- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-08
- Bylos Nr.
- I-1609-583/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00801-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Dalia Gumuliauskienė
- Atsakovas
- VĮ Registrų centro
- Pareiškėjas
- B.A.
- Trečiasis asmuo
- V.K., V.R.
- Advokatai
- Marius Matiukas
- Kategorijos
- 12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Gumuliauskienės ir Aušrelės Mažrimienės,
2015 m. rugpjūčio 25 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B.A. patikslintą skundą atsakovams VĮ Registrų centras ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V.K. ir V.R., dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. liepos 14 d. nutartimi buvo priimtas pareiškėjos B.A. patikslintas skundas dalyje dėl reikalavimų panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 8674347 „Dėl juridinių faktų išregistravimo nekilnojamojo turto registre“ dalyje dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti VĮ Registrų centrą iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti nuomos sutarties juridinį faktą, kuriuo nurodyta, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra išnuomotas.
Šalies argumentai
Pareiškėja patikslintame skunde nurodo, kad iki 2015 m. liepos 1 d. jai bendrosios nuosavybės teise priklausė 1/6 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog nuo 2015 m. liepos 1 d. dovanojimo sutarties pagrindu, pareiškėja tapo viso žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir ginčo žemės sklypas) savininke. Teigia, kad sužinojusi, jog jai bendrosios dalinės nuosavybės priklausančio ginčo žemės sklypo dalis be jos žinios ir sutikimo nuo 2015 m. sausio 25 d. iki 2018 m. sausio 25 d. yra išnuomota V.K., 2015 m. balandžio 1 d. prašymu kreipėsi į atsakovą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, prašydama iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti nuomos sutarties sudarymo juridinį faktą, nes minėta sutartis yra neteisėta. Tvirtina, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas ginčijamu 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 8674347 nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Argumentuoja, jog ginčo žemės sklypo nuomos juridinis faktas buvo įregistruotas neteisėtai, kadangi nuomos sutartis sudaryta su vienu bendrasavininkiu nesant kitų bendrasavininkių sutikimų. Remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalimi, numatančia, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pažymi, jog tarp ginčo žemės sklypo bendraturčių nėra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, todėl mano, kad vien tai, jog vienas iš bendraturčių trečiajam asmeniui išnuomojo žemės sklypo dalį, kuri lygi jo bendrosios dalinės nuosavybės daliai, nesukuria teisėtų santykių, nes tokiais savo veiksmais vienas iš bendraturčių trečiajam asmeniui išnuomojo ne tik savo, bet ir kitų sklypo bendrasavininkių žemės sklypo dalis, proporcingai jų turimai bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Atkreipia dėmesį, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 10 punktą, atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daromos žymos ir apie nekilnojamojo daikto bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, o ginčo žemės sklypo įraše tokios žymos nebuvo, todėl VĮ Registro centro Klaipėdos filialui informacija, jog tarp bendraturčių nėra nustatyta naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarka, buvo žinoma. Teigia, kad teritorinis registratorius privalėjo patikrinti prašymo registruoti juridinį faktą teisėtumą bei pagrįstumą, ir nustatęs, jog kaip prašymo pagrindas pateikta nuomos sutartis, sudaryta be kitų bendraturčių sutikimo, atsisakyti registruoti tokį neteisėtą sandorį. Pabrėžia, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. dovanojimo sutarties pagrindu pareiškėja yra vienintelė žemės sklypo savininkė, todėl neteisėtai sudaryta ir įregistruota nuomos sutartis varžo jos kaip savininkės teises.
Pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas Marius Matiukas teismo posėdžio metu palaikė patikslintame skunde išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos patikslintą skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti. Paaiškina, kad žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), V.K. 2015 m. sausio 30 d. prašymu pagal pateiktą 2015 m. sausio 25 d. žemės sklypų nuomos sutartį, sudarytą tarp nuomotojo V.R. ir nuomininko V.K., VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2015 m. vasario 2 d. įregistravo juridinį faktą – sudaryta nuomos sutartis, nuomininkas V.K., įregistravimo pagrindas: Nuomos sutartis 2015-01-25, plotas 4,1111 ha, aprašymas: 4/6 dalis žemės sklypo, terminas nuo 2015-01-25 iki 2018-01-25. Pažymi, jog pareiškėja B.A., būdama 1/6 dalies žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininke, pateikė atsakovui 2015 m. balandžio 1 d. prašymą išregistruoti kaip neteisėtą žemės ūkio paskirties sklypo dalies nuomos sutartį, tačiau ginčijamu 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (4.6.10)RS-562 pareiškėjos prašymas netenkintas. Remiasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, jog juridiniai faktai išregistruojami gavus įgaliotos institucijos ar suinteresuoto asmens prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, patvirtinančius įregistruoto juridinio fakto pasikeitimą ar pasibaigimą, o B.A. dokumentų, patvirtinančių 2015 m. sausio 25 d. nuomos sutarties pasibaigimą, nepateikė. Pabrėžia, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, ar nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, tačiau nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą. Nurodo, jog 2015 m. liepos 1 d. Dovanojimo sutartimi Nr. JK-3925 iš V.R. pareiškėja įgijo 2/3 dalis, iš J.J. 1/6 dalį ginčo žemės sklypo. Pažymi, kad Dovanojimo sutarties 5.1.5, 5.2.3 punktuose nurodyta, jog 2/3 dalys žemės sklypo remiantis 2015 m. sausio 25 d. nuomos sutartimi yra išnuomotos V.K., todėl vertina, kad dovanos gavėja B.A. perėmė dovanotojo teises ir pareigas, tame tarpe ir pagal 2015 m. sausio 25 d. nuomos sutartį.
