Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. S. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis, 2016-02-06 apie 04.30 val., viešoje vietoje - prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus papurškė ašarinių dujų D. R. į veidą, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) gatvėje, Klaipėdos m., D. R. išlipus iš taksi automobilio, priėjęs R. S., pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį D. R. į veido sritį, po ko šis nugriuvęs ant taksi automobilio variklio dangčio susitrenkė veidą ir to pasekoje patyrė veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujo išlaja po kairės akies jungine, poodinėmis kraujosruvomis abiejų lūpų kairėje, pereinančiomis į lūpų vidinį paviršių, odos nubrozdinimu kairiame skruoste, nosies minkštųjų audinių patinimu ir nosies kaulų lūžimu. Tokiu būdu, R. S. dėl chuliganiškų paskatų demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir elgdamasis įžūliai padarė D. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Kaltinamasis R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino. Nurodė, kad naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“, apie 4 val. ryto, su D. R. buvo įvykis. Jis į naktinį klubą atėjo kartu su E. N. ir T. V.. Tiksliai pasakyti kelintą valandą atėjo į klubą negali, nes nepamena, tačiau jų apsilankymas truko apie 30 min. Atėję atsisėdo prie staliuko. E. nuėjo prie baro užsakyti gėrimų, o jam negrįžus po 5 min., jis pats nuėjo prie baro. Iš tos vietos, kur jie sėdėjo, baro nesimatė. Priėjęs prie baro pamatė, kad tarp E. ir D. R. vyksta ginčas, paklausė ar viskas gerai. Su D. R. pažįstamas nebuvo. D. R. jam pasakė, kad jis yra jį pažeminęs jo tėvo akivaizdoje, nes neįleido jį į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“. Po to D. R., paėmęs iš jo bokalą ir pastatęs jį ant baro, pakvietė jį išeiti į lauką. Patvirtino, kad dirbo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, tačiau D. R. nepamena ir negali pasakyti kada galėjo įvykti toks įvykis, su D. R. jokių konfliktinių situacijų nėra buvę. Prie jų priėjo du apsauginiai, vienas iš jų buvo E. E., o kito nežino. Jie išvarė D. R., tačiau kas buvo toliau nežino, nes nematė. Į lauką išėjęs nebuvo. Žino, kad apsauginio E. E. pravardė „(duomenys neskelbtini)“. Iki įvykio su E. E. pažįstami nebuvo. Žinojo jį iš matymo, kadangi dirbo su jo broliu naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, su E. E. anksčiau bendrauti neteko. Po įvykio, po kokių 15-30 min., išėjo. Patvirtino, kad apklausoje pas tyrėją galėjo nurodyti, kad po įvykio iš naktinio klubo išėjo po 10-15 min. Iš naktinio klubo, išgėrę po 1-2 bokalus alaus, išėjo trise. Išėjo per pagrindinį išėjimą ir, įsėdę į taksi automobilį, vyko į „(duomenys neskelbtini)“. Taksi automobilis nuo naktinio klubo stovėjo apie 200 metrų, gatvėje. Taksi automobilio neįsidėmėjo, taip pat neatsimena ir vairuotojo, kadangi įvykis buvo seniai. Po įvykio, praėjus kelioms dienoms, gavo šaukimą atvykti pas tyrėją. Tyrėjas jam pasakė, kad byla jo atžvilgiu bus nutraukta, kadangi nepakanka įkalčiu ir nurodė, kad D. R., iš principo, nori jam už kažką atsilyginti. Nors taksi vairuotojas jį atpažino, tačiau savo parodymus keitė tris kartus. Per pirminius parodymus vairuotojas jį įvardino kaip asmenį pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kuris dirba apsaugos darbuotoju bare „(duomenys neskelbtini)“, t. y. E. E.. Pats tame naktiniame bare nedirba. Jame yra lankęsis apie 2-3 kartus. Po įvykio su D. R., išskyrus policijos komisariate, bendravęs nebuvo. Dėl pateikto civilinio ieškinio nesutinka. Nekilnojamojo turto neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, R. S. nurodė, kad prisimena tą incidentą klube „(duomenys neskelbtini)“ su D. Pastarojo jis nepažinojo ir neprisimena kažkokių ankstesnių konfliktų su juo. Įtarime nurodytu laiku, būnant „(duomenys neskelbtini)“ klube, buvo toks incidentas, kad jaunuolis kabinėjosi prie jo, tempė už rankos, liepė eiti pasikalbėti į lauką ir buvo iš rankų jam paėmęs alaus bokalą. Bet apsauginiai pastarąjį išlydėjo į lauką, kad nekiltų konfliktas, o jis liko klube. Buvo su draugu E. N. ir su juo vakarą baigė „(duomenys neskelbtini)“. To asmens, kuris prie jo kabinėjosi, daugiau tą vakarą nematė. Jis pats yra ankščiau dirbęs rūbininku klube „(duomenys neskelbtini)“. Apsaugos darbuotoju niekada nėra dirbęs ir juo labiau „(duomenys neskelbtini)“ klube. Tame klube jis yra buvęs vos porą kartų. Jis neturi jokių pravardžių. „(duomenys neskelbtini)“ pravardė yra apsauginio E. E., dirbančio „(duomenys neskelbtini)“ klube. Jis tikrai nemušė D., 2016-02-05 jis jau nebedirbo rūbininku „(duomenys neskelbtini)“, jis ašarinių dujų balionėlio tikrai neturėjo. E. E. jis pažinojo, nes jo brolis buvo apsauginiu tuo metu, kai dirbo „(duomenys neskelbtini)“, todėl žino, kad jį vadino „(duomenys neskelbtini)“. Tą vakarą, kai prie jo buvo prisikabinęs D., matė, kad dirbo ir E. E.. (2 t., b. l. 123-126)

Papildomai apklaustas įtariamasis R. S. nurodė, kad jis nesupranta, kaip jį galėjo atpažinti kažkoks taksistas, jeigu jis nieko tame klube nesumušė. Jis yra įsitikinęs, kad D. jam kerštauja, tačiau už ką net neįsivaizduoja, nes pastarasis jį kaltina, kad kažkada „(duomenys neskelbtini)“ jį pažemino tėvo akivaizdoje. Jis gyveno nuo „(duomenys neskelbtini)“ per tris namus ir nesinaudodavo taksi paslaugomis važiuodamas iš darbo namo. Jis girdėjo iš kitų apsaugos darbuotojų apie D. R. kaip asmenybę, kad jis yra nepageidaujamas asmuo beveik visuose Klaipėdos klubuose dėl pastarojo konfliktiškos asmenybės. (2 t., b. l. 137-139)

Papildomai apklaustas įtariamasis R. S. nurodė, kad jis niekada nėra važiavęs su taksistu į (duomenys neskelbtini). Jis niekada nėra ten buvęs ir nežino, kur toks adresas yra. Jis niekada nėra susirašinėjęs su D. R., nei žinutėmis, nei laiškais, nei per „Mesengerį“, nei per „Viberį“, nei kitomis techninėmis priemonėmis. Su D. niekada nebuvo susitikęs ir nebendravo. Jis iš „(duomenys neskelbtini)“ tą kartą išėjo kartu su T. V.ir E. N., ir kartu su jais išvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“. Su kokiu taksi automobiliu išvažiavo neatsimena. Paėmė pirmą pasitaikiusį taksi stovėjusį gatvėje. ( 2 t., b. l. 142-145)

Įtariamasis R. S.akistatos su nukentėjusiuoju D. R. metu liko prie savo duotų parodymų ir kaltu neprisipažino (2 t., b. l. 129-132).

Pareiškus galutinį įtarimą, 2017-06-30 R. S. kaltės nepripažino visiškai, parodymus duoti atsisakė. (3 t., b. l. 99-101)

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis D. R. nurodė, kad praeitų metu vasario mėn., šeštadienį, buvo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“. Apie 4 val. ryto pamatė žmogų su draugais, jie buvo trise. Priėjo prie R. S. draugo E., kalbėdamas su juo, paklausė ar jis anksčiau dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Pastarasis pasakė, kad dirbo. Jie kalbėjosi ramiai, nesipyko. Prie jų priėjo R. ir tuomet jis R. paklausė ar jis, maždaug prieš porą metų, dirbo „(duomenys neskelbtini)“, kai jis buvo atvažiavęs su tėvais ir žmona, kai R. į klubo vidų įleido visą jų kompaniją, išskyrus jį. R. pasakė, kad toks įvykis buvo. Tuomet jis R. paklausė kodėl jis jo neįleido, bet klube garsiai grojo muzika, todėl jis ne viską girdėjo ką sakė R.. Tarp jų kilo nedidelis žodinis konfliktas, jis pasiūlė R. eiti į lauką parūkyti bei normaliai pasikalbėti. Tačiau atėjo E. (apsauginis) ir juos apramino. Po to jis nuėjo link tualeto, prie biliardo stalo kalbėjo su apsauginiu E.. Tuomet atėjo R. ir jis vėl pakvietė jį į lauką ramiai pakalbėti, parūkyti, kadangi norėjo sužinoti kodėl jis tada jo taip ir neįleido į klubą. R. sutiko išeiti į lauką. R. ėjo pirmas, o jis jam iš paskos. Jam paėjus į šoną ir ketinant užsidegti cigaretę, R. du kartus papurškė jam į akis. Jis, apsiašarodamas, nuėjo link pirmo pasitaikiusio taksi automobilio ir į jį įsėdo. Taksi automobilis stovėjo nuo Taikos pr. po dešinę pusę, gatvėje. Taksi vairuotojo nepažinojo, tik po to išsiaiškino, kad vairuotojo vardas V. Įsėdęs į taksi automobilį, paprašė, kad vairuotojas palauktų, kol jis paskambins savo draugui A., kad pastarasis atvažiuotų jį paimti. Po to, praėjus 1-2 min., R., taksi automobilio durys buvo praviros, pradėjo jį temti iš automobilio. Tuo metu jam iš rankų iškrito telefonas, kurio ekranas sudužo. Jis pasakė R., kad pastarasis nuo jo atstotų ir, kad išvengti konflikto, traukdamasis nuo R., pradėjo eiti aplink automobilį. R. sudavė kelis smūgius jam į veidą, bet apimtas streso jų nejuto, tačiau jam buvo suduotas vienas stiprus smūgis nuo kurio jis nukrito ant automobilio priekinio dangčio. Daugiau smūgių nebuvo. Girdėjo kaip R. du draugai sakė jam baigti, vadino jį „R., ir, jį apraminę, visi tris įsėdo į taksi automobilį ir išvažiavo. Kuris tai buvo taksi automobilis pasakyti negali, nes nematė. Tuomet atvyko jo draugas A., kuris pamatė jį visą kruviną. Draugas paklausė kas įvyko, jis jam trumpai papasakojo. Policiją ir greitosios medicinos pagalbą iškvietė draugas. Po to, jie kartu nuėjo į barą, kad jis galėtų nusiprausti ir paimti savo striukę. Apsauginis E. jo paklausė kas jį sumušė, jis jam pasakė, kad tas pats su kuriuo jis buvo išėjęs. Tuo metu nei R. vardo, nei jo pavardės nežinojo. Jie nebuvo pažįstami. Pirmą kartą jis buvo matęs R. naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, antrą kartą – „(duomenys neskelbtini)“, trečią kartą – policijos komisariate. R. vardą ir pavardę sužinojo iš apsauginio E., kuris jam pasakė, kad jis gali kreiptis į policiją. Pamatęs Facebook‘e R. nuotrauką, atpažino, jog tai tas pats asmuo, kuris jį sumušė. Nusiprausęs, su A. išvažiavo namo. Paaiškino, kad nuo 23 val. vakaro iki 4 val. ryto buvo išgėręs 200-300 g alkoholio, girtas nesijautė, su R. klube kalbėjosi apie 1-2 min., todėl tiek įvykio aplinkybes, tiek R. veido bruožus atsimena puikiai. Po įvykio, sekančią dieną, negalėjo prakvėpuoti, todėl pirmadienį nuvyko pas medikus. Taip pat nurodė, kad jam buvo sugadinti drabužiai, teko remontuoti telefoną bei apie 1,5 mėn. nedirbo. Paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vežioja krovinius į Švediją, Norvegiją. Po įvykio jį pamatęs darbdavys, į komandiruotes jam vykti neleido, kadangi jo darbas yra susijęs su žmonėmis. Po įvykio susitaikyti ar susisiekti su R. bandyta nebuvo. Žala nėra atlyginta.

Papildomai D. R. nurodė, kad buvo klausęs A., ar tas žmogus, kuris sėdėjo taksi automobilyje, galėtų paliudyti ir parodyti žmogų, kuris jį sumušė. A. susiskambino su V. ir jie visi trys susitiko. Paklausė V. ar jis žino tuos asmenis, kurie jį sumušė ir pastarasis pasakė, kad žino, jog ten buvo rūbininkas iš „(duomenys neskelbtini)“. Tuomet jis parodė V. R. nuotrauką bei paklausė ar tai tas pats asmuo. V. patvirtino, kad tai tas pats asmuo. Po ko jis paklausė V. ar jis galės tai paliudyti, pastarasis pasakė, jog galės, bet tik su viena sąlyga, jei jo su tuo asmeniu nesuves į akistatą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. R. nurodė, kad 2016 m. vasario mėn. pradžioje, tikslios datos nurodyti negali, neprisimena, jis vienas atėjo į naktinį barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), ten būdamas jis išgėrė apie 300 g brendžio, apie 04-04.30 val. būdamas baro viduje prie baro pastebėjo tris vaikinus, iš kurių vienas jam pasirodė pažįstamas, jį pažinojo kaip naktinio restorano „(duomenys neskelbtini)“ rūbininką, kaip jau vėliau sužinojo vardu R. S.. Jis priėjo būtent prie to vaikino ir jo paklausė ar jis dirbo naktiniame restorane „(duomenys neskelbtini)“. Vaikinas patvirtino, kad jis dirbo ar dirba, tiksliai negali pasakyti, rūbininku. Tada jam pasakė, kad nori išsiaiškinti, kodėl prieš metus pastarasis jo neįleido į naktinį restoraną „(duomenys neskelbtini)“, kai jis atėjo su tėvais, dėl ko pasijautė prieš tėvus nejaukiai. Jis norėjo tik išsiaiškinti to įvykio aplinkybes, tačiau vaikinas į kalbas nesileido, ką atsakė jis negirdėjo, tačiau tai jam nepatiko, tuo labiau, kad buvo garsi muzika, kuri neleido jiems normaliai pasikalbėti. Tarp jų kilo nedidelis žodinis konfliktas, kurio metu jie abu koliojosi necenzūriniais žodžiais, tačiau jokio fizinio kontakto nebuvo. Jis nustūmė alaus bokalą, iš kurio gėrė R., ir pasiūlė eiti į lauką parūkyti ir normaliai pasikalbėti. Tačiau prie jų priėjo baro apsaugos darbuotojas E., kuris toliau jiems kalbėtis neleido, juos ramino. Nuo baro jis nuėjo vienas, R. liko prie baro. Jis nuėjo iki koridoriuje esančio bilijardo stalo, kur sutiko kitą apsaugos darbuotoją, kurio duomenų nežino, pažįsta iš matymo, su kuriuo pradėjo kalbėtis. Po kokios minutės pamatė, kad ateina R.. Jį pamatęs jis vėl jį pakvietė eiti parūkyti ir normaliai pasikalbėti. Jis sutiko. R. pirmas lipo laiptais, kad išeiti iš baro, jis ėjo jam iš paskos. Ar ėjo kas paskui jis nekreipė dėmesio. Išėjus iš baro R. pasuko apie 5 m į kairę, jis ėjo paskui jį, išėjęs iš baro ir iškarto degė cigaretę, tačiau nespėjus prisidegti cigaretės pajuto, kad jam papurškė dujų į dešinę akį. Tada jis pakėlė akis ir pamatė, kad R. laiko dujų balionėlį ir tada jam papurškė į kairę akį. Gavęs dujų pradėjo trauktis atgal, girdėjo kaip R. pasakė, kad „ateik čia išsiaiškinsim“, kalbėjo dar tačiau jis jo jau negirdėjo, nes pradėjo eiti per žolynus link gatvėje stovėjusių taksi automobilių. Kiek jų buvo negali pasakyti. Jis nuėjo į pirmą pasitaikiusį ir įsėdo į keleivio priekinę vietą. Durelių neuždarė, nes jam reikėjo oro, kadangi nuo gautų dujų skaudėjo akis, čiaudėjo. Taksistui pasakė, kad nevažiuotų, nori paskambinti draugui. Taksi vairuotojo į kurį įsėdo jis nepažinojo. Tada iš kelnių kišenės išsitraukė mobilaus ryšio telefoną Samsung S5 iš kurio skambino draugui A. G. (A. G.), tel. (duomenys neskelbtini), sujungus pasakė, kad jis atvažiuotų iki „(duomenys neskelbtini)“ gavo dujų“. Tada staiga pajuto, kad jį už rūbų iš automobilio traukia, pakėlė akis ir pamatė R., kuris jį ištempė iš automobilio, tuo metu jam iš rankų iškrito telefonas, jis pasilenkė jo pasiimti, kadangi nuo dujų sunkiai matė, kad išvengti konflikto jis ėjo aplink automobilį jam iš priekio, jokio kito automobilio priekyje nebuvo, tačiau ties automobilio dešiniuoju priekiniu žibintu gavo vieną stiprų smūgį į nosį, nuo gauto smūgio jis nuvirto ant automobilio variklio dangčio, sąmonės jis neprarado, juto, kad bėga kraujas iš nosies ir lūpos. Tuo metu girdėjo, kad kiti du vaikinai, kurie buvo kartu su R., jį ramino ir kvietė važiuoti. Matė, kaip R. iš karto po to nuėjo kartu su draugais link kitų gatvėje stovėjusių taksi automobilių, tačiau su kuo jie nuvažiavo jis nematė. Tuo pat metu privažiavo ir A.. Prie jo priėjo A., kuris pasiūlė kviesti GMP. Pamena, kad buvo dar dvi nepažįstamos moteriškės, kurios taip pat siūlėsi padėti, tačiau jis atsisakė, jų apibūdinti negali, nes nematė veidų. Po to jis kartu su A. grįžo į barą „(duomenys neskelbtini)“, kur norėjo nuplauti kraują. Ten būdamas apsaugos darbuotojams pasakė, kad gavo būtent nuo R.. Nusiprausęs išėjo į lauką ir tada po 2-3 minučių atvyko GMP, jį apžiūrėjo ir suteikė pagalbą, siūlė vykti į ligoninę, tačiau jis atsisakė. Parvyko namo ir pirmadienį kreipėsi į teismo medikus, jiems minėjo, kad jį sumušė prie baro ir gavo smūgį į veidą. Konkrečiai, kad sulaužyta nosis nesakė, nes pats dar nežinojo. Kadangi vėliau jam nesiliovė skaudėti nosį ir akis, jis kreipėsi pas savo šeimos gydytoją, kuri jį nusiuntė pas specialistus ir tik tada buvo nustatytas nosies lūžis. Įvykio metu buvo sudaužytas jo mobilaus ryšio telefono SAMSUNG S5 ekranas, telefono kameros stikliukas, tačiau telefonas buvo apdraustas, todėl jo remontas jam nekainavo, sutvarkė draudimas. Taip pat buvo sudaužytas jo rankinis laikrodis, skilo stiklas, kurį vertina 100 eurų. Įvykio metu rūbai nesuplėšyti, nuo kraujo išsiskalbė, jokių žymių neliko, dėl jų jokios žalos nepadaryta. (1 t., b. l. 139-142)

Papildomos apklausos metu D. R. nurodė, kad iš jam suduotų smūgių atsimena vieną stiprų R. smūgį jam į veidą ties taksi automobilio variklio dangčiu, o kitų smūgių jis tiesiog neužfiksavo, nes jie jam žalos nepadarė. Pradinis pareiškimas apie galimai padarytą nusikalstamą veiką buvo surašytas jo atstovo R. Š. iš jo pasakojimų, kur galimai galėjo ir būti neatitikimas įvykio aplinkybių su jo duotais parodymais liudytojo apklausoje. Jis niekada nesusirašinėjo jokiomis techninėmis priemonėmis su R. S., nebendravo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai. Jis sužinojo R. duomenis iš E. E., kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“. Kai jis grįžo sumuštas iš lauko į barą nusiprausti, tai E. E. pasakė, kad jį sumušė tas pats su kuriuo konfliktavo prie baro. Tada E. E. jam ir pasakė jo vardą ir pavardę. Kitą dieną jis Facebook‘e pamatė jo paskyrą su nuotrauka ir iš karto suprato, kad tai tas pats asmuo, kuris jam papurškė ašarinėmis dujomis ir sumušė prie taksi automobilio. Apsauginių lauke nematė. Ar apsauginiai matė, kad jis išėjo kartu su R. iš baro į lauką, jis nėra įsitikinęs, bet neatmeta galimybės, kad apsauginiai galėjo tai matyti. Kai apsaugos darbuotojas E. E. liepė baigti konfliktą jiems su R. prie baro, jis ėjo nuo baro apie 5 metrus link išėjimo, o R. neužilgo irgi priėjo prie bilijardo. Bilijardas yra prie pat laiptų vedančių į lauką. Taip su R. ir atsidūrė lauke. Su V. M. (V. M.) jį suvedė po įvykių jo draugas A., kuris dirbo toje pačioje taksi firmoje kaip ir V.. Jis A. buvo paprašęs padėti surasti taksi vairuotoją, kurio akivaizdoje buvo sumuštas. Su V. jie susitiko „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje prie (duomenys neskelbtini), jis jo paklausė, ar atsimena įvykio aplinkybes ar galės policijoje paliudyti. V. atsakė teigiamai ir sakė, kad viską žino ir kas tas vaikinas - tai rūbininkas iš (duomenys neskelbtini) vardu R.. Jis parodė R. S. paskyrą su nuotrauka Facebook‘e ir V. patvirtino, kad tai tas pats asmuo. Tai buvo jau po 2016-02-18. Jo pažįstamas N. T. 2016-06-13 14.14 val. jam į „Mesengerį“ atsiuntė savo susirašinėjimą su E. N., kuris yra R. pažįstamas. 2016-09-30 jis buvo susitikęs su V. M. taksi automobilyje ir pastarajam nežinant padarė jų pokalbio įrašą. Pokalbio metu V. M.nurodė apie galimai jam daromą spaudimą dėl tikrųjų įvykio aplinkybių slėpimo, tačiau V. M.patvirtino, kad vis tik jis atpažino R. S. akistatos metu ir kad pastarasis jo akivaizdoje jį sumušė, o akistatoje pasakė, kad tai ne R., iš baimės. (1 t., b. l. 145-147)

Liudytojas E. E. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta tiek kaltinamąjį R. S., tiek nukentėjusįjį D. R.. R. yra dirbęs klube „(duomenys neskelbtini)“ rūbininku kartu su jo broliu. Su R. nebendravo, tik pasisveikindavo, kai atvažiuodavo pas brolį į darbą. R. pavardę sužinojo tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui. D. yra dirbęs apsaugoje, su juo turi bendrų draugų ratą. 2016 m. vasario mėn. dirbo apsauginiu bare „(duomenys neskelbtini)“. D. buvo bare, linksminosi ir vartojo alkoholį. R. į barą atėjo su draugais. Jie buvo dviese ar trise, tiksliai pasakyti negali. R. buvo prie baro ir jį pamatęs D. priėjo bei paklausė ar šis nedirbo „(duomenys neskelbtini)“. Jis su kitu apsauginiu stovėjo nuo jų per 3-4 metrus. Viso pokalbio, vykusio tarp R. ir D., negirdėjo, bet pamatęs, kad tarp jų kažkas vyksta, ne į gerąją pusę, priėjo prie jų. D. pasakė R., kad šis kažkada jo su tėvu neįleido į „(duomenys neskelbtini)“, kad jis jam padarė prieš tėvą gėdą. Matėsi, kad D. ant tos kompanijos, R. su draugais, buvo labai įpykęs. D. pagriebė iš R. bokalą, padėjo jį ant baro ir, paėmęs R. už rankos, ties alkūne, vedėsi pastarąjį pasiaiškinti į lauką. Kad neįvyktų konfliktas, jis jų iš baro neišleido ir pasakė D., kad parūkyti eitų vienas, nes kam jiems (D. ir R.) tos problemos, bereikalingi konfliktai. Kai D. išėjo, R. bare dar buvo apie 25-30 min., gėrė alų, po to su draugais išėjo. Tiksliai pasakyti negali, nes į laikrodį nežiūrėjo, be to praėjo daug laiko, bet po kokio pusvalandžio, apytiksliai iki valandos, į barą grįžo D., kruvinu veidu, su draugu ir pasakė kad jį sumušė, kad jie kviestų policiją. Grįžus D., R. su draugais baro viduje jau nebebuvo. Patvirtino, kad tikslesnės aplinkybės, laiko tarpai buvo nurodyti ikiteisminio tyrimo metu, jog R. su draugais, D. išėjus, iš baro išėjo apytiksliai po 20 min. Po to, kai R. su draugais išėjo, D. kruvinas į barą grįžo apytiksliai po 20 min. Grįžęs D. nuėjo į tualetą nusiprausti, o jo draugas iškvietė policiją ir greitąją. Neprisimena, ar jie buvo klausę D. kas jį sumušė, taip pat negali pasakyti ar D. jiems buvo sakęs kas jį sumušė, ar buvo jo klausęs ar jis pažįsta R.. Nurodė ir tai, kad D. bare lankosi dažnai, jo elgesys priklauso nuo jo blaivumo. Negali pasakyti, koks buvo D. blaivumas, bet tuo metu jis buvo girtesnis už R.. Taip pat nurodė, kad iš baro vidaus lauko nesimato, kadangi tam, kad išeiti į lauką, reikia palipti laiptais. Prie baro įėjimo rūkančių būna daug, todėl jei lauke, prie baro įėjimo butų buvusios kažkokios muštynės, tai baro lankytojai jiems būtų pasakę. Taksi automobiliai nuo baro stovi apie 300 metrų atstumu. Po įvykio, savaitės bėgyje, D. jam paskambino ir prašė susitikti. Susitikus D. jam pasakė, kad jis žino kas jį sumušė, kad tai tas vaikinas, dirbęs „(duomenys neskelbtini)“ rūbininku, ir prašė sužinoti to vaikino kontaktus. Jis D. pasakė, kad į tai nesikiš ir tegul pats važiuoja į „(duomenys neskelbtini)“ ir aiškintųsi, kadangi R. ten dirbo kiekvieną vakarą. Taip pat, po įvykio buvo susitikęs su R., bet ar „(duomenys neskelbtini)“ ar kitoje vietoje, pasakyti negali, nes neprisimena. Tačiau tas susitikimas buvo dar prieš ikiteisminį tyrimą. Susitikimo metu jokių kalbų apie tą įvykį nebuvo. Paaiškino ir tai, kad baras dirbo iki 6 val. ryto. Ne visi į barą atėję lankytojai yra tikrinami. Tikrinami moterų rankinukai, kad neįsineštų gėrimų. Be to, lankytojai išeina parūkyti ir jei jie lauke yra kažką pasislėpę, tai grįžę gali tai įsinešti į barą, nes jie negali visko sužiūrėti ir nuo to apsaugoti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. E.nurodė, kad 2016-02-05 pradėjo darbą naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini) 2016-02-06 apie 04.30 val. pastebėjo, kad salėje prie baro kalbasi du lankytojai. Vienas buvo jam iš matymo pažįstamas vardu D., kuris klausė kito, ar šis kartais nedirbo naktiniame restorane „(duomenys neskelbtini)“. Girdėjo kaip vaikinas pasakė, kad taip. D. buvo girtas, tačiau elgėsi normaliai, tačiau pakėlė toną ir pradėjo vaikinui reikšti pretenzijas, nes šis kažkada jo atėjusio kartu su tėvu neįleido į restoraną ir padarė jam gėdą prieš tėvą. Matė, kad D. paėmė iš vaikino rankų alaus bokalą, padėjo ant baro ir imdamas už rankos kvietė eiti į lauką pasikalbėti. Supratęs, kad kyla konfliktas, pasakė D. eiti į lauką, o vaikinas ateis vėliau. D. nuėjus, jis tam vaikinui ir su juo buvusiems draugams pasakė, kad šie liktų baro patalpoje. D. išėjus, vaikinai liko bare dar apie 20 minučių. Jie išgėrė alų ir ramiai išėjo iš baro. Jiems išėjus, maždaug po 20 minučių į barą grįžo D., kurio veidas buvo kruvinas. Kas jį sumušė nieko nesakė. Jis sakė D. eiti į tualetą nusiplauti kruvino veido. Kas jį sumušė ir už ką D. nieko nesakė, kad būtų sakęs jog jam sudaužė telefoną neatsimena, jis tik keikėsi necenzūriniais žodžiais, apie įvykį nieko nekalbėjo. Kas sumušė D. jis nematė. Taksi sustojimo vieta yra toli nuo naktinio baro, (duomenys neskelbtini) gatvėje, nuo baro 200-300 m atstumu. Tiek R. S., tiek D. R. yra jo pažįstami. Kai grįžo sumuštas D., pastarasis nesakė, kad jį sumušė būtent tas jaunuolis su kuriuo jis konfliktavo prie baro tą patį vakarą. Kai D. grįžo kruvinu veidu, su juo buvo draugas taksistas. Bare "(duomenys neskelbtini)" rūbininkų tokių nėra, rūbus klientai pakabina rūbinėse, apsaugos darbuotojai išduoda numeriukus ir rūbinę užrakina. Tą naktį, kad kas demonstruotų ašarines dujas jis nematė. Tik D., iš visų įvykio dalyvių žinojo, kad jo pravardė yra „(duomenys neskelbtini)“. ( 2 t., b. l. 53-56, 57-60)

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas J. A. nurodė, kad tą naktį dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. Tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį pažįsta kaip baro klientus. Įvykio vakarą R. bare matė pirmą kartą. Su D. yra bendravęs, bet draugais nebuvo. Tiksliai pasakyti visų aplinkybių negali, kadangi praėjo daug laiko, bet prisimena, kad tarp D. ir R. kilo konfliktas. D. priėjo prie R., pradėjo šnekėtis. Iš D. pusės matėsi nepasitenkinimas, puolimas. Tuomet jis su kolega priėjo prie jų ir juos, pasakę, jog eitų aiškintis į lauką, kad bare nebūtų jokių konfliktų, išskirstė. D. pakvietė R. eiti į lauką pašnekėti. Jie kaip ir ėjo, tačiau kartu neišėjo. Paaiškino, kad į lauką jie ėjo kartu, tačiau į lauką kartu išėję nebuvo, kadangi D. išėjo, o R. apsisuko ir grįžo į barą išgerti alų. D. išėjus, R. su draugais iš baro išėjo po 20-30 min. Tikslaus laiko pasakyti negali, bet D. kruvinas su draugu į barą grįžo apytiksliai už 1 val. D. pasakė, kad jį užpuolė, sumušė, jam buvo kruvina nosis, akys. Negali pasakyti, ar D. sakė kas jį sumušė, kadangi nepamena. D. nuėjo nusiprausti, o jo draugas iškvietė policiją. Paaiškino, kad jis su kolega buvo išbėgę į lauką, pažiūrėti kas įvyko, tačiau lauke, išskyrus taksi automobilių, lankytojų, nieko nebuvo. Taip pat lauke nebuvo ir R.. Patvirtino, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui yra sakęs, kad grįžęs į barą D. įvardino, kad jį sumušė asmenys prie kurių jis priekabiavo. Nurodė, kad po įvykio praėjo daug laiko, todėl teismas gali remtis jo parodymais duotais ikiteisminio metu, kadangi tuo metu jis buvo nurodęs tikslesnes įvykio aplinkybes. Taip pat patvirtino, kad galėjo ir netiksliai nurodyti grįžimo, išėjimo laikotarpį, nes darbo metu jie į laikrodį nežiūri. Nurodė ir tai, kad tą naktį D. buvo išgėręs, o R. su draugais buvo kaip ir blaivūs, nes buvo išgėrę po 1-2 bokalus alaus. Taip pat nurodė, kad taksi automobiliai nuo baro stovi 200-300 metrų atstumu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju J. A. nurodė, kad 2016 m. vasario mėnesio pradžioje, kai dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“, atsimena, jog buvo konfliktas tarp baro klientų. D. R., kurį pažįsta iš matymo kaip klientą, pradėjo kabinėtis prie kitų baro klientų dėl kažkokių nuoskaudų, iš senesnių laikų. Pamena, kad su bendradarbiu E. E., pravardė „(duomenys neskelbtini)“, siekdami išvengti konflikto juos išskyrė. D. liepė eiti lauk iš baro, o kitiems dviem prie baro buvusiems, liepė eiti prie staliuko. Baro klientus, prie kurių buvo priekabiauta, išleido maždaug už pusvalandžio po D. pašalinimo iš baro. Kai išėjo klientai prie kurių priekabiavo D., maždaug už valandos grįžo į barą kruvinas D., kuris pasakė, kad būtent tie klientai, prie kurių jis priekabiavo, jį ir sumušė. Ar D. į barą grįžo vienas, nepamena. Tikrai D. kartu su klientais, prie kurių jis priekabiavo, kartu iš baro neišėjo, nes buvo būtent taip ir pasielgta, kad išvengti didesnio jų konflikto ir galimų peštynių lauke. Šiaip jie, apsaugos darbuotojai, prižiūri tvarką tik baro viduje, tačiau jei klientai kviečiasi pagalbos lauke, visada sureaguoja, tačiau tą naktį nebuvo jokių iškvietimų. Ar D. buvo girtas, jis negali nei patvirtinti, nei paneigti. ( 2 t., b. l. 74-77)

Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad tiksliai nepamena, bet vasario mėnesio 6 ar 8 dieną naktį paskambino draugas D. ir paprašė, kad jis atvažiuotų prie klubo „(duomenys neskelbtini)“. Iš karto atvažiuoti negalėjo, nes tuo metu turėjo klientą. D. jam skambino apie 3-4 kartus. Jis pas D. atvažiavo tik po 15-30 min., į laikrodį nežiūrėjo. Atvažiavęs prie klubo pamatė kruviną D., stovintį prie balto taksi automobilio. Taksi automobilyje buvo vairuotojas, kuris yra jo pusbrolis. D. pasakė, kad jį sumušė trys nepažįstami vyrai. Po ko jie abu nuėjo į barą, nes D. norėjo nuprausti veidą, o jis iškvietė greitąją, su kuria atvažiavo ir policija. Atėję įį klubą D. bendravo su klubo apsauginiais, kažką su jais šnekėjo. Apie ką tarp jų vyko kalba, pasakyti negali, nes negirdėjo, nedalyvavo jų pokalbyje. Girdėjo tik tai, kai apsauginis sakė D., kad jis paduotų į teismą tą asmenį, kuris jį sumušė. Taip pat nurodė, D. nebuvo labai girtas, buvo tik šiek tiek išgėręs. Jis neklausė savo pusbrolio, kas sumušė D.. Taip pat ir su D. apie tą įvykį daugiau nekalbėjo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. G. nurodė, kad 2016 m., kiek pamena vasario mėnesio 6 dieną, paryčiais, tiksliai valandos neprisimena, jam paskambino D. R., kuris yra jo draugas. D. kalbėjo, kad gavo dujų, kad jį smarkiai sumušė, kas sumušė nepasakė. Jis iš karto negalėjo atvažiuoti, nes jam buvo iškvietimas, dirbo taksistu pagal patentą su automobiliu firmoje „(duomenys neskelbtini)“. D. jam skambino kokius tris kartus. Atsilaisvinęs jis atvyko prie „(duomenys neskelbtini)“ klubo, kur kiek atokiau stovėjo taip pat jo firmos taksi automobilis, kurio vairuotojas jo pusbrolis V. M.. V. su skuduru valė kraują nuo automobilio variklio dangčio. D. veidas buvo kruvinas, jo telefonas mėtėsi prie mašinos ant žemės. Jis iškvietė GMP, kartu atvažiavo ir policijos ekipažas. D. su GMP brigada atsisakė važiuoti. Jis D. nuvedė į klubą nusiprausti. Jam D. tik pasakė, kad jį sumušė kažkokie keturi ar trys asmenys, konkrečiai kas tokie neįvardino. Jis D. pasakė, kad mažiau reikia po tokius barus vaikščioti. Jis D. parvežė namo. Sekančią dieną jam D. paskambino, paprašė duomenų to taksisto, prie kurio jį sumušė. Jis tada suvedė V. su D., jie susitiko degalinėje. Jis į jų pokalbį nesikišo, apie ką jie kalbėjo jis nežino. Jis sėdėjo savo automobilyje, kol D. su V. bendravo. Kad V. daro kažkas spaudimą jis netiki, tik pastarasis pats labai nenorėjo veltis į tą bylą, nes jam reikės dirbti naktimis prie tų pačių klubų. Kiek taksistai dirbantys naktimis mato visokių muštynių, jie nenori niekur liudyti, nes po kiekvieno savaitgalio jie neišlystų iš policijų ir teismų. V. jam buvo užsiminęs, kad D. sumušo kažkoks darbuotojas iš (duomenys neskelbtini), kas tiksliai jis nesigilino ir nesikišo. V. sakėsi, kad nenori eiti į jokias akistatas tik dėl to, kad jam reikės dirbti naktimis prie tų pačių naktinių klubų kaip „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. (2 t., b. l. 81-85)

Papildomos apklausos metu A. G. nurodė, kad kai atvažiavo į įvykio vietą, V. taksi automobilis stovėjo prie baro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) gatvėje, priekiu į (duomenys neskelbtini) prospektą. Jis savo automobilį pastatė (duomenys neskelbtini) gatvėje, tik dešinėje kelio pusėje. (duomenys neskelbtini) gatvėje stovėjo ir daugiau taksi automobilių. Kai jis atvažiavo, D. sėdėjo V. automobilyje. Jį pamatęs D. išlipo iš automobilio. Jis priėjęs prie D. pamatė, kad pastarojo veidas buvo kruvinas. Matė, kad D. telefonas buvo pamestas ant žemės, šalia V. automobilio. Kas paėmė nuo žemės telefoną, jis nematė. Matė, kad telefono ekranas buvo sudaužytas. D. nurodė, kad jį užpuolė. Kadangi D. veidas buvo kruvinas, kartu su juo nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, kad D. nusipraustų veidą. Greitąją pagalbą iškvietė jis iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Greitosios pagalbos jie laukė prie baro „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo, lauke. Greitąją pagalbą iškvietė todėl, kad kai D. nusiplovė veidą, jam pasidarė bloga. Medikai D. apžiūrėjo, tačiau pastarasis nesutiko su jais važiuoti į ligoninę. D. sakė, kad jam purškė dujų, sakė, kad jei nebūtų purškę dujų, būtų apsigynęs. D. sakė žino, kas jį sumušė, tačiau nieko konkrečiai neįvardijo. Po medikų apžiūros jis D. parvežė į namus. Nors policijos jis nekvietė, tačiau policija atvažiavo. Pareigūnai kalbėjosi su D., tačiau į komisariatą jo nevežė. V. taksi automobilis gerai matėsi nuo baro „(duomenys neskelbtini)“ išėjimo, kaip ir gerai matėsi baras iš V. taksi automobilio. (2 t., b. l. 85-88)

Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta D. R., o kaltinamąjį R. S. yra anksčiau matęs, tiksliai negali pasakyti, bet lyg jis dirbo apsaugoje „(duomenys neskelbtini)“. Tą vakarą jis su baltos spalvos „Zafira“ taksi automobiliu stovėjo prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, nuo klubo apie 350 metrų atstumu. Matė, kaip D. nuo klubo, per žolynus, ėjo link jo automobilio. Negali pasakyti ar D. ėjo nuo klubo įėjimo, nes ten buvo tamsu, nieko nesimatė. D. pamatė vidurį to kelio, einančio nuo klubo įėjimo. D., priėjus prie jo, kažkas buvo su veidu, jis buvo raudonas. D. su juo pradėjo šnekėtis, o po to atsisėdo į jo automobilį, į priekį, į keleivio vietą. Jie šnekėjosi, D. pasakė, kad tarp jo ir kitų asmenų buvo kilęs konfliktas. Po to, iš klubo pusės, per žolynus, du ar trys asmenys, apeidami jo taksi automobilį, priėjo prie D.. D. pusėje automobilio durys buvo šiek tiek pradarytos. D. pats išlipo iš automobilio, nes norėjo su tais asmenimis kažką pasiaiškinti. Girdėjo ir suprato, kad kažkoks jau buvęs tarp jų konfliktas. Manė, kad tai D. draugai ar pan. Jis liko sėdėti automobilyje. D. su tais asmenimis nuėjo į automobilio priekį, kilo muštynės, D. buvo suduoti keli smūgiai, jis nukrito, o tie asmenys pasišalino su kitu taksi automobiliu, kuris stovėjo kitoje gatvės pusėje. Nei vieno iš priėjusių asmenų veido nematė, matė juos tik iš nugaros ir tik ūgį. Iš automobilio išlipo tik padėti D. surinkti nuo žemės daiktus, davė jam skudurą veidui nusišluostyti. Tuomet D. paskambino savo draugui A. G., kuris su juo susijęs giminystės ryšiais, jie yra pusbroliai, kurio laukė apie 30 min. A. atvažiavus, D. persėdo į jo automobilį, o jis išvažiavo. Nurodė ir tai, kad prisimena visus pas tyrėją duotus parodymus. Tyrėja jam buvo išaiškinusi atsakomybę dėl melagingų parodymų davimo. Po įvykio jis su D. susitikę buvo daug kartų, apytiksliai apie 10 kartų, o gal ir daugiau. D. jo prašė, kad jis pasakytų tyrėjai, jog D. buvo ištemtas iš automobilio apsaugos darbuotojo ir spardomas. D. prašė ir tai, kad jis pasakytų, jog D. sumušęs asmuo yra kaltinamasis R. S.. D. jam buvo parodęs jo nuotrauką, esančią Facebook‘e, todėl atpažinimo metu jis ir nurodė ant kaltinamojo. Paaiškino, kad matyt D. žinojo kas jį sumušė, todėl jam ir rodė kaltinamojo nuotrauką, tačiau jis tiksliai nematė ar D. sumušė kaltinamasis ar jo draugas. Norėjo padėti D.. D. žadėjo už tai jam atsilyginti, tačiau taip ir neatsilygino. Visi tyrimo metu duoti parodymai, atpažinimas buvo įtakoti D.. Į akistatą atsisakė eiti dėl to, nes D. jam buvo sakęs, jog jei jis parodys ant kaltinamojo, tai D. jam jokių pretenzijų nereikš ir jam neteks eiti į akistatą. Tai buvo pirmas kartas, kai jo buvo paprašyta padėti tokiu būdu, nes prieš tai nebuvo susijęs su teismais. Žino, kad, pokalbio metu su D., jo automobilyje slaptai buvo daromas garso įrašas. Apie jį jis sužinojo tik tyrimo metu gavęs to pokalbio aprašymą. Pokalbis vyko jau po atpažinimo. Tai, kad jam yra daromas spaudimas, niekam nėra sakęs ir dėl to kreipiąsis į jokias institucijas nebuvo. Tyrimo eigoje pakeitė parodymus todėl, kad tarp jo ir D. kilo konfliktas, jie nebebendravo. Su D. susipyko dėl darbinių klausimų ir dėl to, kad D. su juo neatsiskaitė. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu R. S. kaip asmenį, kuris buvo užpuolęs D., atpažino du kartus. Taip pat paaiškino, kad pažįsta apsauginius iš matymo, tačiau tiksliai nežinojo kas ten iš tų priėjusių asmenų buvo, nes jų veidų nematė, todėl ir pasakė, kad „(duomenys neskelbtini)“.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. M.nurodė, kad jis 2016-02-05 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ taksi vairuotoju, apie 04.00 val. stovint (duomenys neskelbtini) g., prie įvažiavimo į turgavietės aikštelę priešais barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), į taksi automobilio priekinę keleivio sėdynę atėjo ir atsisėdo iš matymo pažįstamas vaikinas vardu D.. Šiam įsėdus į automobilį jis pamatė, kad pastarasis trinasi akis ir jo paprašė, kad duotų skudurą ir vandens nusivalyti akims. Jis jo paklausė kas nutiko, o šis atsakė, kad bare su apsaugos darbuotoju kilo konfliktas, jam išėjus į lauką apsaugos darbuotojas jam pripurškė dujų. Koks tai buvo apsaugos darbuotojas D. nenurodė. Jiems sėdint automobilyje, prie automobilio pribėgo vaikinas, kurį jis pažįsta kaip vaikiną, kuris dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“ ir naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. Vaikinas buvo apsirengęs tamsiu bliuzonu, tamsiomis kelnėmis. Tuo metu D. sėdėjo automobilyje atidarytomis durelėmis. Minėtas vaikinas nieko nesakęs, D. dešine koja spyrė į galvą ir atsitraukė nuo automobilio. D. užsiėmęs galvą rankomis, išlipo iš automobilio ir atsirėmė į jo automobilio priekinį dangtį. Tuo metu D. rankoje turėjo mobiliojo ryšio telefoną. Vaikinas vėl priėjo prie D. ir du kartus koja jam spyrė į galvą. D. nuvirto ant žemės, jam iškrito telefonas ir kiti jo daiktai. Vaikinas su draugais įsėdo į kitą taksi automobilį ir nuvažiavo. D. nuvirtus, jis išlipo iš automobilio ir priėjęs prie jo pamatė, kad jo veidas kruvinas. D. sėdėjo ant žemės atsirėmęs į automobilį ir rinkosi išmėtytus daiktus. D. davė vandens ir skudurą, kad šis nusivalytų kraują. Kadangi gavo iškvietimą, todėl D. paliko sėdėti ant žemės, o pats išvažiavo. Vaikiną kuris sumušė D. gali atpažinti. (2 t., b. l. 2-3)

