- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- e2-39327-545/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32897-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- A. G.
dalyvaujant ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovei M. L.
atsakovui A. G.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui A. G. dėl 53,46 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa, į.k. 188783796, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 53,46 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (b.l. 1-2)
Ieškinys (b.l. 1-2) grindžiamas tuo, kad 2017-02-01 d. atsakovui A. G. buvo suteiktios Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau-PSDF) biudžeto lėšomis apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina 53,46 Eur. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2017-01-31 d., o nuo 2017-02-01 d. iki 2017-03-30 d. nebuvo draustas. Sveikatos draudimo įmoką už atsakovą per 2017 m. vasario mėnesį nebuvo sumokėta, todėl atsakovas privalo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 53,46 Eur už suteiktas paslaugas.
Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 str., Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, taip pat sutartimis tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir teritorinės ligonių kasos.
Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama bazinėmis kainomis vadovaujantis 2006-12-22 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo", Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-05-09 d. įsakymu Nr. V-436 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo", Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-12-23 d. įsakymu Nr. V-1118 „Dėl giminingų diagnozių grupių sąrašo ir normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupes sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos šiam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėmis kainoms nustatyti tvirtinimo" ir vėlesniais jų pakeitimais.
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 ir 3 p.p., 31 str. 1 p., 34 str. 1 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 6 p. c papunktyje nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų.
Motyvuojamoji dalis
CK 6.280 straipsnyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, nevykdydamas Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 4 d. nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką už 2017 02 mėn., t.y. atliko neteisėtus veiksmus, o 2017-02-01 d. jam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos už 53,46 Eur, kurias buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, šia suma ieškovo biudžetui padaryta žala. Atsakovo veiskmuose yra visos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos (CK 6.246-6.249 str.).
Atsakovui A. G. 2018-08-29 d. buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti žalą padarytą PSDF biudžetui, tačiau žala iki šiol nėra atlyginta.
Prievolė atlyginti padarytą žalą yra piniginio pobūdžio, todėl, vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., atsakovas privalo ieškovui mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) procesiniame dokumente- atsiliepime į Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti (b. l. 9-10).
Nesutikimą su ieškiniu atsakovas procesiniame dokumente-atsiliepime į ieškinį (b.l. 9-10) bei teiminio nagrinėjimo metu grindė tuo, kad už 2017 01 mėn. sveikatos draudimo įmoką jis sumokėjo 2017-01-26 d. Už 2017 02 mėn. ieškovas sveikatos draudimo įmoką jis sumokėjo 2017-03-01 d., vėliau visi mokėjimai buvo vykdomi tvarkingai.
Atsakovas nurodė, kad jam nebuvo suteikta informacijos, kad 2017-02-01 d. jis nėra draustas, gydytojas jo neinformavo, kad sutektos sveikatos draudimo paslaugos bus mokamos, jį priėmė, todėl nurodyta paslauga jam buvo suteikta nemokamai ir tesėtai.
Be to, 2017-03-01 d. jis sumokėjo 34,20 Eur už 2017 02 mėn., įmoka buvo priimta ir negrąžinta. Jei 2017 metų vasario mėnėsį jis nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu, kokiu pagrindu įmoka buvo priimta ir jis turi mokėti dar 53,46 Eur už suteiktas paslaugas. Atsakovo nuomone, nėra jo kaltės dėl 53,46 Eur žalos atsiradimo, nes jis visas įmokas, nors ir pavėluotai, tačiau sumokėjo, skolos nėra. Jei ieškovas pareiškė reikalvimą priteisti 53,46 Eur žalos atlyginimo, iš šios sumos turėtų būti grąžinta 34,20 Eur įmoka, o jei ji įskaityta, priteistinos žalos suma turėtų būti 19,26 Eur (53,46 Eur -34,20 Eur).
Ieškinys tenkintinas visiškai
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017-02-01 d. atsakovui buvo suteiktos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina 53,46 Eur (16,92 Eur +36,54 Eur) (b.l. 3).
