- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-11-28
- Bylos Nr.
- 1-3782-1013/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00350-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kaltinamasis
- L. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, teista:
1) 2012 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 3 mėnesiams, įpareigojant toliau mokytis;
2) 2013 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 4 MGL (520 litų) bauda, baudos mokėjimą išdėstant šešių mėnesių laikotarpiui;
3) 2015 m. kovo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, per 3 mėnesius atlyginti padarytą turtinę žalą;
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. G. davė melagingus parodymus apklausiama kaip nukentėjęs asmuo, o būtent: ji 2018 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme, Laisvės pr. 79A, Vilniuje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-1114-990/2018, davė melagingus parodymus apklausiama kaip nukentėjusioji, t. y. teisiamojo posėdžio metu, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą ir sutikusi duoti parodymus apie artimą asmenį bei teismo prisaikdinta, melagingai pareiškė, kad ji 2017 m. rugpjūčio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip nukentėjusioji davė melagingus parodymus, jog 2017 m. rugpjūčio 2 d. apie 24.00 val. jos sugyventinis atėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir konflikto metu bute smurtavo jos atžvilgiu – sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius per abu žandus, po ko sugriebė jai už kaklo ir šį apdraskė.
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. lapkričio 8 d. apklausta įtariamąja L. G. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji prisipažįsta dėl to, kad kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas 2017 m. rugpjūčio pradžioje dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir smurto artimoje aplinkoje, kurioje ji buvo nukentėjusioji, o jos sugyventinis A. F. buvo įtariamasis, ji 2017 m. rugpjūčio 30 d. davė pirminius melagingus parodymus dėl to, kad po šio įvykio buvo labai susipykusi su A., gyveno atskirai, ji stipriai gėrė, dėl to norėjo sugyventiniui atkeršyti. Iš tikrųjų 2017 m. rugpjūčio 2 d. vakare prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, (duomenys neskelbtini) g., ji nuėjo kviesti A. namo, buvo stipriai išgėrusi. A. sėdėjo automobilyje su draugu ir nėjo namo. Tada ji supykusi pradėjo spardyti automobilį, A. išlipęs ją ramino, stumdė ją nuo mašinos, bet nemušė. Po to atvažiavo pareigūnai ir jai iškart liepė eiti namo ir ji išėjo, o A. liko su draugu. Apie 1.00 val. A. norėjo įeiti namo, bet negalėjo, nes ji buvo užsirakinusi, miegojo viena, vaiko tikrai nebuvo. Buvo praviras langas ir A. šaukė, kad ji atidarytų duris, mėtė raktus į langą, kurie po to įkrito į kambarį. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai, jai atrodo, kad ji pati iškvietė. Ji įleido pareigūnus į butą, o A. liko laiptinėje, pareigūnai neleido įeiti. Ji buvo dar girta ir pradėjo rėkti, kad namuose yra mažametis vaikas, nors šio nebuvo. Pareigūnai net netikrino, ar yra vaikas, o pradėjo ją fotografuoti, nes pamatė ant veido, kaklo įdrėskimus. Šie įdrėskimai atsirado jau anksčiau tą patį vakarą, kai ji buvo prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, automobilių stovėjimo aikštelėje. Tada A. išvežė. A. į butą tikrai atėjęs nebuvo ir jie bute nesimušė. Kai 2018 m. vasario 19 d. ją apklausinėjo 2 PK tyrėja, ji davė tikrus parodymus, o vėliau, kai buvo teisme teismo posėdis, ji davė gerus parodymus, tikrai nemelavo. A. už viešosios tvarkos pažeidimą gavo baudą, o už smurtą artimoje aplinkoje gavo 1 metus lygtinai su įsipareigojimais išklausyti alkoholio žalos kursus. A. vaikšto ir ji eina kartu (b. l. 93).
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. lapkričio 13 d. papildomai apklausta įtariamoji L. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad ji tikslius parodymus davė 2017 m. rugpjūčio 30 d., kai ją pirmą kartą apklausinėjo policijos pareigūnė 2 PK dėl smurto artimoje aplinkoje. Jos sugyventinis A. F. 2017 m. rugpjūčio 2 d. vakare tikrai buvo atėjęs į butą, (duomenys neskelbtini), ir jie susimušė, jai delnu gal kokius 5 kartus trenkė į veidą, po to abiem rankom griebė už kaklo, laikė, bet nesmaugė. Po to paleido. Po kiek laiko jie vėl susimušė, tada A. F. išėjo iš namų, bet kur nuėjo, ji neatsimena. Tą dieną ji buvo gerokai išgėrusi, A. taip pat. Ji buvo labai įsiutusi, pikta, nes kaklas buvo apdraskytas, abu žandai paraudę. Apie 24.00 val. A. vėl grįžo namo, bet užeiti negalėjo, lauke šaukė, kad ji šį įleistų, bet ji neįleido ir iškvietė policiją. 2018 vasario 19 d. tyrėja ją iškvietė papildomai apklausai ir tada ji pasakė, kad A. namo atėjęs nebuvo, jos nemušė, nors taip nebuvo, ji norėjo, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas ir A. nieko nebūtų. Teisme ji taip pat davė melagingus parodymus, kad A. 2017 m. rugpjūčio 2 d. į butą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo atėjęs ir jos nemušė, manė, jei tokius parodymus teisme pasakys, tai A. nenuteis. Dėl savo poelgio ji labai gailisi (b. l. 94).
2018 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-1114-990/2018 pranešta prokurorui apie L. G. galimai padarytą nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje (b. l. 5-6).
Iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-1114-990/2018 esančio 2017 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus apskrities VPK Viešosios policijos Mobilios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio Ž. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d. apie 3.33 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras triukšmauja, mėto į langą akmenis, namuose yra mažametis vaikas. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė L. G., kuri paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. apie 3.23 val. į butą (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus A. F. ir ją sumušė, suduodamas ranka į veidą (b. l. 31-32).
Iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-1114-990/2018 esančio 2017 m. rugpjūčio 30 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolo matyti, kad L. G., be kita, buvo išaiškinta teisė neduoti parodymų ar atsisakyti juos duoti prieš savo šeimos narius ar artimus giminaičius bei įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą (b. l. 33).
Iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-1114-990/2018 esančio 2017 m. rugpjūčio 30 d. apklausos protokolo matyti, kad nukentėjusioji L. G. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. apie 24.00 val. A. F. grįžo namo į (duomenys neskelbtini), kur konflikto metu jie susimušė ir pastarasis sudavė jai dešinės rankos delnu ne mažiau kaip 5 smūgius per abu žandus, po ko abiem rankom sugriebė jai už kaklo, laikė, bet nesmaugė, jai norint išsilaisvinti apdraskė kaklą (b. l. 34-35).
Iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-1114-990/2018 esančio 2018 m. vasario 19 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolo matyti, kad L. G., be kita, buvo išaiškinta teisė neduoti parodymų ar atsisakyti juos duoti prieš savo šeimos narius ar artimus giminaičius bei įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą (b. l. 36).
Iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-1114-990/2018 esančio 2018 m. vasario 19 d. apklausos protokolo, matyti, kad nukentėjusioji L. G. parodė, kad apie 1.00 val. A. F. bandė patekti į namus (duomenys neskelbtini), tačiau ji pastarojo neįleido, kaimynai iškvietė policiją, ji konflikto metu sužalojimų nepatyrė (b. l. 37-38).
2018 balandžio 4 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. G. pasirašė Išaiškinimą kaltinamojo šeimos nariui ar artimam giminaičiui apie teisę neduoti parodymų, Nukentėjusiojo, liudytojo įspėjimą dėl atsakomybės ir Nukentėjusiojo ar liudytojo priesaiką (b. l. 71-73).
Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-1114-990/2018 2018 m. balandžio 4 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusioji L. G. parodė, kad vakare A. F. grįžo, buvo išgėręs, pradėjo šūkauti prie langų, belstis į duris, bet ji nenorėjo konflikto ir neįleido į namus, pareigūnų nekvietė, pareigūnai patys atvažiavo, pasiėmė A. F., o kažkuris iš pareigūnų buvo užėjęs pas ją į namus. A. F. jos netampė už plaukų, nesudavė jai į įvairias kūno vietas, į butą visiškai nebuvo užėjęs, jos nežalojo. Davė tokius pirminius parodymus gal todėl, kad buvo išgėrusi. 2017 m. rugpjūčio 30 d. davė melagingus parodymus (b. l. 74-79).
2018 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. F. pripažintas kaltu padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas ir nuteistas galutine subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausme. Nuosprendyje teismas pažymėjo, kad teisiamojo posėdžio metu L. G. parodė, jog 2017 m. rugpjūčio 30 d. apklausos metu ji davė melagingus parodymus, tačiau teismas šiame nuosprendyje išdėstė įrodymus, patvirtinančius L. G. 2017 m. rugpjūčio 30 d. apklausos metu duotų parodymų teisingumą, bei šių įrodymų vertinimo argumentus, kuriais vadovaujantis darytina išvada, kad L. G. 2018 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo salėje Nr. 405, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. apklausos metu ji davė melagingus parodymus, taigi L. G. veikoje gali būti nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymių (b. l. 13-24).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų byloje surinktų duomenų, kurie pripažintini įrodymais, visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad L. G. Vilniaus miesto apylinkės teisme, Laisvės pr. 79A, Vilniuje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-1114-990/2018, davė melagingus parodymus apklausiama kaip nukentėjusioji, t. y. teisiamojo posėdžio metu, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą ir sutikusi duoti parodymus apie artimą asmenį bei teismo prisaikdinta, tyčia davė melagingus parodymus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ši L. G. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Jos kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai kaltinamosios parodymais šioje baudžiamojo byloje, taip pat 2018 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, liudytojos priesaikos, teismo posėdžio protokolo duomenimis bei kita bylos medžiaga.
L. G. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 109-111).
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai L. G., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas teisingumui), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (davė melagingus parodymus siekdama, jog sugyventinis išvengtų baudžiamosios atsakomybės), į L. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamoji visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją – jauno amžiaus, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 100), netekėjusi, administracine tvarka bausta, baudų nesumokėjusi (b. l. 101-102), teista (b. l. 103-104), duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės ar psichinių ligų nėra.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą 1 metų laivės apribojimo bausmę, įpareigojant ją visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti (būti užsiregistravusiai) Užimtumo tarnyboje, per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji pilnai pripažino savo kaltę, L. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė – 8 mėnesių laivės apribojimas, įpareigojant L. G. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti (būti užsiregistravusiai) Užimtumo tarnyboje, per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. (BK 64¹ str. 1 d.).
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją visą bausmės laikotarpį: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti (būti užsiregistravusiai) Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. G. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant ją visą bausmės laikotarpį: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti (būti užsiregistravusiai) Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Išaiškinti nuteistajai, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Išaiškinti L. G., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.