Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo D. A. pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-24-436/2017 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-24-436/2017 su pareiškėjo D. A. pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-24-436/2017 nagrinėjimo.

Nušalinimo pareiškime teigiama, kad pirmą kartą nagrinėjant civilinę bylą Kauno apygardos teisme, teisėjų kolegija elgėsi šališkai, nes priėmė visiškai nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą, kuris Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo panaikintas. Pakartotinai bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme, teisėjų kolegijos nariu buvęs Civilinių bylų skyriaus pirmininkas M. Š. nusišalino, nes į bylą jam esant kolegijoje įtraukus naują byloje dalyvaujantį asmenį – M. S., paaiškėjo, jog šio asmens ir nurodyto teisėjo artimieji yra susiję draugystės ryšiais. Visi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai yra teisėjo M. Š. pavaldume, todėl nors šis teisėjas pats nusišalino nuo civilinės bylos nagrinėjimo, tačiau kiti šio teismo teisėjai sieks priimti palankų teismo sprendimą Civilinių bylų skyriaus pirmininkui ir su juo susijusiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas bei nešališkumas yra preziumuojamas, todėl asmuo, pateikdamas pareiškimą dėl konkretaus teisėjo (teismo) nušalinimo, turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi, reikšdamas nušalinimą.

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra CPK normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą nagrinėjant iš pradžių (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).

Nagrinėjamu atveju nušalinimo pareiškimas Kauno apygardos teismo teisėjams grindžiamas aplinkybe, kad pirmą kartą bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme buvo priimtas nepagrįstas teismo sprendimas. Visgi, pažymėtina, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme numatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis). Būtent instancine teismo sprendimų peržiūros tvarka pareiškėjas ir buvo pasinaudojęs, tačiau teigti, jog Kauno apygardos teismo teisėjai dėl šios priežasties laikytini šališkais nėra pagrindo. Įstatymų leidėjas tokiose situacijose draudžia bylą nagrinėti pakartotinai tos pačios sudėties teismui CPK 71 straipsnis).

Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų dėl vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų pažinties su Civilinių bylų skyriaus pirmininku M. Š., pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Civilinių bylų skyriaus pirmininko pažintis su viena iš proceso šalių negali sudaryti pagrindo abejoti viso teismo nešališkumu objektyviuoju aspektu. Pažymėtina, kad teisėjai, dirbantys Civilinių bylų skyriuje, nėra tiesiogiai pavaldūs skyriaus pirmininkui, nes Teismų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, jog teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. Vadinasi, tenkinus nušalinimo pareiškimą nurodytu pagrindu, būtų patenkinamas asmens pageidavimas pasirinkti bylą nagrinėjantį teisėją, kas prieštarautų skaidrumo principui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė taip pat nurodo, kad teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjo D. A. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-24-436/2017 nagrinėjimo.