Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-442-269-11

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-02-24
Bylos Nr.: A-442-269-11
Teisminio proceso Nr.: 06-1-01028-05
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Stasys Gagys (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Skirgailė Žalimienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Asteristus“
Atsakovas: Valstybinei
Trečiasis asmuo: Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai

Kategorijos

9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
9.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A442 – 269/2011Procesinio sprendimo kategorija 9.2; 9.3.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant atsakovo atstovei Jurgitai Narkevičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Asteristus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Asteristus“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Asteristus“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Asteristus“, bendrovė) skundu (b. l. 3 – 17) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. S‑357(7‑317/2009); Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Valstybinė mokesčių inspekcija) 2009 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 69-226; Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. (04)-K3-142.

Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi patikrinimą, 2007 m. liepos 27 d. bendrovei surašė patikrinimo aktą Nr. 17-07-42-10, kuriuo papildomai priskaičiavo 9 772 Lt PVM, 3 354,77 Lt PVM delspinigių, 6 602 Lt pelno mokesčio už 2003, 2004 ir 2005 m., 1 675,90 Lt pelno mokesčio delspinigių. Toks sprendimas buvo priimtas padarius išvadą, kad UAB „Asteristus“ neįgijo prekių pagal A. T. įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės „Tedalis“ (toliau – ir UAB „Tedalis“) išrašytas PVM sąskaitas – faktūras ir savo buhalterinėje apskaitoje apskaitė realiai neįvykusias ūkines operacijas. Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 29 d. pateikė teritoriniam mokesčių administratoriui rašytines pastabas dėl patikrinimo akto, kuriose nurodė, kad visos ūkines operacijos, užfiksuotos tiek A. T. įmonės, tiek ir UAB „Tedalis“ išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose, įvyko PVM sąskaitose – faktūrose užfiksuotomis sąlygomis. Jis visas prekes pagal nurodytas PVM sąskaitas – faktūras ne tik gavo ir apskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, bet ir jas realizavo tretiesiems asmenims. Pareiškėjas nurodė, kad jis nėra atsakingas už A. T. įmonės ir UAB „Tedalis“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko šių asmenų padaryti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai negali būti pagrindas papildomų mokesčių jam apskaičiavimui. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. (04)-K3-312 nusprendė netvirtinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. liepos 27 d. patikrinimo akto ir pavedė pakartotinai patikrinti UAB „Asteristus“, nes buvo tęsiamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 06-1-01028-05 dėl neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo, sukčiavimo, taip pat tęsiamas ikiteisminis tyrimas ir byloje Nr. 06-1-01025-06 iš esmės dėl tų pačių ūkinių finansinių operacijų tarp UAB „Asteristus“, A. T. įmonės ir UAB „Tedalis“, dėl ko tikėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės bei surinkti papildomi įrodymai gali turėti įtakos minėtų prekių (paslaugų) realumo faktui įrodyti ir bendrovės apmokestinimui pagrįsti. Atlikus ikiteisminius tyrimus, baudžiamoji byla buvo perduota Kauno miesto apylinkės teismui, kuris išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-1196-651/2008, 2008 m. spalio 16 d. nuosprendžiu bendrovės prekybos vadovą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį jį išteisino. Nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka, o vėliau ir kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 20 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 27 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, todėl nėra įsiteisėjęs joks procesinis sprendimas, priimtas pabaigus minėtus ikiteisminius tyrimus, kuriuose buvo tiriamos tų pačių sandorių sudarymo aplinkybės ir jų tikrumas. Tuo tarpu tai neleidžia užbaigti nurodyto mokestinio patikrinimo. Tačiau 2009 m. kovo 24 d. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, ignoruodama 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (04)-K3-312, pakartotinai patikrino UAB „Asteristus“ ir surašė patikrinimo aktą Nr. AU16-17, kuriuo dar kartą papildomai priskaičiuota 9 772 Lt PVM, 5 668,96 Lt PVM delspinigių, 6 602 Lt pelno mokesčio už 2003, 2004 ir 2005 m. ir 3 276,22 Lt pelno mokesčio delspinigių. Sprendimas papildomai priskaičiuoti nurodytus mokesčius 2009 m. kovo 24 d. patikrinimo akte buvo priimtas vadovaujantis tomis pačiomis PVM sąskaitomis – faktūromis, išrašytomis UAB „Tedalis“ ir A. T. įmonės UAB „Asteristus“, padarius išvadą, jog UAB „Asteristus“ neįgijo prekių pagal A. T. įmonės ir UAB „Tedalis“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras ir savo buhalterinėje apskaitoje apskaitė realiai neįvykusias ūkines operacijas. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiami mokesčių administratorių ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimai priimti netinkamai aiškinant Mokesčių administravimo įstatymo, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ir Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, t. y. bandant jas pagrįsti ne mokestinio patikrinimo metu neginčijamai nustatytomis aplinkybėmis, bet tik prielaidomis ir spėjimais, kurių ne tik kad nepatvirtina mokestinio patikrinimo metu surinkti rašytiniai įrodymai, bet, priešingai, jas paneigia, dėl ko nurodyti sprendimai negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais, todėl naikintini. Pareiškėjas nurodė, kad teisinėje valstybėje negali susiklostyti tokia teisinė situacija, kuomet baudžiamąją bylą išnagrinėjęs bendros kompetencijos teismas galutiniu procesiniu sprendimu pripažįsta, kad visi sandoriai tarp UAB „Asteristus“ ir A. T. įmonės bei UAB „Tedalis“ pagal visas PVM sąskaitas – faktūras realiai įvyko jose nurodytomis sąlygomis, o mokesčių administratorius, vertindamas tuos pačius sandorius ir tas pačias faktines aplinkybes, priima visiškai priešingą sprendimą, kad nurodyti sandoriai neįvyko arba įvyko, bet ne tokiomis sąlygomis, kaip nurodyta PVM sąskaitose – faktūrose. Pareiškėjas nurodė, kad iš UAB „Tedalis“ ir A. T. įmonės įsigijo visas prekes, išvardintas skundžiamuose mokesčių administratoriaus sprendimuose nurodytose PVM sąskaitose – faktūrose, šias prekes pateikė nurodytų įmonių darbuotojai, bendrovė didesnę šių prekių įsigijimo kainos dalį sumokėjo UAB „Tedalis“ ir A. T. įmonei mokestiniais bankiniais pavedimais į nurodytų įmonių oficialias sąskaitas, gautas prekes apskaitė įmonėje, t. y. užpajamavo jas įmonės sandėlyje ir užvedė joms prekių judėjimo korteles, o vėliau pardavė jas tretiesiems asmenims. Nei Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, nei Pelno mokesčio įstatymas, nei Mokesčių administravimo įstatymas, nei jokios kitos teisės normos nenumato pareigos pirkėjui aiškintis, iš kur pardavėjai įsigijo parduodamas prekes, ar jie jas tinkamai apskaitė įmonės buhalterijoje, ar nesuklastojo kokių nors oficialių dokumentų ir ar nustatyta tvarka pateikė visas reikiamas deklaracijas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 70 – 74) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad patikrinimo akte nustatyta, jog pagal UAB „Tedalis“ ir A. T. įmonės vardu išrašytas PVM sąskaitas – faktūras nepripažinta 9 772 Lt pirkimo PVM, o taip pat pagal minėtų įmonių išrašytus apskaitos dokumentus nepripažinta 54 285 Lt bendrovės sąnaudų (dėl ko apskaičiuota 6 602 Lt pelno mokesčio), kadangi šių įmonių vardu išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytas prekių pirkimas – pardavimas realiai neįvyko tomis sąlygomis, kurios nurodytos apskaitos dokumentuose, t. y. sandoriai įforminti juridinės galios neturinčiais dokumentais. Patikrinimo metu įvertinta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus pateikta 2006 m. vasario 14 d. specialisto išvada Nr. 5-2/18, surašyta atlikus A. T. individualios įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą dėl ūkinių ryšių su UAB „Asteristus“ per laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. balandžio 26 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto UAB „Tedalis“ kompleksinio patikrinimo metu (2006 m. spalio 16 d. patikrinimo aktas Nr. 17‑05-10-115, patvirtintas 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (17)-K3-401) nustatyta, kad minėta bendrovė realiai PVM sąskaitose – faktūrose įformintų ūkinių operacijų atlikti negalėjo, nes tam neturėjo jokių resursų, prekių įsigijimo šaltiniai nenustatyti. PVM sąskaitose – faktūrose įformintas ūkines operacijas galėjo atlikti ne apskaitos dokumentuose nurodytas ūkio subjektas, t. y. ūkinės operacijos įvyko ne tomis sąlygomis, ne tarp dokumentuose nurodytų ūkio subjektų. Atsakovas nurodė, kad nesant jokių įrodymų, patvirtinančių dokumentuose nurodytų ūkinių operacijų realumą, nėra pagrindo teigti, kad atsiskaityta buvo būtent už UAB „Tedalis“ pateiktas prekes ar paslaugas. Aplinkybių visuma sudarė pagrindą pripažinti, kad UAB „Tedalis“ įformintose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytos ūkinės operacijos realiai neįvyko, t. y. išrašyti apskaitos dokumentai nepatvirtino tikrojo ūkinių operacijų turinio. Nors Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „Tedalis“ vardu pateiktose PVM deklaracijose už 2005 m. kovo ir balandžio mėn. deklaruotas pardavimo PVM, tačiau patikrinimo metu išnagrinėjus priešpriešinę informaciją nustatyta, kad mokėtojas prekių tiekimus PVM deklaracijose deklaravo tik trims įmonėms (UAB „Balastas“, A. Š. firmai ir UAB „Flingas“) ir tai su klaidomis, todėl, atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad UAB „Tedalis“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė sandorių su UAB „Asteristus“ ir Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose deklaracijose nedeklaravo atitinkamai 632 Lt ir 355,50 Lt pardavimo PVM, o tuo pačiu ir nesumokėjo į biudžetą šių sumų. Taip pat UAB „Tedalis“ 2006 m. spalio 16 d. patikrinimo akte nurodyta, kad visi sandoriai, kurie buvo įforminti ir apmokėti per bankus ir grynais pinigais, pateiktose PVM deklaracijose nedeklaruoti. Įvertinus surinktą informaciją, UAB „Tedalis“ patikrinimo akte nurodyta, kad mokėtojas nuo 2004 m. sausio 1 d. ekonominės veiklos negalėjo vykdyti, o deklaruotų sumų teisingumo dėl nepateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti, todėl tikrinamojo laikotarpio PVM deklaracijose atvaizduotos PVM apmokestinamosios vertės ir apskaičiuoti PVM dydžiai nevertinti. Atsakovas nurodė, kad UAB „Tedalis“ vardu apskaitos dokumentus išrašęs ir pasirašęs T. I., kuris direktoriaus pareigose buvo nuo 2006 m. sausio 16 d. (nuo 2002 m. balandžio 8 d. – vyr. finansininkas), kaltinant tuo, kad pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3186-70/2008 pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje. Atsakovas nurodė, kad iš patikrinimo medžiagos matyti, jog bendrovė laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 17 d. iki 2005 m. vasario 22 d. apskaitoje įformino įvairių metalo apdirbimo įrankių ir reklaminių skrajučių įsigijimą pagal 17 A. T. įmonės vardu išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų, kurias pasirašė A. T. įmonės savininkas A. T. ir UAB „Asteristus“ prekybos vadovas. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2006 m. vasario 14 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/18 nurodyta, jog A. T. įmonėje nėra įsigijimo dokumentų prekėms, kurios pagal įformintas PVM sąskaitas – faktūras buvo parduotos UAB „Asteristus“ už 28412,34 Lt, įskaitant 4 334,09 Lt PVM, o likusios parduotos UAB „Asteristus“ prekės buvo įsigytos neva iš šių įmonių: UAB „Utenos vežėjai“, UAB „Lamonigue Baltic“, UAB „Rajuda“, R. T. įmonė „Arunta“. Minėtoje specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad aukščiau nurodytos įmonės, kurių vardu PVM sąskaitose – faktūrose buvo įformintos prekių pardavimo A. T. įmonei operacijos, pardavimo PVM nedeklaravo ir jo į biudžetą nesumokėjo, o pagal dešimt UAB „Asteristus“ išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų įformintam prekių pardavimui įsigijimo dokumentų nėra. A. T. nėra pardavęs prekių UAB „Asteristus“ pagal visas patikrinimo medžiagoje nurodytas PVM sąskaitas – faktūras, bendrai 57 583,36 Lt sumai, įskaitant 8 783,91 Lt PVM. Taip pat A. T. paaiškino, kad ūkio subjektai pinigus už neva pirktas prekes pervesdavo į įmonės sąskaitą, o nuimtus pinigus jis grąžindavęs atgal, sau pasilikdamas 8 proc. nuo visos sumos. Atsakovas nurodė, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto A. T. įmonės kompleksinio patikrinimo metu nustatyta, jog minėta įmonė neturėjo resursų, reikalingų veiklai vykdyti, todėl ūkinės operacijos, kurios nurodytos A. T. įmonės vardu išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. balandžio 25 d. realiai neįvyko, jose įformintos prekės ir paslaugos nebuvo parduotos, o tik surašyti apskaitos dokumentai. Įmonė, nevykdydama ūkinių operacijų ir veikdama kaip tarpininkė, dalyvavo sandoriuose, kurie sudarė formalias sąlygas kitiems ūkio subjektams teisei į PVM atskaitą. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 16 d. nuosprendžiu A. T. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 203 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, o taip pat minėtu nuosprendžiu ir pareiškėjo prekybos vadovas pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį. Atsakovas nurodė, kad ūkinės operacijos, užfiksuotos UAB „Tedalis“ ir A. T. įmonės vardu išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose realiai neįvyko, t. y. minėtos įmonės netiekė prekių ir neteikė paslaugų bendrovei, o jų vardu tik buvo įformintos PVM sąskaitos – faktūros, kurios laikytinos neturinčiomis juridinės galios ir jų pagrindu PVM atskaita negalima. Atsakovas nurodė, kad baudžiamajame procese sprendžiamas galimai nusikalstamas veikas padariusių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas, o mokestiniame procese sprendžiamas mokesčio mokėtojo apmokestinimo klausimas. Abu šie procesai vykdomi pagal skirtingus teisės aktus, turi skirtingus tikslus, skirtingus subjektus, kas sąlygoja skirtingą šiuose procesuose turimų įrodymų bei nustatytų aplinkybių vertinimą, kas gali sąlygoti skirtingą ir šių procesų rezultatą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 76) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 19 d. sprendimu (b. l. 96 – 113) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, remdamasis pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, vykdydama 2007 m. lapkričio 5 d. pakartotinį pavedimą tikrinti Nr. AU2-39, patikrino pareiškėjo UAB „Asteristus“ PVM ir pelno mokesčio už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą ir 2009 m. kovo 24 d. surašė patikrinimo aktą Nr. AU16-17, kuriame nustatė, kad pareiškėjas pagal UAB „Tedalis“ ir A. T. įmonės vardu išrašytas PVM sąskaitas – faktūras neįgijo teisės į 9 772 Lt PVM atskaitą, nes ūkinės operacijos tarp šių subjektų neįvyko tomis sąlygomis, kurios nurodytos apskaitos dokumentuose, t. y. sandoriai įforminti juridinės galios neturinčiais dokumentais; pareiškėjas 2003 – 2005 metais buhalterinėje apskaitoje apskaitė neįvykusias operacijas pagal juridinės galios neturinčius dokumentus ir nepagrįstai įtraukė į sąnaudas 54 285 Lt. Atsižvelgiant į tai, jam papildomai priskaičiavo 9 772 Lt PVM ir 5 669 Lt PVM delspinigių bei 6 602 Lt pelno mokesčio ir 3 276 Lt pelno mokesčio delspinigių. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. (04)‑K3‑142 patvirtino 2009 m. kovo 24 d. patikrinimo aktą Nr. AU16-17 bei pareiškėjui papildomai apskaičiuotas sumas ir skyrė 2 932 Lt PVM bei 1 981 Lt pelno mokesčio baudas. Valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. 69-226 patvirtino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. (04)-K3-142, o Mokestinių ginčų komisija 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. S-357(7-317/2009) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 69-226. Teismas rėmėsi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2003 m. kovo 13 d. įstatymo Nr. IX-1364 redakcija ir 2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1960 redakcija) 58 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 64 straipsnio 1 dalimi, Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 13 straipsniu, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 patvirtintos Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo tvarkos 1 punktu, 3.1. ir 3.1.3. punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-355/2004 ir laikė, kad PVM sąskaitos – faktūros buvimas savaime dar nepatvirtina teisės į PVM atskaitą. Būtina, kad PVM mokėtojas prekę realiai įsigytų ir už ją sumokėtų pardavėjui atitinkamą PVM sumą, sukurtų su įsigyta preke pridėtinę vertę ir sukurtą prekę realiai realizuotų. Vienos iš šių sąlygų nebuvimas suponuoja išvadą, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks atvaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose bei paneigia teisę į PVM atskaitą. Teismo manymu, įvertinus byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad pareiškėjo UAB „Asteristus“ įvairių metalo apdirbimo įrankių ir reklaminių skrajučių pirkimas – pardavimas neįvyko tomis sąlygomis, kaip atvaizduota A. T. įmonės ir UAB „Tedalis“ vardu išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose, atitinkamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimai, kad minėtų ūkinių operacijų turinys yra ne toks, koks nurodytas minėtose PVM sąskaitose – faktūrose, yra pagrįsti. Teismas nurodė, kad iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2006 m. vasario 14 d. išvados Nr. 5-2/18 matyti, jog atlikus tyrimą dėl A. T. individualios įmonės ūkinių finansinių ryšių su UAB „Asteristus“ laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. balandžio 26 d., nustatyta, kad A. T. įmonėje nėra įsigijimo dokumentų prekėms, kurios buvo parduotos UAB „Asteristus“ pagal 10 išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų, o likusių prekių, kurios buvo parduotos UAB „Asteristus“ pagal 7 PVM sąskaitų – faktūras, įsigijimas įformintas iš UAB „Utenos vežėjai“, UAB „Lamonigue Baltic“, UAB „Rajuda“, R. T. įmonės „Arunta“. Išvadoje taip pat nurodyta, kad minėtos įmonės, kurių vardu PVM sąskaitose – faktūrose buvo įformintos prekių pardavimo A. T. įmonei operacijos, pardavimo PVM nedeklaravo, į biudžetą nesumokėjo. Tokiu būdu A. T. įmonė PVM sąskaitose – faktūrose laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio mėn. iki 2005 m. vasario mėn. įformino realiai neįvykusias įrankių ir kitų metalo gaminių, reklaminių skrajučių pagaminimo ir išplatinimo paslaugų pirkimo operacijas iš UAB „Utenos vežėjai“, UAB „Lamonigue Baltic“, UAB „Rajuda“, R. T. įmonės „Arunta“ , UAB „Seikonas“ ir realiai neįvykusias prekių ir paslaugų pardavimo operacijas UAB „Asteristus“. Teismo vertinimu, aplinkybes, kad ginčo ūkinės operacijos tarp pareiškėjo UAB „Asteristus“ ir A. T. įmonės realiai neįvyko arba neįvyko nurodytomis sąlygomis, patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga. A. T. įmonės patikrinimo metu nustatyta, kad įmonė neturėjo resursų reikalingai veiklai vykdyti: neturėjo ilgalaikio materialaus turto, atsargų ir darbuotojų; ūkinės operacijos, nurodytos A. T. įmonės vardu išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. balandžio 25 d. realiai neįvyko, jose įformintos prekės ir paslaugos nebuvo parduotos, tik surašyti apskaitos dokumentai; duomenys apie tai, kad UAB „Utenos vežėjai“ PVM sąskaitos – faktūros blanką ir kasos pajamų orderius, kuriais įformintas prekių perleidimas ir lėšų gavimas iš A. T. įmonės, įsigijo vėliau nei išrašyta minėta PVM sąskaita – faktūra; iš UAB „Rajuda“ įformintas įrankių pirkimas, sąskaita pasirašyta R. V., tačiau nuo 2002 m. gruodžio 11 d. pasikeitus įmonės savininkui, PVM deklaracijos neteikiamos; 2004 m. liepos 17 d. PVM sąskaitoje – faktūroje užfiksuota, kad UAB „Seikonas“ A. T. įmonei pagamino 23 000 vnt. reklaminių skrajučių, tačiau Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje nustatė, kad UAB „Seikonas“ laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. neturėjo jokių sandorių su A. T. įmone; 2004 m. liepos 26 d. bei 2004 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitose – faktūrose užfiksuotas įvairių metalo gaminių ir įrankių pirkimas iš R. T. firmos „Arunta“, tačiau Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2005 m. balandžio 29 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje nurodė, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. nėra atvaizduotas ir deklaruotas prekių pardavimas pagal nurodytas sąskaitas – faktūras. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1196-651/2008 A. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 203 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, o tuo pačiu nuosprendžiu L. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad būdamas UAB „Asteristus“ prekybos vadovu, laikotarpyje nuo 2003 m. balandžio 17 d. iki 2005 m. kovo 1 d., veikdamas kartu su A. T., siekdamas išvengti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89 ir 90 straipsniuose nustatytos turtinės prievolės – mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM, pasinaudodamas neteisėtai veiklai nuslėpti įkurtos individualios A. T. įmonės PVM sąskaitomis – faktūromis, iš anksto žinodamas, kad jokios prekės nebus parduotos, paslaugos nebus atliktos, fiktyviai įformino įvairių metalo gaminių ir įrankių pardavimą bei reklaminių skrajučių platinimą UAB „Asteristus“ pagal PVM sąskaitas – faktūras bendrai 57 583,36 Lt sumai, įskaitant 8 783,91 Lt PVM, po ko UAB „Asteristus“ pagal šias sąskaitas – faktūras pervedus pinigus į A. T. įmonės sąskaitą, o A. T. šiuos pinigus paėmus iš banko sąskaitos ir grąžinus atgal L. D., arba imituojant atsiskaitymą grynais pinigais – A. T. savo įmonės vardu išrašius kasos pajamų orderius PVM sąskaitose – faktūrose nurodytai sumai, L. D. už šią paslaugą sumokėdavo A. T. 8 proc. nuo PVM sąskaitose – faktūrose išrašytos bendros sumos. Tokiu būdu L. D. iš A. T. įmonės susigrąžinęs visus pinigus, įskaitant ir prekės kainos PVM, arba kasos pajamų orderiais fiktyviai įforminęs pinigų išmokėjimą, apgaulės būdu UAB „Asteristus“ naudai išvengė turtinės prievolės – 8 783,91 Lt PVM ir jam už šią veiką paskirta bausmė. Teismas nurodė, kad A. T. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė, o L. D. nuosprendį apskundė apeliacine tvarka ir Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A‑607-348/2009 (Proceso Nr. 06-1-01028-05), išnagrinėjęs apeliacinį skundą, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl L. D. kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos, susijusios su UAB „Orvina“) ir pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos, susijusios su UAB „Ginestra“) ir priėmė šioje dalyje išteisinamąjį nuosprendį, o kitoje dalyje nuosprendį paliko galioti. Teismas nurodė, jog pareiškėjas į PVM atskaitą įtraukė pirkimo PVM pagal 2 sąskaitas – faktūras, išrašytas UAB „Tedalis“ vardu, kurias pasirašė UAB „Tedalis“ vyr. finansininkas T. I., o dokumentuose pasirašė, kad sąskaitas priėmė ir pasirašė UAB „Asteristus“ prekybos vadovas L. D., tačiau UAB „Tedalis“ kompleksinio patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė realiai PVM sąskaitose – faktūrose įformintų ūkinių operacijų atlikti negalėjo, nes neturėjo jokių resursų ir prekių įsigijimo šaltiniai nenustatyti; UAB „Tedalis“ vardu įformintose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytas operacijas galėjo atlikti ne apskaitos dokumentuose nurodytas ūkio subjektas, t. y. ūkinės operacijos įvyko ne tomis sąlygomis ir ne tarp dokumentuose nurodytų ūkio subjektų; nors UAB „Tedalis“ vardu pateiktose PVM deklaracijose už 2005 m. kovo – balandžio mėn. deklaruotas pardavimo PVM, tačiau prekių tiekimas PVM deklaruotas tik 3 įmonėms, o sandoriai su UAB „Asteristus“ nebuvo apskaityti. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad UAB „Tedalis“ realiai nepardavė prekių ir neatliko paslaugų, nurodomas būtinų apskaitos dokumentų turinys neatitinka tikrovės. Kauno miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2008 m. spalio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3186-70/2008 UAB „Tedalis“ direktorius T. I. (direktorius nuo 2006 m. sausio 16 d., nuo 2002 m. balandžio 8 d. buvo vyr. finansininkas) pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje. Teismas pareiškėjo teiginį, kad nėra priimtas joks procesinis sprendimas L. D. atžvilgiu dėl sandorių su A. T. įmone, laikė nepagrįstu, nes Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-607-348/2009 (Proceso Nr. 06-1-01028-05), išnagrinėjęs L. D. apeliacinį skundą, Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl sandorių su A. T. įmone paliko galioti. Teismas rėmėsi Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-355/2004. Teismo vertinimu, kadangi nustatyta, jog 2003 – 2005 m. A. T. įmonės ir UAB „Tedalis“ vardu pareiškėjui UAB „Asteristus“ išrašytos minėtos PVM sąskaitos – faktūros nepatvirtina atitinkamo turinio ūkinių operacijų buvimo, todėl laikytinos neturinčiomis juridinės galios, atitinkamai ginčijami sprendimai, kad pareiškėjas šių PVM sąskaitų – faktūrų pagrindu į 2003 – 2005 m. sąnaudas nepagrįstai įtraukė 54 285 Lt ir šia suma sumažino apmokestinamąsias pajamas, yra pagrįsti.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 117 – 123) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde iš dalies pakartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, taip pat apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. UAB „Asteristus“ ūkinių operacijų pagrindu išrašė PVM sąskaitas – faktūras, kuriomis įformino įgytų iš A. T. įmonės ir UAB „Tedalis“ prekių pardavimą tretiesiems asmenims, o dalis įgytų prekių iki šiol yra bendrovės sandėlyje. Tai reiškia, kad mokesčių administratorius pripažįsta, jog gautos prekės teisėtai buvo parduotos tretiesiems asmenims. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad pajamos pardavus prekes, gautas iš A. T. įmonės ir UAB „Tedalis“, laikomos bendrovės apmokestinamomis pajamomis. Teismas, pripažindamas, kad pareiškėjas prekių neįgijo, tačiau tos prekės buvo parduotos tretiesiems asmenims ir tai nesukelia jokių pasekmių tretiesiems asmenims, pažeidė mokesčių mokėtojų lygybės principą, įtvirtintą Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje.

2. Teismo sprendimas naikintinas, kadangi jis priimtas pažeidžiant Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas nevertino svarbių aplinkybių, kad pagal PVM sąskaitas – faktūras visos prekės pareiškėjui buvo perduotos, o vėliau didžioji dalis prekių parduota kitoms Lietuvos įmonėms, tokiu būdų buvo skurta pridėtinė vertė, nuo jos sumokėtas PVM, todėl šios aplinkybės liudija apie pirkimo – pardavimo, kaip ūkinės operacijos, įvykimo realumą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 128 – 132) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime iš esmės pakartoja atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 134) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Aplinkybė, kad mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą – faktūrą, dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, jog ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A(1)-355/2004; Administracinių teismų praktika Nr.6, p.128-142).

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nurodė, kad UAB „Tedalis“ ir A. T. įmonės išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytos ūkinės operacijos tarp pareiškėjo ir minėtų įmonių neįvyko. Nors šios PVM sąskaitos – faktūros, kuriomis pareiškėjas grindžia savo teisę į PVM atskaitą, turi teisės aktuose nustatytus formaliuosius rekvizitus, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, jog ūkinės operacijos turinys yra ne toks, koks nurodytas minėtose PVM sąskaitose – faktūrose. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių dėl minėtų ūkinių operacijų realumo nustatymo. Todėl teisėjų kolegija išsamiai nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju teisiškai nėra reikšminga aplinkybė, ar pareiškėjas realiai įgijo prekes, nurodytas minėtose UAB „Tedalis“ ir A. T. įmonės išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose. Nustačius, kad ūkinės operacijos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose, yra galimas teisės į PVM atskaitą kvestionavimas. Ūkinių operacijų tarp pareiškėjo ir trečiųjų asmenų turinys nėra šio mokestinio ginčo nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl mokesčių mokėtojų lygybės principo, įtvirtinto Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje.

Nustačius kitų asmenų neteisėtus veiksmus, pareiškėjo teisė į PVM atskaitą gali būti paneigta, jeigu būtų pripažinta, kad pareiškėjas, atlikdamas atitinkamas ūkines operacijas su neteisėtai veikusiais asmenimis, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo galimybę žinoti apie šių asmenų veiklos neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A1 - 355/2004, biuletenis „Administracinių teismų praktika Nr.6“, psl. 128-142). Nors mokesčių administratoriai, Mokestinių ginčų komisija ir pirmosios instancijos teismas nepateikė savo argumentų dėl pareiškėjo sąžiningumo ar nesąžiningumo nagrinėjamu atveju, tačiau tyrė ir vertino aplinkybes apie tai, ar pareiškėjas žinojo ar turėjo galimybę žinoti apie UAB „Tedalis“ ir A. T. įmonės veiklos teisėtumą.

Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu yra nustatyta, kad UAB „Asteristus“ prekybos vadovas L. D. žinojo, jog pagal A. T. įmonės išrašytas PVM sąskaitas – faktūras UAB „Asteristus“ realiai prekių ir paslaugų negavo. L. D. paaiškinime, kurį pateikė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, nurodė, jog UAB „Tedalis“ firmos nežinojo. UAB „Tedalis“ komercinius pasiūlymus atsiuntė faksu. Prekes atvežė savo transportu, o kontaktų nepaliko (MGK bylos t. 1, b.l. 126-127). Taigi pareiškėjo atstovas nesiėmė priemonių nustatyti asmenų, veikusių UAB „Tedalis“ vardu, asmens tapatybę, jų įgalinimus ar kompetenciją atstovauti minėtai įmonei.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas, atlikdamas ginčo ūkines operacijas, elgėsi nesąžiningai (t. y. jis turėjo galimybę žinoti apie kitų asmenų (ūkinių operacijų partnerių) veiklos neteisėtumą).

Todėl pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neturi teisės į PVM atskaitą pagal ginčo PVM sąskaitas – faktūras.

Taip pat mokesčių administratoriai pareiškėjo veiklos sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąsias pajamas, nepripažino 54285 Lt sumos pagal UAB „Tedalis“ ir A. T.“ įmonės 2003 – 2003 metais išrašytas PVM sąskaitas – faktūras. Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų atimamos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai, atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai. Šio straipsnio 4 dalyje (2002 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. IX-1224 redakcija) nustatyta, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2004 m. spalio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A(1)-355/2004 pažymėjo, kad mokesčių mokėtojo patirtos išlaidos mažina mokesčių mokėtojo apmokestinamąjį pelną, nustačius, kad ūkinė operacija yra tikrai įvykusi, t. y. mokesčių mokėtojas patyrė išlaidas, o šios operacijos turinys yra patvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais. Ar sąnaudos yra patvirtintos juridinę galią turinčiais dokumentais, nustatoma įvertinus, ar apskaitos dokumentai patvirtina tikrąjį įvykusios ūkinės operacijos turinį. Minėtoje nutartyje taip pat konstatuota, kad nuostata „juridinę galią turinčiose PVM sąskaitose – faktūrose“ vertinama kaip nusakanti formaliųjų PVM sąskaitų – faktūrų rekvizitų buvimą ir šių rekvizitų atitikimą tikrosioms ūkinės operacijos vykdymo aplinkybėms. Nustačius, jog PVM sąskaita – faktūra negali būti laikoma patvirtinančia atitinkamo turinio ūkinės operacijos buvimą, ji laikytina neturinčia juridinės galios. Kadangi nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog UAB „Tedalis“ ir A. T. įmonės išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytos ūkinės operacijos jose nurodytomis sąlygomis neįvyko, t. y. šios PVM sąskaitos – faktūros neturi juridinės galios, todėl pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai šiose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytos sumos nepripažino išlaidomis, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, ir pagrįstai nurodė pareiškėjui sumokėti 6602 Lt pelno mokesčio, 3276 Lt šio mokesčio delspinigių bei pagrįstai paskyrė 1981 Lt baudą.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad mokesčių administratoriai teisėtai ir pagrįstai nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą papildomas mokesčių, baudų ir delspinigių sumas, o Mokestinių ginčų komisija bei pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundus. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė