- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-09-13
- Bylos Nr.
- A6.-353-927/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00805-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Pažeidėjas
- A. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrija), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovas, žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį, t. y. kad Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esant įsipareigojimams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 26 d., vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tokiu būdu nesilaikė Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos ir pažeidė kreditorės VMI reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką,
t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl pažeidimo pripažino visiškai. Nurodė, kad įmonės veikla buvo susijusi su Kinija, kas sudarė apie 85 procentus įmonės gaunamų pajamų, kuri staiga nutrūko ir susidarė skolos tiekėjams. Paaiškino, kad bandė išsaugoti įmonę ir įsteigė įmonę Odesoje, tačiau tuomet prasidėjo karas Ukrainoje ir veikla taip pat nutrūko. Teigė, kad suprato savo veiksmus, tačiau jais siekė toliau tęsti įmonės veiklą, kad įmonė nebankrutuotų, tačiau rizika nepasiteisino. Savo kaltę pripažįsta, labai gailisi. Prašo skirti minimalią baudą bei jos mokėjimą išdėstyti, nes įmonei iškelta bankroto byla, o jis šiuo metu užsiima individualia veikla, jo mėnesio pajamos sudaro apie 1500 eurų, iš kurių 800 eurų išleidžia būsto nuomai bei būtinosioms paslaugoms, taip pat apie 300 eurų kas mėnesį moka skolas už įvairių institucijų jam, kaip įmonės vadovui, paskirtas baudas, turi vartojimo paskolą.
Šalies argumentai
VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Pateiktą pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo palaiko ( b. l. 45).
VMI pareiškime nurodė, kad Bendrija, kurios vadovas yra A. M., yra VMI skolininkė. 2023 m. birželio 13 d. duomenimis Bendrijos nepriemoka valstybės biudžetui yra 70294,18 eurų. Bendrija pagal 2022 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. (23.24-8) 327-18878 buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį, kuri nutraukta 2022 m. liepos 20 d., kadangi Bendrija nevykdė mokestinės paskolos sutarties. Pažymėjo, jog pagal Bendrijos AB „SEB bankas“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, nustatyta, kad Bendrija laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 26 d. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Dėl tokių bendrijos veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Pareiškėjos nuomone, Bendrijos vadovas A. M., žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI, privalėjo laikytis CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena A. M. atžvilgiu pradėta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. A. M., kaip Bendrijos vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad padarė vieną iš šioje ANK normoje išvardytų alternatyvių veikų – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Ši norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitas teisės aktų nuostatas.
Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. A. M., žinodamas apie susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, pažeidė kreditorės VMI teises, kadangi turimas pajamas panaudojo atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Teismo posėdyje A. M. pripažino pažeidęs kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, t. y. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, jo kaltę patvirtina rašytinė administracinio nusižengimo bylos medžiaga: VMI pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo su priedais; banko sąskaitų išrašai bei kiti rašytiniai įrodymai. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad A. M., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, vadovas, žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį, t. y. kad Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 26 d, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tokiu būdu nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, taip pat tai, kad A. M. prisipažįsta pažeidęs kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, t. y. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, teismas sprendžia, kad A. M. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
Dėl nuobaudos individualizavimo
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Darydamas nusižengimą asmuo prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką.
Nuobauda už administracinį nusižengimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir kitų aktų dėl administracinių nusižengimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skiriant nuobaudą A. M. teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltės formą (tiesioginė tyčia), pažeidėjo asmenybę (vedęs, užsiima individualia veikla, turi finansinių įsipareigojimų bei skolų už valstybės institucijų jam kaip įmonės vadovui paskirtas baudas, kurias moka), į tai, kad nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – A. M. prisipažino, nuoširdžiai gailisi, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl esant nurodytoms aplinkybėms A. M. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta minimali piniginė nuobauda (ANK 120 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į pažeidėjo finansinę padėtį (nurodė, kad iš individualios veiklos uždirba 1500 eurų per mėnesį, iš kurių 800 eurų išleidžia būstui bei būtinosioms paslaugoms, taip pat moka valstybės institucijų jam kaip įmonės vadovui anksčiau skirtas baudas, turi vartojimo paskolą) ir prašymą (b. l. 60), paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 675 straipsnio 3 dalimi,
nutarė:
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų 00 ct) baudą.
Vadovaujantis ANK 675 straipsniu, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 14 (keturiolikai) mėnesių.
Išaiškinti, kad: administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi pirmą baudos įmoką sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtyje nurodant - administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A6.-10-927/2023. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.