Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėja Vitalija Vaivadienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-357-209-2012Teisminio proceso numeris: 1-57-1-01880-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2, 1.2.4.6.3, 2.4.6.2.2, 2.9.11., (S).

2012 m. gegužės 3 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. P. gynėjos advokatės Vitos Neverauskaitės ir nukentėjusiosios R. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo O. P. pripažintas kaltu ir nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta galutinė laisvės atėmimo 1 metams ir 11 mėnesių bausmė, ją atliekant pataisos namuose, šią bausmę subendrinant dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-11-09 nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pakeista Vilniaus apygardos teismo 2011-05-20 nuosprendžiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo 2 (dviejų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. pagrindu į bausmę įskaityta pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-11-09 nuosprendį iš dalies atlikta bausmė.

Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintas iš dalies ir iš O. P. priteista 65,36 Lt Valstybinės ligonių kasos naudai, procesas dėl Valstybinės ligonių kasos ieškinio dėl 3068,10 Lt gydimosi išlaidų nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. P. nuteistas už tai, kad jis 2010-07-21, apie 20.00 val., miškelyje, esančiame Vilniaus r., Juodšilių sen., Šiaudinės k., asmeninio konflikto metu, smurtaudamas, t.y. griebdamas abiem rankom R. P. už kaklo ir įkasdamas į dešinį skuostą, 4-5 kartus dešinės rankos kumščiu suduodamas į pilvą, nuo suduotų smūgių R. P. nukritus ant žemės, ne mažiau kaip 2 kartus spirdamas į kojas, padarė nukentėjusiajai R. P. poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, pilvo sienoje, kojose, kas sukėlė nukentėjusiajai R. P. nežymų sveikatos sutrikdymą. T.y. O. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Be to, O. P. 2010-09-24 apie 17 val. (duomenys neskelbtini), automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninio konflikto metu, žmonai R. P. sėdint vairuotojo vietoje, sudavė jai 2 kartus kairės rankos kumščiu į dešinę ranką ir 5 kartus kumščiais į veidą, po to nuvažiavus automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki jo namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir užėjus į vidų, tęsdamas nusikalstamą veiką, kambaryje sudavė savo žmonai R. P. 1 kartą kumščiu į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajai R. P. poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, dešinio skruostikaulio lanko lūžį, kas sukėlė nukentėjusiajai R. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą. T.y. O. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p.

Skunde atkartojamos BPK 3 str. 1 d. 5 p., BPK 407 str. nuostatos ir teigiama, kad nusikalstama veika pagal BK 140 str. 1 d. priskirtina privataus kaltinimo byloms ir baudžiamasis procesas bet kurioje stadijoje, paaiškėjus, kad nukentėjęs su kaltinamuoju susitaikė, turi būti nutrauktas. Nesilaikymas šios nuostatos yra grubus BPK pažeidimas ir remiantis BPK 326 str. 1 d.. 2 p. nuosprendis šiuo pagrindu turi būti panaikintas ir byla nutraukta 327 str. 1 p. numatytais pagrindais. Teismas nepaminėjo apie nukentėjusiosios ir kaltinamojo susitaikymą, dėl ko baudžiamasis procesas turėjo būti nutrauktas. Pirmos instancijos teismas nesvarstė ir neargumentavo BK 38 str. 1 d. taikymo galimybės, nepagrįstai nusprendė, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamasis atlygino 3068 Lt žalą Valstybės ligonių kasoms, tik dėl klaidos liko nesumokėta 65 Lt. žalos atlyginimo, kuriuos nukentėjusioji kaltininko vardu sumoka ir įrodymus pateikia kartu su apeliaciniu skundu.

Dėl O. P. pripažinimo kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. nurodoma, kad teismas nevertino įrodymų visumos, neanalizavo kodėl nukentėjusioji galėjo pakeisti parodymus ir kokias pasekmes šeimos išsaugojimui tai sukelia. Suprantami ir pagrįsti nukentėjusiosios paaiškinimai, kad pranešdama apie vyro smurtinius veiksmus ji buvo supykusi ant vyro, norėjo jam atkeršyti. Šie faktai sutampa su visais byloje duotais parodymais, įskaitant kaltinamojo. Teismas paminėjo ekspertės parodymus, kad sužalojimai R. P. galėjo atsirasti tiek suduodant smūgį, tiek atsitrenkiant žastu į kietą buką ribotą paviršių (pvz. griūnant). R. P. nustatyti sužalojimai yra pasiekiami nukentėjusiosios rankai juos pasidarant pačiai. Ekspertė neatmeta galimybės, kad sužalojimai R. P. galėjo atsirasti veidu atsitrenkiant į lovytės kraštą. Šie ekspertės parodymai labai svarbūs vertinant byloje esančių įrodymų visumą: jaunos šeimos konfliktas, namuose buvusi draugė J. negirdėjo smurto prieš nukentėjusiąją, kaltinamasis kartu su tėvu vežė nukentėjusiąją į ligoninę, nukentėjusiosios parodymų pakeitimas ir t.t. Vertinant įrodymų visumą negalima nustatyti neginčijamos aplinkybės, kad R. P. atsiradusius sužalojimus padarė O. P..

Pirmos instancijos teismas nesvarstė ir neargumentavo BK 38 str. 1 d. taikymo galimybės, nors yra visos būtinos tam sąlygos: kaltinamasis prisipažino (nors teismas cituoja kaltinamojo žodžius, apie tai, kad šis prisipažįsta antrojo epizodo metu pastūmęs žmoną, tačiau nenurodo, kad kaltinamasis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką), savo noru atlygino žalą - 3068 Lt žalą Valstybės ligonių kasoms, susitaikė su nukentėjusiąja, yra pagrindo manyti, kad nedarys nusikalstamų veikų ateityje (kaltinamasis gailisi ir siekia išsaugoti šeimą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kas padėjo kaltinamajam suprasti vertybes dėl kurių jis norėtų gyventi ir dirbti). Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamasis ne tik atlygino 3068 Lt žalą Valstybės ligonių kasoms (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.), bet ir suteikė nukentėjusiajai pagalbą, - iškvietė savo tėvą ir abu nuvežė nukentėjusiąją į ligoninę (LR BK 59 str. l d. 1 p.). Kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl šio atsitikimo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Šiuo metu pagrindinis šeimos tikslas kartu gyventi, puoselėti ir saugoti šeimą, nes tik taip galima užtikrinti jų mažametės dukters interesus. Prie skundo pridėtas mokėjimo 2012 01 12 nurodymas, kad R. P. ligonių kasai sumokėjo 65 Lt (t.2, b.l. 73).

Teismo posėdyje nuteistasis O. P., jo gynėja advokatė Vita Neverauskaitė ir nukentėjusioji R. P. prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje O. P. kaltė pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. pilnai įrodyta.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis), o nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 str. 1 d.). Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos neturi būti suprantamos tiesiogiai, jog nuosprendyje turi būti remiamasi tik tais kaltinamojo, liudytojų ar kitų asmenų parodymais, kurie buvo duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti.

Apkaltinamojo nuosprendžio grindimas iš esmės nukentėjusiojo parodymais savaime nepažeidžia BPK nuostatų. Šiame kodekse nėra įtvirtinto bendro pobūdžio draudimo apkaltinamąjį nuosprendį esmingai grįsti vien nukentėjusiojo ar liudytojo parodymais. BPK tik reikalauja, kad įrodymų vertinimas, rėmimasis nukentėjusiojo ar liudytojo parodymais ir atmetimas kitų įrodymų būtų motyvuotas, argumentuotai pašalinti esami tarp jų prieštaravimai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2008).

Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-518/2005), neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Nagrinėjant bylą nepašalintos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-492/2005) turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, tačiau tai pasakytina tik apie realias abejones, iškylančias aiškinantis nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, teisme buvo išvardinta bylos medžiaga (t.2, b.l. 36-37).

Pirmosios instancijos 2011-09-07 teismo posėdyje (t.2, b.l. 7-8) O. P. paaiškino, antrą kartą buvo irgi konfliktas, galimai 2010 09, (duomenys neskelbtini) g. Automobilyje BMW jokio konflikto nebuvo. Jis nesmurtavo, nes savo žmoną labai myli. Žmona buvo lauke, rėkavo, ir kai jis įbėgo į namus, žmona pasakė, kad atsitrenkė į lovytę. Jis palaukė tėvo ir nuvežė ją į ligoninę. Atrodo, gulėjo ligoninėje. Jis pripažįsta, kad smogė žmonai vieną kartą. Jis žmoną pastūmė ir ji atsitrenkė į lovytę. Jis nenorėjo, kad žmona išvažiuotų. Tą dieną buvo vienas pastūmimas į lovytę. Jis ją pastūmė netyčia ir ji atsitrenkė. Pirmu atveju konfliktas buvo, bet muštynių nebuvo. Žmoną laikė antrą kartą stipriai, bet mušt nemušė. Konflikto metu laikė žmoną apkabinęs.

O. P. 2010-12-02 įtariamojo apklausos metu parodė, kad (t.1, b.l. 117-118) R. dukros palikti nesutiko. Tuomet jis paėmė nuo spintelės jų automobilio raktelius ir jų R. nedavė, kad ji negalėtų išvažiuoti. Pasakė, kad sunešti prekių į namus vienas nesugebės. Dėl to jie susibarė. Kad neišgąsdintų dukrytės ir R. nusiramintų jis išėjo iš namų į kiemą parūkyti. Po minutės ar kelių jis išgirdo, kad R. garsiai verkia, nubėgus į kambarį, jame išskyrus R. ir dukrytę daugiau nieko nebuvo. R. veido dešinė pusė buvo ištinusi, ji verkė, jam paaiškino, kad užkliuvo už kilimo ir nugriuvo. Griūdama veido dešine puse atsitrenkė į vaikiškos lovytės kampą. Po to paskambino savo tėvui, pasakė, kad R. reikia nuvežti į ligoninę, kur kartu nuvežė. Nei automobilyje, nei namuose jis R. nemušė, jai nei vieno smūgio nesudavė. Iš kur pas R. atsirado kraujosruva dešiniame žaste, jis nežino, paaiškinti negali, kaip ji krito, jis pats nematė, jam tą sakė žmona. Jo žmona pareiškime nurodė, kad jis ją mušė, nes jai tai padaryti liepė tėvas. Jos tėvas po minėto įvykio jam pasakė, kad jei jis dar skambins R., ieškos progos su ja susitikti, jis jį pasodins į kalėjimą, kad jis netrukdys jiems daugiau gyventi. O. P. 2011-02-18 įtariamojo apklausos metu davė analogiškus parodymus ir (b.l. 126-128), tame tarpe parodė, kad kraujosruvos dešinės akies vokuose ir skruostikaulio lanko lūžis, mano, atsirado, kai ji krito ir atsitrenkė į vaikišką lovytę.

Šiais O. P. paaiškinimais apimtyje, kad jis sudavė žmonai, kolegija tiki, nes jie atitinka R. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo, 2010-09-24 liudytojo apklausos metu ir 2010-09-24 21 val. 24 d. protokole-pareiškime, kuriais teismas tiki, atitinka 2010-10-26 specialisto teismo medicinos eksperto parodymus (t.1, b.l. 87-88), Specialisto išvadą Nr. G 3687/10 (01), tačiau jo parodymais apimtyje, kad jam žmoną pastūmus ji atsitrenkė į lovytę netiki, kadangi jie prieštarauja R. P. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo, 2010-09-24 liudytojo apklausos metu, yra mažai tikėtini pagal 2010-10-26 specialisto teismo medicinos eksperto J. G.-Dorošenko parodymus, be to, O. P. parodymai yra nenuoseklūs, kadangi ikiteisminio tyrimo metu jis neigė sudavęs smūgius ir pastūmęs R. P.. Kolegija mano, kad O. P., taip pateikdamas įvykius, siekia išvengti arba švelninti savo baudžiamąją atsakomybę. O. P. versija atmetama todėl, kad ją pilnai paneigia kiti byloje esantys įrodymai, kuriais abejoti kolegija neturi pakankamo pagrindo.

Pirmosios instancijos 2011-09-07 teismo posėdyje nukentėjusioji R. P. parodė, kad (t.2, b.l. 8-9) 2010 09 24 konfliktas vyko (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Dėl ko pykosi, nepamena. Vyras ją pastūmė nestipriai ir ji prarado pusiausvyrą. Ji nepamena kaip jie stovėjo, kaip ji krito, jai dabar ne tas galvoje, jai rūpi kaip išlaikyti vaiką. Parodymus ji keičia, nes ji melavo. Antrasis sužalojimas konstatuotas nuo kritimo į lovelę – vyras pastūmė ir ji kaip krito nepamena. Jie visą laiką gyvena kartu. Vyras po konflikto labai gerai elgėsi, atsiprašė, rūpinasi dukra, nekonfliktuoja, dirba, atneša pinigų, ruošiasi statyti namą.

2010-09-24 21 val. 24 d. protokole-pareiškime R. P. nurodė (t.1, b.l. 1), kad 2010-09-24 apie 17 val. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) jos vyro namuose, kuriuose anksčiau kartu gyveno, jos vyras O. P., supykęs, kad ji su dukra neateina pas jį gyventi, ją sumušė.