Atsakovo atstovas Augenius Pranas Demenius teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.
Tretysis suinteresuotas asmuo V.K. atsiliepime teigia, kad pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės bei teisiniai argumentai nepaneigia juridinio fakto įregistravimo nekilnojamojo turto registre pagrįstumo ir teisėtumo, todėl prašo B.A. skundą atmesti.
Pareiškėja, atsakovo VĮ Registrų centro atstovas bei tretieji suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Teismo vertinimu, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės nurodytoms proceso šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl juridinio fakto – 2015 m. sausio 25 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties, sudarytos tarp nuomotojo V.R. ir nuomininko V.K.o, – teisinės registracijos nekilnojamojo turto registre teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iki 2015 m. liepos 1 d. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė trys savininkai – 1/6 žemės sklypo dalį B.A., 1/6 žemės sklypo dalį J.J., 2/3 žemės sklypo dalis V.R. 2015 m. sausio 25 d. V.R. sudarė žemės sklypų nuomos sutartį, kuria V.K. išnuomojo 2/3 ginčo žemės sklypo dalis laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 25 d. iki 2018 m. sausio 25 d. Remiantis V.K. 2015 m. sausio 30 d. prašymu VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas Nekilnojamojo turto registre įregistravo su nekilnojamuoju daiktu – žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susijusį juridinį faktą – sudarytą nuomos sutartį. 2015 m. balandžio 1 d. prašymu pareiškėja B.A. kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, prašydama išregistruoti kaip neteisėtą sklypo dalies nuomos sutartį, sklypams esantiems (duomenys neskelbtini), pabrėždama, jog yra žemės sklypo bendrasavininkė ir žemės sklypo dalies nuomos sutartis su ja derinta nebuvo, be to konkrečios žemės sklypų dalys tarp bendrasavininkių nėra pasidalintos. Ginčijamu 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 8674347 „Dėl juridinių faktų išregistravimo nekilnojamojo turto registre“ pareiškėjos prašymas netenkintas dėl to, kad nepateiktas dokumentas, patvirtinantis juridinio fakto – sudarytos nuomos sutarties, pasibaigimą. Išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ginčą sprendusi VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. cspr 1-89 paliko galioti teritorinio registratoriaus 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. (4.6.10)RS-562. Iškėlus nagrinėjamą administracinę bylą tarp bendrasavininkių buvo sudaryta 2015 m. liepos 1 d. Dovanojimo sutartis, kuria apdovanotajai B.A. J.J. padovanojo 1/6 dalį, o V.R. 2/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. pareiškėja tapo viso ginčo žemės sklypo savininke.
Žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas bei 2014 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 379 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau ir Nuostatai). Nurodyti teisės aktai apibrėžia VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo teises ir pareigas registruojant tiek nekilnojamąjį turtą, tiek su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susijusius juridinius faktus, todėl siekiant nustatyti ar nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos pareiškėjos B.A. teisės, būtina įvertinti ar atsakovas nekilnojamojo turto registre registruodamas juridinį faktą – nuomos sutartį, nepažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei Nekilnojamojo turto registro nuostatų reikalavimų.
Iš pareiškėjos patikslinto skundo turinio spręstina, jog esminis argumentas, kuriuo grindžiami skundo reikalavimai yra aplinkybė, jog 2015 m. sausio 25 d. ginčo žemės sklypo dalies nuomos sutartis buvo neteisėta, nes sudaryta be pareiškėjos – žemės sklypo bendrasavininkės – sutikimo, todėl remiantis minėta sutartimi juridinis faktas – nuomos sutarties sudarymas, negalėjo būti registruojamas nekilnojamojo turto registre.
Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą; Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Pabrėžtina, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus. Nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į šį daiktą įregistravimas nekilnojamojo turto registre nėra nuosavybės ar kitos daiktinės teisės atsiradimo pagrindas, o valstybės siekis išviešinimo būdu užtikrinti šių teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus bei jų suvaržymus. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011).
