- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- 2YT-2941-351/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01095-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- N. K.
- Kreditorius
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Kęstučiui Košiui, išieškotojams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas N. K. skundu dėl antstolio Kęstučio Košio veiksmų, prašo nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0118/09/00855; Nr. 0118/09/00867; Nr. 0118/05/02146, pasibaigus įstatymų nustatytam išieškojimo senaties terminui. Taip pat prašo panaikinti antstolio vykdymo išlaidų paskaičiavimą.
Nurodo, kad jo atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose yra suėjęs vykdymo (išieškojimo) terminai. Vykdomieji dokumentai galėjo būti įvykdyti prieš 12 metų, antstolis siekia ne įvykdyti vykdomuosius dokumentus, o išreikalauti vykdymo išlaidas.
Antstolis Kęstutis Košys 2021-07-23 Patvarkymu Nr. S21-1303 netenkino pareiškėjo skundo, nurodydamas, kad vykdomosiose bylose Nr. 0118/09/00855 ir 0118/09/00867 išieškojimo senaties terminas negali būti taikomas, kadangi išieškojimai vykdomi civilinėse bylose. Dėl vykdomosios bylos Nr. 0118/05/02146 išieškojimo senaties termino taikymo nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje yra suformuota, kad sprendžiant ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą - baudą - vykdymo senaties terminas turi būti nustatytos visos šios aplinkybės: 1) ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų (pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnį (toliau - ATPK)); 2) ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo; 3) ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą - sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Atsižvelgiant į šią kasacinio teismo formuojamą praktiką, akivaizdu, kad skolininkas skunde klaidingai aiškina nutarimų skirti baudą vykdymo senatį bei nėra susipažinęs su jo atžvilgiu vykdomomis vykdomosiomis bylomis.
Antstolis nurodo, kad trijų mėnesių terminas nutarimams pateikti vykdyti nebuvo praleistas, o ginčo vykdomosiose bylose pradėtas priverstinis skolos išieškojimas yra teisėtas ir pagrįstas. Sprendžiant ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo senaties terminas turi būti nustatyta, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Ginčo vykdomosiose bylose po vykdomųjų bylų užvedimo antstolis Kęstutis Košys reguliariai atliko šiuos vykdymo veiksmus: pateikė užklausas: bankams, kitoms kredito įstaigoms, Lietuvos Respublikos gyventojų registrui, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registrui, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrui, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo sutarčių registrui, Valstybinio ginklų registrui, Lietuvos Respublikos jūrų laivų registrui, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrui ir pan.; surašė: raštus dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo; raginimus, turto arešto aktą, antstolio reikalavimą, vykdymo išlaidų paskaičiavimus, siūlymus sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas; priėmė patvarkymus: vykdyti vykdomąjį dokumentą; patikrinti ir sustabdyti lėšų išmokėjimą; areštuoti lėšas; išieškotų piniginių lėšų paskirstymo; vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir kt
Vykdomosiose bylose visos pagal skolininko turtinę padėtį įmanomos priverstinio vykdymo priemonės yra pritaikytos ir iki šios dienos nėra panaikintos: areštuotos piniginių lėšų sąskaitos (vykdomosios bylos Nr. 0118/09/00867 lapai 50-51, vykdomosios bylos Nr. 0118/05/02146 lapai 27-28), 2008 m. areštuota transporto priemonė (vykdomosios bylos Nr. 0118/05/02146 lapai 39-42), areštuotos lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykdomosios bylos Nr. 0118/09/00867 lapas 90).
Antstolis atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis ekonomiškumo principu bei siekiant papildomų vykdymo veiksmų išlaidų optimizavimo, visi išvardinti vykdymo veiksmai atlikti ne kiekvienoje skolininko atžvilgiu vykdomoje vykdomojoje byloje, o vienoje iš bylų. Antstolis, vykdydamas skolų išieškojimą, veikė aktyviai, nuolat tikrino informaciją apie skolininko turtinės padėties pasikeitimą, informaciją apie socialinio draudimo išmokų gavėjo draudžiamąsias pajamas. Nustačius skolininko turtinės padėties pasikeitimą, antstolis nedelsiant imdavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 624 straipsnyje numatytų priverstinio vykdymo priemonių, tačiau dėl skolininko nebendradarbiavimo su antstoliu ir vengimo sumokėti paskirtas nuobaudas skolos iki šios dienos nėra išieškotos.
Taip pat antstolis nurodo, kad skolininkas nevykdydamas CPK 644 straipsnyje nustatytų skolininko pareigų (nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus; antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą; kviečiamam atvykti pas antstolį; aktyviai domėtis vykdymo eiga ir kt.), savo neveikimu trukdė išieškoti paskirtą baudą bei tokiu būdu vilkino skolų išieškojimą. Nebendradarbiavimą su antstoliu bei vengimą mokėti skolas įrodo tai, kad skolininkas per visą vykdomųjų bylų vykdymo laikotarpį, t. y. nuo 2005 m. nei karto nebuvo atvykęs pas antstolį, skolininkas siunčiamų procesinių dokumentų neatsiimdavo - dokumentai yra grįžę neįteikti su Lietuvos pašto darbuotojų žymomis: „gavėjo nerasta“, „gavėjas išvykęs“, „išvykęs į užsienį“, „netikslus adresas“, „persikraustė“, „neatsiėmė pašte“, nors procesiniai dokumentai buvo siunčiami adresu, nurodytu vykdomajame dokumente/deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Skolininkas su antstoliu nesusiekė net ir tada, kai iš jo sąskaitos į antstolio depozitinę sąskaitą nusirašė lėšos.
Akivaizdu, jog skolininkas stengėsi išvengti informacijos apie jam paskirtą baudą, įvairioms institucijoms nepranešdavo tikrojo gyvenamosios vietos adreso ir visais kitais būdais siekė išvengti baudos sumokėjimo. Tai lemia, kad baudos išieškojimo vykdymo senaties eiga buvo sustojusi ir iki šios dienos nėra suėjusi. Skolininko skundo argumentai dėl administracinių nuobaudų išieškojimo senaties termino pasibaigimo yra visiškai nepagrįsti, todėl skundžiamos vykdomosios bylos vykdymas turi būti tęsiamas, o skolininko skundas atmestas kaip nepagrįstas.
Suinteresuotas asmuo antstolis Kęstutis Košys teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į skundą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad antstolio veiksmai vykdomosiose bylose yra atlikti pagal antstoliui suteiktus įgalinimus, nepažeidžiant vykdymo proceso normų, paskirtų baudų išieškojimo senaties terminai nėra pasibaigę ir skundžiamų vykdomųjų bylų vykdymas turi būti tęsiamas.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į skundą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis Kęstutis Košys skolininko N. K. atžvilgiu vykdo vykdomąsias bylas Nr.: Nr. 0118/09/00855; Nr. 0118/09/00867; Nr. 0118/05/02146, kurias pareiškėjas prašo nutraukti suėjus nutarimų skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminui.
Vykdomoji byla Nr. 0118/09/00855 vykdoma pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-05-04 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-176-760/2009 dėl 5,69 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo, išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdomasis dokumentas antstolio kontoroje gautas vykdyti 2009-05-18.
Vykdomoji byla Nr. 0118/09/00867 vykdoma pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-03-10 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. N2-279-299 dėl 66,82 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo, išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdomasis dokumentas antstolio kontoroje gautas vykdyti 2009-05-18.
Vykdomoji byla Nr. 0118/05/02146 vykdoma pagal Pagėgių policijos komisariato 2005-11-08 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. E237743 dėl 506,84 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo, išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdomasis dokumentas antstolio kontoroje gautas vykdyti 2005-12-06.
Dėl vykdomųjų bylų Nr. 0118/09/00855 ir Nr. 0118/09/00867
Pareiškėjas vykdomosiose bylose Nr. 0118/09/00855 ir Nr. 0118/09/00867 prašo taikyti vykdymo senaties terminą, numatytą ATPK 308 straipsnyje, tačiau pareiškėjo nurodytas straipsnis vykdomosioms byloms Nr. 0118/09/00855 ir Nr. 0118/09/00867 netaikytinas, nes jis yra susijęs su administracinės nuobaudos – baudos – išieškojimu, tuo tarpu minėtose vykdomosiose bylose yra išieškoma iš pareiškėjo sumos ne kaip administracinės baudos, tačiau kaip priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei. Nei Civilinio proceso kodeksas, nei kiti įstatymai, ar teismų praktika nėra nustačiusi senaties termino priverstiniam vykdymui teismų sprendimams dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei civilinėse bylose išieškojimo, taigi, ir tokio priverstinio vykdymo priemonių taikymui, dėl kurių šiuo atveju skundą pateikė pareiškėjas, todėl jis nepagrįstai prašo taikyti senaties terminą (CPK 178, 185 straipsniai).
Išieškojimai vykdomi pagal teismo išduotus vykdomuosius dokumentus – Tauragės rajono apylinkės teismo ir Šilutės rajono apylinkės teismo vykdomuosius raštus. Civilinio proceso kodekse nėra nustatyta, per kiek laiko turi būti įvykdytas teismo išduotas vykdomasis raštas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei. Kodeksas nenumato, kad neįvykdžius išduoto vykdomojo rašto dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei per tam tikrą laiko tarpą, vykdomoji byla turi būti nutraukta. Taigi, nesant senaties termino dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, pareiškėjo prašymas dėl vykdomųjų bylų Nr. 0118/09/00855 ir Nr. 0118/09/00867 nutraukimo, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl vykdomosios bylos Nr. 0118/05/02146
Vienas iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Remdamasis šia teisės norma, pareiškėjas mano, jog antstolis privalėjo nutraukti vykdomąją bylą, kadangi senaties terminas jau suėjo, todėl antstolio vykdymo veiksmai neteisėti. Antstolis nurodo, kad nuobaudos vykdymo senaties terminas nėra suėjęs, taip pat mano, kad tiek vykdomojo dokumento padavimo vykdyti, tiek dviejų metų laikotarpis, kai antstolis nebūtų atlikęs vykdymo veiksmų, nebuvo pažeisti.
Kadangi Pagėgių policijos komisariato 2005-11-08 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. E237743, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla, priimtas vykdyti 2005 metais, t. y. iki įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodeksui, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena nagrinėjamu atveju vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Nuo 2015-07-01 galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 308 straipsnio 1 dalies (šiuo metu galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso 672 straipsnio 3 dalies) redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos.
Iki 2015-07-01 paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki nurodytos datos galiojusia tvarka (2013-11-19 Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatymo Nr. XII-601 18 straipsnio 1, 3 dalys). Išieškoma bauda skolininkui paskirta 2005-11-08, taigi skolininkui turi būti taikoma baudos išieškojimo tvarka, galiojusi iki 2015-07-01. Iki nurodytos datos formuotoje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad, vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo bauda nėra išieškoma ir jei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (2010-01-22 Lietuvis Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-182/2010).
Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Kadangi CPK nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų; tokių terminų nenustatyta ir ATPK, todėl reikia vadovautis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT), kuris formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, išaiškinimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-15 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009-12-22 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009).
Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Pagėgių policijos komisariato 2005-11-08 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. E237743 antstolio kontorai perduotas vykdyti 2005-12-06, tai yra nutarimas skirti pareiškėjui administracinę nuobaudą – baudą, pateiktas vykdyti nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti termino. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad vykdomojo dokumento padavimo vykdyti terminas, numatytas ATPK 308 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, jog negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos, nebuvo pažeistas. Antstolis teisėtai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, nepažeidžiant CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punkto.
Vertinant 2 metų senaties termino taikymą, būtina įvertinti vykdomojoje byloje antstolio atliktus vykdymo veiksmus: antstolis laikotarpiu nuo 2005-12-06 reguliariai teikė užklausas (pvz.: 2005-12-22; 2006-01-03; 2006-06-20; 2007-04-17; 2007-12-21; 2008-01-11; 2009-02-23 ir t. t.) bankams, kitoms kredito įstaigoms, Lietuvos Respublikos gyventojų registrui, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registrui, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrui, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo sutarčių registrui, Valstybinio ginklų registrui, Lietuvos Respublikos jūrų laivų registrui, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrui ir pan.; surašė: raštus dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo; raginimus, turto arešto aktą, antstolio reikalavimą, vykdymo išlaidų paskaičiavimus, siūlymus sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas; priėmė patvarkymus: vykdyti vykdomąjį dokumentą; patikrinti ir sustabdyti lėšų išmokėjimą; areštuoti lėšas; išieškotų piniginių lėšų paskirstymo; vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir kt. Kitos užklausos, vadovaujantis ekonomiškumo principu bei siekiant papildomų vykdymo veiksmų išlaidų optimizavimo, atliktos ne aptariamoje vykdomojoje byloje, o kitoje byloje (pvz.: vykdomojoje byloje Nr. 0118/09/00867: 2010-12-01; 2012-08-09; 2014-03-26; 2015-02-02; 2016-03-03; 2016-11-02; 2017-05-02; 2018-05-21; 2019-10-09; 2020-11-30; 2021-01-07). Taip pat antstolis atliko priverstinio vykdymo veiksmus: areštuotos piniginių lėšų sąskaitos (vykdomosios bylos Nr. 0118/09/00867 lapai 50-51, vykdomosios bylos Nr. 0118/05/02146 lapai 27-28), 2008 m. areštuota transporto priemonė (vykdomosios bylos Nr. 0118/05/02146 lapai 39-42), areštuotos lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykdomosios bylos Nr. 0118/09/00867 lapas 90).
