Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2015-04-02 · Civilinė byla Nr. 2-101-513/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-02
Bylos Nr.
2-101-513/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Ieškovas
K. U., J. U.
Atsakovas
VšĮ Regioninės Telšių ligoninės
Trečiasis asmuo
A. L., I. M., O. Š., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, AAS „Gjensidige Baltic“
Advokatai
Ingrida Jurgelevičienė, Dalia Zeleckienė
Kategorijos
  • 20.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 93.2.22pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-101-513/2015
Teisminis procesas 2-57-3-00499-2011-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.3.10; 44.2; 44.2.4.2; 44.5.2.15; 44.5.2.16; 93.2.22; 99.5; 100; 114.8.1; 114.11; 116.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Astai Baristienei, dalyvaujant ieškovams K. U., J. U., jų atstovei advokatei Ingridai Jurgelevičienei, atsakovės VšĮ Regioninės Telšių ligoninės atstovei advokatei Daliai Zeleckienei, trečiajam asmeniui A. L., teismo ekspertui Ą. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. U., K. U. ir M. U. atstovų pagal įstatymą J. U., K. U. ieškinį atsakovei VšĮ Regioninei Telšių ligoninei dėl 1 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. L., I. M., O. Š., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-10-27 priimtas ieškovų ieškinys dėl neturtinės žalos, patirtos dėl atsakovės gydytojų aplaidumo, atlyginimo. Ieškovai prašo: priteisti iš atsakovės VšĮ Regioninės Telšių ligoninės ieškovui M. U. 1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieškovams J. U. ir K. U. po 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovei netinkamai suteiktos medicininės paslaugos, nes, turėdamas duomenų, jog sumažėjo vaisiaus tonai, 2010-04-15 ieškovę priėmęs ir apžiūrėjęs bei atlikęs echoskopu tyrimą Telšių ligoninės gydytojas A. L. išleido ieškovę į namus, diagnozavęs 41 savaitės nėštumą ir priešgimdinius skausmus. Ieškovai mano, kad gydytojas A. L. neturėjo teisės ieškovės išleisti į namus, suprantamai nepaaiškinęs apie galimas pasekmes, riziką ar elgesį tokiu atveju. Ieškovė buvo suklaidinta, kad reikia atvykti į gydymo įstaigą, prasidėjus nereguliariai gimdymo veiklai, nors gydytojas nustatė priešgimdinius skausmus. 2010-04-16, apie 9–10 val., gydytojas A. L. ieškovę stacionarizavo į skyrių, nes nustatė, kad ieškovė jaučia nereguliarius sąrėmius, ją vargina maudžiantys skausmai. Gydytojas nustatė, kad gimdymo takai iki galo nepasiruošę gimdymui, paskyrė 1/3 dalį oksitocino į raumenis 6 kartus per dieną. Ieškovės skaičiavimu, jos nėštumas buvo jau 41 savaitė ir 3 dienos, t. y. vaisius pernešiotas 10 dienų, kardiotokogramoje (toliau KTG) užregistruoti gimdos apsitraukimai.

2010-04-17 gydytojas A. G., neapžiūrėjęs ieškovės, nurodė nebeleisti paskirto gimdymą skatinančio vaisto oksitocino. 2010-04-18 (sekmadienį) ieškovę palatoje apžiūrėjusi gydytoja I. M. nurodė vėl leisti į raumenis gimdymą skatinantį vaistą oksitociną. Nors ieškovė gydytojai I. M. pasakė, kad nebejaučia vaisiaus judesių, tačiau jokių kitų tyrimų, išskyrus KTG, ieškovei atlikta nebuvo. KTG tyrimas atliktas 2010-04-19 (pirmadienį) 6 val. 55 min., ieškovės vertinimu, vaisiaus širdies tonai akivaizdžiai buvo pasikeitę ir šiek tiek sumažėję, tačiau Telšių ligoninės gydytojai nesiėmė jokių veiksmų ir nedavė jokių nurodymų. 2010-04-19 8.30 val. gydytojas A. L. diagnozavo nereguliarius gimdos apsitraukimus, centruotą ir 5 cm prasivėrusį gimdos kaklelį. Apie 10.00 val. ieškovei patekus į gimdyklą, buvo nuleisti vaisiaus vandenys, dėl jų pakitusios spalvos, vaisiaus širdies tonų gydytojai įtarė placentos atšokimą, buvo organizuota cezario pjūvio operacija. Išimtą vyriškos lyties vaisių teko apie 30 min. intubuoti, sūnų atgaivinus, jis per 3–4 val. buvo pervežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Gimusiam ieškovų sūnui M. U. diagnozuota pagrindinė liga – posthipoksinė encefalopatija, išsivysčiusi dėl deguonies trūkumo smegenyse gimdymo metu, ir gretutinės diagnozės – epilepsija, specifiniai mišrūs raidos sutrikimai, atvira ovalinė anga. Vaikui nustatytas vidutinis neįgalumo laipsnis. Jo stambioji ir smulkioji motorika sutrikusi, jis neturi jokios atremties, nedaro aktyvių ir stabilių judesių, nesuvokia atstumo ir erdvės, apatiškai reaguoja į garsus, šviesą, skonį, neima ir neišlaiko žaisliuko, pats burnytėje nelaiko čiulptuko. Vaikui taip pat diagnozuotas cerebrinis paralyžius, jį ištinka priepuoliai, pasireiškiantys akių mirksėjimu ir pasibaigiantys spastika. Labai ryški ekstencija, iškilęs šonkaulio lankas, padidėjęs seilėtekis. Ieškovų manymu, tai įvyko dėl netinkamos diagnostikos, netinkamo sveikatos apsaugos paslaugų suteikimo, nes buvo daug ženklų, patvirtinančių apie blogėjančią vaisiaus būklę, į ją medikai neatkreipė dėmesio, neparodė tinkamo atidumo, dėmesingumo, kruopštumo, nes 4 dienas iki gimdymo ieškovė, esant užsitęsusiam (didelės rizikos) nėštumui, skundėsi, kad blogai jaučia vaisiaus judesius. Ieškovai kaltina atsakovę, kad su ja nebuvo apsvarstytos ir suderintos taikomų gydymo metodų alternatyvos, teigia, kad oksitocinas jai buvo skirtas ne vaistų gamintojo nurodytu būdu, nekontroliuojant tikslios vaisto dozės, nebuvo stebėta ir vertina nei vaiko, nei motinos sveikatos būklė. Be to, šio vaisto nebenaudoja, nes tai pasenęs metodas, vaisto gamintojas anotacijoje specialiai įspėja, kad vartojant dideles oksitocino dozes gali pasireikšti: vaisiaus asfiksija ir ūmi hipoksija, net motinos ir vaisiaus mirtis; perdozavus vaisto galimas priešlaikinis placentos atsidalijimas, tai gali nulemti vaisiaus hipoksiją arba net mirtį. Ieškovų vertinimu, dėl aplaidumo diagnozuojant ir taikant gydymo metodus atšoko placenta ir sūnus patyrė sveikatos sužalojimų – visiškai išsivystęs ir išnešiotas vaikas gimė neįgalus. Ieškovai teigia, kad dėl Telšių ligoninės gydytojų A. L., A. G., I. M. ir O. Š. kokybiškai nesuteiktų paslaugų patyrė ir iki šiol patiria didžiulę neturtinę žalą – patiria didelių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimą, nes negali iki šiol linksmintis, įprastai elgtis, ją, remiantis CK 6.264 str. 1 d., turi atlyginti atsakovė. Savo reikalavimus grindžia medicininiais dokumentais ir kitais rašytiniais įrodymais, doc. V. G. išvada, kurioje konstatuota, kad Telšių ligoninė ieškovės gimdymo metu padarė nemažai pažeidimų: 1) gimdymo kaklelio nebrandinimas tinkamais metodais prieš pradedant gimdymo skatinimą; 2) tinkamai nerašytas nestresinis testas (kardiograma) ir nevertintas vaisiaus vandenų kiekis; 3) skatinant gimdymo veiklą nepertraukiamai nerašytas vaiko širdies ritmas; 4) nerašyta kardiograma prieš nuleidžiant vandenis; 5) prieštaringi gydytojų sprendimai dėl oksitocino vartojimo; 6) netinkamas oksitocino vartojimo būdo parinkimas – į raumenis; 7) vaiko širdies ritmo suretėjimo pavėluotas diagnozavimas; 8) per ilga gimdymo skatinimo trukmė – 4 dienos – nuo penktadienio iki pirmadienio; 9) per didelė vaisto oksitocino dozė (t. 1, b. l. 24–32; t. 2, b. l. 64–80).

Atsiliepimas

Atsakovė Telšių ligoninė prašo ieškinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės vaisius nebuvo pernešiotas, nes diagnozuotas 41 savaitės ir 2 dienų nėštumas, vaisiaus būklė buvo gera, todėl skubiai užbaigti nėštumo nebuvo reikalo. Gydytojas A. L. pagrįstai pasirinko konservatyvią (laukimo) taktiką, pacientę stacionarizavo ir 2010-04-16 sudarydamas gimdymo priežiūros planą numatė, kad neišsivysčius gimdymo veiklai, 2010-04-19 reikės spręsti dėl tolesnės gimdymo priežiūros taktikos, t. y. numatė 2010-04-19 pradėti gimdymo veiklos skatinimą, jeigu gimdymo veikla neprasidės, užtikrinant, kad nėštumas neviršytų 42 savaičių. Pacientės ir jos vaisiaus būklė buvo nuolat stebima, buvo atlikti visi reikalingi tyrimai ir būklės vertinimai.

Gimdos kaklelio brandinimui paskirtas leidžiamas į raumenis oksitocinas, nes ieškovės gimdos kaklelis nebuvo pasiruošęs gimdymui. V. G. išvadose nurodyta, kad oksitocino leidimas į raumenis metodas pasenęs, tačiau Komisija 2011-04-21 sprendime Nr. 56–36 teisingai nurodė, kad toks metodas neuždraustas. Lietuvoje nėra oficialiai patvirtintų nėštumo priežiūros metodikų, mokslininkų nuomonės tuo klausimu skiriasi. Atsakovės manymu, oksitocino leidimo į raumenis metodas pritaikytas tinkamai, padarius vienos dienos pertrauką. Ieškovai daro esminę klaidą, lygindami oksitocino leidimą į raumenis ir oksitocino leidimą tiesiogiai į veną. Kai gimdos kaklelis pasiruošęs gimdymui, leidžiant oksitociną į veną, sužadinamas ir skatinamas gimdymas ir gimdymo veikla turi prasidėti per 6 val. Neteisingas ieškovų teiginys, kad vaisiaus būklė turėjo nuolat būti stebima kardiotokografu, nes juo nuolat vaisiaus būklė stebima, pradėjus skatinti gimdymo veiklą. Gimdymo veiklos skatinamas numatytas 2010-04-19, ieškovę perkėlus į Akušerijos ir gimdymo skyrių. Iki jos perkėlimo į minėtą skyrių gimdymo veikla nebuvo prasidėjusi, gimdos apsitraukimai (sąrėmiai) buvo nereguliarūs. Visiškai nepagrįsti ieškovų teiginiai, kad atsakovės gydytojai per vėlai diagnozavo vaisiaus širdies tonų suretėjimą, nes 2010-04-19 8 val. 30 min. ieškovę paskutinį kartą apžiūrint Nėštumo patologijos skyriuje, vaisiaus širdies tonai buvo visiškai normalūs; 7 val. buvo užrašyta kardiotokograma, ji buvo normali. Ieškovės perkėlimas iš vieno skyriaus į kitą ir pasiruošimas gimdymui užtruko daugiau nei valandą. Akušerijos ir gimdymo skyriuje ieškovei buvo nuleisti vaisiaus vandenys. Įtarus placentos atšoką, nedelsiant per 20 min. atlikta cezario pjūvio operacija. 2010-04-19 10 val. 20 min. gimė vaikas. Komisija 2011-04-21 sprendime Nr. 56–36 nusprendė, kad ieškovei J. U. asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teiktos pas atsakovę, buvo tinkamos ir kokybiškos, klaidų padaryta nebuvo.

Atsakovės manymu, nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės medicinos personalo veiksmų ir ieškovės placentos atšokos bei naujagimio hipoksijos, nes nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad placentos atšoka bei naujagimio hipoksija kilo dėl medicinos personalo veiksmų ar neveikimo. Byloje esančiose išvadose nurodyta, kad placentos atšokos etiologija nėra aiški, placenta gali atšokti ir be jokios priežasties. Cezario pjūvio operacijos metu rastas didžiąją placentos dalį dengiantis šviežias kraujo krešulys. Išeitų, kad placentos atšoka įvyko prieš pat nuleidžiant vaisiaus vandenis ir negalėjo būti nustatyta anksčiau. Naujagimio sveikatos būklė praėjus 10 min. po gimdymo pagal testą Apgar įvertinta 7 balais, o maksimalus balas yra 10, tai patvirtina, kad placentos atšoka įvyko prieš pat vandenų nuleidimą. Naujagimio hipoksija įvyko dėl placentos atšokos, tačiau atsakovės medicinos personalas placentos atšokos negalėjo numatyti.

Mano, kad ieškovų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydis nepagrįstas. Iš medicininių dokumentų akivaizdu, kad vaiko negalios priežastis – intrauterininė infekcija (nėščiosios vidaus infekcija), kuri perduodama vaisiui, išsivysčiusi nėštumo metu arba iki jo. Labiausia tikėtina, kad tokia infekcija, kurios nėštumo metu nustatyti negalima, nulėmė placentos atšoką ir dėl to išsivysčiusią vaisiaus hipoksiją. M. U. taip pat įtarta Sturgės-Weberio liga, ji yra įgimta ir galėjo lemti vaiko negalią. Ieškovai teigia, kad atsakovė dėl nerūpestingumo nesiuntė placentos pathistologiniam tyrimui. Atsakovės teigimu, placenta pathistologiniam tyrimui siunčiama, kai neaiški vaisiaus hipoksijos priežastis. Šiuo atveju vaisiaus hipoksijos priežastis buvo visiškai aiški ir akivaizdi – placentos atšoka (t. 1, b. l. 77–83, t. 2, b. l. 122–130).

Trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas nuo 2010-02-23 iki 2011-02-23 buvo apdraudęs Telšių ligoninės civilinę atsakomybę sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomuoju draudimu (draudimo sutartis SICA Nr. 015671). Sveikatos priežiūros įstaigų ir jų darbuotojų kaltės apibrėžimą sukonkretina LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnis, pagal jo nuostatas kaltės faktas nustatomas esant vienai iš trijų sąlygų: 1) buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, patvirtintos diagnostikos bei gydymo metodikos ir tie pažeidimai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį; 2) nurodyti reikalavimai nebuvo pažeisti, bet paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį sukėlė sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmenų tyčia; 3) nurodyti reikalavimai nebuvo pažeisti, bet sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, ir tai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį. Ieškovai apskritai nenurodė konkrečių atsakovės gydytojų veiksmų, kuriais būtų pažeistos normos, reglamentuojančios nėščiosios priežiūrą bei sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Byloje nekeliamas tyčinės veikos klausimas. Trečiojo asmens manymu, atsakovės kaltė gali būti konstatuota, nustačius, kad atsakovės gydytojai buvo nepakankamai, neadekvačiai buvusiai situacijai rūpestingi ar apdairūs. Ar atsakovės gydytojai buvo pakankamai rūpestingi ir apdairūs, galima nustatyti tik lyginant jų veiksmus su tokios pat profesinės kvalifikacijos asmenų, dirbančių su analogiška technika, veiksmais atitinkamoje situacijoje (t. 1, b. l. 69–71).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo A. G. nurodė, kad Telšių ligoninėje pagal 2010-04-16 gimdymo istorijoje Nr. 12 esančius įrašus budėjo nuo 2010-04-17 8.00 val. iki 2010-04-18 8.00 val. Prieš vizitaciją susipažino su gimdymo istorijoje esančiais įrašais, perskaičiavo gimdymo terminus, aptarė su gimdyve budėjimo dienos pacientės pageidavimus ir priežiūros eigą. Vizitacijos metu gimdyvė neturėjo nusiskundimų. Paaiškino pacientei, kad gimdymą skatinančio vaisto oksitocino 6 kartus per dieną leidimas į raumenis neefektingas, pasenęs ir nebenaudojamas. Ieškovės gimdymo terminas pagal anksčiausius pirminius apskaičiavimus – 2010-04-06, pernešiojimas akušerijos praktikoje pradedamas skaičiuoti suėjus 42 savaičių nėštumui, todėl pernešiojimas galėjo būti skaičiuojamas tik nuo 2010-04-20. Kitų įrašų nėra, taigi padaryta gimdymo veiklos skatinimo pertrauka A. G. budėjimo laiku, gimdymo veiklą skatinančių vaistų nutraukimas situacijos nė kiek nepablogino. Teigia, kad gimdymo skatinimas į raumenis mažai efektingas ir nerekomenduotinas, nes tiksliai nedozuojamas vaisto kiekis. Skatinti gimdymo veiklą oksitocinu metodikose rekomenduojama lašinant į veną, nes tiksliai galima dozuoti vaisto, skatinančio gimdos susitraukimus, kiekį. Mano, kad šiuo atveju nebuvo parodymų skatinti gimdos veiklą į veną, nes nėštumas buvo 41 savaitės ir 4 dienų, vaisiaus būklė buvo gera. Vaisiaus būklė visą budėjimo laiką buvo stebima, atliekant vaisiaus širdies tonų užrašymą kardiotokografu, budintis personalas nuolat stebėjo gimdyvės savijautą. Gimdyvė visą budėjimo parą nepareiškė jokių pretenzijų dėl priežiūros, apžiūros, nesiskundė dėl savo ar vaisiaus būklės. Dėl gydymo ir gimdymo taktikos pasirinkimo budėjimo metu sprendžiama pagal esamą situaciją. Mano, kad ieškovės pretenzijos jam dėl netinkamai atliktų darbo pareigų, netinkamai pasirinktos gydymo taktikos ir neveikimo yra nepagrįstos, tai patvirtina konsultantės gydytojos akušerės ginekologės med. dr. D. R. išvados apie tai, kad jo pasirinkta konservatyvi taktika atitinka Geros akušerinės praktikos rekomendacijas, nes vaisiaus būklė buvo patenkinama (t. 2, b. l. 32–33, 46; t. 3, b. l. 43).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, liudytojų B. D. parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertizės išvadomis nustatyta ir įrodyta, kad 2010-04-19 VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėje ieškovės J. U. gimdymas baigėsi cezario pjūvio operacija, buvo pagimdytas kūdikis su hipoksija. Šalių ginčas kilo iš delikto, ieškovai reikalauja 434 430 eurų (1 500 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės VšĮ Regioninės Telšių ligoninės, remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d., 6.250 str., 6.263 str., 6.264 str. 1 d., 6.283 str. 1 d., Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 str. 1 d., 12 str., 2008-03-04 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-170 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 64:2008 „Gydytojas akušeris ginekologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ VI dalies 11.2 p., VII dalies 12 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartyje civ. b. Nr. 3K-3-59/2010 padarytu pagrindinės gydytojo pareigos ir geros medicininės praktikos sąvokų išaiškinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartyje civ. b. Nr. 3K-3-556/2005 išdėstytomis gydytojo kaltės nustatymo taisyklėmis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-11-14 nutartyje civ. b. Nr. 3K-3-1140/2001 suformuluota taisykle apie gydytojų profesinę atsakomybę net ir esant lengviausiai kaltės formai. Ieškovai teigia, kad M. U. gimė neįgalus dėl gydytojų trečiųjų asmenų A. L., A. G., I. M., O. Š. didelio aplaidumo, netinkamo pareigų atlikimo, netinkamo gydymo taktikos parinkimo, netinkami suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir neveikimo.

2011-03-24 ieškovai pateikė pareiškimą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija dėl gydymo įstaigos darbuotojų neteisėtų veiksmų bei neveikimo ir neturtinės žalos nustatymo, nurodė, kad 2009-09-01 ieškovei buvo nustatytas nėštumas ir 2010-04-06 gimdymo terminas, 2010-04-12 ieškovė patyrė didelį emocinį sutrikimą dėl tėvo mirties, nerimavo dėl nėštumo, kreipėsi į ieškovės ambulatorinę priežiūrą teikianti gydytoja R. S., ji davė siuntimą į VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninę pasidaryti vaisiaus širdies ritmo ir gimdos aktyvumo grafinis užrašymas elektroniniais prietaisais (KTG), tačiau ieškovė ir toliau kiekvieną dieną lankėsi pas siuntimą išdavusią gydytoją, kol ji 2010-04-15 pakartotinai davė siuntimą vykti KTG tyrimui, 2015-04-15 gydytoja davė siuntimą vykti į VšĮ Regioninę Telšių ligoninę dėl užsitęsusio nėštumo ir sumažėjusių vaisiaus tonų. Toliau prašyme išdėstyta sveikatos paslaugų teikimas atsakovės įstaigoje (t. 1, b. l. 94–98).

2011-04-21 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – ir Komisija), dalyvaujant šalims, svarstė ieškovų skundą dėl netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, išanalizavo pateiktus duomenis, gydytojų specialistų išvadas ir nusprendė, jog sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos ir kokybiškos, klaidų nebuvo padaryta, todėl netenkino prašymo dėl žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 36–37, 94–98). Komisiją vertino 2011-04-11 doc. V. G. informaciją apie įvairias akušerių ginekologų nuomones apie gimdymo taktikas, gimdymo sužadinimo indikacijas, išsakytą nuomonę apie oksitocino leidimą į raumenis po trečdalį ampulės (ampulėje 5 veikimo vienetai) 6 kartus per dieną, kaip apie pasenusį ir šiuo metu nerekomenduojamą metodą, nes negalima kontroliuoti jo poveikio ir atitinkamai dozuoti, apie tai, kad nepasiruošęs gimdos kaklelis brandinamas natūraliais prostaglandinais ar misoprostoliu, kad oksitocino naudojimo pertrauka situacijos negalėjo pabloginti, kad placenta gali atšokti be jokios numanomos priežasties, kad vaisiaus tonų sumažėjimas negali būti placentos atšokos priežastimi, lūpų srityje buvęs herpetinis bėrimas neturėjo įtakos placentos atšokai, kad placenta galėjo atšokti iki dangalų praplėšimo momento ar praplėšus vaisiaus dangalus, kad cezario pjūvio operacija atlikta laiku, kad įvykis yra draudiminis (t. 1, b. l. 38–41; t. 2, b. l. 26). Komisija vertino VšĮ Telšių rajono Regioninės Telšių ligoninės pateiktus dokumentus – gimdymo istoriją Nr. 128 ir 2010-11-17 VšĮ Regioninės Telšių ligoninės gydytojų klinikinės konferencijos išvadas, taip pat A. Z. gydymo įmonės „Pulsas“ pateiktus dokumentus apie J. U. asmens sveikatos istoriją ir nėščiosios kortelės duomenis (t. 1, b. l. 99–160, 163–190; t. 2, b. l. 2–25). 2010-11-17 VšĮ Regioninės Telšių ligoninės gydytojų klinikinė konferencija svarstė ieškovės J. U. gimdymo klinikinį atvejį po gautos pretenzijos, kuria kaltinami medikai dėl vaiko neįgalumo ir reikalaujama 700 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, konferencijoje dalyvavę gydytojai, išklausę gydytojo A. L., gydytojos anesteziologės L. K., gydytojos akušerės ginekologės I. M., gydytojo akušerio ginekologo R. M. išvadas apie nėščiosios ir vaisiaus būklę, sekimą iki gimdymo ir gimdymą, naujagimio būklę ir gaivinimą, apie placentos atšokos dažnį, komplikacijas predisponuojančius veiksnius, gydytojos A. G. pasisakymus apie cerebrinio paralyžiaus prognozes, gydytojo A. F. išvadas, kad vaisiaus hipoksijos priežastimi buvo placentos atšoka, nustatė, kad vaisiaus hipoksijos priežastis yra placentos atšoka, cezario pjūvio operacija atlikta pagal indikaciją ir laiku, nėščiosios priežiūra, remiantis atliktais ir fiksuotais vaisiaus ir nėščiosios būklės tyrimais, buvo tinkama (t. 1, b. l. 86–88).

2011-05-23 Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, be kitų duomenų, vertino ir medicinos specialistės dr. D. R. išvadas apie ieškovei teiktų asmens sveiktos priežiūros paslaugų kokybę, pateikė asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitą, nustatė, kad 2010-04-15 ir 2010-04-16–2010-04-22 VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėje ieškovei sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant įstaigos vidaus dokumentuose nustatytus reikalavimus, nes 2010-04-17 gydytojas akušeris ginekologas A. G. dienyne nemotyvavo oksitocino injekcijų nutraukimo, tuo pažeidė direktoriaus 2002-06-04 patvirtintos Akušerinės (gimdymo) istorijos pildymo tvarkos skyriaus „Gimdymo istorijos pildymas“ nuostatą – gydymo taktikos pasikeitimai pažymimi ligos istorijoje rašant dienyną; 2010-04-19 7.09 val. gydytoja akušerė ginekologė I. M. užrašė neinformatyvią kardiotokogramą, kurioje nepažymėti vaisiaus judesiai, registruota tik 12 minučių, tuo pažeidė direktoriaus 2002-06-04 patvirtintos Akušerinės (gimdymo) istorijos pildymo tvarkos skyriaus „Aprašymas“ nuostatą – visoms gimdyvėms užrašoma įvadinė netiesioginė kardiotokograma, rašymo trukmė 20–30 min.; 2010-04-19 7.09–10.00 val. gydytojas A. L. neužrašė kardiotokogramos, tuo pažeidė 2002-06-04 patvirtintos Akušerinės (gimdymo) istorijos pildymo tvarkos skyriaus „Nėštumo patologijos istorijos pildymas“ nuostatą – esant normaliai gimdymo eigai įvadinė netiesioginė kardiotokograma kartojama kas 2–2,5 val.; 2010-04-19 10.00 val. gydytojas A. L. nepildė partogramos (apsk. f. Nr. 096-l/a), tuo pažeidė direktoriaus 2002-06-04 patvirtintos Akušerinės (gimdymo) istorijos pildymo tvarkos skyriaus „Gimdymo istorijos pildymas“ nuostatą – gimdymo eiga žymima partogramoje. Partograma pradedama pildyti nuo reguliarios gimdymo veiklos pradžios. Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos priėmė sprendimą rekomenduoti atsakovei įstaigos direktoriaus 2002-06-04 patvirtintoje Akušerinės (gimdymo) istorijos pildymo tvarkoje numatyti įrašų laiko žymėjimą bei įrašų tvirtinimą parašu ir asmens spaudu, suėjus Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 str. 3 d. numatytam 1-erių metų senaties terminui, nutarė netaikyti kontrolės priemonių, pasiūlė vadovui supažindinti atsakingus gydytojus su kontrolės išvadomis bei įpareigoti tinkamai vykdyti pažeisto įstaigos vidaus dokumento reikalavimus; apsvarstyti įstaigos viduje nagrinėtą klinikinį atvejį, priimti prevencinius bei korekcinius sprendimus ir įgyvendinti rekomendaciją, apie įvykdytas priemones įpareigojo iki 2010-07-20 informuoti Valstybinę medicininio audito inspekciją (t. 2, b. l. 82–88, 134–138). Liudytojos akušerės-ginekologės R. B., kuriai ieškovų advokatė pateikė kai kuriuos dokumentus ir teismo posėdžio garso įrašą, nuomone, gydymo metodai buvo taikomi netinkami, pacientė nebuvo įtraukta priimant sprendimą dėl taktikos parinkimo, nes gimdymas neturėjo būti prolonguojamas dėl stambaus vaisiaus, mažai jaučiamų judesių, infekcijos ir pakankamai pasiruošusių gimdymo takų; mano, kad paslaugos teiktos netinkamai, nes šeimos gydytojui įtarus vaiko asfiksiją, pacientė išleista namo, kadangi tuo metu buvo užrašyta normali kardiotokograma, ir nebuvo supažindinta su galimomis pasekmėmis; ligoninėje nėra patvirtintų objektyvių algoritmų, taip pat nėra unifikuotų paslaugos kokybės vertinimo kriterijų, audito išvados yra niekinės, Lietuvoje nėra specialiai paruoštų ekspertų akušerių-ginekologų, gydytojai gali nežinoti daug organizacinių vadybinių dalykų. R. B. išsakė abejonės dėl gydytojų objektyvumo, mano, kad šiuo atveju nebuvo objektyvių placentos atšokai būdingų ypatingų simptomų. Mano, kad turėjo būti naudojami Lietuvoje nepatvirtinti prostaglandinai, nes jie labiau novatoriški, labiau priimtini, oksitocino leidimas į raumenį yra labai archajiškas metodas, galimos placentos atšokos, gimdos plyšimai.

Lietuvoje yra registruoti du oksitocino preparatai – Oxytocin-Grindex ir Oxytocin-Richter. Abiejų vaistinių preparatų charakteristikų santraukose nurodyta, kad gimdymui stimuliuoti šie vaistiniai preparatai turi būti vartojami tik lėta infuzija į veną, jokios informacijos apie gimdymo takų paruošimą šių vaistinių preparatų charakteristikų santraukose nepateikiama. Papildomai nurodė, kad Pasaulinė sveikatos organizacija 1996 m. Normalaus gimdymo rekomendacijose (Care in normai birth: a practical guide, WHO, 1996) nurodė, kad vartoti bet kurį oksitociną injekcija į raumenis prieš gimdymą yra pavojinga, nes sunku parinkti dozę pagal gimdos aktyvumą. Skiriant vaisto į raumenis gali įvykti gimdos hiperstimuliacija, kuri gali būti žalinga vaisiui bei didinti gimdos plyšimo riziką (t. 2, b. l. 63–64). Vaistiniai preparatai prostaglandinas E2 (dinoprostonas) ir prostaglandinas E1 (misoprostolis), taip pat vaistiniai preparatai, kurių veiklioji medžiaga yra iš prostaglandinų grupės pagal ATC klasifikaciją, 2010 metais nebuvo registruoti nei Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre, nei Bendrijos vaistinių preparatų registre bei nebuvo įrašyti į Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą, prostaglandinas E2 (dinoprostonas) Lietuvos rinkai kaip vardinis vaistinis preparatas 2010 m. nebuvo tiekiamas (t. 2, b. l. 143). Prostaglandinas El (misoprostolis) Lietuvos rinkai yra tiekimas kaip vardinis vaistinis preparatas – pavieniam pacientui būtinas neregistruotas vaistinis preparatas, tiekiamas į Lietuvos Respubliką remiantis to paciento gydytojo paskyrimu, pateiktu sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, ir skirtas vartoti tiesiogiai šiam gydytojui atsakant 2007-04-05 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-233 patvirtintų Vardinių vaistinių preparatų įsigijimo taisyklių nustatyta tvarka (toliau – ir Taisyklės, t. 3, b. l. 65–66). Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos neturi informacijos, ar 2010 metais prostaglandinai buvo registruoti akušerinėms ginekologinėms indikacijoms – gimdos kaklelio brandinimui, kitai terapijai iki gimdymo pradžios paskutiniame nėštumo trimestre bei gimdymo metu, be to, skelbiamos tik aktualios vaistinių preparatų charakteristikų santraukos ir pakuotės lapelio redakcija (t. 3, b. l. 92, 94).

Ieškovui M. U. nuo 2011-09-14 iki 2028-04-18 nustatytas sunkus neįgalumo lygis, nuo 2013-09-11 iki 2028-04-18 jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis, jis 2010-04-19–2010-04-29, 2010-04-29–2010-05-11, 2010-08-23–2010-08-26, 2010-10-20–2010-10-24, 2011-11-07–2011-11-28, 2012-01-09–2012-02-22 tirtas ir gydytas VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, VšĮ Kauno medicinos universiteto Naujagimių ligų skyriuje, VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninėje, diagnozuota simptominė generalizuota epilepsija, rezistentinė forma, spazminis kvadripleginis cerebrinis paralyžius, specifinis mišrus raidos sutrikimas ir dizartrija (t. 2, b. l. 81, 89–105; t. 3, b. l. 62). Ieškovas M. U. (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) spec. ugdymo (duomenys neskelbtini) grupę nuo 2011-01-01 iki 2014-10-31 lankė tik 146 dienas (t. 3, b. l. 98). Ieškovo M. U. būklė yra sunki ir pasveikimas mažai tikėtinas, jis ugdomas tėvų ir kvalifikuotų specialistų, daromi masažai, taikomi kiti gydymo metodai privačiai.

Ieškovė J. U. 2009 vasario–2010 sausio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini), jos vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis buvo 3 548 Lt (t. 3, b. l. 99–101). Nuo 2012-05-25 iki 2014-10-30 ieškovė slaugė M. U. stacionaruose 19 kartų (t. 3, b. l. 108–111). Ieškovas K. U. dirba (duomenys neskelbtini), jo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra 1 883,77 Lt, iki 2012-10-01 jis dirbo (duomenys neskelbtini) nepilnus metus, užsienyje komandiruotėse, jo vieno mėnesio pajamos 2012 metais buvo 10 486 Lt (b. l. 102–107).

Atsakovės prašymu 2012-09-21 teismo nutartimi buvo paskirta kompleksinė deontologinė teismo medicinos ekspertizė, ją pavesta atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ekspertų komisijai, dalyvaujant teismo paskirtiems ekspertams specialistams ginekologui, vaikų neurologui ir genetikui (t. 2, b. l. 177–187, 197–198; t. 3, b. l. 12, 17, 20, 22–23). 2014-02-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertas Ąžuolas Sutkus, teismo paskirti ekspertai VšĮ Kauno klinikų akušeris-ginekologas dr. T. B., vaikų neurologė prof. N. V.-M. ir genetikas doc. D. S. padarė išvadas, kad: 1) esant indikacijoms ir nusprendus gimdymą sužadinti, kai nepasiruošę gimdymo takai ir nėra sąlygų nuleisti vaisiaus vandenis, gimdos kaklelis brandinamas prostaglandinais. Ieškovei neturėjo ir nebuvo skiriama oksitocino infuzija į veną, esant nesubrendusiam gimdos kakleliui ir nutekėjus vaisiaus vandenims; 2) nepasiruošus gimdymui gimdos kakleliui ir nenutekėjus ar nenuleidus vaisiaus vandenų, okcitocino infuzija į veną paprastai neskiriama; 3) oksitocinas, kaip gimdymo veiklą sužadinantis ir stimuliuojantis vaistas, gali sukelti gimdos hiperstimuliaciją (gimdos susitraukimai tampa itin dažni, kas 1–2 minutės, intensyvūs ir tuo atveju teoriškai gali būti didesnė placentos atšokos tikimybė). Šiuo nagrinėjamu atveju reguliarios gimdymo veiklos nebuvo, 2010-04-19 apie 7 val. ryto užrašyta kardiotokograma buvo normali, vaisiaus būklė gera, operacijos metu rastas šviežias krešulys, dengiantis didžiąją dalį placentos motininio paviršiaus, todėl labiausiai tikėtina, kad placenta atšoko prieš pat ar nuleidžiant vaisiaus vandenis, iškart buvo diagnozuota ir laiku imtasi adekvačių veiksmų. Skirtas į raumenis oksitocinas kaip atšokos tiesioginė priežastis šiuo atveju mažai tikėtina, nes reguliarios gimdymo veiklos dar nebuvo, o nuo paskutinės skirtos dozės buvo praėję nemažai laiko; 4) placentos atšoką gali lemti nėščiosios hipertenzinės būklės, trombofilijos ir kai kurios autoimuninės ligos, rūkymas, chorionamnionitas, pilvo trauma, staiga sumažėjęs spaudimas gimdos ertmėje (pvz., nutekėjus labai gausiems vaisiaus vandenims), tačiau neretai atšokus placentai nerandama jokių priežasčių ir rizikos veiksnių, kaip buvo ir nagrinėjamu atveju; 5) Lietuvos teisės aktais oksitocino leidimas į raumenis nėra uždraustas. Skirti vaistą į veną ar į raumens leidžia ir gamintojo anotacijos; 6) perinatalinę infekciją gali lemti bet kur esantis infekcijos židinys organizme. Vis dėlto mažai tikėtina, kad šiuo atveju turėjo kokios nors reikšmės nėštumo pradžioje negydyti dantys ar lūpų herpetinis bėrimas nėštumo metu; 7) perinatalinė infekcija gali būti tiek priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo, tiek priešlaikinio gimdymo, tiek placentos atšokos, tiek įgimtos naujagimio infekcijos priežastimi. Šiuo atveju nei prieš, nei po gimdymo, atlikus cezario pjūvį, nebuvo objektyvių infekcijos požymių J. U. (temperatūra normali, nebuvo nei motinos, nei vaisiaus tachikardijos, motinos kraujo tyrimai buvo be uždegiminių pakitimų). Lokali herpetinė infekcija neturėjo lemti nei placentos atšokos, nei vaisiaus bei naujagimio infekcijos. Nežiūrint to, naujagimiui gali būti diagnozuota įgimta infekcija, kai nėščiajai ji niekuo nepasireiškia (subklinikinė, nebyli infekcija), ir pati infekcija gali lemti sunkesnę naujagimio adaptaciją ir blogesnę būklę bei raidą; 8) Sturgės-Weberio liga M. U., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuota nebuvo. Atlikus galvos smegenų vaizdinius tyrimus (KT ir MRT), kilo „radiologinis įtarimas“, bet diagnozė nepatvirtinta, nes nebuvo kitų būdingų šiai ligai simptomų; 9) vertinant nėščiosios bei vaisiaus būklę, iki 2010-04-19 10.00 val. indikacijų atlikti cezario pjūvio operaciją nebuvo. Būtinybė operacijai atsirado, įtarus placentos atšoką, operacija atlikta labai greitai, per 20 minučių; 10) stacionarizavus nėščiąją, buvo atliktas ultragarsinis tyrimas, įvertinta vaisiaus kraujotaka, periodiškai registruotos kardiotokogramos vertinant vaisiaus būklę. Nėra objektyvių vaisiaus būklės įrodymų tik keliant nėščiąją iš Akušerijos skyriaus į Gimdymo skyrių gimdymo sužadinimui iki nuleidžiant vaisiaus vandenis, tačiau bet kurioje ligoninėje perkėlimas užima laiko. Šiuo metu gimdymo takai brandinami prostaglandinais (smulkiai gimdos kaklelio brandinimo ir gimdymo sužadinimo taktika aprašyta doc. V. G. išvadose), pasirinkta taktika skirti oksitociną į raumenis yra pasenusi, taip skiriant sunku kontroliuoti efektą, tačiau reikia pripažinti, kad kažkada buvo naudojama visuotinai; 11) suėjus 41 nėštumo savaitei, J. U. buvo pagrįstai stacionarizuota. Vaisiaus būklė iki keliant į Gimdymo skyrių buvo vertinama pakankamai ir adekvačiai, nė viena esanti byloje kardiotokograma nėra patologinė. Kadangi gimdymo takai nebuvo pasiruošę gimdymui (tai priklauso nuo nėščiosios organizmo savybių), pagrįstai nutarta subrandinti gimdos kaklelį ir sužadinti gimdymą. Pasirinktą pasenusį, nenaudojamą gimdos kaklelio brandinimo oksitocinu į raumenis būdą vertina kaip sisteminę klaidą, tačiau teigti, jog tai buvo tiesioginė placentos atšokos priežastis, negali. Placentos atšoka – sunkiai nuspėjama komplikacija, kuri neretai diagnozuojama tik retrospektyviai. Sunku tiksliai pasakyti, kada ji įvyko šiuo atveju ir ar galėjo būti diagnozuota anksčiau, tačiau gydytojų veiksmai diagnozavus atšoką buvo adekvatūs, operatyvūs ir atlikti laiku; 12) naujagimio būklei ir raidai lemiamą reikšmę turėjo placentos atšokos nulemta asfiksija, ne personalo veiksmai. Ar naujagimiui buvo įgimta infekcija ir kokią reikšmę ji galėjo turėti naujagimio raidai, gali atsakyti gydytojas neonatologas bei neurologas, byloje minimos genetinės patologijos reikšmę gali įvertinti gydytojas genetikas; 13) ieškovai patyrė žalą dėl įvykusios komplikacijos – placentos atšokos, tačiau tai ne „padaryta žala“, o sunkiai nuspėjamos, ūmios komplikacijos pasekmės. Ši komplikacija gali įvykti bet kurioje ligoninėje bet kuriai nėščiajai ar gimdyvei. Komisijos nariai mano, kad tai yra draudžiamasis įvykis (t. 3, b. l. 27–32).

Ieškovas K. U. ir atsakovė VšĮ Regioninė Telšių ligoninė sumokėjo po 1 103,50 Lt užstatą ekspertizei atlikti, 2014-04-10 mokėjimo nurodymu Nr. F3-11 2 207 Lt (639,19 Eur) pervesta Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos už ekspertizę (t. 3, b. l. 34–36). Ieškovė J. U. sumokėjo 400 Lt užstatą ekspertų kelionės išlaidoms užtikrinti (t. 3, b. l. 80).

Nustatyta, kad teismo posėdyje dalyvavusio eksperto T. B. kelionės į teismo posėdį ir atgal (Kaunas–Klaipėda–Kaunas) išlaidos (pirktam kurui), jas apskaičiavus pagal 1995-10-12 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 405 patvirtintą Automobilių kuro normų nustatymo metodiką, yra 170,91 Lt, kitų bylinėjimosi išlaidų nenurodo (t. 3, b. l. 112–113).

Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (šioje byloje taikytina įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2010-03-01 iki 2013-10-19) ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 1 d.). Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2011-04-21 sprendimu ieškovų reikalavimų netenkino, ieškovai pateikė ieškinį, vadovaudamiesi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d. Teismų praktikoje nustatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str. 1 d.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Sveikatos priežiūros įstaiga privalo atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl jos darbuotojų, einančių savo darbo (tarnybines) pareigas, kaltės. Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą (CPK 6.263 str. 1 d., 6.264 str. 1 d., 6.283 str. 1 d.). Gydytojų veiklai yra taikomi didesni, reiklesni elgesio standartai. Gydytojo profesinę atsakomybę gali lemti bet kuri, net ir pati lengviausia kaltės forma, t. y. bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos pažeidimas, tačiau iš gydytojo negalima reikalauti padaryti daugiau, nei leidžia medicinos galimybės ir paciento būklė. Taigi tretieji asmenys byloje privalėjo veikti, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, juos lydinčiais teisės aktais, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, sveikatos priežiūros įstaigų vidaus (lokalių) tvarkomaisiais dokumentais, Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) patvirtintais profesiniais standartais (medicinos normomis), SAM nustatyta tvarka pripažintomis diagnostikos, gydymo metodikomis bei technologijomis. Gydytojas vadovaujasi įrodymais pagrįsta gera medicinos praktika, sąžiningai ir atidžiai tvarko medicininę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka, pripažįsta ir laikosi savo kompetencijos ribų, taiko diagnostikos ir gydymo metodus pagal savo kompetenciją. Ši nuostata netaikoma esant skubioms aplinkybėms, kada negalima delsti gelbstint paciento sveikatą ir gyvybę. Informuoja pacientą apie jo sveikatą, diagnostikos ir gydymo procedūras, alternatyvių procedūrų panaudojimo galimybes, riziką, tikėtinus rezultatus, jei pacientas nori tai žinoti. Neteikia pacientui informacijos prieš jo valią (Lietuvos gydytojų sąjungos profesinės etikos kodekso 1–6 p.).

2008-03-04 SAM įsakymu Nr. V-170 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 64:2008 „Gydytojas akušeris ginekologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 12 ir 20 p. nustatyta, kad gydytojo akušerio ginekologo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja, baigęs akušerio-ginekologo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas ir nuolat tobulindamas profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę mokslo ir praktikos pažangą, kad gydytojas akušeris-ginekologas už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą jam priskirtų funkcijų atlikimą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą, taip pat už pareigų viršijimą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Ieškovų teigimu, atsakovės gydytojai netinkamai diagnozavo ir netinkamai pritaikė gydymo taktiką ir metodus, naudojo netinkamus vaistus gimdos kakleliui paruošti gimdymui ir netinkamu būdu, todėl įvyko placentos atšoka ir vaisiaus hipoksija. Teismo vertinimu, byloje neįrodyta, kad gydytojai suklydo diagnozuodami, savo funkcijas vykdė aplaidžiai ar netinkamai. Nėštumas – laikotarpis, kai motinos organizme išnešiojamas vaisius, paprastai nuo pastojimo iki gimdymo. Žmonių nėštumas vidutiniškai trunka 9 mėnesius (40 savaičių arba 280 dienų, skaičiuojant nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos). Gimdymas yra fiziologinis procesas, kurio metu vaisius iš gimdos yra išstumiamas į išorę. Tam, kad gimdymas prasidėtų, gimdos kaklelis turi suminkštėti, sutrumpėti ir truputį prasiverti. Taip pat išstumiami vaisiaus dangalai ir placenta. Liga – sveikatos pairimas, organo ar organizmo veikimo sutrikimas, nesveikata (CPK 182 str. 1 p.). Taigi nėštumas ir gimdymas nėra liga, jo diagnostika, požymiai, gimdymo pradžia, laikotarpiai yra dinamiški ir individualūs kiekvienai moteriai, todėl konkretus nėštumo priežiūros metodas, akušerinė taktika turi būti taikomi kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, įvertinus daugybę besikeičiančių nėščiosios ir vaisiaus sveikatos rodiklių ir kitų aplinkybių.

Atsakovė byloje yra sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje teikiama antrinio A lygio pagalba, – tai stacionarinė pagalba gimdyvėms, esant mažai perinatalinei rizikai, bei naujagimių be žymesnės patologijos priežiūra (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-03-15 įsakymu Nr. 117 (redakcija, galiojusi nuo 2007-01-07 iki 2011-02-18) patvirtintos Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos 1, 3 priedas). Byloje įrodyta, kad nėštumo priežiūros metu nebuvo nustatyta gimdyvės ir vaisiaus patologijų. Byloje įrodyta, kad ieškovės nėštumas nebuvo didelės rizikos, nes ieškovės ambulatorinę priežiūrą teikusi gydytoja R. S., įvertinusi nėščiosios ir vaisiaus būklę, rizikos faktorius, nustačiusi diagnozę, 2010-04-12 nusiuntė ieškovę į sveikatos priežiūros įstaigą vaisiaus širdies ritmo ir gimdos aktyvumo grafiniam užrašymui elektroniniais prietaisais (KTG), kad būtų įvertinta vaisiaus būklė. Teismo vertinimu, jeigu perinatalinė rizika būtų didelė, nėščioji būtų siunčiama stacionarinei pagalbai į antrinio B lygio įstaigą, kur teikiama pagalba nėščiosioms ir gimdyvėms, esant didelei perinatalinei rizikai. Ieškovei ir jos vaisiui nebuvo nustatyta patologijų, dėl kurių turėjo būti parinktas kitas gydymo metodas, nes nėštumas buvo normalios trukmės, gimdymo takai nepasiruošę, šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai – SAM komisijos specialistų išvados, SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas, padaryti vadovaujantis įrašais medicininiuose dokumentuose, kompleksinės deontologinės teismo medicininės ekspertizės išvados ir ekspertų T. B. ir Ą. S. paaiškinimai žodžiu teismo posėdyje. Teismas nesivadovauja specialistės liudytojos R. B. nuomone dėl netinkamų gydymo metodų, nes tai yra liudytojos nuomonė, pagrįsta ieškovės pateikta informacija, todėl jos parodymai nėra tinkami įrodymai šioje byloje (CPK 176 str., 177 str. 1–2 d., 189 str. 1 d.).

Sveikatos priežiūros įstaigoje 2010-04-15 ieškovei buvo atlikti visi reikalingi tyrimai, įvertinta pacientės ir vaisiaus būklė, nustatyta diagnozė – nėštumas I, 41 savaitė, priešgimdyminiai skausmai, ir pacientė išleista namo. Ieškovai teigia, kad toks elgesys šiuo atveju netinkamas, su ja ieškove nebuvo suderintas, nesuteikta informacija. Tačiau ieškinyje teigiama, kad buvo suteikta informacija apie tai, kad jos atveju reikia atvykti į stacionarą prasidėjus nereguliariai gimdymo veiklai. Medicininiuose dokumentuose įrašyta, kad pacientė stacionarinio ištyrimo Nėštumo patologijos skyriuje atsisakė, su galimomis pasekmėmis ir rekomendacijomis supažindinta, jai rekomenduota atvykti į Nėštumo patologijos skyrių 2010-04-16, stebėti vaisiaus judesius, esant nepakankamam jų skaičiui, prasidėjus reguliariai gimdos veiklai ar nutekėjus vaisiaus vandenims, nedelsiant atvykti į stacionarą. Faktas, kad medicininiuose dokumentuose nėra ieškovės parašo ir kad ji buvo išleista namo esant priešgimdyminiams skausmams, pats savaime neįrodo, kad pasirinkta taktika buvo neteisinga ir (arba) su ieškove nesuderinta. Vien ta aplinkybė, jog ieškovė kitą dieną kreipėsi į tą pačią sveikatos priežiūros įstaigą, teismo vertinimu, patvirtina, jog tuo metu tiek sveikatos priežiūros įstaigoje suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, tiek gydytojo A. L. parinkta laukimo taktika ieškovę tenkino (CK 1.5 str.).

Byloje įrodyta, kad atsakovės įstaigoje taikytas metodas gimdos kaklelio brandinimui – oksitocino injekcijos į raumenį – yra senesnis metodas, kad šių laikų praktikoje gimdos kaklelio brandinimui vietoj oksitocino į raumenis naudotini naujesni vaistai – prostaglandinai (misoprostolis ar dinoprostonas). Tačiau byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovei paskirtas vaistas ir panaudotas būdas turint tikslą paruošti gimdymo kaklelį gimdymui yra uždraustas arba (ir) pavojingesnis, galintis sukelti daugiu komplikacijų, kad šioje įstaigoje kitoms nėščiosioms tuo pačiu metu buvo naudojami kiti medikamentai. Be to, iš ieškovės nurodytų preparatų Lietuvos rinkai buvo tiekiamas kaip vardinis vaistinis preparatas prostaglandinas El (misoprostolis) – pavieniam pacientui būtinas neregistruotas vaistinis preparatas, tiekiamas į Lietuvos Respubliką remiantis to paciento gydytojo paskyrimu, jam nesuteikta rinkodaros teisė Lietuvos Respublikoje, todėl visi su preparatu susiję sprendimai turėjo būti itin atsakingai priimami ir įgyvendinami. Byloje neįrodyta, kad šis vardinis preparatas galėjo būti paskirtas ieškovei, kad atsakovė buvo įsigijusi šį vardinį vaistinį preparatą ir (arba) buvo galimybė jį paskirti, nedelsiant užsakyti ir gauti Taisyklių 15–21¹, 22 p. nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad misoprostolio pagrindinės indikacijos yra skrandžio opos gydymas ir medikamentinis nėštumo nutraukimas pirmame nėštumo trimestre. Be to, prostaglandinų vartojimas gimdymo metu gali turėti tokias pat komplikacijas (pavojus) kaip ir oksitocino vartojimas, 2014-11-11 teismo posėdžio metu teismo ekspertas T. B. patvirtino, kad prostoglandinai nėra saugesni, tiesiog naujesni preparatai. Taigi tiek paskirtas preparatas, tiek jo paskirtis ir vartojimo būdas šiuo atveju pagrįsti, nes byloje įrodyta, kad ieškovei gimdymo žadinti ir skirti oksitociną lašinti į veną nereikėjo, tikslas buvo – gimdos kaklelio brandinimas. Šiuo atveju įrodyta, kad ieškovės nėštumas buvo tarp 41 ir 42 savaitės, vaisiaus būklė buvo gera, visos KTG – reaktyvios ir normalios, nerodė pavojaus ir (arba) kad reikia imtis kokių nors neatidėliotinų veiksmų (priemonių). KTG rašymo laikas (trukmė) – pakankama, taip pat buvo registruoti vaisiaus judesiai. Vaisiaus judesiai buvo registruojami ir yra pažymėti kardiotokogramose, kurios yra sudėtinė medicinos dokumentų dalis.

Todėl nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog 2010-04-16 gydytojo A. L. pritaikyta konservatyvi (laukimo) taktika buvo netinkama, kad turėjo būti paskirta gimdymo sužadinimo taktika ir (arba) nėštumas užbaigtas cezario pjūvio operacija. Taip pat byloje įrodyta, kad oksitocino poveikis placentos atšokai nėra tikėtinas ir priežastinio ryšio tarp oksitocino leidimo į raumenis ir placentos atšokos, dėl kurios įvyko hipoksija, – nėra, preparatas nesukėlė gimdos hiperstimuliacijos, kuri gali būti žalinga vaisiui ir gali kilti gimdos plyšimo rizika.

Teismo vertinimu, medicinos specialistės dr. D. R. nustatyti pažeidimai teikiant ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas susiję su formalių reikalavimų nustatyta tvarka pildyti gimdymo istoriją nesilaikymu, byloje neįrodyta, kad šie pažeidimai ir faktas, kad 2010-04-19 6.55 val. kardiotokogramoje ranka ištaisytas laikas iš 5.55 val. į 6.55 val., turi priežastinį ryšį su atsiradusiomis pasekmėmis, kiti išvadoje nustatyti pažeidimai paneigti teismo ekspertizės išvadomis ir ekspertų paaiškinimais.

Kaip buvo nurodyta, nėštumas ir gimdymas yra fiziologinis procesas, teismo vertinimu, priežiūros taktikos taikymas, jeigu nėščioji kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą, nepriklauso nuo jos pasirinkimo, nes tam reikalingos specialiosios žinios, indikacijos, besikeičiančios nėštumo dinamikos vertinimas ir t. t. Pažymėtina, kad gimdymo sužadinimas – tai dirbtinai sukelti gimdos susitraukimai siekiant užbaigti nėštumą tiek nutekėjus vaisiaus vandenims, tiek esant sveikai vaisiaus vandenų pūslei. Gimdymas sužadinamas tais atvejais, kai rizika tęsti nėštumą didesnė nei galimos jo užbaigimo komplikacijos. Prieš sužadinant gimdymą, būtina įvertinti procedūros riziką motinai ir vaisiui. Cezario pjūvis – tai operacija, per kurią pro pilvo ir gimdos sienelės pjūvį ištraukiamas vaisius ir placenta. Gimdymas cezario pjūvio būdu gali būti planuojamas iš anksto arba gali būti netikėtai pasirinktas prasidėjus natūralaus gimdymo komplikacijoms. Šis gimdymo būdas pasirenkamas tuomet, kai norima išvengti natūralaus gimdymo komplikacijų, kurios gali sukelti pavojų gimdyvės ar vaisiaus gyvybei. Taip pat gydytojo sprendimą užbaigti gimdymą operaciniu būdu gali nulemti tai, kai užsitęsia natūralus gimdymas, skubiai reikia atlikti Cezario pjūvį, jei plyšusi vaisiaus vandenų pūslė, kai anksčiau laiko atsidalija placenta ar kai ji yra tokioje gimdos vietoje, kur jos neturėtų būti (CPK 179 str. 3 d. 181 str. 1 p.). Ieškovė neįrodė, kad jos atveju gydytojai vietoje konservatyvios taktikos turėjo priimti sprendimą sužadinti gimdymą arba užbaigti nėštumą cezario pjūvio operacija. Teismo supratimu, taip pasielgtų kiekvienas gydytojas, nes nesant tam tikrų medicininių indikacijų normalus fiziologinis procesas medicinos personalui prižiūrint, stebint, visada turi pirmenybę ir yra mažiau traumuojantis tiek gimdyvę, tiek vaisių nei priverstinis, dirbtinis, nenatūralus (CK 1.5 str., CPK 185 str.). Pažymėtina, kad cezario pjūvio operacija buvo atlikta nedelsiant, kai ieškovei buvo nuleisti vaisiaus vandenys ir įtarta placentos atšoka. Placentos atšokos priežastis nėra aiški, tai nenumatomas procesas, be to, placenta gali atšokti ir be jokios priežasties. Sutiktina su ieškovų argumentais, kad šiuo atveju nedarytas placentos pathistologinis tyrimas, tačiau įrodyta, kad cezario pjūvio operacijos metu rastas didžiąją placentos dalį dengiantis šviežias kraujo krešulys, ekspertai nustatė, jog tai reiškia, kad placentos atšoka įvyko prieš pat nuleidžiant vandenis ir negalėjo būti nustatyta anksčiau, įvertinus vaisiaus būklę ir gimdyvės kraujo tyrimus. Įrodymų, paneigiančių šias išvadas, byloje nėra.

Taigi šiuo atveju įvyko nelaimingas atsitikimas – naujagimio hipoksija įvyko dėl placentos atšokos, tačiau atsakovės medicinos personalas placentos atšokos negalėjo numatyti. Darytina išvada, kad naujagimio hipoksija ir jo liga neatsirado dėl neteisėtų atsakovės ir jos darbuotojų kaltų veiksmų, todėl tenkinti ieškinį nėra pagrindo.

Iš ieškovės sumokėto užstato išmokėtinos teismo posėdyje dalyvavusio T. B. turėtos 49,50 euro (170,91 Lt) kelionės išlaidos, likusi užstato dalis grąžintina (CPK 90 str. 1 d., 91 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 263–270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Iš Klaipėdos apygardos teismo sąskaitoje esančio 400 Lt užstato sumokėti 49,50 euro (170,91 Lt) kelionės išlaidoms atlyginti teismo ekspertui T. B. į jo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą, likusią užstato dalį grąžinti ieškovei J. U..

Sprendimą per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Irma Čuchraj