Iš draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenų matyti, kad privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2017 m. sausio 31 d. (b. l. 4), nes 2017-01-26 d. sumokėjo 34,20 Eur sveikatos draudimo įmoką už 2017 m. 01 mėn. (b.l. 11).
Už 2017 m. 02 mėn. atsakovas sveikatos draudimo įmoką 34,20 Eur sumoje sumokėjo tik 2017-03-01 d.
Už 2017 m. 03 mėn. atsakovas sveikatos draudimo įmoką 34,20 Eur sumoje sumokėjo 2017-03-31 d. ir toliau mokėjo nurodyto dydžio įmoką kas mėnesį tvarkingai (b.l. 11). Ginčo dėl šių faktinių bylos aplinkybių nėra.
Byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovas už 2017 metų vasario mėnesį 34,20 Eur sveikatos draudimo įmoką sumokėjo kitą mėnesį- 2017-03-01 d.; tačiau ši įmoka buvo įskaityta už 2017 metų vasario mėnesį po jos sumokėjimo 2017-03-01 d., bet ieškovo teigimu, už suteiktas 2017-02-01 d. atsakovui sveikatos priežiūros paslaugas jis turi atlyginti 53,46 Eur žalos, kurios apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.
Teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, atsižvelgia į tai, kad Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 4 d. nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 4 d., buvo suteiktos ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos ir vaistai, nesumokėjęs draudimo įmokos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso.
Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 5 d. nustatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai.
Lietuvos Respublikos privalomojo sveikatos draudimo 1996-05-21 d. įstatymo Nr. I-13435 str. numato, kad privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai yra gydytojo diagnozuoti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų sveikatos sutrikimai ar sveikatos būklė, kurie yra pagrindas privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims teikti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. To paties įstatymo 26 str. 1 d., 27 str. 1 d. numato, jog apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis, išlaidos už vaistinėse išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones – vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis. Teritorinės ligonių kasos sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamos patvirtinto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių, su kuriomis jos yra sudariusios sutartis, pateiktas sąskaitas.
Ieškovas nurodė, kad už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama bazinėmis kainomis vadovaujantis 2006-12-22 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo", Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-05-09 d. įsakymu Nr. V-436 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo", Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-12-23 d. įsakymu Nr. V-1118 „Dėl giminingų diagnozių grupių sąrašo ir normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupes sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos šiam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėmis kainoms nustatyti tvirtinimo". Ginčo dėl paslaugų kainos dydžio nagrinėjamoje byloje nekila.
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 6 p. numato, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro tame skaičiuje ir išieškotos ar grąžintos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ir už kitą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Taigi, toks teisinis reglamentavimas įpareigoja ieškovą teikti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims teisės aktų nustatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, o po to, šias sumas išieškoti iš atsakingų už žalą sveikatai fizinių ir juridinių asmenų.
Toks teisinis reglamentavimas suponuoja teismo išvadą, kad atsakovas už 2017 metų vasario mėnesio jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, nagrinėjamu atveju suteiktas -2017-02-01 d., turėjo prievolę sumokėti privalomojo sveikatos draudimo 34,20 Eur sumojė įmoką iki 2017-02-28 d.
Atsakovo argumentas, kad gydymo įstaigos sprecialistai/gydytojai jį turėjo informuoti, kad suteiktos paslaugos bus mokamos, atmestinas, nes, kaip jau minėta, asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas (Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 4 d.).
Vadinasi, jei atsakovo paskutinę privalomojo sveikatos draudimo įmoka (34,20 Eur) buvo sumokėta 2017-01-26 d. už 2017 metų sausio mėnesį, 2017 metų vasario mėnesį sveikatos priežiūros paslaugos jam turėjo būti teikiamos iki 2017-02-28 d. ir jei iki 2017-02-28 d. 34,20 Eur nurodyta įmoka būtų sumokėta, už sveikatos priežiūros paslaugas mokėti atsakovui nebereikėtų.
Nagrinėjamu atveju atsakovas tik kitą mėnesį-2017-03-01 d. sumokėjo 34,20 Eur privalomojo sveikatos draudimos įmoką už 2017 metų vasario mėnesį, ir ši įmoka buvo įskaityta.
Už privalomojo sveikatos draudimo įmokos pavėluotiną sumokėjimą kilo teisinės pasekmės (Sveikatos draudimo įstatymo 17 str.): sumokėti, nors ir pavėluotinai, 34, 20 Eur įmoką už 2017 metų vasario mėnesį, o jos nesumokėus draudimo įmokos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, asmuo neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso.
Taigi, atsakovo prašymas jo pavėluotinai sumokėtą 2017 metų vasario mėnesio 34,20 Eur įmoką įskaityti į 53,46 Eur žalos atlyginimo sumą, taip sumažinant ieškinio sumą iki 19,26 Eur, yra nepagrįsta ir atmestina.
Tokios praktikos laikimosi ir kitose civ.bylose, pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-12 d. nutaryje civ.byloje Nr. e2A-1489-265/2017 buvo konstatuota, kad Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 4 d. nustatyta, kad asmenys, nurodyti šio įstatymo 6 str. 4 d. ir 17 str. 1-7 ir 9 dalyse, šio įstatymo 9-12 str. nurodytas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, gauna dar vieną mėnesi po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.Atsakovui priklausantis papildomas mėnuo, kai nustota mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, baigėsi 2016-11-30 d. Už šį papildomą mėnesį įmoka buvo sumokėta 2016-11-02 d., už 2016 m. lapkričio mėnesį PSD įmoka buvo atlikta 2016-11-27 d., todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nepareigingas ir neatidus nesumokęs draudimo įmokos iki operacijos. Įvertinant tai, kad buvo sumokėta įmoka už 2016 m. spalio mėn., ir į tai, kad sumokėta įmoka už 2016 m. spalio mėnesį buvo įskaityta į VSDFV biudžetą ir grąžinta nebuvo, laikytina, kad atsakovas turėjo apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statusą ir paslaugos privalėjo būti suteiktos iš PSDF biudžeto.Kitoks šių Klaipėdos teritorinės ligonių kasos veiksmų aiškinimas prieštarautų CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir padarytų nepataisomą žalą draudimo teisiniams santykiams, nes pažeistų teisėtų lūkesčių principą t. y. draudimo įmoka sumokama už nesuteikiamą draudimo apsaugą. Nesutiktina, kad atsakovas buvo nerūpestingas ir neapdairus, kadangi įmoka iki 2016-10-19 d. neatlikta todėl, kad tokio pobūdžio ar sudėtingumo operacijų atsakovui niekada nebuvo atlikta ir nebuvo galimybės numanyti, kad dėl pooperacinės būklės nebus galimybės laiku sumokėti PSD įmokos.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2018-08-29 raštu Nr. SS-13381 kreipėsi su raginimu atlyginti žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (b.l. 5), tačiau atsakovas A. G. 53,46 Eur žalos nurodyta tvarka ir terminais PSDF geruoju neatlygino.
Atsakovas, neįvykdydamas Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 4 d. nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų (Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 5 d.), atliko neteisėtus veiksmus. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovui, neturinčiam apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos 53,46 Eur sumai.
Pagal CK 6.263 str. 1 d. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.
Taigi, pagal CK 6.283 str. 1 d. tik neteisėti veiksmai yra deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas.
Taigi, teismo sprendime paminėtų įrodymų visuma galima padaryti išvadą, kad A. G. veiksmuose yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, t.y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.), kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.248 str.) priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.247 str.), o jo atsikirtimai į ieškinį neįrodyti (CPK 178 str.).
Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką-nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių, tačiau ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-01 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-149/2004).
CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas. LR CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 % metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2018-10-19) nuo įsiskolinimo dydžio (53,46 Eur) yra tenkintinas visiškai.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 15 Eur žyminio mokesčio, nes ieškinys pateiktas per EPP sistemą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos- 1,68 Eur sumoje iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 53,46 Eur (penkiasdešimt tris Eur 46 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2018-10-19) nuo įsiskolinimo dydžio (53,46 Eur) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Vilniaus teritorinės ligonių kasos, į.k. 188783796, naudai.
Priteisti iš atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika Eur) žyminio mokesčio į valstybės pajamas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.