Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarimo, kuriuo R. J., pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam skirta administracinė nuobauda – 15 (penkiolikos) parų administracinis areštas. Nutarta administracinį areštą pradėti vykdyti po nutarimo priėmimo, R. J. sulaikius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. nubaustas už tai, kad 2015 m. balandžio 16 d. 12.15 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai tokia teisė jam atimta, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 2 dalyje.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama pagal norminį aktą, numatantį atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas parinkdamas jam nuobaudą, tinkamai neįvertino aplinkybių, jog nuo pažeidimo padarymo momento prisipažino padaręs pažeidimą, padėjo jį išaiškinti, dirba IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, 2015 m. balandžio 16 d. automobilį vairavo, nes reikėjo skubiai vykti darbo reikalais dėl susidariusios konfliktinės situacijos, vairuodamas kitų Kelių eismo taisyklių nepažeidė, jo padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus, jokių pasekmių nesukėlė, žala niekam nebuvo padaryta, nors anksčiau buvo baustas administracine tvarka, tačiau visada sumoka jam paskirtas baudas, todėl mano, jog minėtos aplinkybės mažina jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą, ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų, jam gali būti paskirta švelnesnė straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – bauda. Teismas nutarime nurodė, jog jis yra teistas, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes jokio įsiteisėjusio ir vykdomo apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu nėra priimto ir tokio nurodyti savo nutarime teismas negalėjo. Todėl mano, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir neobjektyvus jo atžvilgiu.

Be to, Akmenės rajono apylinkės teismas rezoliucinėje nutarimo dalyje nurodė, kad administracinį areštą pradėti vykdyti po nutarimo priėmimo, R. J. sulaikius, tačiau tokio skubaus nutarimo vykdymo niekaip nemotyvavo. Atkreipia dėmesį į tai, jog jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra pakankamai didelės įmonės vadovas, realus ir skubus nutarimo vykdymas neigiamai atsilieps ne tik jo poreikių tenkinimui, tačiau ir įmonės darbui, taip pat nurodo, kad nėra jokių konkrečių priežasčių (ir pirmosios instancijos teismas nutarime jų nenurodė), kodėl nuobauda turi būti vykdoma tuoj pat. Atvirkščiai, atsižvelgiant į teismų praktiką, asmenims, kurie dirba, nuobauda – administracinis areštas – paprastai skiriama atlikti poilsio ir švenčių dienomis, kad asmuo neprarastų darbo, legalaus pragyvenimo šaltinio.

Atkreipia dėmesį į tai, kad jis turi išlaikyti ne tik save, bet ir du nepilnamečius vaikus, jo motina yra neįgali, be jo nėra kam ja pasirūpinti, pats taip pat turi sveikatos problemų dėl aukšto kraujospūdžio, širdies veiklos sutrikimų, nuolat vartoja vaistus, todėl skubus ir realus arešto vykdymas neigiamai atsilieps ne tik jo sveikatai, vaikų interesams, kreditiniams įsipareigojimams, bet ir turės neigiamą įtaką įmonės darbui, kurioje dirba 101 samdomų ir jam pavaldžių darbuotojų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi administracinio teisės pažeidimo bylą patikrina tiek kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų.

ATPK 128 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo keturių šimtų trisdešimt keturių iki septynių šimtų dvidešimt keturių eurų arba administracinį areštą.

Apeliantas apeliaciniame skunde neginčija pažeidimo padarymo fakto, kelia tik nuobaudos individualizavimo klausimą.

Iš skundžiamo teismo nutarimo matyti, kad R. J. skirta 15 parų administracinio arešto, t. y. nuobauda šiek tiek mažesnė, nei ATPK 128 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytos administracinio arešto nuobaudos vidurkis – 15,5 paros. Apylinkės teismas priimtą nutarimą motyvavo tuo, kad R. J. kartą baustas administracine tvarka už vienarūšius pažeidimus, taip pat ne kartą – ir pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį, tačiau savo elgesio kritiškai nevertina, išvadų dėl jo nedaro, toliau daro vienarūšius pažeidimus, atsižvelgė į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinta, kokia iš jų būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje. Įstatymas taip pat nenumato galimybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasirinkti administracinės nuobaudos rūšies ar jos dydžio, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens norus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai nepasiektų administracinėms nuobaudos keliamų tikslų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ATPK 29 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima R. J. skirti administracinės nuobaudos – administracinio arešto. Byloje nėra jokių aplinkybių, rodančių, kad R. J. skyrus administracinė nuobaudą – administracinį areštą nebus kitų fizinių ar juridinių asmenų, galinčių pasirūpinti nepilnamečiais R. J. vaikais, neįgalia R. J. motina, taip pat ir R. J. vadovaujamos įmonės veikla.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas skirdamas nuobaudą R. J. atsižvelgė į jo padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, ir konstatuoja, kad skirta nuobauda už ATPK 128 straipsnio 2 dalies pažeidimą nėra per griežta, ji paskirta teisėtai ir pagrįstai.

Nors apeliantas nurodo, kad jis sumoka jam skirtas administracines nuobaudas – baudas, tačiau iš Administracinių teisės pažeidimų ir įvykių registro Išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. J. nuolat daro administracinius teisės pažeidimus, iš jam skirtų administracinių nuobaudų išvadų nedaro, ir tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad administracinė nuobauda – bauda, skiriama R. J., iš esmės nepasiekia jai keliamų tikslų. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai R. J. skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – administracinį areštą, nes tik tokiu būdu bus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Iš skundžiamo teismo nutarimo matyti, kad teismas aprašomojoje nutarimo dalyje nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. J. yra teistas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad R. J. praeityje buvo teistas, taip pat yra nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu (nuosprendis neįsiteisėjęs). Dėl šių priežasčių nėra pagrindo teigti, kad teismas nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes ar buvo šališkas jo atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir skundžiamą nutarimą, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutarimą būtų objektyviai ar subjektyviai šališkas administracinėn atsakomybėn traukiamo R. J. atžvilgiu.

Teismas pažymi, kad administracinės nuobaudos – administracinio arešto atlikimas poilsio dienomis gali būti skiriamas tik esant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymui ir nustačius, kad tokiu būdu bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad nebuvo gautas R. J. prašymas skirti administracinį areštą atlikti poilsio dienomis. Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skyrė administracinį areštą R. J. atlikti nuo nutarimo priėmimo dienos, nes taip bus greičiau pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Akmenės rajono apylinkės teismas priimdamas 2015 m. balandžio 28 d. nutarimą R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai R. J. už ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą skyrė administracinę nuobaudą, kuri atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir todėl keisti šį teismo priimtą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti R. J. apeliacinio skundo ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.