Iš vykdomųjų bylų medžiagos akivaizdu, kad vykdymo veiksmai buvo atliekami reguliariai ir tarp vykdymo veiksmų nėra padaryta daugiau nei dvejų metų pertrauka.
Pareiškėjas nevykdė CPK 644 straipsnyje nustatytų skolininko pareigų, t. y. žinodamas apie jo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, per visą vykdomųjų bylų vykdymo laikotarpį, t. y. nuo 2005 m. nei karto nebuvo atvykęs pas antstolį, skolininkas siunčiamų procesinių dokumentų neatsiimdavo.
Teismo vertinimu, baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Iš vykdomosios bylos matyti, kad pareiškėjas per įstatyme nustatytą terminą paskirtos baudos geranoriškai pats nesumokėjo, nesidomėjo tolimesne baudos išieškojimo eiga, nesikreipė į antstolį dėl skolos sumokėjimo, t. y. nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolio atlikti vykdymo veiksmai yra pagrįsti ir teisėti, antstolis neturėjo jokio pagrindo nutraukti vykdomosios bylos, todėl pagrįstai ir teisėtai, nepažeisdamas teisės aktų normų, vykdė išieškojimą. Pareiškėjo skundas dėl vykdomosios bylos nutraukimo atmestinas (CPK 510 straipsnis).
Dėl antstolio vykdymo išlaidų paskaičiavimo
Pareiškėjas skunde be kitų reikalavimų, prašo panaikinti antstolio vykdymo išlaidų paskaičiavimą, tačiau nedetalizavo kurį paskaičiavimą ir kurioje vykdomojoje byloje.
Vykdymo išlaidas, jų apmokėjimą ir išieškojimą iš skolininko reglamentuoja CPK 609–611 straipsniai. CPK 609 straipsnio 1 dalis vykdymo išlaidas skirsto į tris pagrindines grupes: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Remiantis CPK 611 straipsnio 1 dalimi, vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis).
Vykdomosios bylos administravimo ir atlyginimo antstoliui dydis yra numatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, atsižvelgiant į išieškomos skolos dydį bei vykdomojoje byloje atliktus veiksmus.
Antstolio apskaičiuotos visos vykdymo išlaidos turi būti pagrįstos vykdomojoje byloje esančiais atliktais vykdymo veiksmus patvirtinančiais įrodymais. Vykdymo išlaidų apskaičiavime turi būti nurodytos faktiškai turėtos vykdymo išlaidos ir jų apmokėjimo dydžiai.
Iš vykdomųjų bylų duomenų nustatyta, kad antstolis atliko vykdymo veiksmus: teikė užklausas, atliko priverstinio vykdymo veiksmus, už kuriuos turi teisę gauti atlygį. Skolininko turtinė padėtis galėjo kisti, ką kiekvieną kartą privalėjo tikrinti antstolis, siekdamas efektyvaus skolos išieškojimo.
Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų apie antstolio paskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžio neteisingą paskaičiavimą, nenurodė motyvų, pagrindžiančių, kodėl antstolis neturėjo teisės paskaičiuoti vykdymo išlaidų. Tuo tarpu antstolio vykdymo išlaidų paskaičiavimuose aiškiai, detaliai, nurodytas vykdymo išlaidų dydis, atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, todėl darytina išvada, jog vykdymo išlaidos apskaičiuotos pagrįstai. Pareiškėjo skundas dėl antstolio vykdymo išlaidų paskaičiavimo atmestinas (CPK 510 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 513 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo N. K. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.