2010-09-24 liudytojo apklausos metu R. P. parodė, kad nuo (t.1, b.l. 75-76) 2010-05 mėnesio gyvena pas savo tėvus, o jos vyras gyvena (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Ji tą dieną nuvežė vyrą iki parduotuvės, po ko, likus iki jo namų apie 300 m. ir jai sustojus jis pradėjo priekaištauti, kad ji neatveža jam dukros, nors ji jam atveža dukrą pastoviai ir kairės rankos kumščiu jai sudavė 2 kartus į dešinę ranką. Kol ji ramino dukrytę, pajuto smūgius kumščiu į veidą. Po to, kai O. ją sumušė, jis norėjo pasiimti iš jos vaiką, bet ji neleido ir sakė, kad važiuos kartu. P. O. pasakė, kad ji susirinks daiktus ir gyvens kartu su juo. Atvažiavę pas O. namo, ji su dukrele atėjo pas O. namo ir jis pradėjo sakyti, kad ateitų pas jį gyventi. Ji nieko nepasakė, nuleido galvą, ir tada pajuto 1 smūgį kumščiu į veidą. Kai O. ją namuose mušė, niekas nematė. Po šito suduoto smūgio jai ištino veidas ir O. nuvežė ją į Lazdynų ligoninę. Žalgirio ligoninėje jai nustatė kaulo lūžimą.

2010-10-15 liudytojo apklausos metu ji jau parodė, kad (t.1, b.l. 77) 2010-09-24, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), O. kambaryje 1 kartą sudavė kairės rankos kumščiu jai į veidą, arčiau dešinės akies, o po to nestipriai pastūmė. Ji prarado pusiausvyrą ir nukrito ant grindų, krisdama dešine veido puse atsitrenkė į vaikiškos lovytės kampą. Mano, kad būtent tuo metu ir susilaužė skruostikaulį. Pirmos apklausos metu to nepaminėjo, nes nebuvo tiksliai įsitikinusi, kaip susilaužė skruostikaulį. Vėliau ji prisiminė visus tos dienos įvykius ir suprato, kad skruostikaulis lūžo jai krentant. Pirmos apklausos metu jai labai svaigo galva, todėl ne viską prisiminė. Po 2010-09-24 įvykio ji su vyru O. susitaikė, jam dėl sumušimo atleido, jokių pretenzijų jam neturi. Nuo 2010-10-08 jie su vyru gyvena kartu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Su vyru susitaikė, jam atleido, nes jį myli. Nori, kad dukrytė augtų turėdama tėvą. Vyras juos išlaiko, gyvena iš jo uždirbamų pinigų. Vaiko išlaikymui gauna tik 100 Lt. Prašo dėl jos sumušimo bylą nutraukti.

Kolegija tiki R. P. parodymais, duotais 2010-09-24 liudytojo apklausos metu, kadangi juose išsamiai nurodomos konflikto priežastys, kurios atitinka 2010-09-24 protokole-pareiškime nurodytąsias, jie iš esmės atitinka 2010-10-26 specialisto teismo medicinos eksperto parodymus (t.1, b.l. 87-88), ir Specialisto išvadą Nr. G 3687/10 (01). Tuo tarpu jos vėliau duoti parodymai apie tai, kad vyras ją pastūmė nestipriai ir ji prarado pusiausvyrą, krisdama dešine veido puse atsitrenkė į vaikiškos lovytės kampą, netiki, kadangi jie neišsamūs ir nenuoseklūs – pirmosios instancijos teismo posėdyje ji jau nurodė, kad nepamena kaip jie stovėjo, kaip ji krito, yra pagal 2010-10-26 specialisto teismo medicinos eksperto parodymus (t.1, b.l. 87-88), kuriuose vertinti R. P. patirti sužalojimai mažai tikėtini, iš jos minėtų parodymų matyti, kad ji su vyru susitaikė, jam atleido, nes jį myli, jis ją remia finansiškai, jų santykiai labai geri, todėl šiuos parodymus apie atsitrenkimą į vaikišką lovytę kolegija laiko R. P. siekiu padėti išvengti O. P. baudžiamosios atsakomybės arba sušvelninti jo teisinę padėtį.

Iš 2010-10-26 specialisto teismo medicinos eksperto apklausos protokolo matyti (t.1, b.l. 87-88), kad R. P. nustatytų sužalojimų veide padarymas griūnant ant grindų atmetamas, o griūnant ir dešiniu skruostu atsitrenkiant į vaikiškos lovytės kampą, mažai tikėtinas, nes grindys priklauso prie neribotą paviršių turinčių daiktų, o atsitrenkiant į vaikiškos lovytės kampą, kontaktuojant bukabriauniui daiktui paprastai paliekami nubrozdinimo ar muštinės žaizdos (traumavimo) pėdsakai. Iš Specialisto išvados Nr. G 3687/10 (01) matyti, kad (t.1, b.l. 84-85) R. P. padaryta poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, dešinio skruostikaulio lanko lūžis, paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai kumščiu įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2010-09-24.

Liudytoja J. Š. pirmosios instancijos 2011-11-28 teismo posėdžio metu teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.2, b.l. 36) parodė, kad patvirtina šiuos įrodymus. Ikiteisminio tyrimo, 2011-02-11 liudytojo apklausos metu ji parodė (b.l. 63-65), kad R. yra ramaus būdo, pati konfliktų niekada neprovokuodavo. Iš išdėstyto matyti, kad mažai tikėtina, kad R. P. 2010-09-24 liudytojo apklausos metu galėjo nepagrįstai apkalbėti O. P..

Iš išdėstyto matyti, kad O. P. kaltė pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. pilnai įrodyta ir nekelia abejonių.

O. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintinos aplinkybės, kad jis suteikė nukentėjusiajai R. P. pagalbą – pakvietė tėvą ir nuvežė ją į ligoninę, t.y. organizavo jos nuvežimą į ligonę (BK 59 str. 1 d. 1 p.) ir savo noru atlygino padarytą žalą – ligonių kasai gydymo išlaidos pilnai atlygintos (BK 59 str. 1 d. 1 p.; 2012-01-14 mokėjimo nurodymas yra byloje(t.2, b.l. 73)).

Civilinis ieškinys atlygintas pilnai, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas.

Lietuvos Respublikos BPK 407 str. nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. priskirta prie privataus kaltinimo bylų. Nėra pagrindo dėl šio nusikaltimo prokurorui įstoti į procesą (BPK 409 str.). Nukentėjusioji dar ikiteisminio tyrimo, 2010-10-15 liudytojo apklausos metu (t.1, b.l. 77) ir pirmosios instancijos teisme prašė bylą nutraukti, kas prilyginama kaltinimo atsisakymui (BPK 416 str.). Apeliaciniu skundu nukentėjusioji prašė procesą nutrauki, šį prašymą palaikė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Byla pagal BPK 140 str. 1 d. nutraukiama nukentėjusiajai atsisakius kaltinimo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam O. P. bausmę, tik iš dalies atsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamus tikslus bei bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kadangi atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, O. P. asmenybę, tačiau neatsižvelgė į dviejų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad O. P. administracine tvarka baustas, nuosprendžio priėmimo metu buvo teistas, atliko laisvės atėmimo bausmę ir paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinus dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes – kaltininkas suteikė nukentėjusiajai pagalbą (organizavo jos nuvežimą į ligonę) ir pilnai atlygino padarytą materialinę žalą (ligonių kasai gydymo išlaidos pilnai atlygintos), nukentėjusiosios prašymą vyro nebausti, kolegija daro išvadą, kad O. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina.

Lietuvos Respublikos BK 38 str. taikyti nėra pagrindo: O. P. ne kartą baustas administracine tvarka (t.1, b.l. 134-135), nors ir po nusikalstamos veikos padarymo teistas, baustas administracine tvarka, kolegija tokios išvados padaryti neturi pagrindo.

Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienerių iki trejų metų tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę, įvertinti jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai lemia ar bus pasiekti tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d.. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai O. P. netaikė BK 75 str. ir neatidėjo jam paskirtosios bausmės vykdymo. Vienas bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., yra paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. O. P. prieš padarant nusikalstamą veiką dėl kurios jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, o po nusikalstamos veikos padarymo jis nuteistas už kitą nusikalstamą veiką, todėl, įvertinus visas bylos aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 2 p., 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 407 str., 416 str.,

nusprendė:

baudžiamąją bylą dalyje dėl O. P. pripažinimo kaltu ir bausmės paskyrimo pagal BK 140 str. 1 d. panaikinti ir procesą nutraukti.

Nuteistajam O. P. pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmių subendrinimą pagal BK 140 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 3 p. bausmes iš dalies sudedant panaikinti.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 p., šią bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 11 09 nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laivės atėmimą 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti visą jau atliktos bausmės dalį pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 11 09 nuosprendį.

Procesą dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti, nes žala pilnai atlyginta.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.