Todėl vertintina, kad teismine tvarka nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimai dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo (išregistravimo) nekilnojamojo turto registre gali būti ginčijami tik dėl to, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai buvo įregistruoti be pagrindo (pvz. nesant dokumento, kurio pagrindu šie duomenys galėjo būti įrašyti į nekilnojamojo turto registrą; įrašant į nekilnojamojo turto registrą duomenis, kurių nėra dokumente, kuris buvo pagrindas atlikti nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimą ir pan.) arba pažeidžiant nustatytą tvarką.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daromos žymos inter alia apie sudarytas nuomos sutartis. Pagal to paties įstatymo 22 straipsnį, vienas iš daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinančių dokumentų, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre yra rašytiniai sandoriai (7 punktas). Bylos rašytiniai įrodymai – V.K. 2015 m. sausio 30 d. prašymo registracijos išrašas (b.l. 73) patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, prašydamas įregistruoti juridinį faktą, pateikė rašytinį sandorį – 2015 m. sausio 25 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies nuomos sutartį, sudarytą tarp nuomotojo V.R. ir nuomininko V.K.
Dokumentams, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, keliamus reikalavimus įtvirtina Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 3-4 dalys, kurios reikalauja, jog minėti dokumentai atitiktų teisės aktų reikalavimus, juose būtų įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys, jie turi būti surašyti įskaitomai, juose turi būti pilni asmenų, susijusių su registracija, vardai, pavardės, pavadinimai, adresai, kodai bei nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris, kuris suteikiamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Be to, įregistravimo nekilnojamojo turto registre pagrindu negali būti dokumentai, kuriuose yra ištaisytų, prirašytų, užbrauktų žodžių ir kitų dokumente neaptartų taisymų, bei pieštuku surašyti dokumentai, taip pat fiziškai sugadinti dokumentai, jei dėl to negalima padaryti vienareikšmės išvados dėl jų turinio. Vertindamas byloje esančią 2015 m. sausio 25 d. žemės sklypų nuomos sutartį teismas nenustatė ir pareiškėja patikslintame skunde nenurodė jokių jo turinio trūkumų, kurie būtų sudarę teisinį pagrindą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui atsisakyti remtis šiuo dokumentu kaip pagrindu įregistruoti juridinį faktą. Teritorinis registratorius pagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad su prašymu įregistruoti nuomos sutartį nebuvo pateiktas bendraturtės B.A. sutikimas sudaryti nuomos sutartį, kadangi nuomotojas V.R. išnuomojo ne visą bendraturčių valdomą žemės sklypą, o tik paties V.R. nuosavybės teise valdomas 2/3 ginčo žemės sklypo dalis.
Vertintina, kad pareiškėjos patikslinto skundo esminis argumentas, jog žemės sklypų nuomos sutartis yra neteisėta, kadangi sudaryta pažeidžiant Civilinio kodekso 4.75 straipsnio nuostatas, gali būti pagrindas ginčyti pačią nuomos sutartį, bet ne jos teisinę registraciją, nes, kaip jau buvo nurodyta nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, o tik perkelia duomenis iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą į nekilnojamojo turto registrą. Duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų kreipusis į teismą dėl 2015 m. sausio 25 d. nuomos sutarties nuginčijimo, byloje nėra.
Nors nagrinėjamos bylos kontekste nuomos sutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimas nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas, todėl teisėjų kolegija iš esmės nevertina pareiškėjos patikslintame skunde nurodytų argumentų ir aplinkybių, susijusių su jos teisėtumu ir pagrįstumu, tačiau atkreipia dėmesį, jog pagal bendrosios kompetencijos teismų praktiką bendraturtis be kitų bendraturčių sutikimo gali laisvai disponuoti jo turima bendrosios dalinės nuosavybės teise, tame tarpe ir sudaryti sutartis (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014, Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1423-153/2014).
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje yra pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi teisę atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus – 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos; 4) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, yra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios; 5) nesumokėtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo nustatytas registravimo mokesčio avansas; 6) prašyme ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktame dokumente nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti; 7) įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre; 8) Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą; 9) jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei pareiškėjos patikslinto skundo argumentai neįrodo nei vieno iš įstatyme įtvirtintų pagrindų atsisakyti nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą buvimo, o nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie juridinį faktą – nuomos sutarties sudarymą, atitinka 2015 m. sausio 25 d. Žemės sklypų nuomos sutartyje (b. l. 74-76) įrašytus duomenis, todėl darytina išvada, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas pagrįstai ir teisėtai Nekilnojamojo turto registre įregistravo juridinį faktą - 2015 m. sausio 25 d. tarp nuomotojo V.R. ir nuomininko V.K. sudarytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Pareiškėja nepateikė jokių faktinių duomenų, kuriais remiantis tokia išvada galėtų būti paneigta.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Pareiškėja taip pat nepateikė jokių įstatymų nustatytų dokumentų apie nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuomos sutarties, kuria trečiasis suinteresuotas asmuo V.K. nuo 2015 m. sausio 25 d. iki 2018 m. sausio 25 d. išsinuomojo 2/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigimą.
Kadangi nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentą (Nuomos sutartį), kurio pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, pareiškėja nepateikė jokių dokumentų apie tai, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas pasibaigė, todėl naikinti skundžiamą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 8674347 „Dėl juridinių faktų išregistravimo nekilnojamojo turto registre“ dalyje dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti VĮ Registrų centrą iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti nuomos sutarties juridinį faktą, kuriuo nurodyta, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra išnuomotas nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos B.A. patikslintą skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui