- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-23
- Bylos Nr.
- 2A-86-178/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00499-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Alvydas Poškus, Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- K. U., J. U., M. U.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Regioninei Telšių ligoninei
- Trečiasis asmuo
- A. L., I. M., O. Š., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, AAS „Gjensidige Baltic“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų K. U., J. U. ir M. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-101-513/2015 pagal ieškovų K. U., J. U. ir M. U. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Regioninei Telšių ligoninei dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. L., I. M., O. Š., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos, kilusios dėl nekokybiškų medicininių paslaugų teikimo, atlyginimo.
Šalies argumentai
Ieškovai K. U., J. U. ir M. U. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašydami priteisti iš atsakovės VšĮ Regioninės Telšių ligoninės ieškovui M. U. 289 620,02 Eur (1 000 000 Lt), ieškovams J. U. ir K. U. po 72 405 Eur (250 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas (t. 1; b. l. 2-10, t. 2, b. l. 64-80). Ieškinyje nurodoma, jog atsakovė nepateikė informacijos apie pasirinktą taktiką, pažeista ieškovų teisė pasirinkti gydymą, paslaugos nebuvo suteiktos laiku, neatsižvelgta į ieškovės J. U. skundus apie blogą savijautą, neatlikti būtini tyrimai. Ieškovai teigia, kad M. U. gimė neįgalus dėl gydytojų – trečiųjų asmenų –didelio aplaidumo, netinkamo pareigų atlikimo, netinkamo gydymo taktikos parinkimo, netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir neveikimo. Dėl deguonies trūkumo smegenyse gimdymo metu vaikui M. U. diagnozuota posthipoksinė encefalopatija, simptominė generalizuota epilepsija, rezistentinė forma, spazminis kvadripleginis cerebrinis paralyžius, specifinis mišrus raidos sutrikimas ir dizartrija. M. U. nuo 2011 m. rugsėjo 14 d. iki 2028 m. balandžio 18 d. nustatytas sunkus neįgalumo lygis, nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. iki 2028 m. balandžio 18 d. jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Dėl šių priežasčių ieškovai nuolat patiria neturtinę žalą. Ieškovai kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau žalą atlyginti atsisakyta. Taip pat kreipėsi į Valstybinę medicininio audito inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Komisija). Tyrimo metu buvo gautas Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos docento V. G. atsakymas, kuriame nurodyta jog gimdymo metu padaryta nemažai pažeidimų, todėl, jo nuomone, įvykis yra draudiminis. Komisija 2011 m. balandžio 21 d. sprendime Nr. 56-36 konstatavo, kad sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos ir kokybiškos, tačiau Komisija neanalizavo oksitocino netinkamo vartojimo, netyrė galimo nesavalaikio diagnozavimo pasekmių ir kitų reikšmingų aplinkybių. Gimdymo skatinimui naudotas nerekomenduojamas vaistas oksitocinas, kurio poveikio negalima kontroliuoti, be to, nesilaikyta nuolatinio stebėjimo reikalavimo. Atsakovės veiksmai neatitiko profesionalams keliamo kvalifikuotumo, rūpestingumo standartų, medicinos mokslo principų, vaisto oksitocino naudojimo instrukcijos, kas nulėmė neįgalaus vaiko gimimą. Pakitus vaisiaus širdies tonui, gydytojai, žinodami apie galimą oksitocino neigiamą poveikį, neatliko papildomų tyrimų, veikė aplaidžiai, todėl atsakovė turi atsakyti deliktinės atsakomybės pagrindais.
