- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-13
- Bylos Nr.
- I1-612-541/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01485-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D.R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė
viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D.R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST) priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2).
Paaiškino, kad apytiksliai nuo 2017 m iki 2020 m. balandžio mėn. buvo etapuojamas iš Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI) į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL), iš LAVL į Lukiškių tardymo izoliatorių – Kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) ir iš Lukiškių TI-K į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją (toliau – ir Pravieniškių PN-AK). Teigia, jog automobilyje, kuriuo pareiškėjas buvo etapuotas, nebuvo saugos diržų, šildymo sistemos ir tinkamos ventiliacijos, konvojavimo metu pasidarydavo bloga, pykindavo. Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo tualeto, prašymai juo pasinaudoti buvo ignoruojami. Taip pat automobilyje buvo per mažai vietos, į vieną 2 kv. m dydžio konvojavimo kamerą buvo talpinami 9 asmenys ir kiekvieno asmens 30 kg sveriantys daiktai.
Pareiškėjas tvirtina, kad dėl susiklosčiusios situacijos buvo pažemintas jo orumas ir patyrė neturtinę žalą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, jog 2018 m. vasaros metu, buvo konvojuojamas dar su kitais 8 asmenimis vienoje kameroje. Nurodė, jog konvojuojamas buvo įvairiomis kryptimis, iš vieno miesto į kitą, vis papildant automobilį kitais asmenimis. Kadangi buvo važiuojama įvairiomis Lietuvos kryptimis, kelionės trukmė užtrukdavo apie 10-12 valandų. Taip pat pareiškėjas teigė, kad dėl ilgo sėdėjimo konvojavimo kameroje, jam ant sėdimosios kūno dalies atsirado du guzai. Visgi dėl minėtų sveikatos problemų, pareiškėjas nesikreipė į VST administraciją, nurodė, kad to padaryti negalėjo. Atsakydamas į atsakovės klausimą nurodė, jog nemelavo dėl konvojavimo su kitais 8 asmenimis, tačiau skunde galimai klaidingai nurodė, kad buvo konvojuojamas su 8 asmenimis vienoje automobilio kameroje.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė VST atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir taikyti trejų metų senaties terminą dėl žalos atlyginimo (b. l. 11–21).
Atsakovės atstovė mano, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą nuo 2017 m. sausio 1 d., taip pat turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, tačiau to nepadarė. Teigia, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad jam būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informacijų iš įkalinimo įstaigos administracijos. Pažymi, kad pareiškėjas skunde nepagrindė ieškinio senaties termino netaikymo. Nurodo, kad ginčo laikotarpiui iki 2017 m. balandžio 21 d. turėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas.
VST konvojuoja konvojuojamuosius transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. VST tarnybinis transportas naudojamas remiantis transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu bei kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Atkreipia dėmesį, kad techninės apžiūros metu, vertinami automobilio techniniai įrenginiai, kai jie yra būtini. Tuo atveju, jeigu neįrengti saugos diržai, tai vertinama kaip didelis trūkumas. Pažymi, jog pareiškėjo konvojavimo metu automobiliai pagal techninės apžiūros rezultatų korteles atitiko reikalavimus.
Konvojuojant pareiškėją specialiosios paskirties transportu nebuvo viršytas nustatytas leidžiamas pervežti asmenų skaičius, nurodytas automobilių registracijos liudijimuose. Akcentuoja, kad teisės aktai nereglamentuoja specialiųjų automobilių kamerų, skirtų pervežti konvojuojamuosius, ploto standartų (normatyvų) vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. VST konvojavo pareiškėją specialiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Dėl tualetų nurodo, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta, jog konvojavimo automobiliuose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.
Paaiškina, kad reikalavimas prisegti kiekvieną konvojuojamąjį asmenį saugos diržais yra įtvirtintas tuomet, kai asmuo konvojuojamas kitomis transporto priemonėmis, tačiau saugos diržų įrengimas N2 tipo transporto priemonių kėbule, kuriomis buvo vykdomas konvojavimas, neprivalomas. Kadangi visos VST naudotos specialiosios transporto priemonės, skirtos konvojuojamiesiems pervežti, registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka techninius reikalavimus, o saugos diržus numato ir įrengia gamintojas, todėl šiuo atveju VST nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
Pažymi, jog po konvojavimo pareiškėjas galėjo raštu kreiptis į VST su skundu, nurodydamas konkrečius galimus pažeidimus, apibrėždamas juos laike ir erdvėje. VST neturi duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo tokia galimybe ginti savo teises. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgiant pareiškėjo skunde nurodytų galimų teisių pažeidimų pobūdį bei jam galimai sukeltas pasekmes, mano, jog pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti ir ginti savo galimai pažeistas teises dėl netinkamų konvojavimo sąlygų nuo pat jo galimo pirmojo konvojavimo įvykio.
Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjui atsiradusios neturtinės žalos faktą, jos dydį, tokiu būdu apribodamas VST galimybę tinkamai atsikirsti į skunde nurodytas aplinkybes ir įrodymus. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti ir papildomai nurodė, jog VST nenaudoja automobilių, kur 1 kameroje būtų talpinami 9 asmenys, todėl nesutinka su šiuo pareiškėjo argumentu. Be to, teigė, jog pareiškėjas skunde teismui nenurodė šios aplinkybės, jog buvo konvojuojamas po 10-12 valandų kartu su kitais 8 asmenimis, įvairiomis Lietuvos kryptimis, todėl šį pareiškėjo argumentą laikė nepagrįstu. Taip pat nurodė, kad prieš kiekvieną konvojavimą, VST specialieji automobiliai yra kruopščiai patikrinami, todėl šildymo sistema negalėjo būti neįjungta. Pažymėjo, jog pareiškėjas jam sukeltą neturtinę žalą grindžia abstrakčiais, neindividualizuotais argumentais. Teismo posėdžio metu pareiškėjo naujai nurodyti argumentai dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl sveikatos problemų, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dėl galimai netinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m iki 2020 m. balandžio mėn.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).
LVAT savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CK 6.271 str., ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.), taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir CK normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-332-146/2017).
CK 1.124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o CK 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Pareiškėjas ginčija laikotarpį nuo 2017 m. iki 2020 m. balandžio mėn. Pareiškėjas skundą dėl galimai netinkamų konvojavimo sąlygų teismui pateikė 2020 m. balandžio 24 d. (spaudas ant voko, b. l. 2), todėl praleido terminą reikšti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, patirtą iki 2017 m. balandžio 24 d.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT yra pažymėjęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-1037/2009).
Pareiškėjas skunde teismui nepateikė jokių argumentų, kodėl jo reikalavimui negali būti taikoma ieškinio senatis. Taip pat pareiškėjas skunde nenurodė objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių jam per įstatymo nustatytą terminą įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Pareiškėjui buvo išsiųstas atsakovės atstovo atsiliepimas į jo skundą, todėl jis turėjo galimybę susipažinti su jo turiniu, tuo pačiu ir atsakovės atstovo prašymu taikyti ieškinio senatį, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Teismo vertinimu, pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos turėjo galimybę kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad šiuo atveju nėra pagrindo ex officio (lot. pagal pareigas) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodomo teisės pažeidimo pobūdį, t. y. tinkamų konvojavimo sąlygų neužtikrinimą, yra akivaizdu, kad pareiškėjas visą kalinimo laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti, jog jam galbūt neužtikrinamos teisės į tinkamas kalinimo sąlygas, tačiau nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą.
Pritaikius ieškinio senatį, byloje vertinamas laikotarpis nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. balandžio 24 d.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad konvojavimo sąlygos buvo netinkamos. Pareiškėjas skunde teikia argumentus dėl neužtikrinto minimalaus ploto bei neįrengtų saugos diržų, šildymo ir ventiliacijos sistemų, taip pat neįrengto tualeto.
Byloje pateikti VST Štabo bendrojo vidaus skyriaus tarnautojų 2020 m. gegužės 20 d. ir 2020 m. gegužės 21 d. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad duomenų apie pareiškėjo skundą pateikti nėra galimybės, nes pareiškėjas skunde nenurodo tikslių konvojavimo datų ir krypčių (b. l. 25-26).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Kai pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kurias objektyviai galima įrodyti, jis privalo pateikti atitinkamus įrodymus, leidžiančius teismui teisingai įvertinti patirtą neturtinę žalą, arba nurodyti reikšmingas aplinkybes, kodėl to padaryti negali (LVAT 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1290/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas įkalinimo įstaigose bei konvojuojamas. Teismas pažymi, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė aplinkybes apie tai, jog jis buvo konvojuojamas VST pareigūnų. Pareiškėjas skunde nenurodė jokio tikslaus maršruto, kuriuo jis buvo gabenamas VST pareigūnų, taip pat nenurodė, kada jis buvo konvojuojamas. Teismas pažymi, kad pareiškėjas turi pareigą pakankamai tiksliai nurodyti aplinkybes, dėl kurių jis kelia ginčą. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių teismas nenustatė, kada ir kokiais maršrutais pareiškėjas buvo konvojuojamas, kokia buvo konvojavimo trukmė. Be to, svarbu paminėti, kad VST atstovas posėdžio metu nurodė, jog VST nenaudoja automobilių, kur 1 kameroje būtų talpinami 9 asmenys, todėl nesutiko su šiuo pareiškėjo skunde nurodytu argumentu. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas teismo posėdyje nepatvirtino jo skunde nurodytos aplinkybės, t. y. jog buvo vežamas su 9 asmenimis vienoje automobilio kameroje. Priešingai, pareiškėjas nurodė, jog skunde galimai panaudojo ne tuos žodžius, t. y. suklydo.
Teismas pažymi, kad atsakovės atstovui tenkanti pareiga paneigti pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes nėra absoliuti ir reiškianti, jog atsakovės atstovės turi pareiga paneigti visas abstrakčiai pareiškėjo nurodytas aplinkybes.
Teismas pažymi, kad atsakovės atstovė atsiliepime akcentavo aplinkybę, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra itin abstrakčios, pagal jas VST neturi galimybės pateikti duomenų, ar pareiškėjas buvo konvojuojamas VST pareigūnų. Teismas pažymi, kad pareiškėjas skundo aplinkybių nepatikslino. Ginčo šalims tenkanti pareiga teikti teismui paaiškinimus ir įrodymus yra įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnyje. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Teismas pažymi, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, jog pareiškėjas VST skundų dėl netinkamų konvojavimo sąlygų neteikė, Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintose Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 punktuose nustatyta, kad visos konvojuojamųjų pareikštos pretenzijos įrašomos į kelionės žiniaraštį, taip pat visi konvojuojamieji, atvykę į paskirties tašką, turi teisę surašyti skundą dėl konvojavimo sąlygų, kuris privalomai perduodamas VST vadovybei.
LVAT byloje, kurioje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl konvojavimo, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas, tikslindamas skundą nenurodė, kokius konkrečius konvojavimus skundžia (jų datas), o tik išreiškė pageidavimą teismui šiuos duomenis išsireikalauti pačiam. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pažymėjo, kad negali už pareiškėją suformuoti skundo pagrindo (aplinkybių) ir dalyko (reikalavimo) (LVAT 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-504-552/2020). Teismas pažymi, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016; 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1942-502/2016).
Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu pareiškėjas negalėjo nurodyti tikslios konvojavimo datos, teigdamas, kad tai buvo 2018 m. vasara, taip pat nenurodė, kada tiksliai konvojavimo automobilyje neveikė šildymo sistema. VST atstovas nurodė, kad konvojavimo automobiliuose šildymo sistema yra įrengta ir prieš kiekvieną konvojavimą, vežant atitinkama kryptimi, specialieji automobiliai yra patikrinami ar yra tinkami konvojuoti suimtuosius. Nesant priešingų įrodymų ir pareiškėjui tik abstrakčiai teigiant aplinkybes dėl šildymo sistemos neveikimo konvojavimo automobilyje, teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo atstovo paaiškinimais.
Posėdžio metu pareiškėjas taip pat nurodė, kad nuo konvojavimo, jam ant sėdimosios kūno dalies atsirado du guzai, kurie sukėlė sveikatos problemų, nepatogumų bei skausmo jausmą. Tačiau atsakant į VST atstovo klausimą, nurodė, jog dėl šių jam galimai sukeltų sveikatos problemų, raštiškai į VST administraciją nesikreipė, kadangi to padaryti negalėjo. Teismas pažymi, jog nesutinka su šiuo pareiškėjo argumentu. Byloje nėra objektyvių duomenų, jog VST būtų sudariusi kliūtis ir apribojusi teisę pareiškėjui kreiptis dėl sveikatos problemų. Todėl šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes teismas laiko neįrodytomis. Kita vertus, kaip minėta, šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro pareiškėjo skundė nurodytos aplinkybės. Skunde pareiškėjas negrindė minėtomis aplinkybėmis.
Teismas byloje nustatė, kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė jo galimai netinkamas konvojavimo sąlygas. Būtinosios sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti yra neteisėti valstybės institucijų veiksmai ir žala bei tarp jų egzistuojantis priežastinis ryšys. Nenustačius bent vienos iš civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus VST veiksmus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.