Papildomos apklausos metu V. M. nurodė, kad jis yra visiškai įsitikinęs, kad atpažino būtent tą asmenį, kuris sumušė D. R. prie jo taksi automobilio „Opel Zafira“, baltos spalvos, su juodu užrašu (duomenys neskelbtini). Jo atpažintasis asmuo - R. S., išsitempė D. per praviras dureles iš automobilio, davė kumščiu į veidą, kai D. parkrito ant variklio dangčio, jam dar kartą sudavė į veidą. Iš karto, kai mušė D., jis atpažino, kad tai R., „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, ar jis apsauginis ar rūbininkas nežino. Tą naktį, kai sumušė D., R. buvo ne su apsaugos apranga, o buvo su juodu džemperiu ir juodom kelnėmis. Jis R. pažįsta iš matymo, nes jis buvo jo klientas, kokius 5 kartus yra jį vežęs, todėl negali sumaišyti jo su kitu asmeniu. D. jis nepažinojo, kol A. neišsiaiškino, jog jis yra būtent tas taksistas, kurio akivaizdoje buvo sumuštas D.. Jo automobilio variklio dangtis buvo kruvinas nuo D. kraujo iš nosies, jis pats su skuduru tuos kraujus nusivalė. (2 t., b. l. 6-9)

Papildomos apklausos metu V. M. nurodė, kad 2016 m. vasario mėnesį jam paskambino bendradarbis A., kuris liepė privažiuoti į degalinę. Jis atvažiavo, A. buvo su D.. D. pasakė, kad jį atpažįsta, kad prie jo jis buvo sumuštas. Jis atsakė, kad taip, prie jo. D. jau žinojo kas jį sumušė, pasakė, kad R. iš „(duomenys neskelbtini)“. Jis patvirtino, kad tai R. iš „(duomenys neskelbtini)“, jo pažįstamas. D. parodė susirašinėjimą iš Facebook‘o, kur buvo parašyta R., jo profilio nuotraukos nerodė. Susirašinėjime buvo kažkas apie tai, kad R. prašo neiti į teismą, siūlė susitarti. Pašnekovas tų žinučių buvo pats D.. Rugsėjo mėnesį, tiksliai dienos nepamena, jis su D. susitiko Kauno g., prie policijos komisariato. Tą dieną vyko atpažinimas asmens kabinete su stiklu. Jis nežinojo, kad jam reikės atpažinti, jis galvojo kad bus tik apklausa. D. jam R. niekada jokios nuotraukos nerodė. Jam ir nebuvo reikalo, nes jis R. ir taip pažįsta. Atpažinime jis iš karto atpažino R., kaip asmenį, sumušusį D.. (2 t., b. l. 17-20)

Papildomos apklausos metu V. M. nurodė, kad 2016-09-30 akistatoje su R. S.pasakė, kad ne R. sumušė D., kad apsipažino, tačiau būtent R. S. sumušė D.. 2017-03-14 kitoje baudžiamojoje byloje jam buvo praneštas įtarimas dėl melagingų parodymų davimo, kurį jis pripažino ir nurodė, kad davė melagingus parodymus būtent šioje byloje. Patikslindamas savo ankstesnius parodymus nurodė, kad kai D. atėjo ir atsisėdo į jo taksi automobilį, jis stovėjo Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kairėje kelio pusėje. Jo automobilio priekis buvo nukreiptas į Taikos prospektą. Jam sėdint vairuotojo vietoje, per šoninių durelių lango stiklą gerai matėsi baras „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) gatvės dešinėje kelio pusėje stovėjo nemažai taksi automobilių, už jo taip pat stovėjo keletas taksi automobilių. Per savo automobilio šoninį langą matė prie baro stovinčius žmonės. D., prieš jam atsisėdant į jo taksi automobilį, einantį pamatė maždaug 22 metrų atstumu. D. atsisėdo į jo taksi automobilio priekinę keleivio pusę. D. automobilio durelių neuždarė, viena jo koja buvo iškišta į lauką, D. sėdėjo pusiau pasisukęs šonu. Kai D. atsisėdo į jo automobilį pasakė „Duchai, papurškė dujų“. D. nesakė, kad apsaugos darbuotojai papurškė dujų, jis tiesiog pats pasidarė tokias išvadas ir D. pasakymą, kad tie „du..ai“ galėtų būti apsaugos darbuotojai, nes pastarieji gali turėti dujas. Kas papurškė D. dujų jis nematė. Nematė todėl, kad prie baro tikrai buvo nemažai žmonių. D., atsisėdęs į automobilį, skambino asmeniui, kurį vadino „(duomenys neskelbtini)“, ir sakė, kad šis privažiuotų. Jis vaikiną pravarde „(duomenys neskelbtini)“ pažįsta - tai jo pusbrolis A. G., taip pat dirba taksi vairuotoju. D. neprašė jo niekur nuvežti. Praėjus mažiau nei pusvalandžiui nuo to laiko, kai D. atsisėdo į jo automobilį, jis pamatė prie kito taksi automobilio atėjusį R.. R. priėjo prie taksi automobilio, kuris stovėjo dešinėje kelio pusėje. R. stovėdamas prie taksi automobilio šaukė D., kad šis ateitų pasiaiškinti, D. kažką atsakė, nepamena ką, ir tuomet R. priėjo prie jo taksi automobilio priekio, o D. išlipo iš jo taksi automobilio, ir jie abu susitiko prie jo taksi automobilio priekio ir R. D. vieną kartą sudavė - ar ranka, ar koja - į nosį, po ko D. iš nosies pradėjo tekėti kraujas. Po suduoto smūgio D. nuleido galvą ir atsirėmė į automobilio priekinę dalį (kapotą). Ar R. dar spyrė D. į veidą nebepamena. R. sudavęs smūgį pasitraukė nuo D.. Kadangi D. liepė sakyti, kad R. D. prie automobilio du kartus spyrė koja į galvą, tai pirminėje apklausoje būtent taip ir nurodė. Po to, kai R. sudavė D., pastarajam iškrito ant žemės mobilaus ryšio telefonas. Ar telefonas sudužo, jis nematė. Jis iš automobilio išlipo tuomet, kai R. nuėjo. Matė, kaip R. įsėdo į taksi automobilį. Tuo metu, kai D. buvo suduota, kitoje kelio pusėje stovėjo nemažai žmonių, jie rinkosi prie taksi, tai žmonės turėjo matyti kas vyksta, tačiau nė vienas žmogus nepriėjo. Neilgai trukus atvažiavo jo pusbrolis A. G.. Su A. jis beveik nebendrauja ir iki įvykio beveik nebendravo. Matė, kaip D. su A. nuėjo į pastarojo taksi automobilį ir matė, kaip jie išvažiavo. D. su A. į barą „(duomenys neskelbtini)“ tada nėjo. Netrukus jis gavo užsakymą ir išvažiavo. Tas įvykęs įvykis jam asmeniškai nesukėlė siaubo, malonu nebuvo, bet išgąsčio jis nepatyrė, nes yra matęs ir baisesnių, todėl tas įvykis nebuvo kažkuo išskirtinis. Aplinkui buvę žmonės nereagavo. (2 t., b. l. 24-28)

Parodymų patikrinimo vietoje metu V. M. nurodė, kad jo automobilis „Opel Zafira“ 2016-02-06 stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, kairėje kelio pusėje, prie kelkraščio, priekiu į Taikos pr. Kai pamatė ateinantį D. R., iki jo automobilio buvo 22 metrų atstumas. V. M. parodė, kur dešinėje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje stovėjo kiti taksi automobiliai, kur prie vieno iš jų stovintį jis pamatė R., kuris šaukė D. „davai, ateik išsiaiškinsime“, o D. taip pat šaukė R. „ateik“. V. M. parodė vietą prie automobilio priekio (kapoto), kur R. sudavė smūgį D., po ko D. nugriuvo ant jo automobilio priekio (kapoto). V. M. parodė vietą ant gatvės, kur iškrito D. mobilaus ryšio telefonas. (2 t., b. l. 32-43)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. M. atpažino R. S. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus. (2 t., b. l. 4-5)

Iš asmens aprodymo atpažinti protokolo matyti, kad V. M. atpažino R. S. kaip asmenį, kuris 2016 m. vasario pradžioje jo akivaizdoje sumušė jo klientą, davė į nosį prie klubo „(duomenys neskelbtini)“. (2 t., b. l. 10-16)

Liudytojas N. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta D. R., kartu dirbo, gerai sutarė. Apie įvykį žino tik tiek, kad D. buvo sumuštas bare „(duomenys neskelbtini)“. D. pamatė, kad jis Facebook‘e drauguose turi E. N. ir paprašė jo jam parašyti, paklausti apie įvykio aplinkybes. Jis parašė E.ui, o pastarajam atrašius, iš savo telefono padarė tos žinutės „Screenshot‘ą“ ir persiuntė D.. E.ą žino iš anksčiau, prieš 8 metus, kai jis gyveno (duomenys neskelbtini), kartu su E. žaidė vienoje krepšinio komandoje. Jie buvo pažįstami, bet ne draugai. Su E. anksčiau susirašęs nebuvo, tai buvo pirma jam rašyta žinutė. Po to, taip pat daugiau nebendravo ir nebuvo susitikę. E. jam parašė tik vieną žinutę, kuri yra bylos medžiagoje. Su D. apie įvykio smulkmenas nieko nešnekėjo, D. apie tai nebuvo pasakojęs. Su D. buvo susitikęs praėjus 5-7 dienom po muštynių. D. buvo mėlynas. Tiksliai nieko pasakyti negali, žino tik, kad vienas iš tų trijų asmenų buvo E. N.. Apie tai jam pasakė D..

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju N. T.nurodė, kad 2016-03-29 bendradarbis D. R. jo paprašė, kad jis parašytų savo pažįstamam E. N. ir paklaustų ką nors apie muštynes prie „(duomenys neskelbtini)“ baro. E. N. yra jo pažįstamas iš tų laikų, kai gyveno (duomenys neskelbtini), kai žaidė krepšinį. E. N. yra jo draugų sąraše Facebook‘e. Jis tą pačią dieną, kovo 29 d. 13.38 val., parašė E. N. per mesengerį žinutę „Zdarov, kaip sekasi, girdėjau muštynės buvo prie (duomenys neskelbtini), mano kolega truputį nukentėjo“. E. N. kovo 29 d. 14.00 val. atrašė „sveiks N.:) neblogai, kaip tu? jo zdz ten konfliktas tarp mano ir tavo draugelio buvo“. Jis daugiau nieko E. N. neberašė, pastarasis taip pat. D. R. savo telefonu nusifotografavo tas žinutes. (2 t., b. l. 90-91)

Liudytojas, apklaustas teismo posėdžio metu policijos pareigūnas, R. B. nurodė, kad jis tik pradėjo šios bylos ikiteisminį tyrimą, surašė tarnybinį pranešimą ir tiek. Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytos asmenų pavardės buvo paimtos iš gautos medžiagos.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas, policijos pareigūnas, R. M. nurodė, kad tiksliai nepamena apklausos su liudytoju V. M.. Jis lyg buvo taksistas. Kiek pamena, tai V. M. buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Nepamena ar apklausos protokolą perskaitė jis ar davė perskaityti pačiam V. M.. Paaiškino, kad žmogus vienareikšmiškai visada supažindinamas su apklausos protokolu. 2016-05-12 po apklausos, jog „protokolas surašytas teisingai, perskaičiau ir jokių pastabų neturiu“ yra V. M. raštas. Pasirašė V. M., nes tokia yra tvarka. Protokole buvo įrašyta tai, ką sakė V. M..

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja, policijos pareigūnė, R. S. nurodė, kad tyrimą dėl D. R. sužalojimo atliko ji. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad tyrimas yra 50 ant 50 proc. Surašė ataskaitą, o prokurorė nusprendė nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi nebuvo pakankamai įrodymų pagrindžiančių kaltę. Paaiškino, jog tyrimo metu buvo nustatytas įtariamasis, jam buvo surašytas pranešimas apie įtarimą, jis buvo apklaustas, buvo atliktos akistatos. Prisimena liudytoją V. M.. Kai jis gavo medžiagą, tai pastarasis jau buvo apklaustas liudytoju R. M.. Iki akistatos su įtariamuoju R. S., V. M. nurodė, kad pažįsta asmenį, kuris sumušė nukentėjusįjį. Prokuroro nurodymu, ji su V. M. atliko atpažinimą per stiklą. Taip pat prokuroro nurodymu, atpažinime tarp įtariamojo buvo dar trys asmenys. Negali tiksliai nurodyti koks atstumas yra atpažįstant asmenį per stiklą, bet mano, kad liudytojas mato puikiai. Liudytas V. M. iš karto atpažino, nebuvo jokių abejonių. Nurodė ir tai, kad kaltinamojo R. S. asmeniškai nepažįsta. Mano, kad įtariamojo atpažinimas buvo atliktas tinkamai. Pakartotinis atpažinimas, suvedant nukentėjusįjį ir įtariamąjį į akistatą, buvo atliktas vadovaujantis BPK 172 str. Akistatos tikslas buvo pašalinti prieštaravimams,netikslumus, nes įtariamasis teigė, jog nieko nemušė, o liudytojas sakė, jog matė kaip jis mušė. Taip pat po parodymų patikrinimo vietoje, tiek jai, tiek prokurorei, kilo neaiškumų dėl V. M. parodymų. Jis buvo įsitikinęs, kad ne vieną kartą, įtariamąjį yra vežęs namo iš darbo. Iš to jį ir pažįsta. Kai buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje ir nuvažiavus į vadinamąjį „(duomenys neskelbtini)“ rajoną, jis parodė, kad tiksliai čia ir ne kartą yra vežęs įtariamąjį R. S. ir čia vykdavo vakarėliai. Tačiau paaiškėjo, kad ten gyveno visiškai kitas apsaugos darbuotojas, taip pat dirbęs „(duomenys neskelbtini)“. Tada kilo daug abejonių. Prokurorė pasakė, kad nieko čia nebus, reikia laukti, kol grįš R. S. iš užsienio, nes važinėjosi į užsienį, ir kad būtina jį ir nukentėjusįjį suvesti į akistatą. Tuomet, kai ji suvedė įtariamąjį R. S. ir liudytoją V. M. į akistatą bei uždavė pirmą klausimą: „ar jie pažįsta vienas kitą ir kokie yra tarpusavio santykiai?“, tada byla kaip ir sugriuvo, kadangi, pagrindinis liudytojas V. M., ant kurio laikėsi visa byla, pasakė, kad R. S. nežino, kad tai ne tas asmuo. Todėl toliau tęsti akistatos ir kalbėti apie aplinkybes, nebebuvo tikslo ir logikos. V. M. pats pradėjo painiotis tarp savo duotų parodymų. Po akistatos jis buvo dar kartą apklaustas ir buvo aiškintasis kodėl iš pradžių jis buvo įsitikinęs, kad tai šis asmuo, o vėliau pakeitė parodymus. Buvo keičiamos patalpos dėl galimai daromo jam poveikio. Norėjo jį apsaugoti, manydami, kad gal tikrai kažkas jam daro poveikį. Klausė ar jis tirai yra įsitikinęs, kad vežė tikrai šį asmenį ir ar tirai jis ten gyvena. Jis sakė kad yra įsitikinęs. Po ko viskas sugriuvo ir prokurorė nurodė juos suvesti į akistatą, nustatyti ar tai tas pats asmuo. Viso tyrimo metu V. M. prašė nevesti jo į akistatą su R. S., o kaip priežastį įvardindavo, jog jis dirba naktimis, jo darbas yra pavojingas ir jam gali keršyti, nes niekada nežinosi kas gali sėdėti už nugaros ir ką gali padaryti. Nurodė, kad kaip pirmiau minėta, tai tame name gyveno visiškai kitas asmuo. Buvo nustatyta, kad šis asmuo gyvena Ispanijoje. Tas namas buvo parduotas išvaržytinų, o tie žmonės kurie gyveno, yra išsikėlę į užsienį. Su šiais žmonėmis buvau susisiekusi telefonu ir per socialinius tinklus. Socialiniuose tinkluose matė to asmens nuotrauką. Asmuo panašus į kaltinamąjį R. S. tik tuo, kad yra tamsus, bet veidas to asmens yra pailgesnis. Negali pasakyti ar V. M. galėjo sumaišyti kaltinamąjį su kitu asmeniu, kai jis buvo 100 proc. tikras, kai pamatė R. S. per stiklą, kad tai jis. Vėliau paaiškėjo, kad iki visų šių atpažinimų, parodymų, V. M. buvo parodyta R. S. nuotrauka Facebook‘e. Tą nuotrauką jam parodė nukentėjusysis. Žinojo, kad V. M. dirba taksi vairuotoju ir tik naktimis. Nei vienu jo veiksmu netikėjo labai ar mažiau, tiesiog norėjo patikrinti šiuos jo duotus parodymus. Tikrai galvojo, kad ten ir gyvena R. S. ir tiesiog tai bus dar vienas pagrįstas įrodymas šioje byloje. Nesiaiškino ar tas asmuo, kuris ten gyveno buvo susijęs su E. N.. Konspiraciniais tikslais, bendraudama su tais užsienyje gyvenančiais asmenimis, neišsidavė, kad yra policijos pareigūnė. Ten gyvenusi moteris nurodė, kad ten seniau gyveno jos dukters vaikinas, kuris dirbo „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. Patikrinus duomenų bazes, tas asmuo išvyko į užsienį 2015 metais, kartu su mergina, kai grįžo iš įkalinimo įstaigos. Duomenų bazėse ne visą laiką yra fiksuojami sienos kirtimai, todėl negali pasakyti ar tas asmuo 2016 metais buvo grįžęs. Jo apklausti nepavyko. To vaikino vardo ir pavardės nepamena. Žino tik tiek, kad jis yra tuometinio 2-ojo policijos poskyrio skyriaus viršininko A. M. posūnis. Taip pat nurodė, kad nepamena kada D. R. pateikė garso įrašą. Įrašas buvo rusų kalba, buvo atliktas jo vertimas. Pati garso įrašą klausė rusų kalba ir kiek pamena, tai buvo daug keiksmažodžių, V. M. sakė, kad pareigūnai jam daro spaudimą, kad prašo ar reikalauja, kad neatpažintų įtariamojo, ar kažkas pan. Jos nuomone, kad V. M. nenorėjo pakenkti nei vienai šaliai, nes pažįsta tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį. Po garso įrašo perklausimo, toliau su V. M. aiškintis šių aplinkybių nebandė, šį darbą paliko kolegom, kad V. M. nesakytų, kad ji vėl jį apklausinėja ir daro jam kažkokį poveikį. Iki jų proceso nutraukimo, nebuvo pateikta jokia Imuniteto tarnybos išvada, o kaip buvo vėliau nežino. Žino tik tai, kad kai byla buvo atnaujinta, buvo atnaujintas ir imuniteto tyrimas. Apie jokias išvadas ji nežino. Taip pat paaiškino, kad su R. S. buvo kalbėta ir lyg tai užfiksuota protokole, ar jis buvo šventęs tuo adresu, kur teigė V. M. yra jį ne kartą vežęs. Po to, bendraujant per Facebook‘ą su tame name gyvenusiais mergina ir vaikinu, parodant R. S. Facebook‘o profilį, buvo klausta ar šis asmuo buvo pas jų šventęs. Jie tai paneigė. Apie to namo šeimyninės apklausą telefonu buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Pamena tą aplinkybę, kad „(duomenys neskelbtini)“ rūbininku dirbo ir R. S., kaip tame name gyvenęs vaikinas.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja, policijos pareigūnė, J. K. nurodė, kad kai buvo atnaujintas įrodymų tyrimas dėl R. S., ji papildomai apklausė liudytoją V. M., su juo atliko parodymų patikrinimą vietoje, įteikė įtariamajam pranešimą apie įtarimą, papildomai apklausiau kitą taksistą, kurio pavardės neprisimena, ir paskelbė ikiteisminio tyrimo pabaigą. Tiksliai pasakyti negali, nes nepamena, bet lyg skambino V. M. ir jis atvyko. Apklausoje dalyvavo tik ji ir V. M.. Jis jai nurodė visas apklausoje užfiksuotas aplinkybes. Joks poveikis jam nebuvo daromas. Apklausoje kiti pareigūnai nedalyvavo, su juo niekas nekalbėjo. Tik ji viena jį apklausė ir tik ji viena su juo atliko parodymų patikrinimą vietoje. Nei viename procesiniame veiksme V. M. neabejojo, kad tai yra R. S.. Jis pasakė - „kaip jūs įsivaizduojate, tyrėja mane suvedė į akistatą su įtariamuoju, tai kaip aš galėjau pasakyti, kad tai jis ir sumušė D. R.“. Todėl akistatos metu jis ir pasakė, kad tai ne jis. V. M. sakė jai, kad duoda parodymus, kad D. R. sumušė R. S.. Jai paklausus V. M. ar jam pradaromas poveikis, jis pasakė, kad ne irkad jis nieko nebijo. Paklausus ar jis bijo įtariamojo, jis pasakė, kad jo nebijo. Jis šioje byloje jokio atstovo neturėjo. Nurodė ir tai, kad ir kitoje byloje tyrimo veiksmus taip pat atliko ji. Byloje dėl melagingų parodymų, dėl šioje byloje parodymų pakeitimo, jis taip ir paaiškino, kad suvestas į akistatą su įtariamuoju, jis negalėjo žiūrėdamas jam į akis pasakyti, kad tai jis sumušė D. R., nes jis jį pažįsta. V. M. sakė, kad jei pareigūnai šito būtų nepadarę, tai jis ir toliau būtų laikęsis tiesos. Jai jo paklausus ar jis bijo įtariamojo, jis pasakė, kad jo nebijo. Paklausus kodėl pakeitė parodymus, jis pasakė todėl, kad buvo suvestas į akistatą. Sakė, kad buvo daromas parodymų atpažinimas iš nuotraukų, po to gyvai ir jis viską parodė. Jis sakė, kad pažįsta tiek nukentėjusįjį, tiek įtariamąjį. Jis nesakė, kad pakeitė parodymus, nes pašlijo santykiai su D. R.. Pasakė tai, jog galvojo, jog jie patys išsiaiškins tarpusavyje, nes lyg iš nukentėjusiojo ir ėjo apie tai kalba. Įteikus V. M. įtarimą dėl melagingų parodymų davimo, jis jį pripažino pilnai ir paaiškino aplinkybes, kurias ji pirmiau minėjo. Daug kartų jo klausė apie galimai daromą spaudimą, bet jis pasakė, kad niekas jam spaudimo nedaro, nei pareigūnai, nei įtariamasis. Neatsimena kas jai pateikė laidavimo prašymą, ar jo atstovė, ar jis pats. Tiksliai pasakyti kokiame proceso veiksme dalyvavo V. M. atstovas, ar papildomoje apklausoje, ar bylos pabaigoje, pasakyti negali, neprisimena.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju E. N. nurodė, kad 2016 m. vasario mėnesio pradžioje, buvo grįžęs į Lietuvą atostogų ir su draugu R. S. buvo klube Klaipėdos mieste, atrodo klubas vadinosi „(duomenys neskelbtini)“. Apie 03.00 val. jis stovėjo prie baro ir prie jo priėjo iš matymo pažįstamas D., kuris pradėjo kabinėtis, nes jis ankščiau dirbo klube „(duomenys neskelbtini)“, o pastarasis buvo nepageidaujamas asmuo dėl kabinėjimosi prie žmonių, buvo juodame sąraše. D. priekaištavo. Po 10 min. priėjo R. S. su bokalu rankoje. Kai D. pamatė R., iš kart prisikabino prie R., reiškė tuos pačius priekaištus kaip ir jam. Pamatę sujudimą, apsaugos darbuotojai priėjo ir liepė išsiskirstyti. Jis su R. nuėjo prie staliuko, o D. buvo paprašyta palikti barą. Jis su R. prie staliuko sėdėjo apie 30 minučių, kol išgėrė po bokalą, paskui prie rūbinės atsiėmė striukes. Ir tada jie su gatvėje stovėjusiu taksi išvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“. D. daugiau nebematė. Kažkokio sujudimo ar muštynių lauke nematė. R. tikrai D. nemušė. (2 t., b. l. 64-67)

Ekspertas R. P. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016-02-08 nukentėjusysis D. R. pats kreipėsi ir nurodė, kad 2016-02-06 apie 6 val. ryto Klaipėdoje, prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) iš matymo pažįstamas vaikinas dujų balionėliu purškė jam į veidą, kažkuo sumušė veidą. Kvietė GMP, buvo apžiūrėtas medikų, į ligoninę vykti atsisakė. Apžiūrint 2016-02-08 10.22 val. buvo matyti poodinės kraujosruvos, abiejų akių vokuose, ryškesnė iš kairės, ir po kairės akies junginiais išsiliejęs kraujas. Abiejų lūpų raudonajame apvade, kairėje, buvo matyti melsva kraujosruva, kuri perėjo į lūpos gleivinę. Buvo matomas ir puslankio formos paviršinis 3 cm ilgio odos nubrozdinimas kairiame skruoste su atviru kampu link nosies. Kitų sužalojimų nukentėjusysis nurodęs nebuvo. Sužalojimo žymės kitose kūno vietose: veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujo išlaja po kairės akies jungine, poodinėmis kraujosruvomis abiejų lūpų kairėje, pereinančiomis į lupų vidinį paviršių, odos nubrozdinimu kairiame skruoste. Pagal poodinių kraujosruvų spalvą sužalojimai padaryti prieš 2-3 paras, paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Panašiai po mėnesio buvo gauta tyrėjo M. užduotis dėl papildomos ekspertizės. Papildomam tyrimui pateiktos (duomenys neskelbtini) ligoninės medicininių dokumentų išrašai, iš kurių matyti, kad D. R. 2016-02-09 buvo apžiūrėtas okulisto. Regėjimo aštrumas abiem akim buvo 1, taip pat buvo matomos kraujosruvos vokų ir po kairės akies jungine. Okulistas diagnozavo akies sumušimą su kraujo išsiliejimu po kairės akies jungine. Vėliau tą pačia dieną buvo apžiūrėtas LOR gydytojo, kuris nustatė, kad nosies nugarėlė patinusi, skausminga, kaulų krepitacijos nėra, nosies ašis tiesi, pertvara tiesi, kriauklės pablukusios, šoninėje nosikaulių rentgenogramoje – abiejų nosikaulių lūžiai. D. R. sužalojimas perkvalifikuotas į nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Tokie sužalojimai kaip poodinės kraujosruvos gyja apie 1-3 savaites, kaulai sugyja nuo 3 sav. iki 1 mėn.

Iš specialisto išvados Nr. G 237/2016(03) matyti, kad D. R. buvo padaryti sužalojimai: veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujo išlaja po kairės akies jungine, poodinėmis kraujosruvomis abiejų lūpų kairėje, pereinančiomis į lūpų vidinį paviršių, odos nubrozdinimu kairiame skruoste. Sužalojimai įgauti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas veido vietas kietais bukais daiktais. Sužalojimai įgauti galima 2016-02-06 paros pirmoje pusėje. D. R. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (1 t., b. l. 68)

Iš papildomos specialisto išvados Nr. G 916/2016(03) matyti, kad D. R. buvo padaryti sužalojimai: veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujo išlaja po kairės akies jungine, poodinėmis kraujosruvomis abiejų lūpų kairėje, pereinančiomis į lūpų vidinį paviršių, odos nubrozdinimu kairiame skruoste, nosies minkštųjų audinių patinimu, nosies kaulų lūžimu. Sužalojimai įgauti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas veido vietas kietais bukais daiktais. Dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui - D. R. sužalojimas nesunkaus sveikatos masto atitikties. Sužalojimai įgauti galimai 2016-02-06 paros pirmoje pusėje. Pirminio tyrimo metu neturėta duomenų, kad D. R. lūžę nosies kaulai. Nosies kaulų lūžimo diagnozė nustatyta 2016-02-09, (duomenys neskelbtini) ligoninėje atlikus nosies kaulų rentgenogramas bei apžiūrėjus LOR gydytojui. (1 t., b. l. 70-71)

Papildomoje specialisto išvadoje Nr. G 288/2017(03) nurodyta, kad pagal apžiūros metu stebėtą sužalojimų išsidėstymą, pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytus sužalojimus D. R. kūne išskiriamos mažiausiai trys trauminio poveikio vietos (nosis su akimis, kairysis skruostas, abiejų lūpų kairysis kampas). 2016-02-09 D. R. konsultavęs LOR gydytojas bei įvertinęs tuo metu darytas rentgenogramas diagnozavo jam nosies kaulų lūžimą, kuris aiškiai matomas 2017-01-30 papildomam tyrimui pateiktose rentgenogramose, įrašytomis į skaitmeninę laikmeną. Dėl nosies kaulų lūžimo D. R. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (1 t., b. l. 77-78)

Ekspertas R. P. P. specialisto paaiškinimo protokole nurodė, kad D. R.sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais. Nuo vieno smūgio tokie sužalojimai negalėjo gautis. Labiau tikėtina, kad sužalojimai D. R. veide padaryti suduodant smūgius rankos kumštimi. (1 t., b. l. 83-84)

Iš (duomenys neskelbtini) pagalbos stoties pateiktos informacijos matyti, kad kvietimą dėl D. R. perdavė Bendrasis pagalbos centras. Kvietėjo telefonas - (duomenys neskelbtini). Kvietimo priėmimo laikas - 05 val. 14 min. (1 t., b. l. 88)

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, forma Nr. 110/a matyti, kad 2016-02-06, atvykimo laikas 05:25 val., D. R. buvo nustatyta preliminari diagnozė/ simptomai: abiejų akių junginės cheminis nudegimas. Nosies sumušimas. (1 t., b. l. 89-90)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) - baro „(duomenys neskelbtini)“ pastatas ir (duomenys neskelbtini), kur įvykio metu stovėjo taksi automobiliai. Nuo baro „(duomenys neskelbtini)“ durų matosi (duomenys neskelbtini) gatvė. Nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki baro „(duomenys neskelbtini)“ yra 52.88 m atstumas. (1 t., b. l.60-66)

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. R. pateikė garso įrašą bei ištrauką iš susirašinėjimo tarp N. T. su E. N. (1 t., b. l. 149-151) Iš susirašinėjimo išklotinės matyti - kovo 29 d. 13:38 val. N. T. parašyta žinutė „zdarow, kaip sekasi:) girdėjau mustynės buvo, prie plius minuso:) mano kolega truputi nukentėjo:), kovo 29 d. 14:00 val. - gauta žinutė „Sveiks, N.:) neblogai kaip tu?..jo zdz ten konfliktas tarp mano ir tavo draugelio buwo“. (1 t., b. l. 152)

Iš pateikto D. R. garso įrašo matyti, kad V. M. kalba apie jam daromą poveikį, tačiau nurodo žinantis, kad R. S. sumušė D. R.. (1 t., b. l. 157-167)

Iš reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad D. R. pateikė laikrodį (duomenys neskelbtini), dokumentų kopijas - mobilaus ryšio telefono Samsung S5, IMEI (duomenys neskelbtini), sutartis, garantinė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), ADB (duomenys neskelbtini) priedas Nr.3, draudiminis prekės grąžinimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 168-176)

Iš apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad apžiūrėti mobiliojo ryšio telefonas „Samsung S“ ir laikrodis „(duomenys neskelbtini)“. Laikrodžio stikliukas suskilęs, ant laikrodžio matosi raudonų sudžiūvusių dėmių, panašių į kraujo dėmes. Mobiliojo telefono ekranas suskilęs. (1 t., b. l. 177-183) Po apžiūros laikrodis „(duomenys neskelbtini)“ grąžintas D. R. (1 t., b. l. 184-186)

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis R. S. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams – tyčia papurškė ašarinių dujų D. R. į veidą, po ko pašalinių žmonių akivaizdoje tyčia dėl chuliganiškų paskatų sudavė smūgį D. R., taip padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamasis R. S. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, tvirtino, kad ginčas vyko tarp jo draugo E. N. ir D. R., su nukentėjusiuoju D. R. jis nekonfliktavo, tokie jo parodymai prieštarauja aptartai įrodomajai bylos medžiagai, jos visumai, todėl vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo kaltė dėl minėtų veikų padarymo įrodyta iš dalies ir jo paties parodymais, kuriais jis patvirtino, kad baro viduje buvo kilęs konfliktas, iš esmės nuosekliais nukentėjusiojo D. R., liudytojų V. M., E. E., J. A. parodymais, aptarta rašytine bylos medžiaga (teismo medicinos specialistų išvadomis, nukentėjusiojo pateiktu garso įrašu, ištrauka iš susirašinėjimo tarp N. T. su E. N. ir kitais bylos duomenimis). Visi šie įrodymai sudaro vieningą visumą, sistemą, patvirtindami, papildydami vieni kitus, būtent iš jų visumos analizės logiškai išplaukia kaltinamojo kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu patvirtinančios išvados. Nukentėjusysis D. R. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė asmenį su kuriuo prasidėjo konfliktas, tai R. S.. D. R. nurodė, kad su kaltinamuoju R. S. konfliktas iš pradžių kilo baro „(duomenys neskelbtini)“ viduje, po ko jis apsaugos darbuotojų buvo išprašytas į lauką. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai E. E., J. A., E. N. bei pats kaltinamasis R. S.. Pažymėtina, kad byloje duomenų apie tai, kad D. R. bare būtų konfliktavęs dar su kitais lankytojais, nėra. Taip pat jų nenurodė ir tą naktį bare dirbę apsaugos darbuotojai E. E. ir J. A.. Teismo posėdžio metu D. R. nurodė aplinkybes kaip išėjo iš baro, t. y., jog tarp jo ir R. S. kilus žodiniam konfliktui prie jų priėjo baro apsaugos darbuotojas E. E., kuris toliau jiems kalbėtis neleido, juos nuramino. D. R. nuo baro nuėjo vienas, o R. S. liko prie baro, tačiau iš liudytojų E. E., J. A., E. N. ir paties kaltinamojo R. S. duotų parodymų matyti, kad R. S. kartu su dviem draugais (E. N. ir T. V.) iš baro išėjo po tam tikro laiko, kai nukentėjęs į barą dar nebuvo grįžęs. Liudytojai E. E. ir J. A. nurodė, kad D. R. kruvinas į barą grįžo po to, kai R. S. kartu su draugais buvo išėję iš baro. Šių aplinkybių visuma patvirtina, jog, kai D. R. grįžo į barą kruvinas, R. S. su draugais jau nebuvo. Šiuo atveju atskleidžiamas R. S. bei su juo kartu buvusio draugo E. N. parodymų neteisingumas, toje dalyje, jog jie išėję iš baro lauke jokių muštynių nematė. D. R. taip pat nurodė, kas jam į akis papurškė ašarinių dujų bei kas, jam būnant taksi automobilyje, taksi vairuotojo akivaizdoje, jo atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus, dėl ko jis patyrė veido sužalojimus ir jam lūžo nosis. Nukentėjusysis nurodė, kad jį iš taksi automobilio ištempė R. S., kuris pastarajam ir sudavė stiprų smūgį į nosį, nuo kurio D. R. nukrito ant taksi automobilio variklio dangčio. Nors liudytojas V. M. (taksi vairuotojas) teismo posėdyje nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad R. S. sužalojo D. R., tačiau teismas sprendžia, kad norint atskleisti šio liudytojo parodymų esmę, jo patikimumą, šiuo atveju būtina įvertinti V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tiek suvestas akistaton su kaltinamuoju R. S., tiek teismo posėdžiu metu pastarajam susitikus su kaltinamuoju, jis atsisakė tyrimo metu duotų parodymų, kad būtent R. S. buvo tas asmuo, kurį jis matė smurtaujant prieš D. R.. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos, policijos pareigūnės, R. S. ir J. K., kurios atliko visus procesinius veiksmus su V. M., nurodė, kad pastarasis tiek atpažinimuose (2016-05-12 pagal asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas, 2016-09-22 asmens parodymo atpažinti metu per stiklą), tiek visose apklausose (2016-05-12, 2016-09-29), parodymų patikrinime vietoje (2016-09-29), teigė, kad būtent R. S. smurtavo prieš D. R.. V. M., apklaustas tyrimo metu, nurodė detalias faktines aplinkybes apie įvykį, teigė, kad R. S. jam buvo pažįstamas iš anksčiau ir jis iš karto po įvykio nukentėjusiajam nurodė jį kaip asmenį, kuris jį sumušė. Be to, ir teisme V. M. nurodė, kad jis suprato, jog tarp D. R. ir asmens, kuris sumušė, iki jų susitikimo prie jo taksi automobilio, jau buvo prieš tai įvykęs kažkoks konfliktas. Kaip pirmiau minėta, tai, kad tarp R. S. ir D. R. buvo kilęs konfliktas, patvirtino liudytojai E. E., J. A. ir E. N.. Pastarieji nurodė, kad tą naktį klube „(duomenys neskelbtini)“ įvyko konfliktas tarp R. S. ir jo draugų su D. R., kad D. R. R. S. atžvilgiu elgėsi agresyviai. Apsaugos darbuotojai nurodė, kad kitų konfliktų tą vakarą D. R. su niekuo neturėjo. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad niekas kitas, o tik R. S. tą naktį turėjo akivaizdžią priežastį ir paskatą smurtauti prieš D. R., kas ir įvyko ir R. S. neteisėtų veiksmų pasekoje D. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, tyrimo metu D. R. pateikė savo darytą pokalbio su V. M. garso įrašą, kuris buvo padarytas po to, kai akistatos metu su R. S. V. M. nurodė, kad nėra įsitikinęs, kad tai tas žmogus apie kurį davė parodymus, mano, kad tai ne tas, kuris mušė nukentėjusįjį, kad jis apsipažino. Iš garso įrašo matyti, kad D. R. pokalbio metu klausė V. M. kodėl šis pakeitė parodymus, jokio spaudimo D. R. jam nedarė, o pastarasis pripažino, kad pakeitė parodymus, todėl, jog jam policijos pareigūnai darė spaudimą ir vertė duoti neteisingus parodymus. Darytina išvada, kad šis garso įrašas įrodo, jog V. M. duoti parodymai, jog D. R. sumušė būtent R. S., buvo teisingi, jokių duomenų, kad V. M. buvo daromas koks nors spaudimas, nebuvo gauta.

Kaltinamojo R. S. veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Kaltinamojo elgesio paskatos laikomos chuliganiškomis, nes jis viešoje vietoje sukėlė muštynes, smūgį nukentėjusiajam sudavė dėl mažareikšmės dingsties, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. R. S. veikos padariniai šiuo atveju yra D. R. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis, viešoje vietoje sudavęs smūgį nukentėjusiajam, suvokė, kad veikia nepriimtinai moralės požiūriu, tokiu elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, numatė, jog dėl to bus sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, šių padarinių norėjo.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. S. padarė vieną tyčinį smurtinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Kaltinamasis anksčiau neteistas, šiuo metu nedirba, nekilnojamojo turto, vaikų ir kitų materialiai išlaikomų asmenų, neturi.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teismui nebuvo nuoširdus, neatskleidė visų jam žinomų nusikalstamos veikos aplinkybių, nukentėjusiojo neatsiprašė, jam padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino, taip nesistengdamas sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Įvertindamas visas nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo sunkumą, teismas daro išvadą, kad R. S. resocializacija (kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą), už apysunkio nusikaltimo padarymą, galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kita vertus, spręsdamas R. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo interesus – būdamas laisvėje kaltinamasis turės daugiau galimybių dirbti ir atlyginti D. R., (duomenys neskelbtini) ligonių kasai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui padarytą žalą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas ir jam skirtini atitinkami įpareigojimai, kurie skatins kaltinamąjį daugiau nenusikalsti ir baudžiamojo poveikio priemonės.

Kaltinamajam R. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų

Bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad dėl kaltinamojo R. S. veiksmų buvo sužalotas D. R., kuriam buvo suteiktos gydymo paslaugos už 57,42 Eur (1 t., b. l. 94-95). Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa būtent tokiai sumai yra pareiškęs ieškinį. Prie ieškinio yra pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžiantys padarytą žalą (1 t., b. l. 96). Kadangi kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padaryta žala nėra atlyginta, todėl ieškinys tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnis)

Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 175,47 Eur nuostoliams atlyginti Valstybinio socialinio draudimo Klaipėdos skyrius nukentėjusiajam D. R. už laikiną nedarbingumą, laikotarpiu nuo 2016-02-08 iki 2016-02-25, išmokėjo 175,47 Eur ligos pašalpą (1 t., b. l. 113-119). CK 6.290 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Todėl iš R. S. priteisiama 175,47 Eur Valstybinio socialinio draudimo Klaipėdos skyriui netiesioginiams nuostoliams atlyginti.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. R. baudžiamojoje byloje pateikė patikslintą civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti kaltinamojo veiksmais padarytą 3000 Eur neturtinę ir 130 Eur turtinę žalą (3 t., b. l. 180-182). 2016-09-22 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu D. R. pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 188-189). Civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Pagal CK 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Nustatyta, kad dėl aukščiau aprašytos R. S. nusikalstamos veikos, nukentėjusysis D. R. patyrė tiesioginių nuostolių, t. y. turtinės žalos. Įvykio metu kaltinamasis sudaužė nukentėjusiajam D. R. rankinį laikrodį „(duomenys neskelbtini)“, kuriam suskilo stiklas. Šią aplinkybę patvirtina apžiūros protokolas ir fotonuotraukos (1 t., b. l. 177-181). Nukentėjusysis iki šiol šio laikrodžio nėra sutaisęs, tačiau iš laikrodininko, kuriam buvo pateikęs šį laikrodį apžiūrėti, sužinojo, kad originalus stikliukas su jo pakeitimu, jam kainuos 100 Eur (3 t., b. l. 182). Nukentėjusiojo D. R. patirtas turtinis nuostolis priežastiniu ryšiu susijęs su kaltinamojo R. S. nusikalstama veika, tačiau nukentėjusysis nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jo prašomos turtinės žalos dydį, todėl šis dydis yra mažinamas.

Nukentėjusysis nurodo, kad dar įvykio metu jam buvo sukruvinti vyriški marškiniai, kuriuos jam po įvykio teko išmesti, nes jie buvo ne tik kruvini, bet ir nuo griuvimo pažeista audinio struktūra, jie buvo įplyšę. Šiuos marškinius nukentėjusysis vertina 30 Eur. Nustatyta, kad 2016-06-01 apklausos metu nukentėjusysis nurodė, kad „įvykio metu rūbai nesuplėšyti, nuo kraujo išsiskalbė, jokių žymių neliko, dėl jų jokios žalos nepadaryta“ (1 t., b. l. 140). Esant nurodytam, D. R. civilinis ieškinys dėl 30 Eur turtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Taip pat pažymėtina, kad pirmiau nurodytas įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimus būtina atsižvelgti į šią žalą padariusio asmens kaltę, pasekmes, kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes, t. y. kas sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai pinigais įvertinti neįmanoma, kadangi neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuoti piniginiu ekvivalentu. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Nustatyta, kad dėl kaltinamojo R. S. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam D. R. buvo padaryti sužalojimai: veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujo išlaja po kairės akies jungine, poodinės kraujosruvos abiejų lūpų kairėje, pereinančios į lūpų vidinį paviršių, odos nubrozdinimas kairiame skruoste, nosies minkštųjų audinių patinimas ir nosies kaulų lūžimas. Šie sužalojimai nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. D. R. neabejotinai patyrė stiprų fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas iš esmės sukėlė ilgalaikį gydymosi procesą, nepatogumus, neaiškias sveikatos sutrikdymo pasekmes ateityje. D. R. laikinai negalėjo dirbti (nuo 2016-02-08 iki 2016-02-25). Teismas konstatuoja, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus bei pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir nuteistojo teisinės padėties, teisėtą jos prioritetą.

Bylos duomenys patvirtina, kad R. S. yra jauno amžiaus, darbingas (šiuo metu nedirba), teismo posėdžio metu nurodė, jog turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi. Teismas įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes ir kaltinamojo R. S. asmenybę, nukentėjusiojo D. R. prašomą neturtinės žalos dydį sumažina, nes jis per didelis ir neatitinka formuojamos teismų praktikos.

Teismas nurodo, kad BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Be to, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nukentėjusiojo D. R. atstovas advokatas R. Š. prašė iš R. S. priteisti nukentėjusiajam 1420 Eur dydžio išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas ir pateikė sąskaitą ir kvitus (3 t., b. l. 184-185).

Teismo nuomone, šios išlaidos yra realios, nes ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme užtruko pakankamai ilgai, nukentėjusiojo interesus atstovavo advokatas R. Š..

Dėl daiktinių įrodymų

Skaitmeninės laikmenos (2 vnt., priedas prie 2016-07-25 daiktų apžiūros protokolo ir garso įrašas), esančios 3-ojo tomo gale, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą R. S. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos (miesto) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 ir 71 straipsniais, paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemones – per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą ir įmokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 10 MGL dydžio, t.y. 376,60 Eur įmoką.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš R. S. 57,42 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai nuostoliams atlyginti.

Priteisti iš R. S. 175,47 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui nuostoliams atlyginti.

Priteisti iš R. S. nukentėjusiajam D. R. 50 Eur turtinei ir 2000 Eur neturtiniai žalai atlyginti.

Priteisti iš R. S. nukentėjusiajam D. R. 1420 Eur dydžio išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Skaitmenines laikmenas (2 vnt., priedą prie daiktų apžiūros protokolo ir garso įrašą), palikti saugoti baudžiamojoje byloke.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.