Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2021-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-253-1068/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-05-17Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-10-14Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-05-17
Bylos Nr.
1-253-1068/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08304-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Ališauskaitė
Nukentėjusysis
A. R.
Kaltinamasis
S. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-253-1068/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08304-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.14.1.2.; (S) 2.3.6.4.2.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 17 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aurikai Lementauskienei,dalyvaujant prokurorui Svajūnui Petravičiui, nukentėjusiajam A. R., kaltinamajam S. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, senatvės pensininkas, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kretingos r. sav., teistas 2018 m. rugpjūčio 6 d. Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs 2019 m. vasario 28 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pareikštas kaltinimas, kad jis atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent : 2021-03-17 apie 08.30 val., S. Ž., iš A. R. IĮ parduotuvės, esančios Snieguolių g. 1, Kretingsodžio k., Kretingos r., prekybos salėje esančio šaldytuvo pasiėmė ir matant bei jo veiksmų neteisėtumą suprantant minėtos parduotuvės darbuotojoms R. M. ir G. Ž., atvirai pagrobė vieną skardinę 0,568 l talpos alaus "Tauras tradicinis", kurios vertė 1,05 EUR, tokiais savo veiksmais padarydamas A. R. IĮ 1,05 EUR turtinę žalą, t.y. padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis dėl jam inkriminuoto nusikaltimo paaiškino, kad nuėjo į kaimo parduotuvę ir, nepažiūrėjęs kiek yra valandų, paėmė „skarbonkę“ alaus. Nuėjo prie kasos susimokėti, davė pinigus, o pardavėjos neėmė, sakė negali prekiauti, nes dar ne laikas. Jis pasakė, kad pinigus atneš 10 val. ir, pasiėmęs alų, išėjo. 10 val. atvežė pinigus. Vogti jis nenorėjo, norėjo alų nupirkti, pinigų turėjo. Pardavėja sakė, kad pinigų neims. Buvo apie 9 val. ryto. Jis pasakė, kad pinigus atneš 10 val. Atvežus pinigus, parduotuvėje buvo tos pačios pardavėjos, bet vis tiek pinigų neėmė. Pardavėjos jam nesakė, kad grąžintų alų, padėtų jį į vietą. Kad aiškino, jog tai bus vagystė, negirdėjo.

Nukentėjusysis A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu buvo išvykęs darbo reikalais, kai jam paskambino viena iš jo parduotuvėje dirbusių pardavėjų ir pasakė, kad į parduotuvę atėjęs gyventojas iš sodų norėjo nusipirkti alaus tuo laiku, kai draudžiama prekiauti alkoholiu. Ji alaus jam nepardavė, bet jis, pasiėmęs alų, išėjo. Pardavėjos nežinojo ką daryti. Grįžo ir išsiaiškino, kas tai buvo per žmogus. Išėmė iš kompiuterio atminties vaizdo įrašą, nuvažiavo į Kretingos PK ir parašė pareiškimą. Pardavėjos sakė, kas S. Ž. žadėjo pinigus atvežti po 10 val., bet jis neleido jų priimti. Alaus vertė buvo apie 1 euras. Anksčiau nėra buvę, kad S. Ž. apvogtų parduotuvę. Alus parduotuvėje yra savitarnoje, šaldytuve. Alus nėra iki 10 val. atskirtas taip, kad klientas negalėtų jo paimti. Šaldytuvai nerakinami. S. Ž. su juo susisiekė, susimokėjo už paimtą alų. S. Ž. pretenzijų neturi.

Liudytoja R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad S. Ž. į parduotuvę atėjo apie 8.30 val. Ji tuo metu prie alaus šaldytuvo dėjo į lentynas sultis. S. Ž. paprašė skarbonkės alaus. Ji atsisakė parduoti, nes dar buvo ne laikas. S. Ž. neklausė, pasiėmė alų ir išėjo. Jos jį perspėjo, kad bus vagystė, bet jis pasakė, kad 10 val. už alų atneš pinigus. S. Ž. pažįsta iš matymo, jis parduotuvės klientas. Pasiėmęs iš šaldytuvo alų jis nuėjo prie kolegės, kuri buvo prie kasos, tvarkė sąskaitas. Ji sakė, kad alaus neimtų, neparduos, liepė alų padėti. S. Ž. priėjo prie kasos, pasidėjo alaus skardinę, norėjo už alų susimokėti, turėjo pinigų. Kai kolegė atsisakė jam parduoti, jis pasakė, kad atneš pinigus 10 valandą. Pinigus 10 val. atnešė, bet joms nebuvo leista juos priimti. Anksčiau nėra buvę atvejų, kad S. Ž. parduotuvėje vogtų.

Liudytoja G. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad S. Ž. pažįsta kaip pirkėją. Datos nepamena, į parduotuvę S. Ž. atėjo ryte ir nuėjo tiesiai prie alaus šaldytuvo. Išgirdo kaip kolegė pasakė, kad alaus neparduos. Jis pasiėmęs alų atėjo prie kasos, norėjo už jį susimokėti. Ji pasakė, kad neparduos. Tuo metu alų jis buvo padėjęs ant prekystalio. Kodėl alaus nepaėmė, nežino, nemanė, kad jis jį išsineš. Ji sakė, kad dar ne laikas ir alaus neparduos, daugiau su juo nešnekėjo. Yra įstatymas ir be 10 val. alkoholio prekiauti negalima. Alus buvo šaldytuve, kuriame laikomas ir nealkoholinis alus, kuriuo galima prekiauti iki 10 val. ryto. Ar sakė, kad jei alų išsineš- bus vagystė, neprisimena. Ji nesileido į kalbas, pasakė, kad neparduos ir viskas. S. Ž. pasiėmė alų ir išėjo, o 10 val. atėjo ir norėjo susimokėti, bet jos pinigų neėmė. Anksčiau tokių atvejų su S. Ž. nėra buvę, nepamena, kad jis būtų ką nors iš parduotuvės pavogęs.

2021-03-17 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog A. R. pranešė apie tai, kad 2021-03-17 apie 8.30 val., iš jam priklausančios maisto prekių parduotuvės, esančios Snieguolių g. 1, Kretingsodžio k., Kretingos r., iš matymo pažįstamas S. Ž. pasiėmė vieną 0,5 l talpos skardinę „Tauro tradicinis“ alaus, kurio vertė 0,95 euro, depozitas – 0,10 euro ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs. Padaryta 1,05 eurų turtinė žala (b. l. 1-5).

Iš vaizdo įrašo, kurį prie pareiškimo pateikė individualios įmonės savininkas A. R., daryto įmonės parduotuvėje Snieguolių g. 1, Kretingsodžio k., Kretingos r. sav., matosi vaizdas, kuris perfilmuotas nuo kompiuterio monitoriaus, trukmė – 01.41 minutės. Matyti kaip į parduotuvės vidų įeina vyriškis, kuris prieina prie pardavėjos, stovėjusios prie prekių lentynos. Matyti, kaip pardavėja galvą sukioja į šonus ir ranka mojuoja. Pardavėja paeina toliau ir pasilenkia prie prekių lentynos. Įraše 00.33 sekundės matyti, kaip minėtas vyriškis dešine ranka parodo į skardines, kurios sudėtos šaldytuve. Tada vyriškis atidaręs šaldytuvo dureles, iš viršutinės lentynos pasiimą vieną skardinę ir nueina link parduotuvės metalinių apsaugos vartelių. Praėjęs pro minėtus vartelius, vyriškis nueina prie kasos, kur stovi kita pardavėja. 01.03 minutę matyti, kaip vyriškis rankoje turėtą skardinę įsideda į kairės pusės striukės kišenę. Vyriškis 01.21 minutę rankoje atverčia turimą piniginę, kurią po kelių sekundžių užverčia, įsideda į striukės vidinę kairės pusės kišenę ir iš parduotuvės išeina (b. l. 34-36).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Vagystė yra svetimo turto pagrobimas. Norint veiką kvalifikuoti kaip svetimo turo pagrobimą, būtina nustatyti objektyviuosius ir subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Subjektyvioji grobimo pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas, ir nori (siekia) jį neatlygintinai užvaldyti suprasdamas, kad turto savininkui ar teisėtam valdytojui bus padaryta turtinė žala.

Kaip matyti iš bylos medžiagos S. Ž. A. R. įmonei priklausančioje parduotuvėje paėmė bendros 1,05 Eur vertės alaus skardinę, neturėdamas siekio jos neatlygintinai užvaldyti, nes norėjo ją nusipirkti, ką parodė visi proceso dalyviai ir kas matyti iš vaizdo įrašo bei paskesnių kaltinamojo veiksmų, kai jis dar kartą atvyko į parduotuvę po 10 val., kad sumokėti už pasiimtą alaus skardinę.

Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais BK 178 ir 180 straipsniuose. Neatlygintinis turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas turtą užvaldo visiškai neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas tik simboliškai arba aiškiai neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35/2010).

Svetimo turto paėmimas ne visada turi būti kvalifikuojamas kaip vagystė. Vagystės tikslai ir motyvai yra užvaldyti svetimą turtą ir gauti turtinės naudos.

Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad kaltinamasis S. Ž. paėmė alaus skardinę parduotuvėje ir išėjo iš jos, nesumokėjęs, nes pardavėja atsisakė jam ją parduoti, kadangi tuo metu nebuvo 10 val. Pagrobti šį turtą kaltinamasis tikslo neturėjo, ką įrodo ir jo paties veiksmai, ir ką patvirtino įvykio liudytojos (pardavėjos). Teismas nesutinka su prokuroro vertinimu, kad kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino. Be to, kad kaltinamasis parodė, jog pripažįsta faktinius veiksmus ir dėl jų gailisi, dar nereiškia, jog jis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Tam, kad daryti tokią išvadą, būtina nustatyti ne tik objektyvius, bet subjektyvius inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius.

Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios kaltinamasis teigė, kad pavogti alaus skardinės jis nenorėjo ir nesiekė, norėjo ją nusipirkti. Tai rodo ir veiksmai. Kvalifikuojant kaltinamojo veiką, svarbūs yra tik kaltininko tikslai ir motyvai turto paėmimo metu, o ne vėlesnėse stadijose. Teismo nuomone, šiuo nagrinėjamu atveju S. Ž. turtą paėmė negrobimo, o tikslu, kad įgyvendintų savo teisę įsigyti prekę net ir įstatymu draudžiamu laiku.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas draudžia prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 20 val. iki 10 val., dėl ko liudytojos (pardavėjos) R. M. ir G. Ž. ir atsisakė kaltinamajam parduoti alų. Draudimo pirkti alų minėtas įstatymas nenumato, t.y. įstatyme numatyta pareiga ir draudimas tik pardavėjui, bet ne pirkėjui. Nors pardavėjos sakė kaltinamajam, kad neparduos alaus, pastarasis savitarnos parduotuvėje buvo padėtas laisvai ir kaltinamajam jį atsinešus prie kasos tam, kad susimokėti už jį, jis iš jo nebuvo paimtas kaip neparduotina prekė, dėl ko kaltinamasis jį pasiėmė ir pats nusprendė pinigus už jį atnešti vėliau. Teismas sutinka, kad kaltinamasis pasielgė netinkamai, ką jis ir pats pripažįsta, tačiau nesutinka, kad tokia kaltinamojo veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas.

Nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkas ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas yra savavaldžiavimas. Tikra teisė – tai realiai egzistuojanti teisė, pagrįsta sandoriu ar kitu įstatymo numatytu juridiniu faktu. Tariama teisė – tai objektyvaus pagrindo neturinti ir tik asmens sąmonėje egzistuojanti teisė. Ginčijamos teisės vykdymas yra tuomet, kai, kaltininko nuomone, adekvačią jo teisei prievolę turintis asmuo šios prievolės nepripažįsta arba pripažįsta tik iš dalies. Teisės vykdymo savavališkumas reiškia tai, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. Ž., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai įvykdė savo teisę įsigyti pageidaujamą prekę.

Būtina baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą sąlyga – didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar teisėtiems interesams. Savavališki veiksmai, nesukėlę tokios žalos, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti vertinami kaip administracinės teisės pažeidimas (ANK 518 straipsnis), tapti pagrindu ginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka, taikyti pažeidėjui drausmines ar visuomeninio poveikio priemones.

Faktinės bylos aplinkybės neleidžia daryti išvadų, kad S. Ž. būtų padaręs didelę žalą nukentėjusiajam, įvykis neįgavo nusikalstamai veikai būdingų požymių. Teismas mano, kad šiuo atveju taikyti kaltinamojo atžvilgiu administracinę teiseną šioje stadijoje irgi būtų neteisinga, ir laiko, kad baudžiamojo proceso vykdymas yra pakankama nubaudimo ir auklėjamojo poveikio priemonė dėl padaryto nusižengimo.

Nurodytų aplinkybių pagrindu, kaltinamasis išteisintinas kaip nepadaręs veikos, dėl kurios jam pareikštas kaltinimas, nes jo veikoje nėra inkriminuotos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, subjektyviosios pusės požymio – tyčios.

Daiktinių įrodymų nėra. CD laikmena su vaizdo įrašu saugotina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 - 305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) Kretingos r. sav., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja Jurgita Ališauskaitė