Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant ieškovui A. R.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-733-155/2010 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei V. R. dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo ir išlaikymo priteisimo, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. R. 2009-07-08 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

- neterminuotai apriboti atsakovės V. R. motinos valdžią sūnaus S. R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu;

- nustatyti nepilnamečio S. R. gyvenamąją vietą su atsakovu, vaiko tėvu A. R.;

- priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko S. R. išlaikymą, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki vaiko pilnametystės;

- priteisti iš atsakovės 13500 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėn. ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo A. R. santuoka su atsakove V. R. nutraukta 1999-12-21, nuo to laiko vaikas S. R. gyvena su atsakovu. Jis rūpinasi sūnumi, išlaiko jį. Ieškovas teigia, kad atsakovė šiuo metu piktnaudžiauja alkoholiu, niekur nedirba, gyvena asocialų gyvenimą. Atsakovė vaiko niekada neaugino, jau daug laiko su vaiku nebendrauja, neišlaiko, nesirūpina juo. Padėtis nepasikeis, todėl būtina neterminuotai apriboti motinos valdžią. Atsakovė neteikė išlaikymo daugiau kaip 36 mėn., todėl iš jos priteistinas išlaikymo įsiskolinimas: iki 2008-01-01 už 18 mėn. po 350 Lt -6300 Lt, nuo 2008-01-01 iki 2009-07-01 už 18 mėn. po 400 Lt -7200, viso 13500 Lt (LR CK 3.174 str., 3.180 str. 2 d., 3.192 str., 3.200 str.).

Atsakovė V. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama ieškovo reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovės kaip S. R. motinos valdžią – atmesti kaip neatitinkantį LR CPK 403 str. nuostatų. Nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, kadangi teiginiai, kad atsakovė gyvena asocialų gyvenimą ir neauklėja vaiko, neatitinka tikrovės. Sūnus S. R. yra sunkaus charakterio, atsakovei globojant sūnų, jis dažnai bėgdavo iš namų, vogdavo. Ieškovas apie atsakovės asocialų gyvenimą jokių įrodymų nepateikė. Ieškovo teiginys, kad atsakovė nesirūpina savo vaiku, yra nepagrįstas. Neterminuotos motinos valdžios apribojimas gali sukelti sūnui S. R. ir atsakovei psichologinę traumą. Atsakovė taip pat nesitinka su išlaikymo įsiskolinimu. Nuo 2007-10-10 iki 2009-04-02 S. R. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimtas globoti į VšĮ SOS VAIKAI ir ieškovas nei karto nebuvo aplankęs vaiko, bei nesuteikė jokios materialinės paramos, nes buvo bedarbis. Ieškovo reikalaujamos išlaidos yra tik nepagrįstas pasipelnymo šaltinis (LR CPK 174 str., 183 str., 380 str.).

Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, nurodydamas, jog dėl objektyvių priežasčių pabendrauti su motina V. R. dėl sūnaus interesų, jo auklėjimo bei išlaikymo nepavyko. V. R. šeima nuo 2007-04-12 buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2007-05-02 šiai šeimai teikiamos socialinių įgūdžių ir palaikymo paslaugos. Paskutinį kartą V. R. šeimoje socialiniai darbuotojai lankėsi 2009-03-03. Apsilankymo metu pastebėti ant baldų kabantys išskalbti rūbai, tačiau namuose vyravo netvarka ir nešvara, grindys ir indai neplauti. Nepilnametis S. R. šiuo metu gyvena su tėvu ieškovu A. R.. Jis mokosi Vilniaus Naujininkų vidurinėje mokykloje 7 klasėje. Pokalbio su skyrius inspektore metu S. R. paaiškino, kad gyvena su tėčiu, su mokyklos lankomumu problemų neturi, mamą jis matė prieš tris metus, ji juo nesidomi ir neišlaiko. Tretysis asmuo mano, kad yra akivaizdus pagrindas nepilnamečio sūnaus motinai V. R. neterminuotai apriboti motinos valdžią, nepilnamečio S. R. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu A. R., ir iš motinos V. R. S. R. priteisti išlaikymą.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010-05-07 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, nuspręsdamas:

- neterminuotai apriboti V. R. motinos valdžią jos sūnaus S. R. atžvilgiu;

- nustatyti nepilnamečio S. R. gyvenamąją vietą su jo tėvu A. R.;

- priteisti iš V. R. išlaikymą jos sūnui S. R. po 400 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2009-07-08 iki sūnaus Sauliaus pilnametystės;