Atsiliepimas
Atsakovė VšĮ Regioninė Telšių ligoninė prašė ieškinį atmesti (t. 2, b. l. 122-130), nurodė, kad ieškovės vaisius nebuvo pernešiotas, nes diagnozuotas 41 savaitės ir 2 dienų nėštumas, vaisiaus būklė buvo gera, todėl skubiai užbaigti nėštumo nebuvo reikalo. Gydytojas A. L. pagrįstai pasirinko konservatyvią (laukimo) taktiką, pacientę stacionarizavo ir, 2010 m. balandžio 16 d sudarydamas gimdymo priežiūros planą, numatė, kad neišsivysčius gimdymo veiklai, 2010 m. balandžio 19 d. bus pradėtas gimdymo veiklos skatinimas. Pacientės ir jos vaisiaus būklė buvo nuolat stebima, buvo atlikti visi reikalingi tyrimai ir būklės vertinimai. Oksitocino leidimo į raumenis metodas pritaikytas tinkamai. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad vaisiaus būklė turėjo būti nuolat stebima kardiotokografu, nes juo nuolat vaisiaus būklė stebima, pradėjus skatinti gimdymo veiklą. Iki ieškovės perkėlimo į Akušerijos ir gimdymo skyrių 2010 m. balandžio 19 d. gimdymo veikla nebuvo prasidėjusi, gimdos apsitraukimai (sąrėmiai) buvo nereguliarūs. Atsakovės įsitikinimu, nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės medicinos personalo veiksmų ir ieškovės placentos atšokos bei naujagimio hipoksijos, nes nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad placentos atšoka bei naujagimio hipoksija kilo dėl medicinos personalo veiksmų ar neveikimo. Byloje esančiose išvadose nurodyta, kad placentos atšokos etiologija nėra aiški, placenta gali atšokti ir be jokios priežasties.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškovų reikalavimus atmetė (t. 3, b. l. 165-176). Teismo vertinimu, byloje neįrodyta, kad gydytojai suklydo diagnozuodami, savo funkcijas vykdė aplaidžiai ar netinkamai. Teismas konstatavo, jog byloje įrodyta, kad nėštumo priežiūros metu nebuvo nustatyta gimdyvės ir vaisiaus patologijų, ieškovės nėštumas nebuvo didelės rizikos, nes ambulatorinę priežiūrą teikusi gydytoja, nustačiusi, kad perinatalinė rizika yra didelė, būtų siuntusi nėščiąją į antrinio B lygio įstaigą, kur teikiama pagalba nėščiosioms ir gimdyvėms, esant didelei perinatalinei rizikai. Ieškovei ir jos vaisiui nebuvo nustatyta patologijų, dėl kurių turėjo būti parinktas kitas gydymo metodas, nes nėštumas buvo normalios trukmės, gimdymo takai nepasiruošę, šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai – Komisijos išvados, padarytos vadovaujantis įrašais medicininiuose dokumentuose, kompleksinės deontologinės teismo medicininės ekspertizės išvados ir ekspertų paaiškinimai. Ieškovė teigia, kad jai nebuvo suteikta reikiama informacija, tačiau medicininiuose dokumentuose įrašyta, kad pacientė stacionarinio ištyrimo Nėštumo patologijos skyriuje atsisakė, su galimomis pasekmėmis ir rekomendacijomis supažindinta, jai rekomenduota atvykti į Nėštumo patologijos skyrių 2010 m. balandžio 16 d. stebėti vaisiaus judesius, nedelsiant atvykti į stacionarą esant nepakankamam jų skaičiui, prasidėjus reguliariai gimdos veiklai ar nutekėjus vaisiaus vandenims. Faktas, kad medicininiuose dokumentuose nėra ieškovės parašo ir kad ji buvo išleista namo esant priešgimdyminiams skausmams, teismo vertinimu, pats savaime neįrodo, kad pasirinkta taktika buvo neteisinga ir (arba) su ieškove nesuderinta. Teismas nustatė, kad byloje nepateikta įrodymų, jog ieškovei paskirtas vaistas (oksitocinas) ir panaudotas būdas turint tikslą paruošti gimdymo kaklelį gimdymui yra uždraustas arba (ir) pavojingesnis, galintis sukelti daugiau komplikacijų, kad šioje įstaigoje kitoms nėščiosioms tuo pačiu metu buvo naudojami kiti medikamentai. Oksitocino poveikis placentos atšokai nėra tikėtinas ir nėra priežastinio ryšio tarp oksitocino leidimo į raumenis ir placentos atšokos, dėl kurios įvyko hipoksija, kadangi preparatas nesukėlė gimdos hiperstimuliacijos, kuri gali būti žalinga vaisiui ir gali kilti gimdos plyšimo rizika. Be to, byloje neįrodyta, kad preparatas prostaglandinas galėjo būti paskirtas ieškovei, kad atsakovė buvo įsigijusi šį vardinį vaistinį preparatą ir (arba) buvo galimybė jį paskirti, nedelsiant užsakyti ir gauti. Teismo vertinimu, priežiūros taktikos taikymas, jeigu nėščioji kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą, nepriklauso nuo jos pasirinkimo, nes tam reikalingos specialiosios žinios, indikacijos, besikeičiančios nėštumo dinamikos vertinimas. Be to, ieškovė neįrodė, kad jos atveju gydytojai vietoje konservatyvios taktikos turėjo priimti sprendimą sužadinti gimdymą arba užbaigti nėštumą Cezario pjūvio operacija. Ekspertai byloje nustatė, kad Cezario pjūvio operacijos metu rastas didžiąją placentos dalį dengiantis šviežias kraujo krešulys reiškia, jog placentos atšoka įvyko prieš pat nuleidžiant vandenis ir negalėjo būti nustatyta anksčiau, įvertinus vaisiaus būklę ir gimdyvės kraujo tyrimus. Įrodymų, paneigiančių šias išvadas, byloje nėra. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju įvyko nelaimingas atsitikimas – naujagimio hipoksija įvyko dėl placentos atšokos, tačiau atsakovės medicinos personalas placentos atšokos negalėjo numatyti. Naujagimio hipoksija ir jo liga neatsirado dėl neteisėtų atsakovės ir jos darbuotojų kaltų veiksmų, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Ieškovai K. U., J. U. ir M. U. (toliau – apeliantai) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; skirti žodinį procesą (t. 3, b. l. 178-183). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neatksleidė bylos esmės, nevertino šalių pozicijos, nepasisakė dėl įrodymų vertinimo bei procesiniuose dokumentuose nurodytų teisės aktų taikymo. Ekspertų, galinčių atlikti ekspertizę Lietuvoje nėra, todėl pripažintina, jog R. B. nuomonė turėjo būti vertinama taip pat kaip ir visų kitų specialistų nuomonė, tačiau teismas nepagrįstai ją vertinti atsisakė. Teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, kad oksitocino leidimas į raumenis yra pasenęs gydymo metodas, kuris visuotinai pakeistas prostaglandinų naudojimu.
2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad realizuojant Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintą paciento teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir specialistą, pacientui reikalingos specialios žinios, kadangi toks reikalavimas nėra nustatytas teisės aktuose. Teismas nevertino apeliantų teiginio, kad informacija apie atsakovo įstaigoje taikomą konservatyvią laukimo taktiką pernešioto nėštumo atveju nebuvo teikiama, o apeliantai, žinodami šią informaciją, nebūtų pasirinkę atsakovo įstaigos.
3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisę gauti visapusišką informaciją apie taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo būdus, galimą riziką. Apeliantai atvyko į atsakovės įstaigą siekdami paskatinti gimdymą, nes nėštumą prižiūrinti gydytoja diagnozavo vaisiaus hipoksiją. Tačiau jiems nebuvo suteikta informacija apie atsakovės įstaigoje taikomą laukimo taktiką, kurią pritaikius (po keturių dienų) nustatyta, kad vaisiaus hipoksija tapo ūmi.
4. Sutikimą ar atsisakymą dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo pacientas turi patvirtinti raštu (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 str. 5 d.), tačiau apeliantė J. U. raštu nepatvirtino, kad ji atsisako Cezario pjūvio ar vaisiaus dangalų perplėšimo, todėl akivaizdu, kad tokios galimybės jai nebuvo paaiškintos. Tuo atveju, jei yra galimybė rinktis taikomus diagnostikos ar gydymo metodus, pacientas, gavęs informaciją, pasirinkimą patvirtina parašu (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str. 1 d.), tačiau apeliantei informacija apie alternatyvius skatinimo būdus suteikta nebuvo, ji nepatvirtino ir oksitocino naudojimo, todėl gavo paslaugas, kurių nenorėjo, ir, būdama tinkamai informuota, nebūtų sutikusi jas gauti.
5. Atsakovės įstaigoje nėra jokių patvirtintų taisyklių dėl informacijos teikimo, pasirinkimo patvirtinimo. Įvertinus tai, kad ligos istorijoje nėra nė vieno apeliantės parašo, darytina išvada, jog pacientė tinkamai informuota nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą (t. 3, b. l. 187-191). Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1. Apeliantai viso nėštumo metu galėjo apsirinkti įstaigą, kurioje gimdys. Be to, teismas pagrįstai nurodė, jog vien aplinkybė, kad apeliantai kitą dieną kreipėsi į tą pačią sveikatos priežiūros įstaigą patvirtina, jog suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ir gydytojo parinkta laukimo taktika tenkino apeliantus. Apeliantė nei prieš atvykimą, nei būdama atsakovės įstaigoje neprašė detalesnės informacijos, nereiškė pretenzijų dėl netinkamai teikiamų paslaugų, todėl tiek teisė gauti informaciją, tiek teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą nebuvo pažeista.
2. Apeliantei nebuvo taikomi ir negalėjo būti taikomi jokie gimdymo skatinimo būdai, kol nebuvo paruošti gimdymo takai. Taikyta gimdos kaklelio brandinimo procedūra, kuri neturi jokių kitų alternatyvų atsakovės įstaigoje, todėl apeliantė jos pasirinkimo neturėjo patvirtinti, o pareigos informuoti apie visus galimus gimdos kaklelio brandinimo būdus, kurie taikomi kitose Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose, atsakovė neturėjo.
3. Oksitocinas nėra uždraustas ir gali būti naudojamas net ir esant naujesniems vaistams, ką patvirtina į bylą pateikti įrodymai ir specialistų išvados. Tiek oksitocinas, tiek prostaglandinai gali turėti tokias pačias implikacijas (pavojus). Be to, specialistai patvirtino, jog oksitocino poveikis placentos atšokai, kuri įvyko po 14 valandų po paskutinės oksitocino injekcijos, nėra tikėtinas ir priežastinio ryšio tarp oksitocino leidimo į raumenis ir placentos atšokos, dėl kurios įvyko hipoksija, nėra.
4. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningumo, protingumo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Byloje yra pateikta pakankamai specialistų išvadų, kurios patvirtina, jog atsakovė paslaugas teikė tinkamai.
Trečiasis asmuo „AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per savo Lietuvos filialą, prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, pagrįstai sprendė, jog apeliantei buvo atlikti visi reikalingi tyrimai, teiktos kokybiškos paslaugos. Ūminė gimdymo proceso nulemta vaisiaus hipoksija, galinti sukelti cerebrinį paralyžių, remiantis taip pat ir moksline literatūra, pasitaiko retai, daug dažniau tai nulemia patologija nėštumo laikotarpiu. Atkreipia dėmesį, kad apeliantai savo skunde faktiškai nekvestionuoja sprendimo dalies dėl teiktų paslaugų kokybės ir kitų veiksnių, lėmusių placentos atšoką, grindžia skundą tik teisės pasirinkti gydymo įstaigą pažeidimu ir tinkamos informacijos nesuteikimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuojama, todėl spręstina dėl apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo.
Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka
Apeliantai pareiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Prašymas netenkinamas.
CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Nagrinėjamu atveju apeliantai nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių savo prašymui pagrįsti. Todėl teisėjų kolegija neįžvelgia būtinumo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.
Apeliacinis skundas atmestinas
Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina šių įstaigų pareigą atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 str. 7 p., Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 str.). Dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams atsiradusios žalos kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.283 str.), kurią galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), žalą (CK 6.249, 6.250 str.), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.) ir asmens kaltę (CK 6.248 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieškovui nekyla pareiga jos įrodinėti (CK 6.248 str. 1 d.). Deliktinėje civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad gydytojas atliko savo profesines pareigas neatidžiai, nerūpestingai ir pacientą gydė netinkamai, gydytojo nerūpestingumo, neatidumo faktą turi įrodyti ieškovas (ieškovai), o atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientas buvo gydomas tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013, 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).
Apeliantai nurodė, kad atsakovės civilinė atsakomybė kyla dėl netinkamai suteiktų paslaugų: nepateikta informacija apie pasirinktą taktiką taip pažeidžiant apeliantų teisę pasirinkti gydymą, paslaugos nebuvo suteiktos laiku, neatlikti būtini tyrimai, naudotas netinkamas medikamentas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Komisijos išvadas, kompleksinės deontologinės teismo medicinos ekspertizės išvadas bei ekspertų paaiškinimus, sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog naujagimio hipoksija atsirado dėl neteisėtų atsakovės ir jos darbuotojų kaltų veiksmų.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, nes ji, kaip minėta, paremta medicinos žinių turinčių specialistų išvadomis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015). Tai savaime nereiškia, kad ekspertų ar atskirų specialistų išvados a priori visais atvejais turi lemiamą reikšmę, nes teismas privalo vertinti jų pagrįstumą bei reikšmingumą visų bylos aplinkybių kontekste. Tačiau tokių išvadų nepagrįstumas gali būti paneigiamas ne prielaidų pobūdžio teiginiais ar pavieniais, kitų įrodymų visumai prieštaraujančiais įrodymais, o pakankamai svariais įrodymais.
Nagrinėjamu atveju byloje pateiktas Komisijos 2011 m. balandžio 21 d. sprendimas Nr. 56-36 (t. 1; b. l. 36-37), kuriame, išnagrinėjus Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos docento V. G. išvadas, nuspręsta, kad apeliantei sveikatos priežiūros paslaugos, teiktos VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėje, buvo tinkamos ir kokybiškos, klaidų nebuvo padaryta. Docentas V. G. išvadoje nurodė, kad apeliantei atvykus į ligoninę po menamo gimdymo termino buvo praėję 10 dienų, vaisiaus būklė buvo gera, todėl skubiai užbaigti nėštumą nebuvo reikalo, kadangi gimdos kaklelis nebuvo pasiruošęs gimdymui. Be to, išvadoje nurodyta, kad nėra pagrindo teigti, jog placenta atšoko dėl gydytojų veiksmų, nes placenta gali atšokti staiga ir be jokios priežasties. Docentas V. G. taip pat nurodė, jog pasirinktas gimdymo takų brandinimo ir gimdymo veikslo skatinimo būdas, kurio jau senokai atsisakyta, tačiau Komisija nustatė, jog toks gimdymo takų brandinimo būdas nėra uždraustas. Byloje tiek apeliantų, tiek atsakovės prašymu atlikus deontologinę (diagnozės nustatymo, gydymo taktikos įvertinimas ir kt.) ekspertizę, įvertinus medicininius dokumentus, surašytas ekspertizės aktas Nr. EDG 77/12(02) (t. 3, b. l. 27-32). Ekspertai iš esmės sutiko su Komisijos sprendimu bei nurodė, kad 2010 m. balandžio 19 d. apie 7 valandą ryto užrašyta kardiotokograma buvo normali, vaisiaus būklė gera, operacijos metu rastas šviežias krešulys, dengiantis didžiąją dalį placentos motininio paviršiaus, todėl labiausiai tikėtina, kad placenta atšoko prieš pat nuleidžiant vaisiaus vandenis, iškart buvo diagnozuota ir imtasi adekvačių ir savalaikių veiksmų. Skirtas į raumenis oksitocinas kaip atšokos tiesioginė priežastis šiuo atveju mažai tikėtina, nes reguliarios gimdymo veiklos dar nebuvo, o nuo paskutinės skirtos dozės buvo praėję nemažai laiko. Pažymėta, kad neretai atšokus placentai nerandama jokių priežasčių ar rizikos veiksnių, kaip buvo ir nagrinėjamu atveju. Taip pat konstatuota, kad Lietuvos teisės aktais oksitocino leidimas į raumenį nėra uždraustas, skirti vaistą į veną ar į raumenis leidžia ir gamintojo anotacijos ir, nors pasirinkta taktika skirti oksitociną į raumenis yra pasenusi, pripažinta, kad tokia taktika kažkada buvo naudojama visuotinai. Nors oksitocino naudojimas vertintas kaip sisteminė klaida, tačiau nurodyta, jog pagrindo teigti, kad tai buvo tiesioginė placentos atšokos priežastis, nėra. Placentos atšoka – sunkiai nuspėjama komplikacija, kuri neretai diagnozuojama retrospektyviai. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad suėjus 41 nėštumo savaitei, apeliantė buvo pagrįstai stacionarizuota. Vaisiaus būklė iki keliant į gimdymo skyrių (2010 m. balandžio 19 d.) buvo vertinama pakankamai ir adekvačiai, nei viena esanti byloje kardiotokograma nėra patologinė. Kadangi gimdymo takai nebuvo pasiruošę gimdymui, pagrįstai nutarta subrandinti gimdos kaklelį ir sužadinti gimdymą. Naujagimio būklei ir raidai lemiamą reikšmę turėjo placentos atšokos nulemta asfiksija, ne personalo veiksmai. Konstatuota, kad žala patirta dėl komplikacijos – placentos atšokos, tačiau tai ne „padaryta žala“, o sunkiai nuspėjamos, ūmios komplikacijos pasekmės. Ši komplikacija gali įvykti bet kurioje ligoninėje, bet kuriai nėščiajai ar gimdyvei.
Be to, pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, aptarė visų įrodymų įrodomąją reikšmę. Vertintas ne tik Komisijos sprendimas, ekspertizės akto išvados, bet ir kitų specialistų paaiškinimai, taip pat vaistinių preparatų charakteristikos, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos teiginiai, Valstybinės medicinos audito inspekcijos išvados, todėl pripažintina, jog apeliantė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neatskleidė bylos esmės, nevertino šalių pozicijos, nepasisakė dėl įrodymų vertinimo.
