- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-20
- Bylos Nr.
- e2S-969-440/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02270-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- E. N.
- Kategorijos
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.4.9.3.3Rašytinių įrodymų tyrimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. N. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-3065-215/2017 pagal pareiškėjo E. N. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė E. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolės E. M. veiksmų teisėtumo išieškojimą nukreipiant į skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA).Pareiškėjas E. N. kreipėsi į antstolę E. M. dėl išieškojimo nukreipimo į jam priklausančias lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Nurodė, kad antstolės 2017 m. liepos 5 d. patvarkymais išieškojimą nukreipė į visas lėšas, esančias asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Paaiškino, kad nuteistiesiems patiems tenka už savo pinigus susimokėti už elektrą bei telefoninius pokalbius. Skirtingai nei kiti skolininkai, nuteistieji neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje. Nuteistieji už būtiniausias prekes atsiskaito lėšomis, kurias į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą perveda nuteistojo artimieji. Tuo atveju, jei pagal patvarkymus buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje apribota skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų (el. b. l. 1–2).Antstolė E. M. 2017 m. liepos 27 d. atsisakė tenkinti pareiškėjo E. N. skundą dėl antstolio veiksmų ir jį kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė Mažeikių rajono apylinkės teismui (el. b. l. 3–8). Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo E. N. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas neįrodė, kad laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje esančios lėšos patenką į Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 739 straipsnyje numatytą sąrašą piniginių lėšų, iš kurių negalimas išieškojimas (el. b. l. 14–15).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atmetė pareiškėjo E. N. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų (el. b. l. 21–23). Teismas nustatė, kad antstolės E. M. kontoroje vykdoma keturiolika vykdomųjų bylų: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose atliekamas išieškojimas iš skolininko E. N.. Vykdymo proceso metu antstolei nustačius, kad skolininkas atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose, 2017 m. liepos 5 d. visose vykdomosiose bylose buvo parengti patvarkymai vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodant įkalinimo įstaigai vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, t. y. išskaityti kiekvieną mėnesį 70 procentų nuo skolininkui priklausančių lėšų dalies, viršijančios vienos MMA, ir 20 procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų, nuo skolininkui priklausančių lėšų dalies, neviršijančios vienos MMA. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 konstatuota, kad skolininkui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, pavyzdžiui, gaunamos iš artimųjų, kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733–743 straipsniai), kurių dydis, reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje, o CPK 668 straipsnis ir kitos CPK XLVII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko turto, šiuo atveju netaikomos.Teismas padarė išvadą, kad antstolė, priimdama skundžiamus patvarkymus laikėsi naujai suformuotos teismų praktikos ir areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias pataisos namų įstaigos sąskaitoje bei nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų, nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Antstolė veiksmai yra teisėti ir nepažeidžia pareiškėjo teisės įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl jį atmetė.Teismas įvertinęs vykdomųjų bylų medžiagą nustatė, kad iš Vilniaus pataisos namų į antstolės depozitinę sąskaitą buvo pervesta 44,83 Eur, kurie 2017 m. liepos 27 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. Bg-34454 buvo paskirstyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte nustatyta tvarka. Pareiškėjas E. N. (skolininkas) nei antstolei, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, jog jo sąskaitoje yra areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, todėl atmetė prašymą grąžinti antstolės areštuotas ir nurašytas lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas E. N. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą tenkinti (el. b. l. 27–28). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys nėra viskuo aprūpinti, todėl artimųjų jiems pervestos piniginės lėšos naudojamos būtiniausioms prekėms įsigyti. Išieškojimas iš pareiškėjo (skolininko) pajamų gali būti vykdomas tik jų dalies, viršijančios vieną MMA.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, būtų tinkamai apginti išieškotojo interesai, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 straipsnis, 586–587 straipsniai). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktu, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui. Priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas).Byloje nustatyta, kad E. M. kontoroje vykdoma keturiolika vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose atliekamas administracinės nuobaudos ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš skolininko E. N. valstybės naudai. Vykdymo procese antstolė nustatė, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl 2017 m. liepos 5 d. apskaičiavo vykdymo išlaidas ir priėmė patvarkymus dėl skolos išieškojimo bei patvarkymus Nr. S3g-33082, Nr. S3g-33090, Nr. S3g-33099, Nr. S3g-33104, Nr. S3g-33109, Nr. S3g-33116, Nr. S3g-33124, Nr. S3g-33130, Nr. S3g-33134, Nr. S3g-33137, Nr. S3g-33141, Nr. S3g-33147, Nr. S3g-33158, Nr. S3g-33186 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Šiuose patvarkyme antstolė reikalauja, kad Vilniaus pataisos namai, kuriuose pareiškėjas (skolininkas) E. N. atlieka laisvės atėmimo bausmę, išskaičiuotų 70 procentų iš skolininko lėšų dalies, viršijančios MMA, 20 procentų nuo lėšų dalies, neviršijančios MMA, o pagal kelis vykdomuosius raštus – ne daugiau kaip 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA. Nesutikdamas su minėtuose patvarkymuose nurodyta išieškojimo vykdymo tvarka, skolininkas E. N. skundė šiuos antstolės veiksmus.Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius), tačiau įstatyme nėra išimčių dėl išieškojimo tvarkos bei išskaitų dydžio, kai skola išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išieškant iš skolininko pajamų, būtų pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodytą išieškojimo ribojimą pinigų sumoms, neviršijančioms vienos MMA, tik išieškant iš skolininko turto, inter alia (iš lot. be kita ko), pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, nėra pagrindo teigti, kad iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančių skolininko pajamų dalies, neviršijančios nustatytos MMA, išieškojimas apskritai negalimas. Išskaitos iš skolininko lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, gautų kaip artimųjų parama, atliekamos ta pačia tvarka kaip ir išskaitos iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio arba jam prilygintų pajamų, t. y. CPK 733–743 straipsniuose nustatyta tvarka. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios nustatytos MMA, išskaičiuojama 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios nustatytą MMA dydį, išskaičiuojama 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju iš skolininko yra išieškomos administracinės nuobaudos (baudos) valstybės naudai, todėl iš pajamų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, galima išskaičiuoti ne daugiau kaip 20 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o iš lėšų dalies, viršijančios nustatytą MMA dydį, galima išskaičiuoti ne daugiau kaip 70 procentų (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kad antstolės E. M. 2007 m. liepos 5 d. patvarkymuose išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų dydis atliekamas CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju antstolės veiksmai, kuriais atliekamas išieškojimas iš skolininkui priklausančių lėšų, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, neprieštarauja įstatymo nuostatoms, todėl yra teisėti. Vien aplinkybė, kad patvarkymuose nėra nurodyta, kad išieškojimas atliekamas CPK 733–743 straipsniuose nustatyta tvarka, tai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtus antstolės E. M. 2007 m. liepos 5 d. patvarkymus Nr. S3g-33082, Nr. S3g-33090, Nr. S3g-33099, Nr. S3g-33104, Nr. S3g-33109, Nr. S3g-33116, Nr. S3g-33124, Nr. S3g-33130, Nr. S3g-33134, Nr. S3g-33137, Nr. S3g-33141, Nr. S3g-33147, Nr. S3g-33158, Nr. S3g-33186 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas teisėtais antstolės veiksmus dėl išieškojimo nukreipiamo į skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad pagal byloje pateiktus duomenis antstolės E. M. 2007 m. liepos 5 d. priimti patvarkymai Nr. S3g-33082, Nr. S3g-33090, Nr. S3g-33099, Nr. S3g-33104, Nr. S3g-33109, Nr. S3g-33116, Nr. S3g-33124, Nr. S3g-33130, Nr. S3g-33134, Nr. S3g-33137, Nr. S3g-33141, Nr. S3g-33147, Nr. S3g-33158, Nr. S3g-33186 neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, ar yra priimtas ir vykdomas pažeidžiant įstatymo nuostatas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.