Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo nepilnamečio A. M. įgaliotam atstovui advokatui Aleksandrui Pociui ir atstovo pagal įstatymą Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus institucijos įgaliotai atstovei G. S.,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią vertę, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 93 straipsniu (laikomas neteistu);

2) Kauno apylinkės teismo 2014 m .birželio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį teismo baudžiamuoju įsakymu - baudas 8 MGL dydžio; BK 641 str. pagrindu paskirta galutinė bausmė - bauda 5 MGL dydžio; bausmė įvykdyta - bauda priverstinai išieškota 2015 m. lapkričio 27 d. (duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos “Liteko”);

3) Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 182 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 3) per 12 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 120 val., per mėnesį neatlygintinai išdirbant ne mažiau kaip po 10 val., sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

S. M. laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 11 d. apie 18.00 val., iki 2025 m. balandžio 14 d. apie 20.00 val., gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) virtuvės patalpoje mažamečiui sūnui A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., diržu sudavė ne mažiau kaip tris kartus į abi šlaunis ir kairį sėdmenį, taip padarė poodines kraujosruvas kairės šlaunies viršutiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, kairės šlaunies viduriniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, dešinės šlaunies viduriniame trečdalyje užpakaliniame paviršiuje, pereinant į išorinį, ir kairiame sėdmenyje. Tokiais veiksmais mažamečiui nukentėjusiajam A. M. sukėlė fizinį skausmą ir sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad atlikta gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) - apžiūra, kurios metu nustatyta, kad namas dviejų aukštų, pirmame aukšte - koridorius, antrame aukšte - virtuvė, šalia jos - svetainė ir miegamasis Tyrimui reikšmingų daiktų objektų, nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. Namo patalpos vaizdo stebėjimo kameromis nestebimos. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (b.l. 25-32).

Liudytojos R. D. parodymais nustatyta, kad ji dirba lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m .balandžio 15 d. savo darbo pamainą pradėjo nuo 07.00 val. dirbo iki 16.30 val. Apie 13.00 val. darželyje vyko susirinkimas, kurio metu prie jos priėjo mokytoja J. K. ir nurodė, kad ant vieno iš auklėtinių - mažamečio A. M. - kūno ji pastebėjo sužalojimus. Sužinojusi tokią informaciją, ji kartu su mokytoja nuėjo į vaikų grupės „(duomenys neskelbtini)“ klasę. Joje rado miegantį A. M.. Priėjusi ir atidengusi antklodę, ant dešinės ir kairės jo kojos šlaunų, priekinėje pusėje, pastebėjo raudonos spalvos žymes – juostas. Ant vienos iš kojų, kurios, tiksliai nenurodys, ties sužalojimu buvo atsiradusios poodinės kraujosruvos (mėlynės). Mokytoja J. K. nurodė, kad, šiek tiek pabendravus su mažamečiu, pastarasis nurodė, kad mušė tėtis, dėl obuolio. Apie situaciją buvo informuotos Kauno miesto vaikų teisės. Buvo nurodyta iškviesti policijos pareigūnus. A. M. mama - S. G., tėtis - S. M.. Jos (liudytojos) žiniomis, S. G. yra išsiskyrusi, gyvena viena su vaikais, šeimoje yra dar vienas vaikas (b.l.35-38).

Liudytojos S. G. parodymais nustatyta, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su mažamečiais sūnumis A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini). Mažesnio vaiko tėvas S. M. gyvena atskirai adresu (duomenys neskelbtini). Ji su S. M. negyvena daugiau nei tris metus, palaiko ryšius tik dėl vaiko išlaikymo. Jiedu yra numatę sąlygas, kad kas antrą savaitgalį S. pasiima mažametį sūnų pas save. 2025 m .balandžio 11 d. apie 18.00 val., pas ją į namus atvyko S. M. ir pasiėmė A. Prieš išleidžiant A. su tėčiu, vaikas jautėsi gerai, niekuo nesiskundė. 2025 m. balandžio 14 d. apie 20.00 val., ji nuvyko iki S. namų pasiimti sūnaus. Bendraujant su juo, pastarasis nurodė, kad A. „gavo diržo“, nes visą savaitgalį neklausė. Tikslios įvykio datos, laiko ir vietos S. nenurodė, tik, jos žiniomis, viskas įvyko namuose. Apie 20.30 val. grįžusi su A., ji ruošė vaikus miegoti. Nurengusi rūbelius, ant A. kūno ji pastebėjo raudonos spalvos juostas - sumušimus. Paklausus A., iš kur atsirado žymės ant abiejų kojų šlaunų, priekinės pusės, vaikas paaiškino, kad „tėtis biški diržo davė“. Ji perrengė ir paguldė vaikus miegoti, apie įvykį niekam nepranešė. 2025 m. balandžio 15 d. apie 07.30 val., ji A. nuvedė į lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). Palikusi jį, išvyko darbą. 2025 m. balandžio 15 d. apie 15.00 val., su ja susisiekė iš policijos, nurodė atvykti į darželį, kadangi darželio darbuotojos ant A. kūno pastebėjo sužalojimus, iškviesta policija. S. nei, kai jie gyveno kartu, nei, kai anksčiau pasiimdavo A., fiziškai nesmurtavo, jokių fizinių sužalojimų nesukėlė (b.l.41-44).

VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 750/2025(02), iš kurios matyti, kad mažametį A. M. teismo medicinos specialistas Ž. M. apžiūrėjo 2025 m. balandžio 16 d. Specialistui mažamečio motina nurodė, jog laikotarpyje nuo 2025 m. balandžio 11 d. iki2025 m. balandžio 14 d. sūnus buvo pas tėvą. 2025 m. balandžio 14 d. prieš einant miegoti, ji pastebėjo sužalojimus ant sūnaus šlaunų. Sužalojimai buvo pastebėti ir darželyje. Dėl sužalojimų į gydymo įstaigą nesikreipė. A. M. buvo nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų šlaunų ir kairio sėdmens srityse. Kilpų formos poodinės kraujosruvos padarytos bukais, pailgos formos, lanksčiais daiktais, paveikus šlaunų ir kairio sėdmens sritis mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Ovalo formos poodinė kraujosruva kairės šlaunies priekiniame paviršiuje padaryta, buku daiktu paveikus šią sritį vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai padaryti daugiau kaip prieš 18 val. iki apžiūros, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai griuvimui ant buko neriboto paviršiaus nebūdingi. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (b.l.73-74).

Daikto, turinčio reikšmės tyrimui ir nagrinėjimui teisme - diržo, kurį prijungimui prie tyrimo medžiagos pateikė S. M. – apžiūros protokolu nustatyta: diržas juodos spalvos, 110 cm ilgio, su metaline apsitrynusia sagtimi, ant sagties iškaltas užrašas "HUGO BOSS". Diržo oda apsitrynusi, apgadinta, matomos naudojimo žymės. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (b.l. 77-82).

VVTAĮT prie SADM Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. balandžio 16 d. vaiko - mažamečio A. M. - situacijos vertinimo duomenų anketa Nr. 2P-VSV-1268, iš kurios matyti, kad Kauno lopšelio-darželio "(duomenys neskelbtini)" patalpose 2025 m. balandžio 15 d. 15.45 val., su mažamečiu A. M. bendravo Kauno miesto VTAS vyr. specialistės L. M.-S. ir G. P.. Pokalbio metu mažametis buvo įsitempęs, bendravo minimaliai. Pasiteiravus, kiek jam metų, jis parodė (duomenys neskelbtini) pirštus. Pasiteiravus, ar jis eina į Kauno lopšelį-darželį "(duomenys neskelbtini)", linktelėjo galvą. Nurodė, kad darželyje turi draugų, su jais patinka žaisti gyvūnus, jam patinka būti arkliu. Taip pat nurodė, kad jis gyvena su mama, tėčiu, močiute, G., broliu K.. Kai jis eina miegoti, tėtis būna kartu. Namuose mėgsta žaisti su mašinėlėm. Paklausus, iš kur pas jį ant kūnelio atsirado mėlynės, mažametis nuleido akis, nieko nesakė. Nurodė, kad pas tėtį buvo ilgai. Kiek ilgai, negalėjo pasakyti. Mamos ir tėčio klauso. Ką tėvai daro, kai jis padaro kažką negerai, neatsakė. Paprašius parodyti per drabužėlius, kurioje vietoje yra mėlynės, mažametis sėdėjo, nuleidęs akis. Dar kartą paklausus, gal jis nori papasakoti apie tai, iš kur atsirado mėlynės, mažametis tylėjo, nieko nesakė (b.l. 87-95).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytą fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo veiką kvalifikuojantys požymiai yra: 1) veikos padarymas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 straipsnio 2 dalis), 2) nukentėjusiojo mažametystė arba nukentėjusio asmens kankinimas (BK 140 straipsnio 3 dalis). Taigi, mažamečio asmens sveikatos (kūno neliečiamumo) apsauga nuo mušimo ar kitokio fizinio smurto yra nustatyta atskiroje BK 140 straipsnio 3 dalyje, taip pabrėžiant šio teisinio gėrio apsaugos reikšmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194/2009, 2K-581/2014, 2K-474-489/2016).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis A. M. yra gimęs (duomenys neskelbtini) metais, tai yra, nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metai. BK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šiame kodekse nurodytas mažametis yra jaunesnis negu keturiolikos metų amžiaus asmuo. Taigi, A. M. nusikalstamos veikos padarymo metu, buvo mažametis.

Byloje kaltinamojo S. M. ir kitais aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis tyčia diržu suduodamas smūgius savo mažamečiam sūnui S. M. į įvairias kūno vietas, siekė sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Visa tai rodo, kad asmuo suprato, jog elgiasi neteisėtai, ir taip norėjo elgtis, tai yra, veikė tiesiogine tyčia.

Šie duomenys patvirtina, kad fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą, mažamečiui A. M. sukėlė kaltinamojo S. M. naudotas fizinis smurtas – smūgių diržu sudavimas į nukentėjusiojo abi šlaunis ir sėdmenis, tai yra, pasekmės susiję priežastiniu ryšiu su kaltinamojo neteisėtu veikimu. Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas, neabejotinai suvokė, kad tyčia naudodamas smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį gali sukelti jam ne tik fizinį skausmą, bet ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, kitus rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog S. M. laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 11 d. apie 18.00 val., iki 2025 m. balandžio 14 d. apie 20.00 val., gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) virtuvės patalpoje mažamečiui sūnui A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., diržu sudavė ne mažiau kaip tris kartus į abi šlaunis ir kairį sėdmenį, taip padarė poodines kraujosruvas kairės šlaunies viršutiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, kairės šlaunies viduriniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, dešinės šlaunies viduriniame trečdalyje užpakaliniame paviršiuje, pereinant į išorinį, ir kairiame sėdmenyje. Tokiais veiksmais mažamečiui nukentėjusiajam A. M. sukėlė fizinį skausmą ir sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo S. M. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui asmeniui požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

IV. Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tai yra, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

S. M. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

S. M. teistas, administracine tvarka baustas (b. l.126-128). Psichiatrinis gydymas – nesigydė (b. l. 132), priklausomybės ligų gydymas – nesigydė (b. l. 135). Kaltinamasis vykdo individualią veiklą, turi pastovią gyvenamąją vietą, šeiminius santykius.

Teismas, skirdamas S. M. bausmę, atsižvelgia į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į jo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį, ir sprendžia, kad S. M. skirtina bausmės rūšis – laisvės apribojimas, atitinkamai parenkant jos dydį, neskiriant intensyvios priežiūros, paskiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus. Teismo vertinimu, tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveikti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinanti realų bausmės įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriamos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatomas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir nustatytinas artimas minimaliam.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl jam skirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos šio straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamos kartu su bausme.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, tai yra, smurtavo prieš savo šeimos narį – mažametį sūnų, skirtinos 67 straipsnio 2 dalies 9, 10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

V. Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra, fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Nepilnamečio nukentėjusiojo A. M. įgaliotas atstovas advokatas Aleksandras Pocius pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l.64-66).

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad S. M. smurtavo prieš savo mažametį sūnų A. M., tai yra, tyčia diržu jam sudavė į abi šlaunis ir sėdmenis, tokiu būdu sukeldamas sūnui fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiajam konstatuotus sužalojimus patvirtina ir specialisto išvada. Šio nusikaltimo pasekmė – mažamečio nukentėjusiojo patirtas fizinis skausmas bei dvasiniai išgyvenimai, baimė. Vaiko išgyvenimus sustiprina tai, kad smurtinius veiksmus patyrė nuo artimo žmogaus –tėvo.

Kaltinamasis S. M. civilinio ieškinio neginčijo, jo dydį pliko spręsti teismui.

Nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 Eur iki 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.)

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam A. M. dėl jam padaryto sužalojimo buvo nustatytas fizinio skausmo sukėlimas bei nežymus sveikatos sutrikdymas, įvykio metu ir po jo nukentėjusysis patyrė psichologinius išgyvenimus, tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad nukentėjusysis ilgą laiką ir iki šiol neatsigavo psichologiškai, kad jo emocinė pusiausvyra dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiojo fizinė sveikata ar psichinė būklė gali stipriai blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turėjo ir turės itin reikšmingos įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui.

Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, kad nukentėjusiojo įgalioto atstovo advokato Aleksandro Pociaus nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajam įvykio metu sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neturtinės žalos dydį nustato 500 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis).

Teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Laikantis šio principo, neturtinė žala priteistina tiesiogiai pačiam nukentėjusiajam A. M., priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nukentėjusiojo pilnametystės nustatant jo atstovą pagal įstatymą.

VI. Dėl teisinės pagalbos išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teisme gauta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Pažymoje nurodyta, kad advokatas Aleksandras Pocius teikė valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam nepilnamečiui A. M.. Nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistinos 441,68 Eur dydžio valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam gynėjas buvo paskirtas privalomais pagrindais, vadovaujantis BPK 55 straipsnio 4 dalimi, kai nuo nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai nukentėjo nepilnametis asmuo.

Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę išieškoti iš kaltinamojo ne valstybės, bet nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Todėl valstybės patirtos proceso išlaidos už advokato Aleksandro Pociaus suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam nepilnamečiui A. M. iš kaltinamojo negali būti išieškotos. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikomasi ir aukštesniųjų teismų šiuo klausimu formuojamoje praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1A-76-449/2022).

VII. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o po to, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1.Diržas, pakvitavimu grąžintas S. M., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas S. M..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus: pradėti dirbti arba registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir S. M. skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus: pradėti dirbti arba registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9, 10 punktais, 3 dalimi, paskirti S. M. šias baudžiamojo poveikio priemones: dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant S. M. paskirtas baudžiamojo poveikio priemones įgyvendinti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo nepilnamečio A. M. įgalioto atstovo advokato Aleksandro Pociaus pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti nukentėjusiojo A. M. naudai iš S. M. 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nukentėjusiojo A. M. pilnametystės nustatyti jo atstovą pagal įstatymą.

Neišieškoti iš S. M. valstybės naudai 441,68 Eur valstybės patirtų proceso išlaidų už advokato Aleksandro Pociaus nukentėjusiajam nepilnamečiui A. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, S. M. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o po to, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Diržą, pakvitavimu grąžintą S. M., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti S. M..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.