Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-196-361/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-05-17Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-10-14Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-14
Bylos Nr.
1A-196-361/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08304-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys (pran.), Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
Kaltinamasis
S. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-196-361/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08304-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.1; 2.4.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Vitai Diekontienei,dalyvaujant prokurorui Svajūnui Petravičiui,išteisintajam S. Ž. ir jo gynėjai advokatei Galinai Korabliovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Kretinga) prokuroro Svajūno Petravičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo S. Ž. išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent tuo, kad jis 2021 m. kovo 17 d., apie 8.30 val., iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r., prekybos salėje esančio šaldytuvo pasiėmė ir, matant bei jo veiksmų neteisėtumą suprantant minėtos parduotuvės darbuotojoms R. M. ir G. Ž., atvirai pagrobė vieną 0,568 l talpos alaus „(duomenys neskelbtini)“ skardinę, kurios vertė 1,05 Eur, tokiais savo veiksmais padarydamas (duomenys neskelbtini) IĮ 1,05 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Kretinga) prokuroras S. Petravičiaus apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nuosprendį dėl S. Ž. išteisinimo ir priimti naują nuosprendį – S. Ž. pripažinti kaltu ir jam pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant per visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. S. Ž. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Nesutinka su teismo motyvais ir išvadomis dėl S. Ž. išteisinimo. Nurodo, kad S. Ž. veikė viešai, iš parduotuvės alaus skardinę pagrobė tai matant ir tokį jo nusikalstamos veikos pobūdį suprantant pardavėjoms. Aplinkybė, jog S. Ž. turėjo pinigų ir ketino pirkti alų, neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai. Nors S. Ž. eidamas į parduotuvę neturėjo tyčios pagrobti alų, tačiau jis nėra kaltinamas įsibrovimu į parduotuvę. Tyčia pagrobti alų S. Ž. kilo būnant parduotuvėje. Nepaisydamas pardavėjų prieštaravimų, jis nutarė alų pasiimti ir paversti savo nuosavybe be atlyginimo ir tai sėkmingai bei įžūliai padarė. S. Ž. baigė šią nusikalstamą veiką, nes įgijo realią galimybę valdyti, naudoti pagrotą svetimą turtą ir juo disponuoti. Tai, kad jis vėliau bandė už pagrobtą prekę atsiskaityti, galėtų būti laikoma tik jo atsakomybę švelninančia aplinkybe.

3. Teismo posėdyje apygardos teisme prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundą, išteisintasis ir jo gynėja – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdama paduoto apeliacinio skundo ribų, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad S. Ž. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

5. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

6. Teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-326/2010, 2K-6/2012, 2K-122/2012, 2K-108/2013 ir kt.) pripažįstama, kad turto pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Turto grobimo objektyviosios pusės požymis – veika – apima du momentus: 1) neteisėtą slaptą arba atvirą svetimo turto paėmimą ir 2) neatlygintiną turto pasisavinimą. Abu šiuos veiksmus įstatymų leidėjas įvardija kaip turto grobimą, todėl vien turto paėmimas dar nereiškia jo pasisavinimo arba pagrobimo baigtumo. Subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė pasižymi tuo, kad turto pagrobimas yra tik tyčinis nusikaltimas, todėl paprastai šiai veikai būdingas savanaudiškumas ir siekis neteisėtai praturtėti. Jeigu kaltininkas akivaizdžiai nesiekia neatlygintinai pasisavinti svetimo turto, tokia veika nesudaro visų vagystės sudėties požymių. Nors motyvas ir tikslas nėra tiesiogiai vagystės nusikalstamos veikos sudėtyje nurodyti požymiai, tačiau tik jų nustatymas padeda atskirti vagystę nuo į ją panašių, bet kitokią prasmę turinčių veiksmų. Tik nustačius veiksmų motyvą, tikslą, įvertinus tolesnį kaltininko elgesį, galima atskleisti jo tyčios turinį, kuris šiuo atveju yra svarbus nustatant vagystės subjektyviosios pusės požymius.

7. Apylinkės teismas, remdamasis byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, be kita ko, tinkamai įvertinęs tiesiogiai S. Ž. veiksmus parduotuvėje mačiusių, su juo bendravusių liudytojų – pardavėjų R. M. ir G. Ž., taip pat nukentėjusiojo – parduotuvės savininko A. R. parodymus, padarė teisingą išvadą, jog S. Ž. neturėjo nusikalstamos tiesioginės tyčios pagrobti alų, o iš esmės savavališkai įgyvendino teisę įsigyti alkoholinį gėrimą anksčiau nustatyto valstybėje laiko, nei yra leidžiama.

8. Nors alų S. Ž. iš parduotuvės išsinešė pardavėjoms tai matant bei žodžiu prieštaraujant dėl tokių jo ketinimų, tačiau vien to nepakanka konstatuoti, kad jis įvykdė atvirąją vagystę. S. Ž. tikslą, o kartu ir tyčią neteisėtai, neatlygintinai įgyti alų paneigia tai, jog jis pasiėmęs alų prie savitarnos kasų atsinešė šią prekę iki pardavėjos R. Markevičienės ir norėjo už alaus skardinę susimokėti turėtais pinigais. Iš pardavėjų išgirdęs, kad alkoholinius gėrimus galima įsigyti tik nuo 10.00 val., S. Ž. pardavėjai pasakė, kad pinigus už alų atneš 10.00 valandą. S. Ž. 10.00 val. atėjo į parduotuvę ir norėjo už alų sumokėti, tačiau pardavėjos pinigų nepriėmė, o vėliau už alų jis atsiskaitė su parduotuvės savininku. Parduotuvės vaizdo įrašas taip pat patvirtina aplinkybę, jog S. Ž. turėjo piniginę ir už alų susimokėti norėjo iš karto.

9. Atsižvelgtina ir į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme S. Ž. nuosekliai aiškino, kad neketino neatlygintinai įsigyti alaus, norėjo už jį iš karto sumokėti ir atvyko susimokėti 10.00 val. Netikėti tokiais S. Ž. teiginiais nebuvo ir dabar nėra pagrindo. S. Ž. inkriminuoti veiksmai apylinkės teismo pagrįstai įvertinti kaip artimi administracinio nusižengimo savavaldžiavimo sudėčiai, o ne kaip apysunkis atviros vagystės nusikaltimas. Todėl, priešingai, nei teigia apeliantas, aplinkybė, jog S. Ž. turėjo pinigų ir ketino pirkti alaus, yra teisiškai reikšminga. Byloje nėra įrodyta, jog S. Ž. veikė tiesiogine tyčia, kad jis pavojingais nusikalstamais veiksmais siekė pasisavinti vieną vos 1,05 Eur vertės skardinę alaus ir tokiu būdu padaryti parduotuvei turtinę žalą.

10. Apylinkės teismas, esant aptartiems faktiniams duomenims, teisingai motyvavo, kad išteisintasis S. Ž. neturėjo tiesioginės tyčios pagrobti prekės. Įsibrovimo požymis, kaip teisingai pastebi apeliantas, S. Ž. nebuvo inkriminuotas, tačiau jo tyčios pagrobti turtą (ne)buvimo apylinkės teismas ir nesiejo su tokiu požymiu. Apylinkės teismas tinkamai atskleidė S. Ž. tyčios turinį, t. y. išsiaiškino jo veiksmų motyvą, tikslą bei tolesnį elgesį po veikos padarymo.

11. Apibendrindama anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino S. Ž. BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių). Nuosprendyje teismo išvados yra pagrįstos įrodymų visuma, juridiškai motyvuotos. Nuosprendis priimtas išsamiai, objektyviai išnagrinėjus bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, ginčijamos veikos pobūdį. Todėl naikinti nuosprendžio remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (BPK 20 straipsnis, 276 straipsnio 4 dalis, 301 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Kretinga) prokuroro Svajūno Petravičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalius JocysSavinijus KatauskasAurelija Sadauskaitė