Apeliantės teiginiai, jog Lietuvoje nėra ekspertų, galinčių atlikti ekspertizę, todėl gydytojos R. B. nuomonė nepagrįstai nevertinta kaip ir visų kitų specialistų nuomonė, taip pat laikytini nepagrįstais bei nesudarančiais pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, pagrįstai nesivadovavo specialistės liudytojos R. B. nuomone dėl netinkamų gydymo metodų, nes ši nuomonė buvo pagrįsta apeliantų pateikta informacija ir galimai buvo šališka. Be to, kaip minėta, byloje buvo paskirta ekspertizė, kurią atliko teismo medicinos ekspertas Ą. S., gydytojas akušeris-ginekologas dr. T. B., vaikų neurologė prof. N. V. M. bei genetikos doc. D. S., todėl pripažintina, jog R. B. išdėstyta nuomonė negalėjo paneigti nešališkų ekspertų komandos išvadų, kurios padarytos įvertinus visus reikšmingus duomenis. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas (ne)buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo pabrėžta ir tai, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.).
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tiek ekspertizės išvados, tiek Komisijos sprendimo argumentai bei kitų specialistų nuomonė iš esmės buvo vieningos, neprieštaraujančios, papildančios vienos kitas, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo prieiti kitokią išvadą, t. y. nustatyti neteisėtus atsakovės veiksmus. Kaip minėta, specialistų išvadose, kurios nagrinėjamu atveju ir gali patvirtinti ar paneigti gydytojo veiksmų atitikimą atidaus profesionalo elgesio standartui, aiškiai nurodyta, jog placentos atšoka yra ūmi komplikacija, kurios priežastys dažnai nenustatomos, ir šiuo atveju, įvertinus medicininius duomenis apie vaisiaus būklę, pripažinta, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog ši komplikacija galėjo kilti dėl netinkamai suteiktų paslaugų. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad gydytojo profesinė atsakomybė turi objektyviąsias ribas, jas nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau neišvengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau, nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, šis išaiškinimas nagrinėjamu atveju suponuoja išvadą, kad gimusio vaiko labai sudėtinga sveikatos būklė pati savaime negali nulemti atsakomybės taikymo atsakovei, o byloje esanti įrodymų visuma neleidžia konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp gydytojų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų teiginiai, jog atsakovės įstaigoje nėra patvirtintų taisyklių dėl informacijos teikimo, apeliantams nebuvo paaiškinta pasirinktos taktikos esmė bei tokiu būdu pažeista teisė pasirinkti sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią sveikatos įstaigą bei tinkamiausias paslaugas, neįrodo esant priežastinį ryšį tarp pažeidimo bei kilusių padarinių. Nėra pagrindo daryti išvadai, jog tuo atveju, jei apeliantė būtų pasirinkusi kitą gydytoją ar kitą gydymo įstaigą, rezultatas būtų buvęs skirtingas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog medicininių dokumentų pildymo taisyklių pažeidimo bei galimo informacijos nepateikimo priežastinis ryšys su atsiradusia žala laikytinas hipotetiniu. Tuo tarpu priežastinis ryšys, kaip gydytojo profesinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas, jis turi būti ne paneigiamas, o įrodomas, jį turi įrodyti žalos atlyginimo siekiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015). Be to, sutiktina su atsakovės argumentais, jog apeliantai viso nėštumo metu galėjo pasirinkti įstaigą, kurioje gimdys bei reikšti pretenzijas, jei atsakovės pateikta informacija buvo nepakankama, tačiau byloje nėra duomenų, jog apeliantai reiškė pretenzijas. Priešingai, nustatyta, kad apeliantai kitą dieną po pirmojo apsilankymo kreipėsi į tą pačią sveikatos priežiūros įstaigą, šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ir gydytojo parinkta laukimo taktika tenkino apeliantus.
Atsižvelgdama į šias byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturi pagrindo pripažinti atsakovės nepakankamą atidumą, dėmesingumą ar profesionalumo stoką, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas apeliantei. Todėl nenustačius gydytojų neteisėtų veiksmų ar nepateisinamo neveikimo, net ir esant nepageidaujamam galutiniam rezultatui, gydytojų civilinė atsakomybė negalima. Teisėjų kolegija neturi pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismui nereikšti prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl teisėjų kolegija šio klausimo nesprendžia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.