- priteisto iš V. R. išlaikymo S. R. tvarkytoju paskirti A. R.;

- priteisti iš V. R. išlaikymo S. R. įsiskolinimą nuo 2009-04-02 iki 2009-07-08, iš viso 1200 Lt, šio priteisto išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoju paskirti A. R.;

- priteisti iš V. R. 480 Lt advokato pagalbos išlaidų ir 144 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai. Nurodė, kad nepilnametis S. R. gyvena su ieškovu. Gyventi pas ieškovą nepilnamečiui S. R. sudaromos tinkamos sąlygos, ši gyvenamoji vieta tapo nepilnamečio S. įprasta gyvenamąja vieta. Kartu su nepilnamečiu gyvena ir jo močiutė, ieškovo motina. Tarp ieškovo, pastarojo motinos ir nepilnamečio S. yra nusistovėjęs tinkamas bendravimas. Nepilnametis lanko mokyklą, kuri yra šalia ieškovo gyvenamo būsto. Nepilnamečio Sauliaus kategoriškai išreikšta valia irgi patvirtina jo norą ir siekį gyventi kartu su ieškovu. Ši aplinkybė yra lemiančioji nustatant nepilnamečio S. R. gyvenamąją vietą pas tėvą. Teismas pažymėjo, kad ieškovą charakterizuojantys duomenys yra prieštaringi, nes ieškovas yra įrašytas į rizikos šeimų sąrašą. Teismas padarė išvadą, kad pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius nėra. Teismas nustatė, kad nepilnametis S. R. buvo apgyvendintas ir gyveno globos įstaigoje, buvo pilnai valstybės išlaikomas (b.l. 102). Nepilnamečiui S. R. globos išmoka buvo paskirta laikotarpiui nuo 2007-09-17 iki 2013-10-15 (b.l. 52). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), priimtu 2009-04-15, laikinoji globa nepilnamečiui S. R. nutraukta, nepilnametis Saulius 2009-04-02 grąžintas tėvui, kuris yra ieškovas (b.l. 51). Nuo šios dienos ieškovas įgijo teisę į įsiskolinimo priteisimą (LR CK 3.192 str, 3.165 str., 3.180 str.).

- pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo jos sūnui S. R. priteisimo, priteisiant iš V. R. išlaikymą jos sūnui S. R. išlaikyti po 150 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2009-07-08 iki sūnaus Sauliaus pilnametystės;

- pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir priteisti iš V. R. išlaikymo S. R. išlaikyti įsiskolinimą nuo 2009-04-02 iki 2009-07-08, iš viso 450 Lt, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutinka su teismo vertinimu, kad optimali vaiko išlaikymo suma, vertinant tai, kad apeliantė privalo išlaikyti dar vieną vaiką ir yra bedarbė, turi būti 400 Lt per mėnesį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama, kad LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, jog vieno mėnesio atlyginimas (MMA) yra tik orientacinis kriterijus, nustatant priteistino išlaikymo dydį, turi būti atsižvelgta į faktinę tėvų turtinę padėtį, jų galimybes teikti atitinkamą išlaikymą ir ieškoma proporcingos pusiausvyros tarp tėvų ir vaikų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006). Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad jo darbo užmokestis yra 2000 Lt, o atsakovė ne dėl savo kaltės neturi darbo, yra prisiregistravusi Vilniaus darbo biržoje. Apeliantė pagal galimybes stengsis mokėti sūnui S.i po 150 Lt kas mėnesį. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad apeliantės materialinė padėtis yra bloga, kad ji neturi galimybių teikti vaikui išlaikymą po 400 Lt. Atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto, gyvena kartu sus sūnumi, kuris taip pat nedirba.

Ieškovas A. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2005-02-22 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas mokiniams vienos dienos maitinimo normos - bendrabutyje gyvenantiems mokyklinio amžiaus - 8,20 Lt per dieną, t.y. 254 Lt mėnesiui. Ieškovas savo vaiko maistui išleidžia apie 400 Lt, t.y. po 13,30 Lt per dieną. Išlaidas, susijusias su vaiko teise į gyvenamąjį būstą tenkinimu sudaro išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos, tenkančios vaiko daliai. Ieškovas A. R. su sūnumi S. R. gyvena ieškovo motinai priklausančiame bute ir išlaidos, susijusios su būsto priežiūra, sudaro apie 300 Lt. Vaikui tenka 100 Lt. Vaiko aprangai per mėnesį būtina išleisti 100 Lt. Laisvalaikiui, sporto klubams, baseinui, kinui, teatrams, draugų gimtadieniams per mėnesį būtina 100 Lt. Taip pat reikia pirkti vaistus, vitaminus - 30 Lt, patalynę, baldus, audio, video techniką - 50 Lt, transporto išlaidos - 20 Lt, telefono išlaidos - 20 Lt, vaiko atostogoms 100 Lt per mėnesį, 1200 Lt per metus. Viso per mėnesį vaiko išlaikymui išleidžiama – 920 Lt. Didesnę pinigų dalį t.y. 520 Lt gali skirti ieškovas, 400 Lt turi skirti vaiko motina.

Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti apeliantės skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos išaiškintos ir pritaikytos tinkamai.

Apeliantės prašomas sumažinti priteisto išlaikymo dydis jos sūnui S. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 400 Lt iki 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra neproporcingas, atsižvelgiant į minimalius vaiko poreikius. Tai, kad atsakovė mano, kad 150 Lt suma, mokėtina motinos, yra pakankama vaiko poreikiams tenkinti, nesudaro teisinio pagrindo mažinti paauglio berniuko išlaikymo dydį iki apeliantės nurodytos sumos, nes tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės teikiamo išlaikymo vaikui dydis dėl 400 Lt sumos per mėnesį iki berniuko pilnametystės yra teisingas, nes būtina užtikrinti minimalias būtinas vaiko vystimosi sąlygas. Toks išlaikymo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką minimali mėnesinė alga atitinka minimalius kiekvieno vaiko poreikius ir yra pagrindas mokėtinai sumai apskaičiuoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad 400 Lt suma atitinka ½ dalį minimalios mėnesinės algos, todėl negali būti mažinama, nes atsakovė neįrodė, kad Sauliaus poreikius galima patenkinti mažesne periodine išmoka per mėnesį.

Tai, kad apeliantė, būdama darbingo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.), neturėdama nustatyto netekto darbingumo lygio, 2009-02-09 buvo įregistruota darbo biržoje ir nuo 2009-06-06 bedarbio statusas jai sustabdytas (b.l. 143), kad nuo 2010-05-01 iki 2010-08-01 gavo 315 Lt socialinę pašalpą (b.l. 142), parodo apeliantės formalų požiūrį į motinos pareigą išlaikyti savo vaiką ir nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Tai, kad 2009-02-09 atsakovė buvo įregistruota darbo biržoje ir nuo 2009-06-06 bedarbio statusas jai sustabdytas, savaime neįrodo, kad atsakovė negali susirasti darbo ir gauti darbinių pajamų. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, būdama darbingo amžiaus, prioritetą teikia pragyvenimo iš socialinių išmokų būdui, bet ne iš darbinių pajamų, tuo parodant, kad padėtis, kai ji yra oficialiai nedirbantis asmuo, ją tenkina.

Tai, kad apeliantė, būdama registruota darbo biržoje, bei turinti teisę į valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (b.l. 144), save laiko privilegijuota teisinių santykių dalyve, nesudaro teisinio pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir mažinti išlaikymo dydį paaugliui berniukui iki 150 Lt dydžio. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė teisinio pagrindo mažinti periodinės išmokos dydį per mėnesį. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė negali susirasti darbo.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Tai reiškia, kad teismas, įvertindamas faktines bylos aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus, turi nustatyti momentą, nuo kurio priteisiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, siekiant teisingai išnagrinėti bylą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimas yra sudėtinė išlaikymo dalis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-04-02 iki 2009-07-08 (kreipimosi į teismą dienos), tuo užtikrinant vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimą, nes nagrinėjamu atveju teisės į išlaikymą atsiradimo diena laikytina 2009-04-02, kai vaikas buvo grąžintas tėvui, nutraukus laikiną globą globos įstaigoje (b.l. 51).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktiką, formuojamą šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.200 str.; CPK 7 str., 8 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 197 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, apeliantė turi atlyginti 440 Lt sumai (b.l. 158) bylinėjimosi išlaidų už antrinės teisinės pagalbos ieškovui suteikimą apeliacinės instancijos teisme, nes pačios atsakovės atleidimas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei neatleidžia jos nuo pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas už antrinės teisinės pagalbos ieškovui suteikimą (LR CPK 88 str., 93 str., 96 str., 98 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės V. R. 440 Lt bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai. Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė