Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Reginos Pocienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 5 metams;

- pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš A. D. priteista 1 561,12 Eur nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš A. D. priteista 481,12 Eur nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį už tai, kad 2021 m. gruodžio 19 d., apie 04.00 val., viešoje vietoje, esančioje Vilniuje, Vilniaus g., ties pastatu pažymėtu Nr. 35, šalia naktinio klubo „Absento fėjos“, kitų asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, iš chuliganiškų paskatų, rodydamas žmogaus negerbimą, be jokios pateisinamos priežasties, tyčia vieną kartą ranka sudavė G. M. į galvos sritį, po ko šis nukrito ir trenkėsi galva į grindinį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam sunkiai sutrikdė sveikatą, kas pasireiškė linijiniu pakauškalio lūžiu dešinėje su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo suspaudusio galvos smegenis, sumušimo židiniais kairėje kaktinėje galvos smegenų skiltyje ir muštine žaizda galvos minkštuosiuose audiniuose, žaizda dešinės nosies lūpos raukšlės srityje, tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. M. sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. D. prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendį pakeisti ir už BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą paskirti jam švelnesnę bausmę - 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo arba, netenkinus šio prašymo, sumažinti laisvės atėmimo bausmės terminą, paskiriant laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu.

3. Apeliantas pažymi, kad jis pripažino, jog kaire ranka sudavė smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį. Tuo tarpu kaltinamajame akte nuteistajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašyme buvo nurodyta, kad jis nukentėjusiajam sudavė dešine ranka. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išvis neaprašė, kuria ranka buvo suduotas smūgis nukentėjusiajam, o tik nurodė, kad jis sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 255 ir 256 straipsnių nuostatas, teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali tik patikslinti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes arba jas pakeisti, tačiau neesmingai. Iš esmės skirtingomis kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos tik prokuroro ar nukentėjusiojo iniciatyva, laikantis BPK 256 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų. Šiuo atveju apygardos teismas nenurodė, kad nuosprendžiu pakeis veikos faktines aplinkybes.

4. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas ne iki galo ištyrė tarp jo ir nukentėjusiojo susiklosčiusius santykius, jų padėtį vienas kito atžvilgiu (nukentėjusysis yra gerokai aukštesnis už jį). Anot apelianto, tikėtina, kad nukentėjusysis nukrito ne nuo jo suduoto smūgio stiprumo, bet prastos koordinacijos dėl apsvaigimo nuo alkoholio, objektyvaus nuovargio dėl vėlaus paros laiko, o pasekmes sveikatai patyrė dėl galvos sutrenkimo į kietą betoninę dangą. Apeliantas pažymi, kad šios aplinkybės nešalina jo atsakomybės, tačiau atskleidžia, kad jis nesmūgiavo taip stipriai, jog būtent nuo jo smūgio nukentėjusysis būtų patyręs byloje nustatytus sužalojimus.

4.1. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teisminio nagrinėjimo metu papildomai paaiškėjo, jog nukentėjusysis iš karto po įvykio buvo atsistojęs, vaikščiojo, net atsisakė medikų apžiūros, tačiau aplinkinių įkalbėtas sulaukė greitosios pagalbos medikų bei leidosi apžiūrimas, po ko buvo nuvežtas į Vilniaus Respublikinę Universitetinę ligoninę, kur po apžiūros buvo paleistas nenustačius jokių pavojingų sveikatai pasekmių. Liudytojas R. Č. nurodė, kad iš karto po nusikaltimo nukentėjusysis G. M. buvo nuvežtas į Vilniaus Respublikinę Universitetinę ligoninę, iš kur buvo paleistas, o atvykęs į namus nukrito, todėl pakartotinai buvo nuvežtas į ligoninę. Nukentėjusysis G. M. šias aplinkybes nurodė kitaip, t. y. pastarasis po medikų apžiūros ligoninėje parvykęs į namus po kurio laiko pradėjo jausti stiprų galvos skausmą, todėl kreipėsi į medikus. Tada jam ir buvo nustatyti sužalojimai, dėl kurių padarymo jis (A. D.) yra nuteistas.

4.2. Apelianto vertinimu, skundžiamame nuosprendyje nėra aiškiai nustatytas pasekmių kilimo mechanizmas, t. y. dėl kieno konkrečiai veiksmų kilo pasekmės nukentėjusiojo G. M. sveikatai: ar grįžęs iš gydymo įstaigos nukentėjusysis dėl buvusio neblaivumo galimai nesusižalojo papildomai, ar nesielgė priešingai savo sveikatos būklei, ar G. M. sveikatos būklės neįtakojo medikų darbo aplaidumas ir pan. Apelianto nuomone, tai, kad skundžiamame nuosprendyje buvo padaryta išvada, jog jis veikė neapibrėžta tyčia, leidžia spręsti, kad teismui nepakako duomenų konstatuoti tiesioginį priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir nukentėjusiojo patirtų sužalojimų.

5. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo prilygino jo veiksmus, dėl kurių jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip analogiškus veiksmams, kurie buvo tirti šioje baudžiamojoje byloje. Teismas nevertino asmenų santykių, buvusio ginčo aplinkybių kitoje byloje, todėl analogijos taikymas negalimas. Anot apelianto, galima suprasti, kad teismas norėjo akcentuoti, jog nuteistasis ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, iš savo klaidų nesimoko, nesistengia keisti savo elgesio, tačiau tokios išvados šioje byloje teisingos tik iš dalies. Apeliantas paaiškino, kad apie savo padarytą nusikaltimą sužalojus G. M. jis visiškai nežinojo - iškviestas į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir gavęs pranešimą apie įtarimą dėl šio nusikaltimo, jo visiškai neatsiminė, todėl paneigė savo kaltę jį padarius. Atitinkamai, būdamas teisiamas baudžiamojoje byloje Nr. el-2141-1170/2022 dėl 2022 m. kovo 19 d. padarytos veikos apeliantas taip pat nežinojo apie jo atžvilgiu vykdomą tyrimą bei neturėjo nuovokos apie tai, kad kažkam sužalojo sveikatą.

6. Taigi, vertinant jo asmenį nėra pagrįsta teigti, kad jis nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, iš savo klaidų nesimoko. Apeliantas mano, kad dėl nurodytų priežasčių teismo išvada, jog jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, yra nepagrįsta. Pasak apelianto, jo elgesio negalima įvardinti neprognozuojamu, nes akivaizdu, kad tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko kažkokio turinio diskusija, ką nuteistasis akivaizdžiai suprato kaip pretenzijas jam, ko pasėkoje sudavė smūgį nukentėjusiajam. Apeliantas pažymi, kad šio baudžiamojo proceso metu jis itin išgyveno ir dabar išgyvena dėl savo nusikalstamų veiksmų, dėl nukentėjusiojo G. M. sužalojimo sunkumo. Teisme tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek išėjęs iš teismo salės jis (A. D.) nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo G. M.. Apeliantas nebesilanko klubuose, nevartoja alkoholio ir yra padaręs rimtas išvadas tam, kad daugiau niekas dėl jo veiksmų nepatirtų jokios žalos.

7. Apeliantas mano, kad jam paskirta bausmė yra neproporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai. Apeliantas pabrėžia, kad šia pozicija nemenkinamas nukentėjusiojo patirtos traumos sunkumas, tačiau vertinama, kad baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, neatsakytų klausimų kontekste, kyla pagrįstų abejonių dėl nusikalstamos veikos mechanizmo (buvo suduota iš nugaros pusės, nukentėjusysis nukrito ant nugaros), traumos kilmės (nukentėjusysis buvo sužalotas ne smūgio, o kritimo pasėkoje), pasekmių sveikatai kilimo priežasčių (neaišku, ar nukentėjusysis nesusižalojo pakartotinai būdamas išleistas iš ligoninės, kaip nenustačius pavojingų sveikatai pasekmių). Apeliantas pažymi, kad jis kaltę dėl savo veiksmų, t. y. smūgio sudavimo nukentėjusiajam, pripažino visiškai. Anot apelianto, jo G. M. suduotas smūgis nebuvo stiprus, o pastarasis susižalojo nukritęs dėl neišlaikytos pusiausvyros. Taigi, apelianto veiksmai nebuvo tiesiogiai nukreipti asmeniui tyčia sunkiai sužaloti, o prilygintini chuliganiškiems veiksmams, kurių pasėkoje asmuo galimai sunkiai susižalojo, apie ką jis privalėjo pagalvoti.

8. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausmė yra netinkamai individualizuota, per griežta ir turėtų būti sumažinta iki 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo. Tokia bausmė savo rūšimi ir dydžiu atitiktų bausmės paskirtį, t. y. būtų proporcinga nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumui. Apeliantas pažymi, kad jis yra įpareigotas atlyginti civilinius ieškinius, kuriuos jis pripažino visiškai ir ėmėsi juos atlyginti (šiuo metu atlyginta 481,12 Eur žalos). Nukentėjusysis G. M. civilinio ieškinio nepareiškė, tačiau nuteistasis jam įsipareigojo padėti, kuo galės. Apeliantas mano, kad sutrumpinus laisvės atėmimo terminą, jis turėtų galimybę grįžti į darbo rinką, uždirbti pinigų ir taip kompensuoti turtinę žalą valstybei, taip pat galėtų padėti nukentėjusiajam G. M.. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis augina mažametį sūnų, tad jo dalyvavimas sūnaus gyvenime, pradedant šiam eiti į mokyklą bei jį išlaikant, taip pat yra svarbus.

9. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

10. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė tik nuteistasis A. D.. Nuteistasis savo kaltę iš chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdžius nukentėjusiajam G. M. sveikatą pripažįsta bei šios veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteisimo pagal BK 284 straipsnį neginčija. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą 5 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su nukentėjusiajam nustatytų pasekmių kilimo mechanizmu, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys ir šiuo klausimu.

11. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė bei įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 301 straipsnio reikalavimų, ir jais remdamasis teisingai nustatė A. D. inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes ir teisingai kvalifikavo A. D. nusikalstamus veiksmus pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tačiau, apeliacinės instancijos teismui nustačius dar vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir neteisingai paskirtos bausmės bei jos bendrinimo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 2, punktai).

Dėl A. D. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą

12. Apeliaciniame skunde nuteistasis kelia abejones dėl nukentėjusiojo G. M. sužalojimo mechanizmo, nurodydamas, kad tikėtina, kad nukentėjusysis nukrito ne nuo jo suduoto smūgio stiprumo, bet dėl savo prastos koordinacijos dėl apsvaigimo nuo alkoholio, objektyvaus nuovargio dėl vėlaus paros laiko, o pasekmes sveikatai patyrė dėl galvos sutrenkimo į kietą betoninę dangą. Apeliantas pažymi, kad šios aplinkybės nešalina jo atsakomybės, tačiau atskleidžia, kad jis nesmūgiavo taip stipriai, jog būtent nuo jo smūgio nukentėjusysis būtų patyręs byloje nustatytus sužalojimus. Tokie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

13. Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad 2021 m. gruodžio 19 d., apie 4.00 val., šalia naktinio klubo „Absento fėjos“, sunkiai nukentėjusiojo G. M. sveikatą sutrikdė būtent A. D., suduodamas vieną kartą ranka G. M. į galvos sritį, po ko šis nukrito ir trenkėsi galva į grindinį bei patyrė sunkius sužalojimus galvos srityje. Nuteistojo kaltę įrodo paties nuteistojo paaiškinimai, duoti viso proceso metu, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, atlikta teismo specialisto išvada bei kiti rašytiniai įrodymai.

14. Kaip matyti iš bylos, viso baudžiamojo proceso metu nuteistojo A. D. aiškinimas apie jo veiksmus G. M. atžvilgiu buvo nuoseklus dalyje dėl esminių aplinkybių, susijusių su nukentėjusiajam padarytu sunkiu kūno sužalojimu, priešingai nei teigiama jo apeliaciniame skunde. Nuteistasis sutiko, kad jis įvykio metu, šalia naktinio klubo „Absento fėjos“, kilusio žodinio konflikto metu, siekdamas nuraminti kitą asmenį, sudavė jam smūgį kairės rankos delnu, dėl to šis nukrito. Nuteistasis nurodė, kad negalvojo, kad nukentėjusysis buvo toks neblaivus, jog nukris. Taip pat nuteistasis teismui paaiškino, kad greičiausiai nukentėjusysis nukrito nuo jo suduoto smūgio. Anot nuteistojo, jei nebūtų jo pastūmęs, nukentėjusysis nebūtų nukritęs. Taip pat nuteistasis nurodė, kad nenorėjo padaryti tokių sunkių sužalojimų, kad smūgį nukentėjusiajam sudavė ne iš nugaros, taipogi, kad nepastebėjo, jog nukentėjusysis buvo labai girtas. Tuo tarpu tiek iš karto po įvykio, tiek vėliau apklausiamas nukentėjusysis G. M. teigė, kad jis su draugu R. Č. šalia naktinio klubo „Absento fėjos“ rūkė, su niekuo nekonfliktavo, R. Č. kalbėjosi su keliais nepažįstamais vaikinais, tarp kurių buvo ir A. D., o jis (G. M.), užsirūkęs, pasitraukė į šalį, tuomet pajuto stiprų smūgį ir nukrito, prarado sąmonę, kai atgavo, buvo visas kruvinas. Kaip parodė nukentėjusysis, dėl šio smūgio jis buvo šoko būsenoje, todėl sakė šalia buvusiems žmonėms, jog greitosios medicinos pagalbos jam nereikia, kad viskas bus gerai, bet buvo išvežtas greitąją medicinos pagalba į ligoninę, bet po apžiūros buvo paleistas namo, tačiau pakeliui jam pasidarė labai bloga, prasidėjo skausmai, todėl namuose vėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir jis buvo nuvežtas į ligoninę, kur buvo padaryta operacija. G. M. taip pat patvirtino, kad po to, kai jam buvo suduotas smūgis ir jis nukrito iki antrą kartą iškvietus greitąją medicininę pagalbą, jis daugiau nebuvo nukritęs ir į ką nors atsitrenkęs. Taip pat jis viso proceso metu tvirtino, kad prieš smūgio sudavimą nuteistasis stovėjo jam už nugaros, smūgis buvo suduotas į veido dešinę pusę iš nugaros, nuo smūgio jam buvo prakirsta lūpa ir jis krito atbulas ir taip susilaužė kaukolę. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytojas R. Č., nurodydamas, kad kai jis ir G. M. rūkė prie klubo lauke, G. M. netikėtai be priežasties buvo suduotas gana stiprus smūgis į pakaušį iš nugaros, dėl ko G. M. nuo smūgio nukrito, prarado sąmonę, kai atsipeikėjo, pasakė, kad jam viskas gerai, tačiau jis matė, kad G. M. nebuvo gerai, jam iš galvos tekėjo kraujas. Taip pat šis liudytojas paliudijo, kad jis norėjo sustabdyti tą žmogų, kuris trenkė G. M., bet jis buvo nusiteikęs pakankamai agresyviai, todėl fiziškai jokių veiksmų prieš jį nesiėmė, tas vyriškis pradėjo šalintis ir išvažiavo su automobiliu ar taksi. Be to šis liudytojas pažymėjo, kad G. M. koordinacija nuo suvartoto alkoholio nebuvo sutrikusi. Liudytojas Ž. J., klubo „Absento fėjos“ apsaugos darbuotojas, taip pat teisme patvirtino, kad jis, būdamas lauke prie klubo, matė kaip prie nukentėjusiojo priėjo kaltinamasis, kažką pasakė ir sudavė nukentėjusiajam smūgį ranka į galvos sritį, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant grindinio ir prarado sąmonę; kad prieš suduodant smūgį, kaltinamasis stovėjo priešais nukentėjusįjį, bet tos pačios apklausos teisme metu, pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, Ž. J. patikslino, kad jis tiksliai neprisimena, kaip buvo su kaltinamojo ir nukentėjusiojo bendravimu, jų stovėjimo padėtimis. Taip pat jis paliudijo, kad kaltinamasis kabinėjosi prie žmonių, ieškojo priekabių. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas aiškiai nurodė, kad pastebėjo, kaip du asmenys prie įėjimo į klubą ties šaligatviu rūkė, kai staiga prie jų iš nugaros priėjo agresyviai nusiteikęs asmuo ir vienam iš rūkančiųjų iš nugaros ranka sudavė į galvos sritį. Anot šio liudytojo, po smūgio nukentėjęs asmuo nukrito ant šaligatvio ir galva trenkėsi į grindinį, kuriam laikui prarado sąmonę, o iš galvos iškart pradėjo bėgti kraujas (t. 1, b. l. 121–124). Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad R. Č. ir Ž. J. pagal jiems parodytas šešias asmenų nuotraukas atpažino A. D., kaip asmenį, kuris vieną kartą ranka, sugniaužęs kumštį, didele jėga sudavė G. M. į galvos sritį (t. 1, b. l. 111–117, 125–130). Iš specialisto išvados Nr. G 3541/2021 (01) matyti, kad G. M. nustatytas linijinis pakauškaulio lūžis dešinėje su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo suspaudusio galvos smegenis, sumušimo židiniais kairėje kaktinėje galvos smegenų skiltyje ir muštine žaizda galvos minkštuosiuose audiniuose, žaizda dešinės nosies lūpos raukšlės srityje. Sužalojimas dėl pakauškaulio lūžio su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo suspaudusio smegenis vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 57–58). Iš VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos dokumentų išrašo matyti, kad G. M., 2021 m. gruodžio 19 d., 06.01 val., buvo atlikta apžiūra ir diagnozuota lūpos ir burnos ertmės žaizda. Taip pat jame be kita ko nurodyta, jog traumos padarymo laikas yra 2021 m. gruodžio 19 d., apie 4.00 val., trauma padaryta – Vilniaus g. 35, Vilniuje, prie naktinio klubo, tyčia, traumos aplinkybės – nepažįstamas žmogus iš nugaros trenkė į pakaušį, apžiūrimasis nukrito, 10 sekundžių buvo be sąmonės, galvos plaukuotoje dalyje pakaušyje yra muštinė žaizda, dešinėje nazolalialinėje srityje yra kiaurinė žaizda (t. 1, b. l. 31–32). 2021 m. gruodžio 21 d. stacionaro epikrizėje pažymėta, kad G. M. diagnozuota epidurinė hemoragija (ūminė ir pirmą kartą gyvenime nustatyta lėtinė liga), taip pat, kad G. M. 2021 m. gruodžio 19 d., apie 04.00 val., prie naktinio klubo, esančio Vilniaus g. 35, Vilniuje, nepažįstamas žmogus iš nugaros trenkė į pakaušį, jis nukrito, buvo 10 sekundžių be sąmonės. Atvyko į RVUL P. N. veido žandikaulio chirurgams dėl lūpos žaizdos. Išliekant galvos skausmams kreipėsi pakartotinai. Atlikus KR diagnozuota ūminė epidurinė hematoma dešinėje užpakalinėje dauboje (t. 1, b. l. 33). BIRT ataskaitų žiūryklė patvirtina, kad apie aptariamą įvykį pranešė privatus asmuo, kuris nurodė, kad G. M. nepažįstamas vyras trenkė kumščiu į galvą, praskėlė viršutinę lūpą, smūgiavęs vyras pasišalino Labdarių gatve, taip pat, kad 04:52 val., GMP brigada į ligoninę pristatė G. M., kuris paaiškino, kad Vilniaus g. 35 jį sumušė nepažįstami asmenys. Diagnozuota viršutinės lūpos žaizda, galvos sužalojimas. Suteikus pagalbą, jis iš ligoninės buvo išleistas (t. 1, b. l. 7–10). G. M. 2021 m. gruodžio 22 d. protokolo-pareiškime nurodyta, jog 2021 m. gruodžio 19 d., apie 4.00 val., Vilniaus g., Vilniuje, ties pastatu pažymėtu skaičiumi 35, aplinkinių žmonių akivaizdoje nepažįstamas asmuo vieną kartą didele jėga dešine ranka iš nugaros sudavė į galvos sritį, dėl ko jis parkrito ir pajautė didelį fizinį skausmą (t. 1, b. l. 13). Iš byloje esančio apžiūros protokolo bei vaizdo kameros, esančios Vilniaus g. ir Liejyklos g. sankryžoje vaizdo įrašo (Nr. 037) matyti vaizdo stebėjimo kameros fiksavimo laukas nukreiptas į Liejyklos g. pusę, pastatus pažymėtus skaičiumi 1 ir 3. Vaizdo įraše nurodytas laikas „2021-12-19 04:10:00 1x“ ir „2021-12-19 04:11:08“. Paleidus vaizdo įrašą vaizdo stebėjimo kameros lauke pasirodo asmuo Nr. 1, trumpų plaukų, sportiško kūno sudėjimo, vilkintis tamsų viršutinį drabužį, mūvintis tamsios spalvos kelnes ir avintis tamsios spalvos batus, taip pat asmuo Nr. 2, vilkintis tamsios spalvos viršutinį drabužį, mūvintis šviesesnės spalvos kelnes ir avintis tamsios spalvos batus. Apie 4 sekundę asmuo Nr. 1 kairia koja spiria asmeniui Nr. 2. Tuomet apie 13 sekundę asmuo Nr. 1 stovi kovinėje stovėsenoje, sugniaužęs kumščius, rankas laikydamas prieš save, agresyviai artinasi prie asmens Nr. 2 ir apie 15 sekundę kaire ranka smūgiuoja asmeniui Nr. 2. Tuomet asmuo Nr. 1 dar kartą kaire ranka smūgiuoja asmeniui Nr. 2, po to asmuo Nr. 2 rankomis nusistumia asmenį Nr. 1 nuo savęs. Tuomet asmuo Nr. 1 pasišalina iš vaizdo stebėjimo kameros fiksavimo lauko. Apie 4 minutę stebėjimo kameros fiksavimo laukas nukreipiamas link Vilniaus g., paskui vėl grąžinamas link Liejyklos g. Daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių apžiūrint įrašą neužfiksuota (t. 1, b. l. 72–77). Sprendžiant pagal vaizdo įraše nurodytą laiką (2021-12-19 04:11:08) ir vietą (Vilniaus g. ir Liejyklos g. sankryža) bei liudytojo R. Č. parodymus apie jo ketinimą sulaikyti A. D. iškart jo pastarojo smūgio sudavimo nukentėjusiajam ir jo bandymą pasišalinti iš vietos, įraše užfiksuotas šiuos R. Č. parodymus atitinkantis pastarojo bandymas sulaikyti A. D.. Kaip matyti, minėtuose liudytojų parodymuose nurodytos aplinkybės ir duomenys, užfiksuoti aptartuose dokumentuose, atitinka nukentėjusiojo bei nuteistojo viso proceso metu duotus parodymus, o būtent, kad dėl A. D. suduoto smūgio G. M. į galvą, šis nukrito.

15. Apelianto argumentai, kad G. M. susižalojo esant kitoms aplinkybėms, o ne dėl jo pastūmimo, yra neteisingi, nes tiek pats nuteistasis viso proceso metu, tiek nukentėjusysis ir liudytojai patvirtino, kad po kaltinamojo suduoto smūgio ranka, stovint nukentėjusiajam iš už nugaros, nukentėjusysis iškart nukrito ant grindinio ir prarado sąmonę, o jam atsigavus, buvo pastebėta, kad jam iš galvos bėgo kraujas. Visų pirma specialisto išvadoje, kurios pagrįstumu ir objektyvumu teisėjų kolegija neabejoja, nurodyta, kad neatmetama, kad G. M. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėmis nurodytu būdu ir laiku, (2021 m. gruodžio 19 d.), t. y. vieną kartą didele jėga dešine ranka sudavus G. M. į galvos sritį, į viršutinę lūpą, dėl ko G. M. pakaušiu atsitrenkė į asfaltą (kaip yra nurodyta specialisto išvados dalyje „Įvykio aplinkybės“). Šios išvados nepaneigia ir kita apelianto nurodyta aplinkybė, kad G. M. iš karto po įvykio buvo atsistojęs, vaikščiojo, net atsisakė medikų apžiūros, buvo nuvežtas į Vilniaus Respublikinę Universitetinę ligoninę, kur po apžiūros buvo paleistas, nenustačius jokių pavojingų sveikatai pasekmių, kadangi specialistui ji buvo žinoma ir tai buvo įvertinta atliekant nukentėjusiojo medicininį tyrimą. Minėta specialisto išvada patvirtina, kad kūno sužalojimai G. M. padaryti dviem trauminiais poveikiais: vienas iš jų – žaizda dešinės nosies lūpos raukšlės srityje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, o sužalojimas dėl pakauškalio lūžio su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo suspaudusio smegenis vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Iš šių nustatytų sužalojimų lokalizacijos, sveikatos sutrikdymo masto galima spręsti, kad sunkus kūno sužalojimas buvo padarytas ne sudavus smūgį ranka G. M. į viršutinę lūpą, o šiam dėl šio suduoto smūgio nukritus aukštielninkam ir pakaušiu atsitrenkus į grindinį, dėl ko lūžo pakauškalis ir išsiliejo į smegenis kraujas, todėl šiuo atveju smūgio į lūpą sudavimo jėga neturi lemiamos reikšmės nustatytam linijiniam pakauškalio lūžiui, jos pakako, kad nukentėjusysis dėl tokio smūgio neišsilaikytų ant kojų ir nukristų. Šių argumentų kontekste, teisėjų kolegijos nuomone tai, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje tiksliai nenurodyta, kuria ranka A. D. sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, taip pat neturi lemiamos reikšmės nustatant nukentėjusiojo G. M. sužalojimų mechanizmą.

16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusįjį pirmą kartą pristačius į gydymo įstaigą, jau tada buvo konstatuota muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje, pakaušyje, o privačiam asmeniui pranešus apie įvykį, taip pat buvo nurodyta, kad GMP pirmą kartą pristačius G. M. į ligoninę, šis nurodė, kad jam buvo sumušta galva. Nors nukentėjusysis įvykio dieną buvo vartojęs alkoholį, ką patvirtina ir pats nukentėjusysis, liudytojai bei medicininiai dokumentai, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl savo neblaivumo nukentėjusysis, po A. D. panaudoto smurto prieš jį, kur nors griuvinėtų ar būtų į ką atsitrenkęs. Kaip matyti iš aptartos specialisto išvados ir kitų medicininių dokumentų, juose nėra nustatytų kitų sužalojimų, išskyrus sužalojimus lūpoje ir linijinį pakauškalio lūžį, dėl kurių G. M. būtų sunkiai sutrikdyta sveikata. Taip pat nenustatyta kitų aplinkybių, kurios galėjo lemti nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymą, išskyrus apelianto prieš G. M. panaudotą smurtą. Tiesa, liudytojas R. Č., teismui buvo nurodęs, kad jam pasakojo, kad nukentėjusysis G. M. ryte po įvykio atsikėlė, atsistojo iš lovos, prarado sąmonę ir nukrito, jam iškvietė greitąją pagalbą, padarė tyrimus, greitai guldė į operacinę, nes buvo kraujo išsiliejimas į smegenis, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių aukščiau aptartų medicinos dokumentų, paties nukentėjusiojo G. M. parodymų, pastarasis buvo operuotas ne sekančią dieną po įvykio, o tą pačią dieną, praėjus kelioms valandoms po pirminės medikų apžiūros, ir pasak nukentėjusįjį, jam bloga pasidarė važiuojant namo po pirminės medikų apžiūros, dėl ko atvažiavus į namus, iškart buvo iškviesta greitoji pagalba. Be to, kaip minėta, nukentėjusysis patvirtino, kad po įvykio šalia naktinio klubo jis kitur nebuvo nukritęs ar į ką nors atsitrenkęs, todėl liudytojo R. Č., kuris tiesiogiai nematė nukentėjusiojo po jo pirminės medikų apžiūros ir jis minėtą aplinkybę sužinojo iš kitų asmenų, ši parodymų dalis vertintina kaip sąžiningas jo suklydimas, todėl teisėjų kolegija ja nesiremia, spręsdama A. D. kaltės klausimą. Tokiu būdu nustatyta, kad tarp A. D. tyčinių veiksmų (vieno smūgio ranka sudavimo nukentėjusiajam į galvą) ir padarinių (linijinis pakauškalio lūžis dešinėje su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo suspaudusio galvos smegenis, sumušimo židiniais kairėje kaktinėje galvos smegenų skiltyje ir muštinė žaizda galvos minkštuosiuose audiniuose, žaizda dešinės nosies lūpos raukšlės srityje) yra tiesioginis priežastinis ryšys.

17. Apelianto poziciją, kad įvykio metu tarp jo ir nukentėjusiojo buvo konfliktas, paneigia nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, kad pieš A. D. suduodant smūgį, tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo nebuvo jokio konflikto, kuris galėjo išprovokuoti apelianto smurtinį veiksmą, kaip ir svarių priežasčių tokiam konfliktui kilti - jie vienas kitą nepažinojo, įvykio metu nebendravo. Net pats nuteistasis, teismui teigdamas, kad tarp jo ir nukentėjusiojo buvo konfliktas, negalėjo įvardinti konflikto priežasčių. Tokiu būdu smūgio sudavimas šioje situacijoje buvo absoliučiai neadekvatus veiksmas, juo buvo siekiama tik pademonstruoti savo galią prieš kitą asmenį. Apygardos teismo nustatytos sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo aplinkybės faktiškai patvirtina, kad nukentėjusiajam sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas iš esmės be jokios priežasties. Būtent tai parodo, kad nuteistasis tokiais veiksmais demonstravo aiškų žmogaus ar visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą. Nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad kaltininko viešoje vietoje padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo dalykinių, tarnybinių santykių, kurios paneigtų chuliganiškų paskatų buvimą kaltininko veikoje.

18. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl A. D. kaltės ir jo nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte

19. Teismų praktikoje ši aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013).??? Ginčijamu nuosprendžiu iš A. D. priteista 1 561,12 Eur Vilniaus teritorinės ligonių kasai bei 481,12 Eur - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nusikaltimais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti. Iš bylos matyti, kad A. D. bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismui pateikė 2023 m. vasario 3 d. susitarimą, kuriuo jis su nukentėjusiu G. M. susitarė, kad jis visiškai pripažino nukentėjusiojo G. M. prašymą atlyginti jam nusikaltimu padarytą turtinę žalą 4 260 Eur sumai, kurią A. D. atlygino visiškai, nukentėjusysis civilinio ieškinio dėl nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nereiškė. Taip pat nuteistasis atlygino dalį - 481,12 Eur - turtinės žalos (2 043,24 Eur) Valstybinei teritorinei ligonių kasai (t. 1, b. l. 81–82, t. 2, b. l. 83), tačiau Socialinio draudimo fondui turtinės žalos neatlygino. Taigi nuteistasis atlygino jau didelę dalį padarytos nukentėjusiajam žalos, todėl yra pagrindas konstatuoti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Dėl bausmės

20. Nuteistojo A. D. apeliaciniame skunde prašoma sušvelninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirtą 5 metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, sankcijos ribose. Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, jog tokia bausmė yra per griežta.

21. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

22. Skundžiamu nuosprendžiu A. D. už BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. A. D. padaryta nusikalstama veika, numatyta šioje normoje, už kurios padarymą paskirta bausmė nulėmė galutinį nuteistajam paskirtos bausmės dydį, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas paskyrė A. D. bausmę pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, savo dydžiu mažesnę nei šios normos sankcijoje numatytas laisvės atėmimo vidurkis (7 metai).

23. Iš byloje esančių nuteistąjį A. D. asmenybę charakterizuojančių duomenų matyti, kad, jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Jo nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala kito asmens sveikatai (sukeltas pavojus jo gyvybei), sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistu, tačiau atkreipė dėmesį, kad anksčiau jis buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už analogiškų nusikalstamų veikų viešajai tvarkai bei susijusių su smurto panaudojimu prieš kitą asmenį, padarymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. D. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, už panašaus pobūdžio fizinio smurto panaudojimą, kai priėjęs prie kito žmogaus iš nugaros pusės, sudavė šiam ranka smūgį į veido sritį, tik tuo atveju kilo ne tokios sunkios pasekmės. Apygardos teismas tuo pagrindu teisingai konstatavo, kad nuteistasis kelia akivaizdų pavojų aplinkai, aplinkiniams bei sau pačiam, jo nusikalstami veiksmai nėra atsitiktinio pobūdžio. Be to jis yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismas nenustatė pagrindų, taikyti A. D. atžvilgiu BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl nuteistojo A. D. padaryto nusikaltimo pavojingumu, tačiau atkreipia dėmesį, kad skiriant bausmę, jokiu būdu negalima vadovautis tik padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir atsiradusiomis pasekmėmis, nes tokiu būdu paneigiamas bausmės individualizavimo principas. Šioje byloje teigiamai apelianto asmenybę apibūdina tai, kad jis nukentėjusiajam G. M. sudavė ranka koncentruotą, bet tik vieną smūgį į veido sritį. Sutiktina su apelianto nuomone, kad jo veiksmai nebuvo tiesiogiai nukreipti asmeniui tyčia sunkiai sužaloti, o prilygintini chuliganiškiems veiksmams, kurių pasėkoje asmuo sunkiai susižalojo, apie ką jis privalėjo pagalvoti. Iš tikrųjų byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. D. iš anksto ruošėsi, planavo smurtauti prieš nukentėjusįjį. Be to, po nusikalstamos veikos A. D. atsiprašė nukentėjusiojo, deklaravo norą, esant poreikiui, jam padėti, o bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atlygino nukentėjusiajam savo nusikalstamais veiksmais padarytą 4 260 Eur turtinę žalą, dėl to nukentėjęs civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nereiškė. Taip pat nuteistasis atlygino dalį - 481,12 Eur - turtinės žalos (2 043,24 Eur) Valstybinei teritorinei ligonių kasai (t. 1, b. l. 81–82, t. 2, b. l. 83). Dėl to šiuo nuosprendžiu A. D. pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Viso proceso metu A. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Tai, kad apeliantas nesutiko su nukentėjusiajam atsiradusių pasekmių mechanizmu, apie tai nurodydamas apeliaciniame skunde, nereiškia, kad jis nepripažįsta esminių padaryto nusikaltimo aplinkybių. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad A. D. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat teigiamai nuteistąjį apibūdina tai, kad jis vykdo individualią veiką, turi legalias pajams, ketina atlyginti visą padarytą turtinę žalą, turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą, augina mažametį vaiką.

24. Pirmosios instancijos teismas A. D. už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, paskyrė laisvės atėmimo bausmę, nustatydamas mažesnę nei šios normos sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, tačiau atsižvelgus į visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarytos šios nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į šiuo nuosprendžiu pripažintą dar vieną lengvinančią atsakomybę aplinkybę, yra pagrindas A. D. paskirtą 5 metų laisvės atėmimo bausmę dar labiau sušvelninti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti nuteistajam A. D. paskyrus už šį nusikaltimą 3 (trejų) metų laisvės atėmimą. Jo padaryti nusikaltimai, numatyti BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, padaryti esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnę BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Tokia skirtina A. D. laisvės atėmimo bausmė nepaveiktų neigiamai jo socialinius ryšius, išliktų jo kvalifikacija ir jis sėkmingai integruotųsi į visuomenę po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pradėtų dirbti ir turėtų galimybę pilnai atlyginti padarytą turtinę žalą. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra keistinas, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 ir punktų nuostatomis, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir bausmių bendrinimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalį dėl A. D. (A. D.) paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir paskirtų bausmių bendrinimo.

A. D. (A. D.) už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą paskirti – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šią paskirtą bausmę kartu su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal 284 straipsnį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir A. D. (A. D.) paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.