą atsakovei Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. B. dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Olympic Casino Group Baltija“ (toliau – ir pareiškėja arba Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė arba Tarnyba) direktoriaus 2021 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. DIE-817 (teismo posėdyje pareiškėjos atstovas patikslino skundžiamo įsakymo numerį) (toliau – ir Įsakymas) 2 punkto dalį „tačiau 2020 m. spalio 12 d. priėmusi sprendimą nustatyti ribojimus pareiškėjo maksimaliai statymų sumai ir 2021 m. gegužės 20 d. atsakyme į pareiškėjo pretenziją nenurodydama pareiškėjui tokio ribojimo priežasčių bendrovė pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį (lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą)“ ir šią dalį pagrindžiančius motyvus; 2) panaikinti Tarnybos direktoriaus Įsakymo 3 punktą ir jį pagrindžiančius motyvus; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad vadovaudamasi Bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamente, patvirtintame Tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. DIE-523 (toliau – ir Reglamentas), suteikta teise apribojo lošėjo M. B. (toliau – ir Lošėjas), kurio lošimo bruožai signalizavo apie nesąžiningą lošimą ir Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ arba Įstatymas) galimus pažeidimus, maksimalių statymų sumas, t. y. sumažino jas iki 25 % (palyginti su maksimaliai galimomis). Po kelių mėnesių Lošėjas pažeidė ALĮ nuostatas, todėl pareiškėja, nustačiusi pažeidimą, kaip tai imperatyviai nustatyta ALĮ, nutraukė su juo sutartį. Lošėjas apie susiklosčiusią situaciją pranešė Tarnybai, kuri pradėjo patikrinimą ir 2021 m. gruodžio 16 d. priėmė Įsakymą, kuriuo nusprendė skirti pareiškėjai sankciją už tai, kad Lošėjui buvo pritaikyti maksimalių statymų limitai, nenustačius, kad jis pažeidė Įstatymą.

Atkreipia dėmesį, jog Tarnyba Įsakyme siūlo vadovautis reguliavimu, kuris neegzistuoja, t. y. savo suvokimu apie bendruosius teisės principus siekia paneigti įstatymų leidėjo valią, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimus ir griežtą azartinių lošimų reguliavimą. Reglamentas, kurį taikė pareiškėja, nėra panaikintas, tačiau skundžiamu Įsakymu pareiškėjos veiksmai, kurie atitinka Reglamentą, pripažinti neteisėtais. Pareiškėjos nuomone, skundžiamo Įsakymo nepanaikinimas gali nulemti nesąžiningo lošimo prevencijos priemonių rato sumažėjimą, kas, atitinkamai, vers lošimų organizatorius mažinti pasiūlą ir (ar) toleruoti nesąžiningą konkrečių lošėjų elgesį sąžiningų rekreacinių lošėjų sąskaita.

Nurodo, kad tiek Lošėjui, tiek ir atsakovei paaiškino, jog remiantis Reglamento 6 punkto nuostatomis, lošimų organizatorius savo nuožiūra turi teisę riboti dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose asmenims, kurie, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, kėsinasi pažeisti ir (arba) pažeidinėja Reglamento nuostatas, lošia nesąžiningai arba atlieka kitus veiksmus, nesuderinamus su lošimų organizatoriaus organizuojamų nuotolinių lošimų organizavimo tvarka. Tokiems lošėjams lošimų organizatorius vienašališkai be papildomo perspėjimo turi teisę riboti maksimalaus statymo sumą arba atsisakyti priimti atskirą statymą. Šią Reglamento nuostatą, kurią pareiškėja suderino su Tarnyba ir kurią ji patvirtino, Tarnyba laiko negaliojančia, nors ji nėra atšaukta, panaikinta ar pripažinta neteisėta. Atsižvelgdama į tai mano, kad Įsakymas atitinkamoje dalyje turi būti panaikintas, nes: 1) Tarnyba pažeidė ALĮ 20¹ straipsnį, 18 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 4 punktą, teigdama, kad pareiškėja negali organizuoti lošimų vadovaudamasi Reglamentu; 2) Tarnyba pažeidė VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą atsakomybės už priimtus sprendimus principą; 3) Tarnyba pažeidė VAĮ 3 straipsnio 3 ir 8 punktuose nustatytus efektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus, VAĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos principą, savo tikslams naudodama pažeidimo procedūrą; 4) Įsakymas priimtas šališkos ir neobjektyvios procedūros pagrindu - Tarnyba netyrė, ar pareiškėja pagrįstai nustatė Lošėjo nesąžiningumą; 5) Įsakymu pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai ir paskirta neatitinkanti VAĮ 37 straipsnio poveikio priemonė.

Nurodo, kad Reglamentas atitinka azartinių lošimų reguliavimą. Tai išplaukia iš ALĮ 18 straipsnio 2 dalies, 20¹ straipsnio ir pačios Tarnybos pozicijos. Tiek faktiškai susiklostę santykiai tarp lošimo organizatorių ir Tarnybos, tiek galiojantis reguliavimas pagrindžia, kad lošimų organizatorių reglamentai nebūna patvirtinami Tarnybos, jei jie prieštarauja azartinių lošimų reglamentavimui. Taigi, Tarnyba pagal ALĮ nustatytą tvarką patvirtinusi Reglamentą ir pripažinusi pareiškėjos elgesį neteisėtu, nes ji laikėsi Reglamento, pažeidė įstatymo viršenybės principą.

Akcentuoja, kad veikė būtent pagal ALĮ 18 straipsnio 1 dalį, nes sprendimas nustatyti maksimalių statymo sumų Lošėjui ribojimą priimtas pagal Reglamento 6 punktą. Reglamentas nustato labai aiškų pareiškėjos elgesio modelį ir pagrindus, šio elgesio modelio pareiškėja laikėsi Lošėjo atžvilgiu.

Pareiškėjos nuomone, Tarnyba, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021, paneigia savo pačios Įsakymo argumentus. Įsakymas priimtas tuo pagrindu, kad konkretus ginčo situacijai tinkantis Reglamento 6 punktas negali būti taikomas, nes Tarnyba iš azartinių lošimų reguliavimo visumos klaidingai išveda, jog maksimalias statymo sumas riboti galima tik kai nustatytas įstatymo pažeidimas, tačiau tokio reglamentavimo nėra. Be to, LVAT jau yra išaiškinęs Tarnybai, kad Reglamento 6 punktas negali būti aiškinamas, kaip reikalaujantis nustatyti įstatymo pažeidimą. ALĮ nustatyta tvarka pareiškėjos parengtas ir Tarnybos patvirtintas Reglamentas, su kuriuo supažindinami visi lošėjai, yra aiškus pagrindas riboti maksimalias statymų sumas, nes tai yra tiesiogiai, vienareikšmiškai ir aiškiai pareiškėjos teisę nustatantis dokumentas.

Nurodo, kad Tarnyba kritikuoja savo pačios patvirtintą Reglamentą, teigdama, kad jame nėra apibrėžimo kas yra „nesąžiningas“, tačiau iš ALĮ išplaukia, jog nėra reikalavimo apibrėžti šios sąvokos, o pačios sąvokos turinys lengvai išaiškinamas lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant Reglamentą. Pavyzdžiui Reglamento 5 punktas gali būti naudojamas sisteminio aiškinimo būdu aiškinant Reglamento 6 punkto sąvoką „nesąžiningai“: jei lošėjui draudžiama naudoti bet kokias priemones, kurios padidina jo galimybę laimėti, naudojimasis duomenimis apie galimai sutartas lažybas patenka į „nesąžiningo“ lošėjo sąvoką, kadangi nukreiptos į lošėjo galimybės laimėti padidinimą.

Pažymi, kad Įsakyme suklysta teigiant, kad Reglamento 6 punktas negali būti taikomas, esant tariamai specialiosioms teisės normoms. Laikosi pozicijos, jog Reglamento 21.2 papunktis nėra specialioji norma Reglamento 6 punkto normos atžvilgiu, o vien skyrių pavadinimai, kuriuose yra šios nuostatos, rodo, kad nuostatos nėra specialios ir bendros viena kitos atžvilgiu. Teigia, kad Reglamento priedo Nr. 1 56 punktas negali būti laikomas specialiąja norma Reglamento 6 punkto atžvilgiu, kadangi abi normos nustato pareiškėjos teisę, o ne pareigą arba elgesio modelio vienintelį variantą. Reglamento 6 punktas nustato platų aplinkybių, lemiančių jos teisę nustatyti limitus, spektrą: „kėsinasi pažeisti ir (arba) pažeidinėja reglamento nuostatas, lošia nesąžiningai arba atlieka kitus veiksmus, nesuderinamus su lošimų organizatoriaus organizuojamų nuotolinių lošimų organizavimo tvarka“, todėl, pareiškėja galėjo rinktis, kurią sąžiningo lošimo užtikrinimo priemonę - prevencinę, griežtą ar ultima ratio (lot. k. paskutinė priemonė) taikyti Lošėjo atveju, kol neįvyko vėliau nustatytas ALĮ pažeidimas. Vien tai, kad Reglamento 6 punktas gali būti taikomas platesniam atvejų spektrui, nei Reglamento 21.1 papunktis ir Reglamento priedo Nr. 1 56 punktas, nereiškia, kad jis negali būti taikomas situacijose, kurios galimai panašios į Reglamento 21.2 papunkčio bei Reglamento priedo Nr. 1 56 punkto hipotezes, todėl pareiškėja galėjo naudotis Reglamento 6 punktu.

Nurodo, kad Įsakyme kaip papildomas pateikiamas motyvas, kad pareiškėja privalo pranešti Lošėjui jo statymų apribojimo priežastis, tačiau tokio reikalavimo nei ALĮ, nei Reglamentas nenumato. Aplinkybė, kad kitos Reglamento normos gali numatyti galimybę informuoti lošėją nereiškia, kad tai savaime taikoma Reglamento 6 punkto normos hipotezės atveju. Azartinių lošimų sektorius yra griežtai reglamentuojamas, todėl Tarnyba negali tiesiog sugalvoti papildomų pareigų lošimų organizatoriams ir už jų nesilaikymą bausti. Lošimo sumų ribojimo priežasčių nurodymas nesuteiktų jokių papildomų teisių Lošėjui, o Tarnyba nagrinėtų jo pranešimą nepaisant to, ar pareiškėja nurodytų, ar nenurodytų priežastis. Nei Reglamente, nei ALĮ nenumatytos pareigos nevykdymo baudimas prieštarauja ALĮ 18 straipsniui ir įstatymo viršenybės principui.

Teigia, kad Tarnyba pažeidė VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą atsakomybės už priimtus sprendimus principą, nes sukūrusi teisėtus lūkesčius pareiškėjai ir Lošėjui, kad lošimas vyks pagal Reglamentą, praėjus 2 metams po Reglamento patvirtinimo Tarnyba nurodo, jog organizuoti lošimus vadovaujantis Reglamentu negalima. Pareiškėjos nuomone, Tarnyba bando išvengti atsakomybės už priimtą sprendimą patvirtinti Reglamentą ir permeta atsakomybę pareiškėjai.

Akcentuoja, kad Reglamento 6 punktas, be kita ko, skirtas užkirsti keli nesąžiningam lošimui, taigi pareiškėja neprivalėjo instruktuoti Lošėjo, kaip reikia nesąžiningai lošti. Lošėjas pradėjo lošti naudodamasis pareiškėjos paslaugomis nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2020 m. spalio mėn. pradžios, lošimai buvo epizodiški, nenuoseklūs, statymai buvo mažomis sumomis. Šio laikotarpio bendras laimėjimų/pralaimėjimų rezultatas - 574,27 Eur pralaimėjimas, o visa statymų suma, įskaitant 411,65 Eur grąžintus anuliuotuose įvykiuose, - 4 611,25 Eur. Tačiau laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. ir 2020 m. spalio 26 d. Lošėjas pastatė net 1 305,61 Eur, t. y. 12 kartų daugiau, nei anksčiau per mėnesį, ir per 2020 m. spalio mėnesį išlošė 620,02 Eur. Atkreipia dėmesį, kad kaip pabrėžia Tarnyba, lošimai yra sritis, kurios veikimo principas yra pagrįstas rizika bei atsitiktinumu. Pateikti skaičiai nepatenka į „atsitiktinumo“ sąvoką, o įvertinus tai, kad: Lošėjas pradėjo statymus atlikti tik dėl tų sporto įvykių, kurie galimai yra iš anksto sutarti; niekada neatlieka statymų aukštesnės lygos varžybose; stato sumomis, kurios yra 20-30 kartų didesnės, nei įprasta tokiose varžybose; statymus atlieka už tuos įvykius, kuriuose koeficientai keičiasi drastiškai, nustačius Lošėjui limitus jis nustojo lošti. Šios aplinkybės patvirtina, kad Lošėjas atliko nesąžiningus veiksmus. Pažymi, kad tai, kaip konkrečiai pareiškėja nustato nesąžiningumą ir prevenciškai kovoja su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu, yra konfidenciali informacija, o būtent - užkirsti kelią nesąžiningam lošimui, buvo parengtas ir prašytas patvirtinti Reglamento 6 punktas. Sukčiavimas lošimuose yra sofistikuotas ir tam nuolat randami nauji būdai, todėl neracionalu reikalauti iš pareiškėjos tiksliai aprašyti tai, kas yra „nesąžiningas“ lošimas. Atsižvelgdama į tai mano, kad Įsakyme nepagrįstai teigiama, jog pareiškėja neturėjo įrodymų, kad Lošėjas lošė nesąžiningai.

Nurodo, kad Tarnyba negali atsakomybę už Reglamente pasiekto saugotinų gėrybių balansą perkelti pareiškėjai. Būtent Tarnyba, ką patvirtina Lošėjo pranešimas, po Reglamento patvirtinimo pradėjo skleisti su Reglamentu nesuderinamas žinias, kad lošimai organizuojami ne pagal Reglamentą. Taigi Tarnyba, reikalaudama iš pareiškėjos kitokio elgesio, nei yra numatytas Reglamente, pažeidžia atsakomybės už priimtus sprendimus principą.

Pareiškėja taip pat laikosi pozicijos, kad Tarnyba pažeidė VAĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintą efektyvumo, 8 punkte įtvirtintą nepiktnaudžiavimo valdžia bei VAĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos principus, savo tikslams naudodama pažeidimo procedūrą. Faktinės aplinkybės atskleidžia, kad maksimalių statymo sumų ribojimas yra teisėti veiksmai, kuriems anksčiau Tarnyba priekaištų neturėjo. Tarnyba nepaneigė Reglamento teisėtumo, todėl norėdama pakeisti pareiškėjos elgesį tam tikrose konkrečius lošėjus liečiančiose situacijose pirmiausiai turėjo ją konsultuoti, tuomet siūlyti susidariusios problemos sprendimo būdus ir tik nerandant bendro sprendimo pradėti pažeidimo procedūras.

Atkreipia dėmesį, kad 2021 m. liepos 9 d. pareiškėja kreipėsi į Tarnybą su prašymu pateikti konsultaciją, ar pareiškėjai dera keisti Reglamentą, ir jei taip - kokiu būdu, tačiau Tarnyba nebendradarbiavo, o vietoje to vykdė pareiškėjos neplaninį patikrinimą bei viešą konsultaciją paskelbė tik po pusmečio, t. y. kai pareiškėją nubaudė – 2021 m. gruodžio 30 d. Taigi, nesant aiškios komunikacijos ir konsultacijų Tarnyba siuntė eilę užklausimų, vertė rinkti papildomus įrodymus ir rengti atsakymus, į kuriuos neatsižvelgė. Pareiškėja įsitikinusi, kad siekiant įgyvendinti azartinių lošimų sektoriaus priežiūrą būtinas aiškumas ir bendradarbiavimas, o ne baudimas bei ALĮ nuostatoms prieštaraujančių konsultacijų skelbimas. Taigi, Tarnybos veiksmai, kuomet baudžiama už anksčiau teisėtais laikytus ir įstatymo reikalavimus vis dar atitinkančius veiksmus, nepasinaudojus galimybe konsultuoti ir bendradarbiauti, yra nesuderinami su minėtomis VAĮ nuostatomis.

Pažymi, kad Įsakymas, be kita ko, buvo priimtas šališkos ir neobjektyvios procedūros pagrindu, nes Tarnyba netyrė, ar pareiškėja pagrįstai nustatė Lošėjo nesąžiningumą, taigi buvo pažeista pareiškėjai garantuota nekaltumo prezumpcija. Nors pareiškėja surinko Lošėjo nesąžiningumo, t. y. Reglamento pažeidimo įrodymus, Tarnyba šių aplinkybių objektyviai neištyrė, o suskubo pažeidimą konstatuoti pareiškėjos veiksmuose. Šie Tarnybos veiksmai atlikti po to, kai LVAT išaiškino, kad būtent Tarnyba turi aiškintis ir tirti, ar lošėjas buvo nesąžininga, ar atliko kitus veiksmus, numatytus Reglamento 6 punkte. Taigi, Tarnyba tyrimą atliko tendencingai, neatlikusi objektyvaus vertinimo, kokie argumentai patvirtintų pareiškėjos nekaltumą, o skundžiamu Įsakymu ieškotas tik vienas atsakymas - kaip nubausti pareiškėją.

Pareiškėja akcentuoja, kad skundžiamu Įsakymu taip pat buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai ir paskirta VAĮ 37 straipsnio nuostatų neatitinkanti poveikio priemonė. Mano, kad Įsakymu nukrypta nuo Tarnybos administracinės praktikos ir LVAT išaiškinimų, todėl jokia poveikio priemonė negalėjo būti skirta. Atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungos praktika ir viešojo administravimo principai lemia, kad nagrinėjamoje situacijoje net ir pripažinus, jog pareiškėjos veiksmai galimai neatitinka naujos Tarnybos viešojo administravimo politikos, jai negalėjo būti taikoma jokia poveikio priemonė ar nustatyta, kad ji neva atliko kokį nors ALĮ 18 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

Pažymi, kad Tarnyba priėmė prieštaringą sprendimą savo ankstesniems sprendimams, nes 2017 m. priėmė įsakymą, kuriuo konstatavo, kad UAB „Orakulas“ gali naudotis analogiška Reglamento 6 punkte nustatyta teise nustatyti maksimalius limitus. Taigi, Įsakymu (juo labiau taikydama poveikio priemonę) Tarnyba nukrypo nuo savo praktikos, taip pažeisdama pareiškėjos teisėtus lūkesčius. Atkreipia dėmesį, kad LVAT panašioje situacijoje pateikė išaiškinimą, jog Reglamento 6 punktas gali būti taikomas, t. y. priešingai, nei nurodoma Įsakyme. Nagrinėdamas skundą dėl 2017 m. Tarnybos įsakymo, 2019 m. pabaigoje LVAT išaiškino, kad lošimų organizatoriaus teisė riboti asmens (lošėjo) dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose neturėtų būti siejama išimtinai tik su asmens (lošėjo) padarytu teisės normų pažeidimu ar jo nesąžiningais veiksmais. Kitaip tariant, LVAT jau išaiškino, kad negalima Reglamento 6 punkto aiškinti siaurinamai, kaip tai padaryta Įsakyme. Pažymi, kad 2020 m., pasinaudodama Reglamento 6 punkte nustatyta teise, turėjo teisėtą lūkestį, kad tai nebus ginčijama ar už tai nebus baudžiama. Teisėtų lūkesčių principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo funkcijas vykdytų taip, kad pagal galiojančius teisės aktus subjektų įgytos teisės nebūtų panaikintos tokiu būdu, jog protingas ir atidus asmuo tokių aplinkybių nebūtų galėjęs numatyti. Pareiškėjos nuomone, Tarnyba neatsižvelgė į šį teisinės valstybės principą, pakeitė savo nuomonę ir nutarė, kad Reglamento 6 punktas tampa nepageidautina ir baustina norma.

Pareiškėjos manymu, Tarnybos skirta poveikio priemonė yra nemotyvuota ir nepagrįsta, o į jos teisėtus lūkesčius neatsižvelgta, taigi Tarnyba neužtikrino pareiškėjos teisėtų lūkesčių ir priėmė neteisėtą Įsakymą, priešingą tiek LVAT išaiškinimams, tiek savo pačios pozicijai, taip pat skirdama sankciją neatsižvelgė į tariamo pažeidimo pobūdį, padarytos žalos nebuvimą, dėl ko Įsakymas atitinkamoje dalyje turi būti panaikintas kaip neteisėtas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis jame išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, jog Įsakymas turi būti panaikintas, nes pažeistos pagrindinės procedūros, t. y. Tarnybai negalint pagrįsti, kokių įrodymų pagrindu buvo priimtas Įsakymas, negalėjo būti įgyvendintos jokios teisėtos pagrindinės procedūros, kurių metu būtų užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir sprendimo pagrįstumas. Pažymėjo, kad Tarnyba privalo sisteminti dokumentus pagal bylas, o nesant bylos medžiagos (patikrinimo bylos) nėra galimybės pasirengti tinkamai gynybai, teismas negali įvertinti Įsakymo pagrįstumo, kadangi neįmanoma nustatyti, kokių įrodymų pagrindu jis priimtas. Pažymėjo, kad rungimosi principas įpareigoja Tarnybą įrodyti savo teiginius, todėl baudos skyrimas ir grasinimas sustabdyti licenciją nėra sąžiningas ir teisingas procesas. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti vadovaujamasi naujausia LVAT praktika, susijusia su lošimų reglamento nuostatų taikymu.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė remiasi Ūkio subjektų, organizuojančių azartinius lošimus, didžiąsias, mažąsias loterijas ir žaidimus žaidimo automatais patikrinimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. DIE-803 (toliau - Patikrinimo taisyklės), 46-47 punktų nuostatomis ir pažymi, kad, kaip nurodyta Tarnybos 2021 m. birželio 22 d. rašte Nr. 2E-773 „Dėl pradėto UAB „Olympic Casino Group Baltija“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. birželio 22 d. pavedimą patikrinti PT-18“, įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes, Bendrovės teiktus paaiškinimus, nuotolinio lošimo sutarties nuostatas, Bendrovės Reglamento taisykles, kitus teisės aktus ir užfiksuotą informaciją, taip pat atrankos neplaniniam patikrinimui kriterijus, Tarnyba priėmė sprendimą pradėti neplaninį specialųjį Bendrovės patikrinimą, kurio metu siekiama patikrinti, kaip Bendrovė laikosi ALĮ ir kituose teisės aktuose azartinių lošimų organizavimui keliamų reikalavimų. Atsižvelgdama į tai mano, kad argumentų ir jų pakankamumo įvertinimas yra priskirtas tikrintojo ir Tarnybos direktoriaus kompetencijai. Tarnybos vertinimu, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad neplaninis patikrinimas Bendrovės atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai ar kad atlikus patikrinimą bei nustačius pažeidimą nepagrįstai buvo taikomos poveikio priemonės.

Atkreipia dėmesį, kad Bendrovė, vadovaudamasi Reglamento 6 punktu, sprendimą apriboti pareiškėjo maksimalias statymų sumas gali priimti remdamasi ne tokio pažeidimo prielaidomis, o tik gavusi pakankamą informaciją, sudarančią pagrindą stabdyti laimėjimų išmokėjimus visiems lažybose dalyvavusiems ir laimėjusiems lošėjams, o nagrinėjamu atveju Bendrovė rėmėsi tik prielaidomis. Pažymi, kad iš pažeidimo medžiagos matyti, kad Bendrovė limitą Lošėjo statymams pradėjo taikyti įtarusi, kad jis lošia nesąžiningai - atlieka statymus dėl tų sporto įvykių, kurie galimai yra iš anksto sutarti. Atlikto patikrinimo metu teiktuose raštuose Tarnybai Bendrovė ne kartą nurodė, kad Lošėjo nesąžiningumą grindžia šiais kriterijais: 1) statyta žemesnės lygos varžybose; 2) drastiškas koeficientų pokytis (skirtumas tarp statymo koeficientų ir galutinių koeficientų 35 % ir 125 %); 3) statytos sumos 20 - 30 kartų didesnės nei įprasta tokiose varžybose. Visi šie požymiai, pasak Bendrovės, rodo, kad Lošėjas išimtinai atliko statymus tik už tas varžybas, kurios galimai buvo sutartos, todėl elgėsi nesąžiningai. Atkreipia dėmesį, kad, jei Bendrovė, įtarusi lošėjo nesąžiningumą pasinaudojant įtartomis sutartomis varžybomis, privalo imtis veiksmų, nustatytų Reglamento 21.2 papunktyje.

Pažymi, kad pareiškėjos Reglamente nėra nustatyta, kad ji turi teisę apriboti lošėjo statymus tik įtarusi, kad lošėjas atlieka statymus dėl galimai sutartų varžybų, stato už žemesnės lygos varžybas ar už įvykius, kurių koeficientai kinta drastiškai, tačiau nesiimdama jokių veiksmų tokiems įtarimams pagrįsti (nesikreipiant į kompetentingas institucijas, kaip numatyta Reglamento 21 punkte). Reglamentas yra tik vienas iš teisės aktų, kuriame nustatyta lošimų organizavimo tvarka, jo nuostatos negali prieštarauti kitiems teisės aktams ar paneigti sąžiningumo ir kitus principus. Taigi, Bendrovės teikti paaiškinimai, kad pagrindo stabdyti laimėjimų išmokėjimą Reglamento 21.2 papunktyje nustatyta tvarka nebuvo, nes, nors Bendrovei ir buvo kilusios abejonės, kad konkrečios sporto varžybos gali būti sutartos, nebuvo gauta pakankamai informacijos, sudarančios pagrindą stabdyti laimėjimų išmokėjimus visiems lažybose dalyvavusiems ir laimėjusiems lošėjams, akivaizdžiai rodo, kad Bendrovė, 2020 m. spalio 12 d. priėmusi sprendimą nustatyti ribojimus Lošėjo maksimaliai statymų sumai, tik įtardama sutartas varžybas bei 2021 m. gegužės 20 d. atsakyme į jo pretenziją nenurodydama jokių tokio ribojimo priežasčių, pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį.

Atsiliepimas

Atsakovės nuomone, Įsakyme pagrįstai nurodyta, jog pareiškėjos teikti argumentai, kuriais grindžiamas Lošėjo nesąžiningas elgesys, yra prieštaringi: Bendrovė nurodo, kad jis elgėsi nesąžiningai, nes statė išimtinai už sporto įvykius, kurie galimai sutarti, tačiau pripažino, kad nagrinėjamu atveju pakankamai duomenų apie galimai sutartas varžybas neturėjo, todėl netaikė Reglamento 21.2 papunktyje nustatytos procedūros.

Atsakovė nesutinka su Bendrovės pozicija, kad statymo limito taikymas reglamentuotas tik Bendrovės Reglamente, nes ir kiti teisės aktai reguliuoja statymo sumos ribojimus (pvz., dėl keliamos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmės, dėl galimo manipuliavimo sporto varžybomis, dėl įtarimų, kad lošėjui suteiktu kodu ir (ar) slaptažodžiu naudojasi tretieji asmenys). Neginčija fakto, kad lošimų organizatoriai statymo sumos ribojimus įtvirtinta lošimų organizatorių veiklos reglamentuose, tačiau atkreipia dėmesį, kad Reglamentas negali būti aiškinamas vien pažodžiui - jis aiškintinas sistemiškai kartu su įstatymais, kitais teisės aktais, vertinant bendrą azartinių lošimų teisinio reguliavimo kontekstą, o vien pažodinis lošimų organizavimo reglamentų aiškinimas prieštarautų ne tik ALĮ ir kitų teisės aktų nuostatoms, pažeistų teisingumo ir protingumo principus, bet ir paneigtų ir bendro pobūdžio lošimų organizatoriui nustatytą pareigą elgtis atidžiai ir sąžiningai.

Atsakovė remiasi ALĮ 10 straipsnio 1 dalimi ir ALĮ 18 straipsnio 1 dalimi ir pažymi, kad lošimų organizatoriui, o ne jo klientams, yra nustatoma pareiga užtikrinti lošimų organizavimo proceso teisėtumą. ALĮ 10³ straipsnyje nustatytos lošimų organizatoriaus pareigos rengiant lažybų pasiūlą. Reglamento 6 punkto nuostata, kuria rėmėsi Bendrovė, pritaikydama apribojimus Lošėjo statymų sumai, yra bendroji norma, tuo tarpu Reglamento 21.2 papunktyje ir Reglamento priedo Nr. 1 56 punkte yra įtvirtintos specialiosios nuostatos Reglamento 6 punkto atžvilgiu. Bendrosios ir specialiosios teisės normos konkurencija turi būti sprendžiama pagal principą Lex specialis derogat legi generali (lot. k. specialioji norma nugali bendrąją). Tai yra specialiosios normos viršenybės prieš bendrąją normą principas, todėl Bendrovė, įtarusi sutartas varžybas, turėtų vadovautis Reglamento 21.2 papunkčiu, o nustačiusi kelių asmenų susitarimus atliekant statymus, prioritetiškai turėtų taikyti Reglamento priedo Nr. 1 56 punktą, tuo tarpu Bendrovė abiem atvejais rėmėsi tik bendrąja Reglamento 6 punkto nuostata.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, be kita ko, Lošėjui pritaikė statymų apribojimą, vadovaudamasi kriterijais, kurie nėra nustatyti Reglamente, t. y. Bendrovė neturi nusistačiusi kriterijų (sąlygų), kuriais vadovaudamasi sprendžia, ar lošėjo veiksmai yra nesąžiningi. Bendrovė kiekvienu atveju sprendžia individualiai, t. y. ar konkretaus kliento atliekami statymai yra įtartini (nesąžiningi) ir pagal tai priima sprendimą, ar taikyti limitą jo statymo sumai. Nei lošimus reglamentuojančiuose įstatymuose, nei Reglamente ar kituose teisės aktuose nėra nustatyta kriterijų (laimėjimų dažnis, laimimos sumos ar pan.), pagal kuriuos būtų galima daryti išvadą, kad dalyvavimas lošimuose tampa lošėjo darbu, pagrindiniu pajamų šaltiniu, o ne pramoga, prognozuojant lažybų įvykių baigtis.

Tarnybos nuomone, Lošėjo laimintys statymai negali būti laikomi jo nesąžiningumą ar neteisėtus veiksmus pagrindžiančiais įrodymais, dėl ko būtų pagrindas Bendrovei nustatyti ribojimus statymų sumai. Bendrovė, teigdama, kad lošėjas laikytinas sąžiningu lošėju, kuomet jis pralošia daugiau nei išlošia, paneigia azartinio lošimo, kaip žaidimo pagrįsto atsitiktinumu, esmę. Tokia lošimus organizuojančios bendrovės pozicija nesuderinama su sąžiningumo principu. Pažymi, kad vadovaujantis ALĮ nustatyta azartinio lošimo sąvoka, azartiniai lošimai, būdami paremti rizika ir atsitiktinumu, gali nešti pelną ar nuostolius ne tik lošėjui, bet ir lošimų organizatoriui. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes mano, kad Įsakymu pagrįstai konstatuota, jog Bendrovė, 2020 m. spalio 12 d. priėmusi sprendimą nustatyti ribojimus Lošėjui maksimaliai statymų sumai ir 2021 m. gegužės 20 d. atsakyme į jo pretenziją nenurodydama tokio ribojimo priežasčių, pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį.

Atsiliepimas

Atsakovė cituoja LVAT praktiką, susijusią su ALĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatų turiniu ir nurodo, kad lošimų organizatorius privalo kreiptis su prašymu į Tarnybą dėl lošimų reglamento papildymo, o ne organizuoti lošimus pagal jam vienam žinomas ir reglamente nenurodytas taisykles (neturint nustatytų kriterijų (sąlygų), kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar lošėjo veiksmai yra nesąžiningi). Atsižvelgdama į tai mano, kad skunde nurodyti argumentai, jog patvirtindama Reglamentą Tarnyba turi prisiimti atsakomybę prieš lošėjus, yra nepagristi, nes Reglamento patvirtinimas nereiškia, kad neprivaloma vadovautis ir teisės aktais, jei Reglamentas jiems prieštarauja arba jame yra nenumatyta tai, kas yra numatyta teisės aktuose.

Pažymi, kad lošimas ir lažybos grindžiami atsitiktinumu, todėl siekiant apsaugoti asmenų turtinius interesus šiai sričiai negalioja bendrasis civilinės teisės principas „leidžiama viskas, kas nedraudžiama“, o galioja priešingas principas - „leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme“. Taigi, jei konkretūs rizikos faktoriai ir jų nustatymo mechanizmas nėra įtvirtinti bendrovės reglamente ar vidiniuose teisės aktuose ir apie tokius taikomus kriterijus žino tik pati bendrovė, toks aiškinimas prieštarauja principui „leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme“. Šiuo atveju, jei konkretūs lošėjų ribojimų kriterijai nenustatyti bendrovės reglamente ar vidiniuose teisės aktuose, tokie ribojimai nėra teisėti, nes teisėta yra tik tai, kas yra aiškiai numatyta įstatyme ar kituose teisės aktuose.

Atsakovės nuomone, nepagrįsti yra ir pareiškėjos argumentai, jog ji nepažeidė Reglamento, todėl jai negalėjo būti skirta poveikio priemonė. Teigia, jog Įsakymu konstatavus, kad Bendrovė, priėmusi sprendimą nustatyti ribojimus Lošėjo maksimaliai statymų sumai ir nenurodydama jam tokio ribojimo priežasčių, neturėdama pagrindo pritaikė Reglamento 6 punktą ir tuo pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį, Tarnyba pagrįstai Bendrovei paskyrė 15 000 Eur baudą. Baudos dydis buvo nustatytas laikantis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nustatytų baudų apskaičiavimo aprašo, patvirtinto Priežiūros tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. DIE-257 (toliau – ir Aprašas), 5 punktu, nuosekliai trimis etapais, įtvirtintais Aprašo II skirsnyje nustatyta tvarka. Įvertinus tai, kad ALĮ 29² straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Tarnyba bendrovei skiria baudą nuo 0,1 iki 0,5 % praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų (nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą), bet ne mažiau kaip 6 000 Eur ir ne daugiau kaip 15 000 Eur, o vadovaujantis Aprašo nuostatomis apskaičiuotas baudos dydis yra 42 258 Eur, Bendrovei pagrįstai paskirta 15 000 Eur bauda, kuri neviršija maksimalaus ALĮ 29² straipsnio 3 dalyje nustatyto baudos dydžio.

Apibendrindama nurodo, kad Įsakymas yra priimtas atsižvelgiant į VAĮ bei LVAT jurisprudencijoje nurodomus administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimams, t. y. Įsakyme nurodyti pagrindiniai faktai ir argumentai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo Tarnyba rėmėsi, priimdama tokį įsakymą, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje Tarnybos atstovai prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamiesi atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad Bendrovė neturi vidiniais teisės aktais nusistačiusi rizikos kriterijų, todėl pažeidžia lošėjų teises. Akcentavo, kad Bendrovė ginčo situacijai pasirinko netinkamą procedūrą ir netinkamai pritaikė Reglamento punktą, t. y. vietoje Reglamento 21.2 papunkčio rėmėsi Reglamento 6 punktu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. B. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį buvo pranešta tinkamai, nedalyvavo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo bylos nagrinėjime elgėsi pasyviai, t. y. nepateikė atsiliepimo ar kito procesinio dokumento, kuriame pareikštų nuomonę dėl skundo reikalavimų, taip pat nepateikė jo pranešime apie susirgimą patvirtinančių duomenų, bylą išnagrinėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas P. P. (liudytojo apklausa teisėjų kolegijos protokoline nutartimi pripažinta nevieša) paaiškino, kad jis yra konsultacinės bendrovės AS-i „Olympic Entertainment Group“, teikiančios konsultacines paslaugas padaliniams Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, vyriausiasis operacijų vadovas, ir teikia konsultacijas šiose šalyse įsteigtoms dukterinėms įmonėms, o pagal savo pareigas yra atsakingas už klientų registravimą, jų identifikavimą, pagalbą klientams, taip pat rizikos valdymą. Liudytojas paaiškino apie rizikos faktorius ir jų nustatymo mechanizmą, tipinių ir netipinių lažybų identifikavimą bei netipinių lažybų specifiką, būdus, kaip Bendrovėje nustatomi nesąžiningi lošėjai, lošėjų paskyrų blokavimo (sustabdymo) atvejus ir jų statistinius duomenis, lošimų limitų nustatymo atvejus ir jų efektyvumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl 2021 m. gruodžio 16 d. Tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. DIE-817 „Dėl atlikto UAB „Olympic Casino Group Baltija“ neplaninio patikrinimo pagal 2021 m. birželio 22 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-18“ 2 punkto dalies ir šią dalį pagrindžiančių motyvų, taip pat dėl Įsakymo 3 punkto ir jį pagrindžiančių motyvų teisėtumo ir pagrįstumo.

Proceso dalyvių paaiškinimais ir byloje surinktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Lošėjas su 2021 m. gegužės 20 d. pranešimu (toliau – ir Pranešimas) kreipėsi Tarnybą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad kreipiasi dėl Bendrovės galimai neteisėtų sprendimų jo atžvilgiu, t. y. apribotų maksimalių statymo sumų bei Nuotolinio lošimo sutarties nutraukimo. Lošėjas Pranešime prašė: atnaujinti nutrauktą sutartį; pateikti paaiškinimą ir įrodymus, kokį įstatymą jis pažeidė ir dėl ko jo paskyrai yra taikomi apribojimai maksimaliai statymo sumai, o tokių įrodymų neturint - panaikinti paskyrai taikomus apribojimus; išsiaiškinti, ar Bendrovės taikomi apribojimai jo paskyrai atitinka ALĮ ir Tarnybos keliamus reikalavimus lošimų organizatoriams. Pranešime taip pat nurodė, kad kreipėsi į Bendrovę su paklausimu, į kurį jam pateiktame atsakyme buvo nurodyta, jog teisę vienašališkai riboti maksimalaus statymo sumą Bendrovei suteikia Reglamento 6 punktas, pažymėta, kad Bendrovė, atlikusi taikomų ribojimų pagrįstumo vertinimą, vadovaudamasi Nuotolinio lošimo sutarties 18.3 punktu, priėmė sprendimą nutraukti nuotolinio lošimo sutartį, todėl teikiamas atsakymas yra laikomas ir pranešimu apie sutarties nutraukimą su Lošėju.

Apie Tarnyboje gautą Lošėjo Pranešimą 2021 m. gegužės 27 d. tarnybiniu pranešimu Nr. IVL-684 ,,Dėl M. B. pranešimo“ buvo informuotas Tarnybos direktorius, nurodant Pranešime išdėstytas aplinkybes bei siūlant kreiptis į Bendrovę su prašymu pateikti su skunde įvardintais aspektais susijusią informaciją.

Tarnyba 2021 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 2E-634 ,,Dėl paaiškinimo pateikimo“ kreipėsi į Bendrovę, prašydama pateikti išsamius atsakingų asmenų paaiškinimus dėl Lošėjo pranešime nurodytų aplinkybių, t. y. detalizuoti kada, kokiomis aplinkybėmis, dėl kokių priežasčių ir kuo vadovaujantis buvo priimtas sprendimas apriboti Lošėjo statymų sumas bei nutraukti su juo sudarytą nuotolinio lošimo sutartį, taip pat pateikti visus su minėtomis aplinkybėmis susijusius įrodymus, kitus duomenis bei informaciją, kurie galėtų būti naudingi Tarnybai vertinant Lošėjo skunde nurodytą situaciją.

Pareiškėja 2021 m. birželio 4 d. Tarnybai pateikė raštą Nr. REGNR-38 ,,Dėl paaiškinimo pateikimo“, kuriame nurodė, jog Lošėjo pateiktas Pranešimas yra nepagrįstas, kadangi taikydama ribojimus maksimaliai statymo sumai ir priimdama sprendimą dėl dalykinių santykių su Lošėju nutraukimo Bendrovė vadovavosi teisės aktų ir Reglamento nuostatomis, Priežiūros tarnybos išaiškinimu dėl statomų sumų ribojimo, taigi elgėsi teisėtai. Paaiškino, kad sutartis su Lošėju buvo nutraukta atlikus vidinį tyrimą ir nustačius, kad: 1) pareiškėjo paskyra (duomenys neskelbtini) yra susijusi su kito asmens vardu sukurta paskyra (duomenys neskelbtini) Bendrovės nuotolinio lošimo platformoje – sutampa IP adresai ir naudojami prietaisai prisijungti prie paskyrų. Iš to paties IP adreso prie paskyros (duomenys neskelbtini) buvo prisijungta 277 kartus, o prie paskyros (duomenys neskelbtini) prisijungta 40 kartų. Taigi, Lošėjas naudojo ne tik savo, bet ir kito asmens paskyrą lošimo veiksmams atlikti; 2) naudodamas kitam asmeniui suteiktus prisijungimo duomenis Lošėjas sėkmingai prisijungė prie kito asmens paskyros (duomenys neskelbtini) ir atliko 200 Eur statymą lažybose. Pažymėjo, kad minėti Lošėjo veiksmai pažeidė ALĮ 20² straipsnio 1-3 dalyse nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos asmuo, dalyvaujantis nuotoliniuose lošimuose, gali sudaryti tik vieną sutartį su konkrečiu nuotolinių lošimų organizatoriumi ir lošti prisijungęs per tam sukurtą paskyrą, tad su Lošėju sudaryta sutartis buvo nutraukta, nes pareigą nutraukti sutartį dėl nurodytų pažeidimų nustato ALĮ 20² straipsnio 3 dalis ir Nuotolinio lošimo sutarties 18 punktas. Įspėjimas apie sutarties nutraukimą tokiu atveju nėra siunčiamas, kaip tai numato Nuotolinio lošimo sutarties 18 punktas, todėl Lošėjui buvo nusiųstas pranešimas apie sutarties nutraukimą. Bendrovė taip pat paaiškino, kad Reglamento 6 punktas nustato jos teisę savo nuožiūra riboti dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose asmenims, kurie, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, kėsinasi pažeisti ir/arba pažeidinėja Reglamento nuostatas, lošia nesąžiningai arba atlieka kitus veiksmus, nesuderinamus su lošimų organizatoriaus organizuojamų nuotolinių lošimų organizavimo tvarka. Tokiems lošėjams lošimų organizatorius vienašališkai be papildomo perspėjimo turi teisę riboti maksimalaus statymo sumą arba atsisakyti priimti atskirą statymą. Atkreipė dėmesį, kad Lošėjo statymams limitas pradėtas taikyti nuo 2020 m. spalio 12 d. po to, kai buvo nustatyta, kad jis lošia nesąžiningai – atlieka statymus būtent dėl tų sporto įvykių, kurie galimai yra iš anksto sutarti. Nurodė, kad tam tikrus statymus Bendrovės rizikos vertinimo specialistai vertina kaip įtartinus, nes statyta žemesnės lygos varžybose; statyta už varžybas, kurios galimai buvo sutartos; skirtumas tarp statymo koeficientų ir galutinių koeficientų yra net 35 % ir 125 %. Atsižvelgdama į tai Bendrovė nustatė limitą, leidžiantį Lošėjui statyti sumomis, ne didesnėmis nei 25 % galimos statymo sumos, tačiau jis ir toliau turėjo galimybę laimėti iki 500 Eur atlikdamas statymus top lygos varžybose. Pažymėjo, kad Lošėjas visuomet galėjo, tačiau nė karto nepasinaudojo galimybe pateikti prašymą „super betui“. Tokią galimybę turi visi lošėjai, norintys statyti didesne nei leistina suma. Pateikę prašymą lošėjai yra vertinami Bendrovės rizikos specialistų, kurie priima sprendimą leisti arba neleisti atlikti „super betą“ konkrečių lažybų atveju. Pažymėjo, kad ribojimas statymo sumai taikytas iki buvo gauti įrodymai dėl Lošėjo padaryto ALĮ pažeidimo ir priimtas sprendimas su juo nutraukti dalykinius santykius.

Atsakovė, įvertinusi tai, Bendrovės rašte buvo atsakyta ne į visus užduotus klausimus, 2021 m. birželio 11 d. raštu Nr. 2E-727 ,,Dėl paaiškinimo pateikimo”, pakartotinai kreipėsi į pareiškėją prašydama: pateikti detalius paaiškinimus, susijusius su Bendrovės rašte Nr. LPTSR-38 nurodyta priežastimi, dėl kurios Bendrovė Lošėjo atžvilgiu taikė ribojimus statymų sumai, t. y. kad Lošėjas lošė nesąžiningai, nes atliko statymus dėl tų sporto įvykių, kurie galimai iš anksto buvo sutarti; nurodyti, kuo vadovaujantis lošėjai, atliekantys statymus varžybose, kurias Bendrovė laiko įtartinas ir (ar) įtaria esant galimai sutartas, laikomi nesąžiningais; pateikti visus Lošėjo atliktus statymus dėl, Bendrovės manymu, įtartinų varžybų bei nurodyti, kur yra įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis Bendrovės darbuotojai priskiria tam tikras varžybas įtartinomis; nurodyti, kuo remiantis nustatyta, kad būtent Lošėjas naudojasi paskyra (duomenys neskelbtini), o ne kitas asmuo, kuriam priklauso paskyra (duomenys neskelbtini) ir kokių Bendrovė ėmėsi veiksmų, siekdama patikrinti, ar paskyra (duomenys neskelbtini) naudojasi asmuo, kuriam ji priklauso; pateikti kitus duomenis bei informaciją, susijusią su minėtomis aplinkybėmis.

Pareiškėja 2021 m. birželio 17 d. Tarnybai pateikė atsakymą (reg. Tarnyboje Nr. 1-1014) ,,Dėl papildomų paaiškinimų pateikimo”, kuriame nurodė, jog Reglamento 6 punkto nuostata suteikia teisę Bendrovei ribojimus maksimaliai statymo sumai taikyti savo nuožiūra, esant Reglamente nurodytoms aplinkybėms, pvz., kai lošėjas lošia nesąžiningai. Pastebėjo, kad nei ALĮ, nei Reglamentas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia nesąžiningo lošimo sąvokos, todėl kiekvienu atveju, ar konkretūs lošėjo veiksmai yra sąžiningi, Bendrovė vertina individualiai. Paaiškino, kuo remiantis ir kaip yra suprantama sąžiningumo sąvoka, pateikia jos apibrėžimą ir pažymi, kad nesąžiningumas yra priešinga sąvoka sąžiningumui. Pažymėjo, kad būdama tarptautinės grupės Olympic Entertainment Group AS dalimi, yra sukaupusi didžiulę patirtį stebėdama ir vertindama lošėjų veiksmus. Tai, kad lošėjas atlieka statymus tik už tokius varžybų įvykius, kurie galimai yra sutarti, atlieka ne vieną atsitiktinį statymą už galimai sutartas varžybas, atlieka statymus tik žemesnės lygos varžybose, kuriose manipuliacija sporte nustatoma dažniausiai, ir niekada neatlieka statymų aukščiausių lygų varžybose, statymai atliekami už tuos įvykius, kuriuose koeficientai keičiasi drastiškai, Bendrovės vertinimu, reiškia, kad lošėjas ieško būdų pasipelnyti iš veiklos, kuri nėra laikoma tinkamu pajamų šaltiniu, o pramoga, todėl toks lošėjas lošia nesąžiningai. Akcentuoja, kad staigūs statymo koeficientų dydžių kitimai lažybas organizuojančių bendrovių praktikoje laikomi pagrindiniu indikatoriumi, rodančiu, kad varžybos galimai sutartos. Atkreipė dėmesį, kad bukmekeriai visame pasaulyje pastebi, jog statymai atliekami ant vieno konkretaus įvykio ir jo baigties tokia apimtimi, kuri yra nebūdinga tokioms varžyboms (“virš normos”), statymo koeficientai drastiškai krenta. Tokia situacija buvo ir dėl Bendrovės rašte Nr. LPTSR-38 nurodytų varžybų, dėl kurių baigties lažinosi Lošėjas. Nurodė, jog aplinkybę, kad Lošėjas naudodamas kitam asmeniui suteiktus prisijungimo duomenis sėkmingai prisijungė prie kito asmens paskyros (duomenys neskelbtini) patvirtina patikra, atlikta naudojant sukčiavimo aptikimo programinę įrangą: iš to paties mobilaus telefono aparato (sutampa Device ID ir Device Type) buvo prisijungta prie dviejų skirtingų paskyrų – Lošėjo (duomenys neskelbtini) ir kito asmens (duomenys neskelbtini). Be to, iš minėtos paskyros buvo atliktas statymas, analogiškas Lošėjo atliekamiems statymams (statymo koeficientas krito nuo 2,13 iki 1,67), taip pat iš šios paskyros buvo atliktas tik vienas statymas. Papildomai informavo, kad Lošėjas yra siejamas su dalyvavimu „syndicate betting“ (angl. k. lažybų sindikatas) schemoje, kurios esmė tokia, kad keli lošėjai veikia kartu kaip organizuota grupė, kurios siekis yra stebėti rinką, atlikti suderintus statymus (faktiškai vienas asmuo atlieka vienodus statymus iš kelių paskyrų), pasidalinti laimėtus pinigus ir užsidirbti pragyvenimui iš sporto lažybų. Kadangi statymai negali būti atliekami kito asmens vardu, tokia schema visame pasaulyje laikoma nelegalia.

Tarnybos Kontrolės skyrius 2021 m. birželio 21 d. tarnybiniu pranešimu Nr. IVL-809 ,,Dėl M. B. pranešimo įvertinimo” įvertinęs, kokius atrankos neplaniniam patikrinimui kriterijus atitinka iš pareiškėjos gauta informacija, pasiūlė pradėti Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą dėl Lošėjo Pranešime išdėstytų aplinkybių. Pažymėjo, kad įvertinus Pranešime nurodytas aplinkybes, Bendrovės pateiktus paaiškinimus, teisės aktus ir Reglamento nuostatas, Nuotolinio lošimo sutarties nuostatas manytina, kad būtina apklausti Lošėją ir asmenį, kurio paskyrą Bendrovė įtarė naudojant Lošėją, siekiant įvertinti Bendrovės sprendimą iš pradžių apriboti maksimalias statymų sumas, o vėliau nutraukti su Lošėju sudarytą Nuotolinio lošimo sutartį. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nepateikė nė vieno atvejo, kuriame buvo nurodytas sutartų varžybų faktas. Bendrovės minimi staigūs koeficientų pokyčiai, dėl kurių Bendrovė dalį Lošėjo statymų laiko įtartinais, kelia klausimų. Bendrovė nepateikė įrodymų, kad Lošėjo spėtuose lažybų įvykiuose koeficientai statymo atlikimo metu buvo nelogiški, taigi nenustatytos aplinkybės, leidžiančios iš anksto nustatyti pažeidimo nepadarymo faktą. Nurodė, kad įvertinus, kokius atrankos neplaniniam patikrinimui kriterijus atitinka gauta informacija (gauta informacija tiksli, konkreti; tikėtina didelė žala (dėl padaryto pažeidimo ūkio subjektui gali būti taikomos poveikio priemonės, dėl galimai padaryto pažeidimo pažeisti lošėjų bei žaidėjų teisės ir teisėti interesai); įvykęs praeityje, tačiau kyla žala lošėjui ar žaidėjui; pranešimas pirminis; visuomenės nepasitenkinimo lygmuo nežymus), susumavus gautus balus (viso 32 balai), gauta informacija priskiriama raudonai zonai. Informaciją priskyrus raudonai zonai, pradedamas neplaninis specialusis patikrinimas.

Atsakovė 2021 m. birželio 22 d. raštu Nr. 2E-773 ,,Dėl pradėto UAB ,,Olympic Casino Group Baltija” neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. birželio 22 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-18” informavo pareiškėją, jog Tarnyboje buvo priimtas sprendimas pradėti neplaninį specialųjį Bendrovės patikrinimą, kurio metu siekiama patikrinti, kaip Bendrovė laikosi ALĮ ir kituose teisės aktuose azartinių lošimų organizavimui keliamų reikalavimų. Atsižvelgdama į tai prašė pateikti: atsakingo Bendrovės darbuotojo paaiškinimą, ar Bendrovė vykdė Lošėjo apklausą, pateikė Lošėjui Bendrovę dominančius klausimus, siekdama gauti paaiškinimus dėl kilusių abejonių Lošėjo sąžiningumu; atsakingo Bendrovės darbuotojo paaiškinimą, ar Bendrovė susisiekė su kliente (duomenys neskelbtini), siekiant išsiaiškinti aplinkybes, galimai susijusias su prisijungimo prie paskyros duomenų atskleidimu Lošėjui, atliktu statymu paskyroje, sukėlusiu Bendrovei įtarimų; kitus duomenis bei informaciją, kurie gali būti naudingi.

Pareiškėja į Tarnybos raštą atsakė 2021 m. birželio 29 d. raštu ,,Dėl paaiškinimo pateikimo patikrinimui Nr. PT-18” (reg. Nr. 1-1111), kuriame pažymėjo, kad nei ALĮ nei Reglamentas, nei kiti teisės aktai, reglamentuojantys azartinių lošimų organizavimo tvarką, nenustato Bendrovei pareigos atlikti savo klientų apklausas prieš ar po sprendimo taikyti limitus maksimaliai statymo sumai priėmimo, taigi Bendrovė nei Lošėjo, nei klientės, kurios paskyra (duomenys neskelbtini), apklausų neatliko, nes taikytos priemonės, aprašytos anksčiau Tarnybai siųstuose raštuose, buvo pakankamos, siekiant nustatyti ir įrodyti nesąžiningus minėtų asmenų veiksmus. Limitų maksimaliai statymo sumai taikymo tvarka yra nustatyta Bendrovės Reglamento 6 punkte. Atkreipė dėmesį, kad Bendrovė limitą Lošėjo statomai maksimaliai sumai taikė vadovaudamasi teisėtumo ir pagrįstumo principais. Bendrovės veiksmų teisėtumą patvirtina tai, kad limitas buvo taikomas vadovaujantis galiojančiomis Reglamento nuostatomis, kurios būtent ir suteikia teisę Bendrovei savo nuožiūra vienašališkai ir be papildomo perspėjimo riboti maksimalią statymo sumą asmenims, kurie, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, kėsinasi pažeisti ir (arba) pažeidžia Reglamento nuostatas, lošia nesąžiningai arba atlieka kitus veiksmus, nesuderinamus su lošimų organizatoriaus organizuojamų nuotolinių lošimų organizavimo tvarka. Akcentavo, kad visi ankstesniuose Bendrovės Tarnybai teiktuose raštuose nurodyti Lošėjo veiksmai suponuoja išvadą, kad jis ieško būdų nesąžiningai pasipelnyti iš veiklos, kuri nėra laikoma tinkamu pajamų šaltiniu, o pramoga.

Tarnyba 2021 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 2E-1135 „Dėl pradėto UAB „Olympic Casino Group Baltija“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. birželio 22 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-18“ dar kartą kreipėsi į Bendrovę, prašydama nurodyti papildomus duomenis apie Lošėjo atliktus statymus bei detalizuoti, dėl kokių priežasčių ir kuo remiantis jie Bendrovės yra vertinami kaip nesąžiningi, taip pat pateikti paaiškinimus ir visus turimus duomenis, susijusius su sutartomis varžybomis bei atliktais statymais: išvardinti visus Lošėjo atliktus statymus, kuriuose koeficientai drastiškai keitėsi ir pateikti tai pagrindžiančiu įrodymus; nurodyti dėl kokių priežasčių Bendrovė neanuliavo lažybų, jei manė, kad siūlyti koeficientai buvo klaidingi; paaiškinti, ar visi lošėjai, kurie kaip ir Lošėjas atliko statymus dėl varžybų, kurios, Bendrovės vertinimu, laikytinos įtartinomis, laikomi nesąžiningais, jiems taikomi ribojimai; nurodyti, kur yra įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis Bendrovės darbuotojai priskiria tam tikras varžybas įtartinomis; pateikti turimus įrodymus, kad Lošėjas dalyvauja „syndicate betting“ schemoje.

Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 22 d. raštu ,,Dėl paaiškinimų pateikimo patikrinimui Nr. PT-18” Tarnybai paaiškino, kad Lošėjas Bendrovės klientu tapo 2017 m. vasario 10 d. sudaręs Nuotolinio lošimo sutartį Nr. 116776. Lošėjo statymams limitas (teisė statyti ne didesnėmis nei 25 % galimos statymo sumos sumomis) pradėtas taikyti nuo 2020 m. spalio 12 d. po to, kai buvo nustatyta, kad jis atlieka įtartinus statymus, kurių požymiai yra: 1) staigus koeficientų dydžio pokytis; 2) statymai atlikti žemesnės lygos varžybose; 3) statymo sumos yra 20 – 30 kartų didesnės, nei įprasta tokiose varžybose. Pažymėjo, kad prieš priimdama sprendimą taikyti limitą Bendrovė vertino visų, o ne kažkurio vieno iš nurodytų požymių egzistavimą, papildomai nurodė, kur galima rasti informaciją apie sporto lygas, paaiškino, kokios aplinkybės suponuoja apie tai, jog varžybos galimai sutartos. Atkreipė dėmesį, kad neturi žmogiškųjų išteklių ir kitų resursų kiekvienu tokiu atveju esant įtarimams kreiptis į atitinkamas institucijas pranešant apie galimai sutartas varžybas, ypač įvertinus tai, kad varžybos vyksta įvairiausiose pasaulio šalyse. Pasak Bendrovės, į priežiūrą atliekančias institucijas ji kreipiasi tuomet, kai sustabdo laimėjimo išmokėjimą, laikydamasi reglamento 21.2 papunktyje nustatytos tvarkos. Atkreipė dėmesį, kad Bendrovės teisė anuliuoti lažybas esant klaidingam koeficientui nustatyta Reglamento 1 priedo 88 punkte. Nagrinėjamu atveju koeficientai nebuvo klaidingi iš esmės, kaip pvz., atvirkštinių koeficientų atveju, todėl lažybos nebuvo anuliuotos, tačiau po to, kai Lošėjas atliko statymus, koeficientai drastiškai visame pasaulyje pakito. Pažymėjo, kad limitas pradėtas taikyti ne kaip sankcija už neva padarytą lošimų organizavimo tvarkos pažeidimą, o kaip prevencinė priemonė, siekiant išvengti klaidų, didelių statymų rizikos ir kt. Bendrovė yra pelno siekiantis privatus juridinis asmuo savo veikloje įdiegęs įvairius rizikos valdymo kriterijus, padedančius išvengti nepagrįstų nuostolių. Bendrovė yra įdiegusi „super beto“ funkciją, reiškiančią, kad visi klientai turi teisę atlikti statymą bet kokia suma, prieš tai pateikę prašymą Bendrovei, kurios rizikos specialistai priima sprendimą leisti arba neleisti atlikti „super betą“ konkrečių lažybų atveju. Tai reiškia, kad kiekvienas klientas turi galimybę statyti bet kokia norima suma, tačiau Lošėjas šia funkcija nesinaudojo (Lošėjas nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2020 m. spalio 26 d. iš savo paskyros atliko 161 statymą, statymų bendra suma 5 916,86 Eur, laimėjimų bendra suma – 6 297,76 Eur).

Tarnybos Kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 23 d. tarnybiniame pranešime Nr. IVL-1257 „Dėl su UAB „Olympic Casino Group Baltija“ neplaniniu specialiuoju patikrinimu susijusios informacijos užfiksavimo“ užfiksuota, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d. Kontrolės skyriaus specialistė prisijungė prie Bendrovės nuotolinių lošimų įrenginio ir užfiksavo matomą informaciją, susijusią su Lošėjo bei bendrovės klientų A. K. (duomenys neskelbtini) ir A. N. (duomenys neskelbtini) dalyvavimu nuotoliniuose lošimuose. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad įvertinus kliento, kurio paskyra (duomenys neskelbtini), statymus, kurie sutapo su Lošėjo atliktais statymais, nustatyta, jog nors abu klientai atliko keletą statymų už tuos pačius sporto įvykius, tačiau nėra objektyvių aplinkybių, įrodančių, kad abu klientai už tuos pačius įvykius atliko statymus ne atsitiktinai. Statymų datos ir laikai nesutapo, statytos sumos nesutapo, klientų statymų istorijos pakankamai skirtingos, Lošėjas 2021 m. rugsėjo 21 d. teikdamas paaiškinimą Tarnybai teigė nepažįstantis A. N., vieno sutapusio lažybų įvykio koeficientas labai nežymiai skyrėsi. Atsižvelgiant į tai, tarnybiniame pranešime padaryta išvada, kad nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados apie Lošėjo dalyvavimą „syndicate betting“ schemoje. Taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 29 d. iki 2020 m. spalio 27 d. Bendrovė anuliavo 4 Lošėjo spėtas lažybų įvykių baigtis. Nors kitų tuo pačiu laikotarpiu Lošėjo spėtų lažybų įvykio baigčių rezultatų teisingumą Bendrovė pripažino nesąžininga veikla, kuri galėjo lemti lažybų įvykio baigtį statymuose, kuriuos atliko Lošėjas, tačiau tai nebuvo įrodyta.

Tarnyboje parengtas ir 2021 m. spalio 1 d. užregistruotas patikrinimo aktas Nr. PT1-20 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nurodyta, jog, įvertinus galiojančius teisės aktus ir neplaninio specialaus patikrinimo metu surinktus faktinius duomenis, padaryta išvada, kad Bendrovei 2020 m. spalio 12 d. priėmus sprendimą apriboti Lošėjo maksimalias statymų sumas remiantis prielaidomis ir nepateikiant informacijos apie pritaikyto ribojimo priežastis, o 2021 m. gegužės 20 d. neturint teisinio pagrindo priėmus sprendimą nutraukti su Lošėju sudarytą Nuotolinio lošimo sutartį, Bendrovė pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas „Lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą“, netinkamai pritaikiusi Reglamento nuostatas.

Pareiškėja 2021 m. spalio 15 d. Tarnybai pateikė atsiliepimą į Patikrinimo aktą, kuriame pažymėjo, kad Reglamentas nustato Bendrovės teisę savo nuožiūra nustatyti ribojimus – limito taikymo laikotarpį, limito dydį ir pan., taip pat, kad Reglamentas nenustato baigtinių atvejų, kada taikomas limitas, sąrašo, priešingai, Reglamente aiškiai nurodoma „įskaitant, bet tuo neapsiribojant“. Taigi, limitas gali būti taikomas ne tik kuomet lošėjas kėsinasi pažeisti ir (arba) pažeidinėja Reglamento nuostatas, lošia nesąžiningai arba atlieka kitus veiksmus, nesuderinamus su lošimų organizatoriaus organizuojamų nuotolinių lošimų organizavimo tvarka, bet ir kitais Reglamente nenurodytais atvejais. Reglamentas nustato, kad limitas taikomas vienašališkai be papildomo perspėjimo, vadinasi, Bendrovei nėra pareigos aiškinti limito taikymo priežastis. Patikrinimo akto teiginys, kad limitas gali būti taikomas tik esant įstatymų pažeidimams ir tik Patikrinimo akte nurodytais trimis atvejais, laikytinas Tarnybos nuomone, nesukeliančia šios nuomonės nesilaikančiam subjektui teisinių pasekmių. Paaiškino, kad limitą Lošėjui Bendrovė taikė vadovaudamasi Reglamento 6 punktu. Atkreipė dėmesį, kad Patikrinimo akte šio punkto nuostatos ir jo taikymas Priežiūros tarnybos neanalizuotas ir Bendrovės veiksmų atitiktis Reglamento 6 punkto nuostatoms nevertinta, nors, kaip minėta, būtent šis punktas ir nustato Bendrovės teisę taikyti limitą, jo taikymo sąlygas ir tvarką. Reglamento 6 punktas suteikia teisę Bendrovei taikyti limitą, jei lošėjas lošia nesąžiningai. Kadangi Lošėjas lošė nesąžiningai – statymus atlikdavo dėl varžybų, kurios, labiausiai tikėtina, galėjo būti sutartos; rinkdavosi statymus, kuriuose koeficientų dydis drastiškai kisdavo; atlikdavo sutartus organizuotus statymus, t. y. identiškus kito asmens statymams; lošimą laikė ne tik pramoga, bet ir pajamų šaltiniu (ką patvirtinto ir Tarnybai apklausos metu), o tai vertintina kaip ydingas požiūris į lošimus, nes lošimai savo esme yra žaidimas, ne darbas. Pažymėjo, kad Patikrinimo akto išvadoje nenurodoma, kurios konkrečiai Reglamento nuostatos, Tarnybos vertinimu, pritaikytos netinkamai ir kaip jos turėjo būti taikytos, kad būtų laikomos pritaikytomis tinkamai. Nurodė, kad nesutinka su Tarnybos išvada, jog Lošėjo ir A. N. statymai buvo atsitiktiniai.

Tarnyba 2021 m. spalio 28 d. priėmė įsakymą Nr. DIE-720 ,,Dėl atlikto UAB ,,Olympic Casino Group Baltija“ neplaninio patikrinimo pagal 2021 m. birželio 22 d. pavedimą tikrinti Nr. PT-18“, kuriuo konstatavo, kad sistemiškai įvertinus Bendrovės patikrinimo metu surinktus duomenis, paaiškinimus, galiojančius teisės aktus, Bendrovės pateiktą atsiliepimą, patikrinimo metu nustatyta, jog Bendrovė (atsakingas bendrovės asmuo Sporto rizikos valdymo vadovas A. H.), 2020 m. spalio 12 d. priėmusi sprendimą apriboti Lošėjo maksimalias statymų sumas, vadovaudamasi Bendrovės Reglamento 6 punktu ir remdamasi prielaidomis bei 2021 m. gegužės 20 d. nepateikdama informacijos apie pritaikyto ribojimo priežastis, o 2021 m. gegužės 20 d. neturėdama teisinio pagrindo priėmusi sprendimą nutraukti su Lošėju sudarytą Nuotolinio lošimo sutartį, galimai pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį (lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą). Atsižvelgdama į tai, nutarė Bendrovės neplaninio specialiojo patikrinimo medžiagą dėl šio įsakymo 2 punkte nurodyto galimo ALĮ pažeidimo perduoti Komisijai, sudarytai vadovaujantis 2020 m. balandžio 28 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. DIE-256 „Dėl Patariamosios komisijos sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“, sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti.

Komisija, įvertinusi Bendrovės pateiktus dokumentus ir informaciją, taip pat kitus Bendrovės neplaninio specialiojo patikrinimo metu surinktus faktinius duomenis, 2021 m. gruodžio 9 d. pateikė išvadą Nr. IVL-1769 ,,Dėl UAB ,,Olympic Casino Group Baltija“ galimo Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Išvada), kuria nustatė, kad Bendrovė yra atsakinga už tai, jog organizavo lošimus ne pagal Reglamentą ir tokiu būdu pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgdama į tai Komisija, vadovaudamasi Aprašo 5 punktu, apskaičiavo baudos dydį nuosekliai trimis etapais Aprašo II skirsnyje nustatyta tvarka ir pasiūlė skirti Bendrovei 15 000 Eur baudą.

Tarnyba, vadovaudamasi ALĮ 29 straipsnio 7 punktu, 29¹ straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi, 29² straipsnio 3 dalimi, ir susipažinusi su Komisijos Išvada, 2021 m. gruodžio 16 d. priėmė skundžiamą įsakymą Nr. DIE-817 ,,Dėl atlikto UAB ,,Olympic Casino Group Baltija“ neplaninio patikrinimo pagal 2021 m. birželio 22 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-18“, kurio 2 punktu konstatavo, kad 2021 m. gegužės 20 d. nutraukdama su Lošėju sudarytą nuotolinio lošimo sutartį Bendrovė nepažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalies reikalavimo, tačiau 2020 m. spalio 12 d. priėmusi sprendimą nustatyti ribojimus Lošėjo maksimaliai statymų sumai ir 2021 m. gegužės 20 d. atsakyme į Lošėjo pretenziją nenurodydama jam tokio ribojimo priežasčių Bendrovė pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį (lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą), o Įsakymo 3 punktu nutarė pritarti Komisijos Išvadai ir už Įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą Bendrovei skirti 15 000 Eur baudą.

Pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos priimto Įsakymo dalimi, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Įsakymo 2 punkto dalį - „tačiau 2020 m. spalio 12 d. priėmusi sprendimą nustatyti ribojimus pareiškėjo maksimaliai statymų sumai ir 2021 m. gegužės 20 d. atsakyme į pareiškėjo pretenziją nenurodydama pareiškėjui tokio ribojimo priežasčių bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) 18 straipsnio 1 dalį (lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą)“ bei 3 punktą.

Pareiškėja skunde iš esmės remiasi penkiomis argumentų grupėmis, kurios, jos teigimu, pagrindžia, jog atitinkamos Tarnybos priimto Įsakymo dalys turi būti panaikintos: 1) Tarnyba pažeidė ALĮ 20¹ straipsnį, 18 straipsnio 1 dalį ir VAĮ 3 straipsnio 4 punktą, teigdama, kad pareiškėja negali organizuoti lošimų vadovaudamasis Reglamentu; 2) Tarnyba pažeidė VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą atsakomybės už priimtus sprendimus principą; 3) Tarnyba pažeidė VAĮ 3 straipsnio 3 ir 8 punktuose nustatytus efektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus, VAĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos principą, savo tikslams naudodama pažeidimo procedūrą; 4) Įsakymas priimtas šališkos ir neobjektyvios procedūros pagrindu - Tarnyba netyrė, ar pareiškėja pagrįstai nustatė Lošėjo nesąžiningumą; 5) Įsakymu pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai ir paskirta neatitinkanti VAĮ 37 straipsnio poveikio priemonė. Toliau teismas pasisakys dėl kiekvieno iš pareiškėjos nurodytų argumentų pagrįstumo.

Kaip ir minėta, pareiškėja skunde nurodo, kad Tarnyba pažeidė ALĮ 20¹ straipsnį, 18 straipsnio 1 dalį ir VAĮ 3 straipsnio 4 punktą, teigdama, kad pareiškėja negali organizuoti lošimų vadovaudamasi Reglamentu. Pažymi, kad Reglamentas atitinka azartinių lošimų reguliavimą, tai išplaukia iš ALĮ 18 straipsnio 2 dalies, 20¹ straipsnio ir pačios Tarnybos pozicijos. Tiek faktiškai susiklostę santykiai tarp lošimo organizatorių ir Tarnybos, tiek galiojantis reguliavimas pagrindžia, kad lošimų organizatorių reglamentai nebūna patvirtinami Tarnybos, jei jie prieštarauja azartinių lošimų reglamentavimui. Taigi, Tarnyba pagal ALĮ nustatytą tvarką patvirtinusi Reglamentą ir pripažinusi pareiškėjos elgesį neteisėtu, nes ji laikėsi Reglamento, pažeidė įstatymo viršenybės principą.

ALĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lošimai organizuojami pagal lošimų reglamentą, kuriame turi būti nurodyta:1) lošimo pavadinimas; 2) lošimo organizavimo vieta; 3) lošimo taisyklės; 4) įmokos, imamos už dalyvavimą lošime, dydis; 5) didžiausia laimėjimo suma; 6) laimėjimų grupės; 7) „kaupiamojo fondo“ sudarymo ir laimėjimo tvarka (jeigu sudaromas toks fondas); 8) lošimo kortelių rūšys, jų numeravimo, įsigijimo bei grąžinimo tvarka (jeigu organizuojamas bingas), išskyrus atvejį, kai bingo kortelės platinamos per tiesioginio ryšio sistemą; 9) laimėjimų išmokėjimo tvarka; 10) pretenzijų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. Lošimo reglamentą, jo pakeitimus ir papildymus tvirtina Tarnyba.

ALĮ 20¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuotolinius lošimus galima organizuoti pagal šį įstatymą ir nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą, kai šiame įstatyme nustatyta tvarka yra gauta Priežiūros tarnybos išduodama licencija ir leidimas organizuoti nuotolinius lošimus ir kai Tarnyba patvirtina lošimų organizatoriaus parengtą nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą.

Kaip matyti iš skundžiamo Įsakymo turinio, jame nėra akcentuojama, kad pareiškėjai draudžiama vadovautis Reglamento nuostatomis, o pabrėžiama, jog pareiškėja pritaikė netinkamą Reglamento punktą. Tarnyba skundžiamame Įsakyme padarė išvadą, kad Reglamento 6 punkto nuostata, kuria rėmėsi Bendrovė pritaikydama apribojimus Lošėjo statymų sumai, yra bendroji norma, tuo tarpu, Reglamento 21.2 papunktyje ir Reglamento priedo Nr. 1 56 punkte įtvirtintos specialiosios nuostatos Reglamento 6 punkto atžvilgiu. Pažymėjo, kad tai yra specialiosios normos viršenybės prieš bendrąją normą principas, todėl Bendrovė, įtarusi sutartas varžybas, turėjo vadovautis Reglamento 21.2 papunkčiu, o nustačiusi kelių asmenų susitarimus atliekant statymus, prioritetiškai turėjo taikyti Reglamento priedo Nr. 1 56 punktą, tuo tarpu Bendrovė abiem atvejais rėmėsi Reglamento 6 punkto nuostata. Pareiškėja laikosi priešingos nuomonės ir teigia, kad Reglamento 21.2 papunktis, kaip ir Reglamento priedo Nr. 1 56 punktas, nėra specialiosios normos Reglamento 6 punkto atžvilgiu. Pasak pareiškėjos, Reglamento 6 punktas nustato platų aplinkybių, lemiančių jos teisę nustatyti limitus, spektrą, todėl pareiškėja galėjo rinktis, kurią sąžiningo lošimo užtikrinimo priemonę - prevencinę, griežtą ar ultima ratio (lot. k. paskutinė priemonė) rinktis Lošėjo atveju. Vien tai, kad Reglamento 6 punktas gali būti taikomas platesniam atvejų spektrui, nei Reglamento 21.2 papunktis ir Reglamento priedo Nr. 1 56 punktas, nereiškia, kad jis negali būti taikomas situacijose, kurios galimai panašios į Reglamento 21.2 papunkčio bei Reglamento priedo Nr. 1 56 punkto hipotezes.

Reglamento I skyriaus ,,Bendrosios nuostatos“ 6 punkte nustatyta, kad lošimų organizatorius savo nuožiūra turi teisę riboti dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose asmenims, kurie, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, kėsinasi pažeisti ir (arba) pažeidinėja Reglamento nuostatas, lošia nesąžiningai arba atlieka kitus veiksmus, nesuderinamus su lošimų organizatoriaus organizuojamų nuotolinių lošimų organizavimo tvarka. Tokiems lošėjams lošimų organizatorius vienašališkai be papildomo perspėjimo turi teisę riboti maksimalaus statymo sumą arba atsisakyti priimti atskirą statymą.

Reglamento II skyriaus ,,Bendrosios nuotolinio lošimo organizavimo nuostatos“ 21 punkte nustatyta, kad laimėjimo / lošimo sąskaitos likučio išmokėjimas gali būti sustabdomas šiais atvejais: kai įtariama, kad nesąžininga veikla lėmė lažybų įvykio baigtį (pvz., įtariama, kad lažybų įvykio eigą / baigtį lėmė neleidžiami susitarimai ar manipuliavimas sporto varžybų eiga ir rezultatu, įtariama, kad statymą dėl lažybų įvykių atlieka asmenys (asmuo), kurie patys dalyvauja kaip lažybų įvykio dalyviai, žaidėjai, treneriai, teisėjai, vienodus statymus ar jų kombinacijas atlieka tarpusavyje susiję asmenys ir pan.). Sustabdžius išmokėjimą, lošimų organizatorius nedelsiant kreipiasi į ikiteisminio tyrimo institucijas, kitus lošimų organizatorius, jų susivienijimus, tarptautines lažybų organizacijas, sporto federacijas, Tarnybą ir kt. Dėl lažybų įvykio sporto federacijai, ikiteisminio tyrimo ar kitai kompetentingai institucijai pradėjus ar atsisakius pradėti tyrimą, lošimų organizatorius sprendimą dėl išmokėjimo at lažybų anuliavimo priima per 5 darbo dienas nuo minėtų institucijų galutinio sprendimo priėmimo. Apie sprendimą lošimų organizatorius per 5 darbo dienas informuoja lošėją šio asmens pasirinktu būdu (Reglamento 21.2 papunktis).

Reglamento priedo Nr. 1 II skyriaus ,,Lažybų taisyklės“ 5 skirsnio 56 punkte nustatyta, kad draudžiama keliems lošėjams kooperuotis darant statymus siekiant išvengti priede bei Reglamente nustatytų apribojimų. Lošimų organizatorius turi teisę atsisakyti priimti statymus ir (arba) juos anuliuoti, jei tokie statymai yra daromi lošėjų grupės siekiant išvengti nustatytų apribojimų, įskaitant, bet neapsiribojant maksimalaus laimėjimo, maksimalios statymo sumos, maksimalaus lažybų koeficiento reikalavimais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas Reglamento normas lingvistiniu ir sisteminiu teisės aiškinimo metodais pritaria tiek skundžiamame Įsakyme, tiek ir atsakovės atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja, nustačiusi, kad Lošėjas daro statymus už galimai sutartas varžybas, turėjo remtis Reglamento 21.2 papunkčio arba nustačiusi kelių asmenų susitarimus atliekant statymus (Lošėjo ir A. N.) remtis priedo Nr. 1 56 punkto nuostatomis, o ne Reglamento 6 punktu. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi minėtų Reglamento nuostatų turinį. Kaip matyti Reglamento 6 punktas yra abstraktaus turinio bendroji norma, nustatanti pareiškėjos teisę vienašališkai, be papildomo perspėjimo riboti maksimalaus statymo sumą arba atsisakyti priimti atskirą statymą, kuomet lošėjai, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, kėsinasi pažeisti ir (arba) pažeidinėja Reglamento nuostatas, lošia nesąžiningai arba atlieka kitus veiksmus, nesuderinamus su lošimų organizatoriaus organizuojamų nuotolinių lošimų organizavimo tvarka. Skirtingai nei Reglamento 6 punktas, Reglamento 21.2 papunktis ir priedo Nr. 1 56 punktas yra specialiosios nuostatos, kuriose detalizuojama, kokios poveikio priemonės taikomos ar kokia procedūra pradedama, kuomet įtariama, kad būtent nesąžininga veikla lėmė lažybų įvykio baigtį ar nustatoma, kad asmenys atlieka statymus susitarę. Atkreiptinas dėmesys, jog pati pareiškėja ne viename savo Tarnybai teiktame paaiškinime akcentuoja, kad limitą Lošėjo statymams pradėjo taikyti įtarusi, kad jis lošia nesąžiningai – atlieka statymus dėl tų sporto įvykių, kurie galimai yra iš anksto sutarti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentu, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas Reglamento 6 punktas, o ne 21.2 papunktis, kuriame yra išsamiai nurodyta, kokių priemonių lošimų organizatorius turi imtis, kai įtaria, kad lošėjas atlieka statymus dėl sporto įvykių, kurie galimai yra iš anksto sutarti. Nors pareiškėja teigia, jog netaikė Reglamento 21.2 papunktyje nustatytos procedūros, nes neturėjo pakankamai duomenų apie galimai sutartas varžybas, tačiau minėtame papunktyje nėra nustatyta, jog pranešti apie galimai sutartas varžybas galima tik turint tam pakankamai duomenų. Reglamento 21.2 papunktyje nustatyta, kad atitinkamai procedūrai taikyti pakanka vien įtarimo apie galimai sutartas varžybas. Įsakyme atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėja nurodė, jog vadovavosi Reglamento priedo Nr. 1 56 punkto nuostatomis, tačiau šis punktas pareiškėjai nesuteikia teisės riboti statymų sumas, o tik atsisakyti priimti statymus ir (arba) juos anuliuoti. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjos argumentai, jog Tarnyba pažeidė ALĮ 20¹ straipsnį, 18 straipsnio 1 dalį ir VAĮ 3 straipsnio 4 punktą, teigdama, kad pareiškėja negali organizuoti lošimų vadovaudamasis Reglamentu, laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.

Dėl antrojo pareiškėjos argumento, kad Tarnyba pažeidė VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą atsakomybės už priimtus sprendimus principą, t. y. sukūrusi teisėtus lūkesčius pareiškėjai ir Lošėjui, kad lošimas vyks pagal Reglamentą, praėjus 2 metams po Reglamento patvirtinimo, Tarnyba nurodo, jog organizuoti lošimus, vadovaujantis Reglamentu negalima, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad pareiškėja negalėjo remtis ar taikyti Reglamento nuostatų, nėra. Įsakyme nėra teiginių, kuriuose kvestionuojamas Reglamento nuostatų teisėtumas ar pareiškėjos teisė remtis šiomis nuostatomis. Teismo posėdžio metu tai dar kartą pabrėžė ir atsakovės atstovas, nurodydamas, kad ginčas yra dėl netinkamo Reglamento taikymo, t. y. dėl to, jog pareiškėja pasirinko netinkamą procedūrą.

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad Tarnyba pažeidė VAĮ 3 straipsnio 3 ir 8 punktuose nustatytus efektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus, VAĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos principą, savo tikslams naudodama pažeidimo procedūrą.

Patikrinimo taisyklių 1 punkte nustatyta, kad šios taisyklės nustato Tarnybos atliekamų ūkio subjektų, organizuojančių azartinius lošimus, didžiąsias, mažąsias loterijas ir žaidimus žaidimo automatais veiklos patikrinimų organizavimo, patikrinimo metu surinktos informacijos, nustatytų faktų įforminimo ir vertinimo procedūras.

Patikrinimo taisyklių 46 punkte nustatyta, kad siekiant įvertinti, ar yra pagrindas pradėti neplaninį specialųjį patikrinimą, informacija renkama tokiais būdais – kreipiantis į ūkio subjektą, kurio veikla skundžiama, renkant viešai prieinamą informaciją, kreipiantis į kompetentingas institucijas, pareiškėją bei atliekant kitus, informacijai surinkti būtinus veiksmus. Įvertinus turimą informaciją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po informacijos įvertinimo surašomas tarnybinis pranešimas su siūlymu pradėti neplaninį specialųjį patikrinimą arba atsisakyti jį pradėti ir pateikiamas Tarnybos direktoriui priimti sprendimą. Tarnybiniame pranešime turi būti nurodytos visos žinomos aplinkybės, kurios pagrįstų sprendimą pradėti arba atsisakyti pradėti neplaninį specialųjį patikrinimą. Tarnybos direktoriaus sprendimas atlikti neplaninį specialųjį patikrinimą arba jo neatlikti priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tarnybinio pranešimo pateikimo.

Patikrinimo taisyklių 47 punkte nustatyta, kad priimant 46 punkte nurodytą sprendimą atlikti neplaninį specialųjį patikrinimą arba jo neatlikti atsižvelgiama į atrankos neplaniniam patikrinimui kriterijus, kuriuos atitinka informacija, apskaičiuojant kriterijams priskiriamų balų bendrą sumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnybos Kontrolės skyrius 2021 m. birželio 21 d. tarnybiniu pranešimu Nr. IVL-809 ,,Dėl M. B. pranešimo įvertinimo” įvertinęs, kokius atrankos neplaniniam patikrinimui kriterijus atitinka iš pareiškėjos gauta informacija, pasiūlė pradėti Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą dėl Lošėjo Pranešime išdėstytų aplinkybių, kurio metu siekiama patikrinti, kaip Bendrovė laikosi ALĮ ir kituose teisės aktuose azartinių lošimų organizavimui keliamų reikalavimų. Kaip matyti, buvo nustatyta, jog gauta informacija atitiko kriterijus (gauta informacija tiksli, konkreti; tikėtina didelė žala (dėl padaryto pažeidimo ūkio subjektui gali būti taikomos poveikio priemonės, dėl galimai padaryto pažeidimo pažeisti lošėjų bei žaidėjų teisės ir teisėti interesai); įvykęs praeityje, tačiau kyla žala lošėjui ar žaidėjui; pranešimas pirminis; visuomenės nepasitenkinimo lygmuo nežymus), kuriuos pavertus balais (32 balai), gauta informacija buvo priskirta raudonai zonai. Informaciją priskyrus raudonai zonai, pradedamas neplaninis specialusis patikrinimas.

Pažymėtina, kad lošimų organizavimas yra valstybės griežtai reglamentuojama sritis, taigi bet kokie veiksmai turi būti atliekami laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Iš Įsakymo bei byloje pateiktų rašytinių dokumentų turinio galima daryti išvadą, jog Tarnyba, skirtingai nei nurodo pareiškėja, veikė savo kompetencijos ribose ir atliko veiksmus, kurie reglamentuoti teisės aktuose, t. y. vadovaudamasi teisės aktuose nustatytais kriterijais įvertino Lošėjo Pranešime nurodytas aplinkybes, Bendrovės pateiktus paaiškinimus, Nuotolinio lošimo sutarties nuostatas, Bendrovės Reglamento taisykles, kitus teisės aktus ir surinktą informaciją. Taigi, nors, pareiškėjos nuomone, vykdydama jos priežiūrą Tarnyba galėjo pasirinkti minimalios jai taikytinos administracinės naštos principą, o ne taikyti tariamam pažeidimui neproporcingą procedūrą, versti rinkti papildomus įrodymus ir teikti atsakymus, su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi informacijos, pateiktų dokumentų, išsakytų argumentų pakankamumo įvertinimas yra priskirtas tikrintojo ir Tarnybos kompetencijai.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su ketvirtuoju pareiškėjos skunde nurodytu argumentu, t. y. kad Įsakymas buvo priimtas šališkos ir neobjektyvios procedūros pagrindu. Pasak pareiškėjos, Tarnyba netyrė, ar pareiškėja pagrįstai nustatė Lošėjo nesąžiningumą, taip pat vietoje tyrimo, ar Lošėjas buvo nesąžiningas, Tarnyba šališkai ir neobjektyviai ieškojo argumentų, kurie paneigtų pareiškėjos nekaltumą, atmetė pareiškėjos surinktus įrodymus. Kaip matyti iš Įsakymo turinio, priešingai nei nurodo pareiškėja, Tarnyba vertino ir tyrė visas su nagrinėjamu atveju susijusias aplinkybes ir pateiktus argumentus, t. y. ne vieną kartą raštu kreipėsi į Bendrovę, prašydama pateikti detalius paaiškinimus, atliko tiek Lošėjo, tiek ir kitų su Lošėju siejamų asmenų apklausas, analizavo Bendrovės Reglamento nuostatas, tikrino surinktą informaciją. Visa surinkta informacija ir šalių pateikti argumentai yra susisteminti skundžiamame Įsakyme, iš kurio matyti, jog be visų reikšmingų aplinkybių buvo vertinamas ir Lošėjo elgesys. Taigi, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentu, kad Tarnyba Įsakymą priėmė šališkos procedūros pagrindu, kadangi jame yra nurodoma tiek pareiškėjos, tiek ir Lošėjo pozicija, jų išsakyti argumentai ir atliekamas jų vertinimas nurodytų aplinkybių kontekste.

Pareiškėja, be kita ko, skunde remiasi argumentu, kad Įsakymu buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai ir paskirta VAĮ 37 straipsnio neatitinkanti poveikio priemonė, teigdama, jog Įsakymu buvo nukrypta nuo Tarnybos administracinės praktikos ir LVAT išaiškinimų, todėl jokia poveikio priemonė apskritai negalėjo būti skirta.

Tiek Įsakyme, tiek ir atsiliepime teismui Tarnyba detaliai išdėstė, kaip buvo apskaičiuota sankcija. Iš Įsakymo turinio matyti, kad Tarnyba taikė Aprašo 5 punktą ir apskaičiavo baudos dydį nuosekliai trimis etapais Aprašo II skirsnyje nustatyta tvarka (trimis etapais): 1) pirmuoju etapu, vadovaujantis Įplaukų ir išmokėtų laimėjimų ataskaitos duomenimis už praėjusius finansinius metus, nustatytos bendrosios metinės bendrovės pajamos – 20 122 965 Eur; 0,1 ir 0,5 % šios sumos atitinkamai sudaro 20 123 Eur ir 100 615 Eur, o baudos vidurkis yra 60 369 Eur; 2) antruoju etapu nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – Bendrovė patikrinimo metu bendradarbiavo su Tarnyba, laiku teikė prašomą informaciją, Bendrovė ir jos darbuotojai anksčiau nėra bausti už analogiškus pažeidimus, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta; 3) trečiuoju baudos apskaičiavimo etapu buvo vertintos ALĮ 29² straipsnio 5 dalies 1-4 ir 6 punktuose nurodytos subjekto padėtį gerinančios arba subjekto padėtį bloginančios aplinkybės. Nustatyto ALĮ 18 straipsnio 1 dalies pažeidimo pobūdis ir trukmė - pažeidimas susijęs su lošimų organizavimu ne pagal lošimo reglamentą, pažeidimas pradėtas 2020 m. spalio 12 d. (Bendrovė priėmė sprendimą apriboti Lošėjo statymus, 2021 m. gegužės 20 d. nepateikė Lošėjui paaiškinimo apie taikomo ribojimo priemones) ir buvo tęsiamas iki 2021 m. gegužės 20 d., kai Bendrovė, turėdama teisinį pagrindą, priėmė sprendimą nutraukti Nuotolinio lošimo sutartį su Lošėju. Nustatyta, kad konstatuoto pažeidimo pobūdis lemia, kad jis negali būti pašalintas – Bendrovei nustačius Lošėjo padarytą ALĮ 20² straipsnio 1-3 dalių pažeidimą ir šiuo pagrindu nutraukus su Lošėju sudarytą Nuotolinio lošimo sutartį, šios sutarties galiojimo laikotarpiu (2020 m. spalio 12 d.) neteisėtai nustatyti ribojimai Lošėjo statymų sumai negali būti pašalinti. Iš pažeidimo gautų Bendrovės pajamų, kitokios turtinės naudos ar išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis nenustatytas, taip pat nenustatyta, kad Bendrovės pažeidimas būtų padarytas tyčia. Bendrovė ar jos darbuotojai nėra anksčiau bausti už analogiškus pažeidimus ir nėra taikytos poveikio priemonės. Įvertinus pažeidimo pobūdį, trukmę ir kitas minėtas aplinkybes, antruoju baudos skyrimo etapu nustatytas baudos dydis 42 258 Eur nebuvo keičiamas. Įvertinus tai, kad ALĮ 29² straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Tarnyba bendrovei skiria baudą ne didesnę kaip 15 000 Eur, o vadovaujantis Aprašu apskaičiuotas baudos dydis 42 258 Eur, Bendrovei skirta 15 000 Eur bauda.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Tarnyba individualizuodama sankciją rėmėsi ALĮ nustatytais kriterijais, taip pat Aprašu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo paskirta neproporcinga sankcija. Teismas jau pasisakė dėl šalių argumentų, susijusių su Bendrovės netinkamu Reglamento nuostatų taikymu ir pareiškėjos argumentus atmetė, taigi nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiu, kad sankcija jai apskritai neturėjo būti taikoma.

Papildomai pažymėtina, jog LVAT praktika, kuria rėmėsi pareiškėjos atstovas teikdamas paaiškinimus teismo posėdyje, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, kadangi kiekvienos bendrovės reglamentas yra individualus. Sutiktina, jog tam tikros nuostatos gali sutapti, tačiau jų išdėstymas ir formuluotės skiriasi. Šioje byloje ginčas kilo dėl netinkamo Bendrovės Reglamento nuostatų taikymo. Siekiant išsiaiškinti, ar nagrinėjamu atveju teismas gali remtis pareiškėjos nurodoma LVAT praktika, reiktų palyginti pareiškėjos ir kitos lošimų bendrovės patvirtintų reglamentų nuostatas, kas reikštų, jog teismas peržengia šios bylos nagrinėjimo ribas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos atstovo teismo posėdžio metu išsakyti argumentai, kad Tarnyba neturi duomenų, kokiais įrodymais remiantis priimtas Įsakymas, t. y. neturi patikrinimo bylos, todėl Įsakymo priėmimo procedūra yra neteisėta, negali būti pagrindas panaikinti skundžiamą Įsakymą, kadangi byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų minėtus teiginius.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti skundžiamas Įsakymo dalis nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėja skunde taip pat prašo priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Olympic Casino Group Baltija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Gitana ButrimaitėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė