Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1114-990/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-06-06
Bylos Nr.
1-1114-990/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
A. F.
Nukentėjusysis
L. G.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,

sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, Rūtai Purickaitei, Olgai Saveljevai, Markui Dobrovolskiui,

dalyvaujant kaltinamajam A. F. (A. F.),prokurorams Renaldui Budriui, Tomui Januškevičiui,nukentėjusiajai L. G.,vertėjai Ritai Daškevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. F., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, nesusituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamų veikų aplinkybės

A. F. 2017 m. rugpjūčio 2 d. apie 22.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,89 promilės girtumas), viešoje vietoje- automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Iki“, esančios Kapsų g. 22, Vilniuje, pašalinių asmenų akivaizdoje tampė savo šeimos narę- kartu su juo gyvenusią ir bendrai ūkį tvarkiusią L. G. už plaukų, sudavė smūgius į įvairias jos kūno vietas, tokiu būdu sukeldamas L. G. fizinį skausmą ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

A. F. 2017 m. rugpjūčio 2 d. apie 24 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,89 promilės girtumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu ne mažiau kaip penkis kartus sudavė savo šeimos narei- kartu su juo gyvenusiai ir bendrai ūkį tvarkiusiai L. G. į veido sritį, sugriebė pastarajai už kaklo, tokiu būdu sukeldamas L. G. fizinį skausmą.

Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu A. F. parodė, kad jis kaltinimą supranta, kaltę pripažįsta iš dalies, jis sutinka duoti parodymus. 2017 metų vasarą apie 22.00 val. jis su draugu A. J. stovėjo prie parduotuvės „Iki“, esančios Kapsų gatvėje, Vilniuje. Jis buvo išgėręs alkoholio. Jis buvo išlipęs iš mašinos. Atėjo jo sugyventinė L., su kuria jis gyvena kartu, jie veda bendrą ūkį, jis ir L. turi bendrų vaikų. Jis su L. pradėjo konfliktuoti, nes L. norėjo, kad jis eitų namo. Jis pasakė, kad namo neis. L. pradėjo daužyti mašiną. Jis L. stūmė nuo mašinos. Jis ir L. tik pašūkavo tarpusavyje. Jis su L. susistumdė, pašūkavo, nieko tokio nebuvo. Tai buvo eilinis jo ir L. barnis. Jis L. tik atstūmė, L. už plaukų netampė, rankomis, kojomis jai nesudavė. Prie parduotuvės buvo pašalinių praeivių, pastarieji nieko nesakė. Jis nematė, ar praeiviai buvo sustoję. Jo ir L. konfliktas vyko trumpai, nes tuoj pat atvyko policijos pareigūnai dėl keliamo triukšmo. Įvykio dieną vaikas buvo pas močiutę, taigi vaiko namuose nebuvo. Dėl tos pačios dienos įvykio namuose jis paaiškina, kad po konflikto prie parduotuvės atvažiavus policijos pareigūnams ir jį bei L. išskyrus, L. nuėjo namo, o jis nuėjo savo reikalais. Paskui jis grįžo namo, bet į namus jis negalėjo įeiti, nes buto durys buvo užrakintos ir dėl triukšmo po langais antrą kartą buvo iškviesti policijos pareigūnai. Jis buvo išvežtas į areštinę. Jis nebuvo užėjęs į butą tą vakarą. Jam L. durų neatrakino. Jį policijos pareigūnai iš laiptinės išvežė į areštinę.

Pagarsinus A. F. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 89-90), A. F. parodė, kad jis gėrė alkoholį prie ežero. Paskui jis atvažiavo prie parduotuvės „Iki“. Atėjo L.. Atvažiavo policijos pareigūnai, jį ir L. išskyrė, po ko jis su draugais išvažiavo. Iš pradžių jis gėrė prie ežero, paskui jis su draugu išvažiavo į kitą vietą. Visa tai buvo po jo su L. konflikto. Automobilį vairavo jo draugas. Prie parduotuvės jis stumdė L.. Jis neatsimena, kiek kartų jis L. stumdė. Jo parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Jis gal ir klausėsi mašinoje muzikos. Policijos pareigūnai buvo atvažiavę du kartus. Jis pradžioje buvo su draugu, vėliau jis buvo vienas.

Ikiteisminio tyrimo metu A. F. parodė, kad 2017 m. vasaros gale, gali būti rugpjūčio mėnesį, dienos jis nepamena, apie 16 val. prie parduotuvės „Iki“, esančios Kapsų gatvėje, Vilniuje, jis su draugu ir pastarojo mergina sėdėjo automobilyje. Atbėgusi jo sugyventinė L. G. pradėjo garsiai rėkauti (dėl ko, jis tiksliai neatsimena) bei spardyti jam priklausantį automobilį. Jis išlipęs iš automobilio stūmė L. G. į šoną, kad ši nebespardytų automobilio, ir liepė jai eiti namo. L. G. jo neklausė ir toliau ant jo garsiai rėkė. Jis L. G. pastūmė apie tris kartus ir vis jos prašė, kad ji eitų namo. L. G. ant žemės nukritusi nebuvo. Jis už plaukų jos netempė ir jos nespardė. Jo ir L. susistumdymą matė pašaliniai žmonės, kurių jis nepažįsta. Jis jokių smūgių L. G. niekur nebuvo sudavęs. Po jo ir L. apsistumdymo atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį ir L. G. apramino. L. G. pareigūnai išsiuntė namo, o jam ir jo draugui liepė pasišalinti iš aikštelės. Po to jis su savo draugu Artūru ir pastarojo mergina išvažiavo. Apie 24 val. jis su draugais grįžo prie namo, kuriame jis gyvena. Jis buvo išgėręs alkoholio. Jis nusprendė eiti namo ir su draugais atsisveikino. Jis nuėjo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jis raktų nuo namų neturėjo, todėl beldėsi į duris. Jam L. G. durų neatidarė, todėl jis pradėjo šaukti, kad būtų įleistas į vidų. Jis buvo išėjęs į lauką prie buto lango ir ten šaukė, tačiau į namus jo niekas neįleido. Po kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jam pasakė, kad vidury nakties negalima triukšmauti. Jis policijos pareigūnams paaiškino, kad jis yra neįleidžiamas į namus. Policijos pareigūnai nuėjo pas L. G., o pastaroji pasakė policijos pareigūnams, kad nenori jo girto įleisti į namus. Tuomet policijos pareigūnai jį išsivežė į policijos komisariatą (b. l. 89-90).

Teisiamojo posėdžio metu L. G. parodė, kad įvykis buvo praeitą vasarą. Dieną ji ir A. praleido atskirai. Ji sužinojo, kad A. grįžo namo su draugais. Jai A. telefonu pasakė, kad jis nenori grįžti namo. Ji žinojo, kurioje vietoje A. stovi, todėl ji nutarė nueiti. Ji buvo išgėrusi alkoholio, vaiko nebuvo namuose. Ji priėjo prie mašinos. Ji ir A. susipyko, nes ji tempė A. iš mašinos, bet šis nelipo. Ji norėjo, kad A. grįžtų namo, nes jai vienai buvo liūdna. Tada ji pradėjo spardyti mašiną kumščiais, kojomis. A. išlipo iš mašinos ir pradėjo ją stumdyti nuo mašinos. Tada atvažiavo policijos pareigūnai. Toje vietoje buvo žmonių, kurie matė, kaip ją stumdė. Policijos pareigūnai jai pasakė eiti namo ir ji nuėjo namo. Vakare A. grįžo namo. Jis buvo išgėręs alkoholio. Jis pradėjo šūkauti po langu, beldėsi į duris. Ji nenorėjo konflikto ir neįleido A. į namus. Ji nekvietė policijos pareigūnų, policijos pareigūnai patys atvažiavo. A. pasiėmė pareigūnai, kažkuris iš policijos pareigūnų buvo užėjęs pas ją į namus. Ji sakė nenorinti, jog A. būtų nubaustas. Ji išgėrusi alkoholio yra labai konfliktiška, puola daužyti viską. A. norėjo ją nustumti nuo mašinos, kad ji mašinos nedaužytų. Jos A. netampė už plaukų, nes kitaip ji ir A. būtų kartu išvažiavę į policiją. Jeigu A. ją muštų, ji duotų atgal. Tokiu atveju ji ir A. būtų dar daugiau susipykę. Jai A. į įvairias kūno vietas nesudavė, tą dieną ji ir A. tik stumdėsi. A. jai nesudavė, buvo tik stūmimai. Ji pati griuvinėjo. Ji nežino, kiek kartų ji krito ant žolės prie bordiūro. Jos tikrai niekas nemušė. A. ją stūmė daugiau negu tris kartus. Bute konflikto nebuvo, nes A. visiškai nebuvo užėjęs į butą. Į butą buvo užėjęs tik policijos pareigūnas. Dieną prieš A. buvo namie, paskui jis išvažiavo su draugais ir nebeužėjo namo. A. buvo išvežtas į areštinę. Buvo priimtas sprendimas jai ir A. gyventi skyriumi. A. į namus užėjo tik rugsėjo mėnesį. Antrą kartą į butą atvažiavo tie patys policijos pareigūnai, kurie pirmą kartą buvo atvažiavę prie mašinos. Ji nežino, iš kur pas ją sužalojimai, gal krisdama susižalojo, bet jos A. tikrai nežalojo. Policijos pareigūnai patys ją fotografavo, nors ji šiems nieko nesakė. Ikiteisminio tyrimo metu kitokios parodymus ji davė todėl, kad ji buvo išgėrusi alkoholio.

Pagarsinus L. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 23, 25-26), L. G. parodė, kad ją pakvietė į apklausą po kelių mėnesių, todėl ji nelabai gerai prisimena, bet A. tą vakarą tikrai negrįžo namo. Policijos pareigūnai buvo užėję į namus. Ji ir A. tikrai nesitrankė. Ji pati buvo neblaivi. Tuo metu ji buvo įnikusi į alkoholio gėrimą. Jai po šių įvykių teko pakeisti gyvenimą. Ji pusė metų negeria alkoholio, nes ji turėjo bėdų dėl alkoholio gėrimo. Ji supranta, kad jai kyla atsakomybė už melagingų parodymų davimą. A. buvo užėjęs į butą. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė melagingus parodymus parodydama, kad A. tą vakarą buvo užėjęs į butą. Melagingus parodymus ji davė todėl, kad tuo metu ji stipriai gėrė alkoholį. 2017 m. rugpjūčio mėn. 30 d. apklausos metu ji davė melagingus parodymus. Įvykio dieną dukros nebuvo, gal tai kitas įvykis. Policijos pareigūnai apėjo visą butą. Jei bute būtų vaikas, tai pareigūnai būtų iškvietę ką nors, kad paimtų vaiką, nes ji pati buvo girta. Ji nekvietė policijos pareigūnų. Jos parodymai, duoti 2018 m. vasario 19 d., yra teisingi. Ji gal ir sakė policijos pareigūnams, kad vaikas namuose. Ji tikrai buvo neblaivi. Vaiko nebuvo namuose. Ji sakė apie vaiką gal dėl to, kad pareigūnai išvežtų A.. Ji yra įvykio kaltininkė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugpjūčio 30 d. L. G. parodė, kad ji su A. F. kartu gyvena penkerius- šešerius metus. 2017 m. rugpjūčio 2 d. apie 18- 20 val., tiksliai laiko nurodyti ji negali, ji priėjo prie A. F. automobilio, stovėjusio prie parduotuvės „iki“, esančios Kapsų gatvėje, Vilniuje, tikslaus adreso ji nežino. Automobilyje sėdėjo A. F. su savo draugu A. J. ir gėrė alkoholinius gėrimus. Ji norėjo, kad A. F. eitų namo, bet pastarasis nenorėjo eiti, todėl ji ir A. apsistumdė. Ji ir A. jokių smūgių vienas kitam nesudavė. Ji apspardė A. F. automobilį. Jai ir A. besistumdant priėjo policijos pareigūnai, kurie nubaudė A. F. už necenzūrinių žodžių vartojimą. Ji tuo metu nuėjo namo. Apie 24 val., tiksliai laiko nurodyti ji negali, A. F. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose tarp jos ir A. vėl įvyko žodinis konfliktas, kurio metu ji ir A. susimušė. Ji galėjo pirma suduoti A. F., o tada šis dešinės rankos delnu jai sudavė atgal ne mažiau penkių smūgių per abu žandus, po ko A. abiem rankomis sugriebė jai už kaklo. Ją A. F. laikė už kaklo, jos nesmaugė, tačiau jai norint išsilaisvinti apdraskė kaklą. Kai A. F. ją paleido, ji su pastaruoju susikibo ir kartu griuvo ant grindų. Po to A. F. atsikėlė ir išėjo iš namų. Ji atsikėlusi nuo grindų pamatė, kad jai apdraskytas kaklas bei paraudę abu žandai prie lūpos, tačiau kraujo nebuvo ir kitų sužalojimų ji nepatyrė. Dėl jai suduotų smūgių ji jautė vidutinį skausmą. Namuose tuo metu dar buvo jos ir A. dukra. Pastaroji tuo metu miegojo kitame kambaryje ir nieko negirdėjo. Naktį, tikslaus laiko nurodyti ji negali, A. F. vėl grįžo namo ir pradėjo belstis į duris, triukšmauti bei mėtyti įvairius daiktus į langą. Ji iškvietė policijos pareigūnus, nes nenorėjo A. F. įsileisti į namus, kadangi pastarasis elgėsi agresyviai ir ji nežinojo, kuo viskas gali baigtis. Atvykę policijos pareigūnai ant jos veido pastebėjo sužalojimus ir iš karto pradėjo pildyti įvairius dokumentus. Ji policijos pareigūnus kvietė tik dėl to, kad A. F. triukšmavo. Ji norėjo, kad policijos pareigūnai A. F. išsivežtų, kad pastarasis netriukšmautų. Ji dėl patirtų sužalojimų policijos pareigūnų nekvietė. Pareigūnams atvykus ji pareiškimo nerašė. Ji A. F. jokių pretenzijų neturi (b. l. 23).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. vasario 19 d. L. G. parodė, kad 2017 metų vasaros gale, rugpjūčio mėnesį, apie 18 val. stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Iki“, esančios Kapsų g. 22, Vilniuje, ji susipyko su savo sugyventiniu A. F.. Ji neatsimena, dėl ko įvyko konfliktas. Ji ir A. galėjo susipykti dėl to, kad pastarasis nėjo namo. Atidariusi automobilio priekines dureles ji sugriebė A. F. už rankos ir bandė A. traukti į jos pusę, kad jis eitų namo. A. F. atsisakius išlipti ji pradėjo spardyti automobilio dureles. A. F. išlipęs iš automobilio ją pastūmė į šoną, kad ji nebespardytų automobilio. Ji buvo išgėrusi alkoholio, todėl ji užkliuvo ir nukrito ant žolės. Ji vis grįždavo prie automobilio ir pastarąjį spardė. Dėl to, kad ji spardė automobilį, A. F. ją pastūmė keturis- penkis kartus, tačiau ji jokio fizinio skausmo nepatyrė. Po kelių apsistumdymų atvažiavo keli policijos pareigūnų ekipažai, kurie ją ir A. F. išskyrė. Ji nuėjo namo, o A. F. liko prie automobilio. Apie 01 valandą ji buvo namuose, kai A. F. išgėręs bandė patekti į namus. Ji pastarojo neįsileido, kadangi nenorėjo su juo konfliktuoti. A. F. beldėsi į duris, į palangę. Ji mano, kad kažkas iš kaimynų tai pamatę iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai A. F. kažkur išsivežė. Ji konflikto metu nepatyrė jokių sužalojimų, jai medikų pagalbos nereikėjo. Ji A. F. jokių pretenzijų neturi (b. l. 25-26).

Teisiamojo posėdžio metu D. Ž. parodė, kad 2017 m. vasarą apie 22 val. jis važiavo automobiliu Kapsų gatve, Vilniuje, ir pamatė, kad tarp vyro ir moters vyksta konfliktas. Jis sustojo, tačiau iš mašinos jis nelipo. Jis suprato, kad moteris buvo dėl kažko įpykusi. Moteris pribėgo prie priparkuoto automobilio iš šono ir pradėjo pastarąjį spardyti. Tada prie moters pribėgo vaikinas ir pradėjo ją mušti. Su moterimi ir vyru buvo dar vienas vyras, kuris bandė atitraukti vaikiną, mušantį moterį. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Jis iš mašinos nelipo, nes situacija buvo dviprasmiška. Po minutės atvažiavo du policijos pareigūnų ekipažai. Jis paklausė policijos pareigūnų, ar reikės kokių nors parodymų. Policijos pareigūnas pasakė, kad nereikia, o jeigu reikės, tai su juo susisieks. Jis neatsimena, kaip vyras mušė moterį. Jis suprato, kad tarp vyro ir moters vyko žodinis konfliktas, paskui moteris priėjo prie mašinos ir pastarąją spardė. Vyras supyko ir rankomis pradėjo moterį daužyti. Kitas vyras minėtą vyrą tramdė. Jam pasirodė, kad moteris ir du vyrai buvo išgėrę alkoholio, tačiau jis dėl to nėra tikras, nes nebuvo prie šių priėjęs. Vyras pradėjo moterį mušti rankomis, tačiau jis nepamena, į kurią vietą mušė. Vyras neatitraukinėjo moters. Jei jis nebūtų pamatęs šio konflikto, jis nebūtų sustojęs. Konfliktas buvo. Jis sustojo prie pėsčiųjų perėjos. Mašinos langas buvo atidarytas, todėl jam matėsi, kad vyras ir moteris konfliktuoja. Moteris pribėgo prie automobilio ir pradėjo spardyti automobilį. Jis atkreipė dėmesį į merginos veiksmus. Jis pamatė, kaip vyras ir moteris mušasi, o kitas žmogus bando atitraukti vyrą nuo moters. Pradžioje tarp vyro ir moters buvo kažkoks žodinis konfliktas. Mergina pribėgo prie automobilio ir pastarąjį spardė. Tada vyriškis pribėgo prie moters ir pradėjo ją mušti. Tada priėjo trečias žmogus ir bandė atitraukti vyriškį, kuris mušė moterį, ir po minutės atvažiavo policijos pareigūnai. Jis nepasakys, kiek smūgių buvo suduota. Minėtas konfliktas eismui netrukdė, nes buvo konfliktuojama ant šaligatvio. Prie parduotuvės žmonės stovėjo. Jis nesuprato, dėl ko įvyko konfliktas tarp vyro ir moters. Vyro ir moters konfliktas truko apie 1-1,5 minutes.

Pagarsinus D. Ž. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 38-39), D. Ž. parodė, kad jo parodymai teisingi. Moteris ir vyras konfliktavo matyt jau prieš tai, todėl moteris pribėgo ir spardė mašiną. Jis nepasakys, kaip vyras mušė moterį, greičiausiai vyras priėjo iš šono. Vyras tikrai mušė moterį.

Ikiteisminio tyrimo metu D. Ž. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, dienos tiksliai jis neatsimena, važiuodamas automobiliu Kapsų gatve, Vilniuje, jis pamatė, kad kažkoks vaikinas mušą merginą. Pamatęs šį įvykį jis sustojo vidury kelio, atsidarė langą ir paklausė, kas čia atsitiko, tačiau į jį niekas nekreipė dėmesio- vaikinas mušė merginą. Šalia stovėjęs kitas vaikinas bandė atitraukti vaikiną nuo merginos. Mergina pribėgusi pradėjo spardyti šalia esantį galimai „Ford“ markės automobilį. Vaikinas tai pamatęs pradėjo vėl mušti merginą. Jis negali pasakyti, kur ir kaip vaikinas sudavė merginai. Jis nematė, kad mergina būtų nugriuvusi, gulėtų ant žemės. Pamatęs, kad vaikinas vėl muša merginą, jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu, policijos pareigūnai atvyko labai greitai (b. l. 38-39).

Teisiamojo posėdžio metu A. J. parodė, kad jis tiksliai nepamena įvykio. Jis su A. prieš įvykį porą valandų buvo prie ežero. Jis ir A. alkoholio negėrė. A. gal vieną butelį alaus išgėrė. Jis ir A. grįžo, sustojo prie parduotuvės ir mašinų stovėjimo aikštelėje sėdėjo automobilyje bei šnekėjo. Jis automobilyje nevartojo alkoholio, nes jis buvo už vairo. Jis nepamena, ar A. aikštelėje gėrė alkoholį. Jis su A. ilgai sėdėjo mašinoje. Atėjo L. ir paprašė A. eiti namo. Jam atrodo, kad L. buvo išgėrusi alkoholio. Tada L. išėjo, o jis su A. bekalbėdami pamiršo L. prašymą. Tada L. vėl atėjo kviesti A. namo. Po kurio laiko tarp A. Ir L. prasidėjo konfliktas. Jis su A. išlipo iš automobilio, vaikščiojo aplink automobilį. A. su L. truputį apsipyko. Tada L. norėjo suduoti per automobilį ar į pastarąjį įspirti. Prasidėjo konfliktas. Jis laikė L., kai ji buvo prie automobilio, tada A. irgi pradėjo laikyti L., kad ši neįspirtų į mašiną. Pro šalį praeidinėjo žmonės, važiavo automobiliai, praeiviai ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvažiavus policijos pareigūnams konflikto jau nebebuvo. Jis ir A. pradėjo L. laikyti turbūt tada, kai ji buvo pasakiusi, kad įspirs į automobilį. Jis ir A. Neleido L. prieiti prie mašinos. Tada A. L. laikė. Vienu momentu jis laikė L., o vėliau A. ją laikė. Jis nematė, kad L. kažkas būtų trenkęs. L. nebuvo smūgiuojama. Kai L. ir A. buvo prie bordiūro, šie užkliuvo ir nugriuvo. A. laikė L., užkliuvo už šaligatvio ir nugriuvo. A. L. buvo fiziškai paėmęs už rankos. Jis nepamena, ar A. L. už plaukų buvo suėmęs. Jis nelabai pamena įvykį, seniai buvo. Gal kai L. norėjo įspirti į automobilį, gal L. Pataikė A.. Jis nežino, ar A. Pataikė L. Jis nematė, kad kas nors būtų sudavęs rankomis. Jis matė, kad A. L. laikė. Pro šalį ėję žmonės iškvietė policijos pareigūnus. Jis pamena, kad buvo sustojusi mašina, gal ir žmonės buvo sustoję. Tą dieną jis su A. daugiau nesimatė. Jis ir A. nuėjo į parduotuvę, o po to jis nuėjo namo. Jis nežino, kur A. nuėjo. Jis nepamena, kada jis išėjo namo, gal po 22 val., nes parduotuvės jau nedirbo.

Pagarsinus A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 36), A. J. parodė, kad L. į automobilį bandė įspirti. Jis negali pasakyti, ar ji įspyrė į automobilį. Jis išlipo iš automobilio, kai atėjo L. ir prasidėjo konfliktas. L. pradėjo grasinti, kad spirs į mašiną. Jis ir A. L. pradėjo laikyti. L. norėjo rasti akmenį ir mesti į mašiną. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. parodė, kad jis A. F. pažįsta, su pastaruoju jis buvo susitikęs 2017 m. rugpjūčio 2 d., kai A. F. susipyko su drauge. Jis ir A. grįžo nuo ežero. Jau vakarėjo, jis tikslaus laiko nurodyti negali, jis buvo A. F. automobilyje prie parduotuvės „Iki“, esančios Kapsų gatvėje, Vilniuje. Atėjo A. F. Draugė L., kurios pavardės jis nežino. L. reikalavo, kad A. F. eitų namo, po ko L. pradėjo spardyti automobilį, šūkauti. A. F. irgi šūkavo. Tarp L. ir A. F. įvyko žodinis konfliktas. Jis nefiksavo šio konflikto, tačiau L. ir A. susistumdė. Jis nematė, kad L. Ir A. vienas kitam suduotų kokius nors smūgius. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie A. F. nubaudė už necenzūrinių žodžių vartojimą. L. nuėjo namo, kadangi policijos pareigūnams ji pasakė, kad neturi A. F. jokių pretenzijų. A. F. buvo surašytas protokolas ir visi išsiskirstė namo. Jis tą naktį A. F. nematė (b. l. 36).

Teisiamojo posėdžio metu L. Č. parodė, kad ji gyvena name, esančiame Kapsų g. 9, Vilniuje. Ji buvo balkone, išgirdo šūkavimus. Išėjusi ji pamatė, kad vaikinas muša merginą. Jai atrodo, kad vaikinas rankomis mušė merginą. Jai atrodo, kad mergina buvo pargriuvusi. Mergina bandė daužyti vaikino automobilį. Tada vaikinas rankomis ir kojomis mušė merginą. Jai pasirodė, kad vaikinas stipriai muša mergina, todėl ji kvietė policijos pareigūnus. Vaikinas merginą daužė rankomis, kai ši stovėjo. Kai mergina buvo ant žemės, jai atrodo, šią merginą vaikinas rankomis ir kojomis mušė. Vaikinas taip pat merginą tampė už plaukų. Vaikinas buvo ištempęs merginą į gatvę. Šalia buvo dar vienas vaikinas, kuris buvo prie automobilio ir nieko nedarė, į konfliktą nesikišo. Ji negirdėjo šūkavimo žodžių. Jai iš aštunto aukšto nelabai girdėjosi. Mergina kažką rėkė apie vaiką ir apie tai, kad vaikinas eitų namo. Ji vaikino žodžių neužsifiksavo. Įvykis buvo pačioje gatvėje. Jos geras regėjimas. Vidurnaktį, kai visi išsiskirstė, jai atrodo, kad vaikinas su draugu kažkur išvažiavo, tada vėl sugrįžo automobiliu, ilgai klausėsi garsiai muzikos. Ji kvietė policijos pareigūnus dėl to, kad grojo muzika. Kai policijos pareigūnai atvažiavo, ji nestebėjo, kas toliau vyko.

Pagarsinus L. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 41-42), L. Č. parodė, kad ji matė, kaip mergina daužė automobilį. Jos parodymai surašyti teisingai. Iš vienos pusės buvo mergina atėjusi, po įvykio vaikinas nuėjo į tą pačią pusę, todėl ji manė, kad vaikinas nuėjo namo. Jai atrodo, kad kai buvo mergina parkritusi, ši buvo mušama viskuo. Trečias vaikinas nebandė atskirti konfliktuojančių asmenų, į konfliktą nesikišo.

Ikiteisminio tyrimo metu L. Č. parodė, kad ji gyvena Kapsų gatvėje, Vilniuje. Vakare, tiksliai pasakyti valandos ji negali, būdama namuose ji išgirdo triukšmą ir išėjo į balkoną pažiūrėti, kas vyksta. Ji pamatė, kad prie šalia esančios parduotuvės „Iki“ pykstasi mergina su vaikinu. Šalia šių stovėjo dar vienas vaikinas. Vyras ir moteris garsiai šūkavo, moteris galėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Ji girdėjo, kaip moteris prašė vyro eiti namo, kadangi serga vaikas. Moteris kelis kartus buvo kažkur išėjusi, vėl ateidavo ir šūkaudavo toliau. Žodinis konfliktas tarp pastarųjų vyko apie dvidešimt minučių. Paskui ji pamatė, kad mergina pradėjo kojomis ir rankomis daužyti tamsios spalvos automobilį, kurio markės ji nežino. Po kažkurio laiko iš automobilio išlipęs vaikinas pradėjo mušti merginą, tampė pastarąją už plaukų, rankomis ir kojomis smūgiavo į įvairias kūno vietas. Mergina buvo parkritus ant žemės, tačiau vaikinas toliau kojomis ir rankomis mušė gulinčią merginą. Mergina gynėsi nuo vaikino. Grumtynės vyko apie dešimt minučių. Vaikinas merginą už plaukų buvo ištempęs į gatvę. Draugas, buvęs šalia, visą įvykį matė, tačiau į konfliktą nesikišo. Ji pati paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Policijos pareigūnai atvyko labai greitai, po kelių minučių. Atvykus policijos pareigūnams mergina su vaikinu jau nebesimušė. Kas toliau vyko, ji nežino, kadangi atvykus policijos pareigūnams jai pasidarė ramiau, kad pastarieji išsiaiškins, kas atsitiko. Po kažkurio laiko, ji tiksliai pasakyti negali, bet policijos pareigūnai jau buvo išvykę, tie patys vaikinai apie vidurnaktį automobiliu grįžo į ta pačią vietą prie parduotuvės „Iki“ ir pradėjo garsiai leisti muziką. Vienas vaikinas greitai išėjo, o kitas vaikinas, kuris mušė merginą, liko. Ji kelis kartus kvietė policijos pareigūnus, nes jai trukdė miegoti garsiai grojanti muzika. Kelis kartus atvažiavę pareigūnai vaikiną tiesiog įspėdavo, o pastariesiems išvažiavus vaikinas vėl garsiai leisdavo muziką. Trečią kartą atvykus policijos pareigūnams vaikinas ilgai bendravo su policijos pareigūnais, o vėliau užrakinęs automobilį nuėjo namo. Policijos pareigūnai taip pat išvažiavo (b. l. 41-42).

Teisiamojo posėdžio metu D. B. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Mobiliosios kuopos vyriausiuoju patruliu. Gavęs iškvietimą dėl muštynių jis atvažiavo į įvykio vietą, kurioje stovėjo mergina ir vaikinai. Buvo konfliktas. Liudytojai sakė, kad buvo muštynės. Pretenzijų niekas niekam neturėjo. Mergina sakė, kad ji spardė mašiną. Jo kolega kažkuriam vaikinui rašė protokolą. Mergina nuėjo namo, o vaikinas liko su draugu. Jo ekipažui atvažiavus, buvo kitas ekipažas. Kai antrą kartą atvažiavo pas merginą į butą, ant merginos buvo nubrozdinimai. Jis nepamena, koks buvo antras pranešimas. Mergina atidarė buto duris, vaikino nebuvo. Mergina sakė, kad ji namie su mažu vaiku, kad vaikinas ją sumušė. Jis užsirašė merginos duomenis. Jo kolega bendravo su vaikinu. Jis pamena, kad pas merginą ant veido matėsi sumušimai, paraudonavimai. Mergina sakė, kad girtas vaikinas ją pastoviai muša. Pas merginą buvo įdrėskimai, paraudonavimai ant veido. Jam atrodo, kad ant merginos kaklo buvo žymės.

Pagarsinus D. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, D. B. parodė, kad jam atrodo, jog jis pamatė vaikiną prie buto durų. Jam atrodo, kad mergina pati kvietė policiją. Jis nepamena, ką vaikinas sakė, nes kolega su vaikinu bendravo, o jis bendravo su mergina. Jis nežiūrėjo, ar namuose yra vaikas, bet jam atrodo, kad vaikas miegojo. Jo parodymai yra teisingi. Kai jų ekipažas atvažiavo pagal pirmą iškvietimą, mergina sakė, kad jos vaikinas su draugu buvo, gėrė alkoholį ir nėjo namo. Vaikinas sakė, kad jis nori pabūti su draugu. Mergina kvietė vaikiną namo ir spardė mašiną, o vaikinas nenorėjo eiti namo. Nei mergina, nei vaikinas nesakė, kad mušė. Ant moters nesimatė sumušimo žymių, pretenzijų nebuvo. Vaikinas keikėsi, porininkas pastarajam surašė protokolą. Vaikinas keikėsi pasakodamas aplinkybes ir bendraudamas su porininku. Vaikinas vartojo keiksmažodžius. Į įvykio vietą buvo atvykę du ar trys ekipažai. Jų ekipažas atvyko vėliau, situacija jiems atvykus buvo rami. Jam atrodo, kad jis ir jo kolega bendravo su vaikinais, kitų ekipažų pareigūnai- su merginomis. Prie jų niekas iš liudytojų nebuvo priėjęs. Kažkas iš parduotuvės buvo išėjęs ir sakė, kad buvo konfliktas. Iškvietimas buvo dėl muštynių. Jis klausė, ar buvo muštynės. Muštynių faktą neigė tiek mergina, tiek vaikinas. Mergina sakė, kad ji nori, jog vaikinas eitų namo. Vaikinas buvo išgėręs alkoholio, bet nestipriai. Nesimatė, kad mergina būtų išgėrusi alkoholio. Mergina sakė, kad eina namo, ar iš namų atėjusi buvo. Jam atvykus antrą kartą vaikinas tikrai buvo išgėręs alkoholio. Du kartus teko važiuoti į tą vietą pas tuos asmenis: pirmą kartą prie parduotuvės, antrą kartą- į namus. Jiems atvykus antrą kartą, mergina aiškino, kad vaikinas buvo grįžęs namo, sumušė ją ir ji nenori vaikino leisti namo. Su šia šeima jis susidūrė pirmą kartą. Jam atrodo, kad buvo užpildytas smurto blankas. Mergina sakė, kad namuose yra vaikas, kad šis miega ir nereikia vaiko žadinti. Jis nematė vaiko. Mergina buvo blaivi. Ji akcentavo, kad vaikinas ją sumušė, kad ji bijo dėl vaiko.

Ikiteisminio tyrimo metu D. B. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2017 m. rugpjūčio 3 d. apie 20.30 val. patruliavimo kartu su vyriausiasiais patruliais Ž. M. ir R. O. metu buvo gautas pranešimas, kad prie parduotuvės „Iki“, esančios Kapsų gatvėje, Vilniuje, vyksta muštynės. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko L. G. bei pastarosios draugas A. F. su šio draugu ir drauge. Jie pastarųjų duomenų neužfiksavo. L. G. paaiškino, kad A. F. nesutinka eiti namo ir girtauja su draugu automobilyje. A. F. paaiškino, kad jis nori pabūti su draugu, o L. G. jam neleidžia bei spardo automobilį. Aiškinantis aplinkybes A. F. elgėsi įžūliai, vartojo daug necenzūrinių žodžių, todėl A. F. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Surašius protokolą jis su kolegomis išvyko, o apie 03.33 val. vėl buvo gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras triukšmauja, mėto į langą akmenis, o namuose yra mažametis vaikas. Atvykus į įvykio vietą prie devinto buto jis pamatė stovintį tą patį A. F., kuris buvo neblaivus, nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas. Buto duris atidariusi L. G. paaiškino, kad grįžęs namo A. F. ją sumušė, suduodamas ranka į veidą, po ko A. F. vėl išėjo iš buto ir vėliau vėl norėjo patekti į butą. Ji A. F. neįsileidžia, kadangi bute yra mažametis vaikas. Ant L. G. veido matėsi paraudimai, tačiau kurioje tiksliai vietoje, jis dabar neprisimena. Be to ant L. G. kaklo matėsi švieži įdrėskimai. Bute buvo mažametis vaikas, kuris miegojo lovytėje. A. F. buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą. Pas A. F. jis jokių akivaizdžių sužalojimų nepastebėjo (b. l. 34).

Teisiamojo posėdžio metu Ž. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) būrio vyriausiuoju patruliu. Įvykio aplinkybių jis tiksliai neprisimena.

Pagarsinus Ž. M. 2017 m. rugpjūčio 3 d. tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje ( b. l. 6-11), Ž. M. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Jis mano, kad vaikinas norėjo patekti į butą. Nukentėjusioji sakė, kad neįleis vaikino į butą, kad ji vaikino bijo, šiam neatleis, nes vaikinas pastarąją sumušė. A. F. buvo lauke, o ne prie buto durų. Jis sunkiai prisimena įvykio aplinkybes. Gal jo porininkas nuotraukas darė. Nurodyme pagal smurtą artimoje aplinkoje reikia fiksuoti tas vietas, kurios nurodomos. Nukentėjusioji nurodė, kur jai sudavė. Yra būtinas vaizdo įrašas, kuris užtrunka 20 sekundžių. Jis nurodė sužalojimo kodą- 0205 ir kitas aplinkybes, nes apie tai klausė nukentėjusiosios. Klausimai buvo užduodami nukentėjusiajai. Jis neprisimena, ką nurodė A. F.. Jis neprisimena, ar vaikas buvo. Pagal protokolą jis turėjo įsitikinti, kad vaikui viskas gerai, vaikas turėjo būti. Gal ir buvo vaikas. Jis neprisimena, ar buvo vaikas, įsitikinti reikia, su kuo vaikas buvo. Tarnybiniame pranešime ne visada nurodoma, kur vaikas yra. Jis neprisimena, ar tos pačios pamainos metu jis buvo atvykę į tą patį butą, gal kiti policijos pareigūnai buvo atvykę. Jis neatsimena, bet galėjo būti dar kitas konfliktas. Jis neprisimena, ką sakė nukentėjusioji. Gal nukentėjusioji namuose sakė, jog ją mušė A. F..

Ikiteisminio tyrimo metu E. L. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d. 22- 23 val. Kapsų gatvėje, Vilniuje, ji vedžiojo savo šunį. Būdama prieš parduotuvę „Iki“ ji pamatė, kaip moteris spardo ir rankomis daužo tamsios spalvos automobilį „Volkswagen Golf“. Moteris šaukė, kad kažkas eitų pas vaiką. Automobilyje sėdėjo du vyriškiai, kurie išlipo iš automobilio. Moteris prišoko iš vieno iš vyriškių ir šaukė, kad pastarasis eitų namo. Vyriškis savo rankomis sugriebė moterį už pečių ir pastarąją pastūmė. Ji neprisimena, ar moteris suklupo, ar nugriuvo, kadangi dalį vaizdo užstojo automobilis. Ji paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu. Ji skambino tuo metu, kai vyriškis moterį pastūmė. Ji nematė, ar minėtas vyriškis moterį stumdė, mušė. Ji sulaukė kol atvyko policijos pareigūnų ekipažas. Ji įvykį matė penkiolikos metrų atstumu (b. l. 46-48).

(duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio Ž. M. 2017 m. rugpjūčio 3 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d. apie 03.33 val. patruliuojant kartu su vyriausiaisiais patruliais R. O. ir D. B. buvo gautas pranešimas, kad bute, esančiame Kapsų g. 30-9, Vilniuje, neblaivus vyras triukšmauja, mėto į langą akmenis, namuose yra mažametis vaikas. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad policijos pareigūnus kvietė L. G.. Įvykio vietoje nustatyta, kad A. F. 2017 m. rugpjūčio 3 d. apie 03.23 val. grįžo į namus neblaivus ir sumušė savo sugyventinę L. G., suduodamas ranka pastarajai į veidą. Nustatyti sužalojimai kraujosruva (mėlynė) kairės akies srityje, įdrėskimas kakle. A. F. elgėsi agresyviai (b. l. 6-11).

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktą garso įrašą užfiksuota, kad L. G. 2018 m. rugpjūčio 3 d. apie 03.20 val. pranešė apie A. F. bandymus patekti į namus, esančius (duomenys neskelbtini). L. G. nurodė, kad A. F. stovi lauke, jis pergėrė alkoholio, laužiasi į duris, tranko viską, ji jo neįleidžia į namus (b. l. 51-52).

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktus garso įrašus užfiksuota, kad E. L., D. Ž., L. Č. 2018 m. rugpjūčio 2 d. apie 22.18 val. pranešė apie tiriamą įvykį. E. L. nurodė: „Smurtauja prieš moterį ir turbūt vaikas mašinoje... Turbūt „Iki“ parduotuvė, Kapsų g. 22...muša moterį... valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)mušasi prie automobilio“; D. Ž. nurodė: „Čia Kapsų gatvėje prie „Iki“ parduotuvės muštynės, vaikinas muša merginą, nežinau kažkoks konfliktas...Bet tai mašiną daužė, irgi su koja spardė... Fordas kažkoks, nematau numerio dabar“; L. Č. nurodė: „prie Kapsų 9 namo vyras moterį muša...Gatvėje, tiesiai gatvėje, mašinom trukdo važiuoti... Ne, neguli, jie tenai daužosi, jinai mašiną daužė, jisai ją daužo“ (b. l. 55-56).

Išraše iš duomenų bazės nurodyta, kad automobilis „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. F. (b. l. 57).

Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d. 03.47 val. A. F. iškvepiamame ore rasta 1,89 promilės alkoholio (b. l. 94).

Vertindamas ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus duomenis teismas pažymi, kad nors A. F. iš dalies prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t. y. parodė, kad prie parduotuvės „Iki“ jis tik susistumdė su L. G., kadangi pastaroji spardė jo automobilį, tačiau jis jos nemušė, už plaukų netampė, taip pat jis jos nemušė ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau tai, kad jis padarė nusikaltimus, kurių padarymu jis yra kaltinamas, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- liudytojų D. Ž., L. Č., E. L. parodymai, apžiūros protokolai- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Tiek D. Ž., tiek L. Č., tiek E. L. parodė matę, kaip A. F. tampė L. G. už plaukų, sudavė smūgius į įvairias pastarosios kūno vietas. Teismas pažymi ir tai, kad iš esmės analogiškas aplinkybes minėti liudytojai nurodė ir įvykio metu paskambinę į Bendrąjį pagalbos centrą, kurio operatorei jie nurodė aplinkybes, kurias jie matė tuo metu, t. y. kad vaikinas muša merginą, kuri spardo jo automobilį. Minėtų liudytojų nurodytos aplinkybės, kad mergina spardė automobilį, o vaikinas mušė minėtą merginą, sutampa su A. F., L. G. ir A. J. parodymais, iš kurių matyti, kad konfliktas tarp A. F. ir L. G. kilo dėl to, kad L. G. pradėjo spardyti A. F. automobilį. Kita vertus tai, kad apsistumdė su L. G., teisiamojo posėdžio metu neneigė ir pats A. F.. Tai, kad A. F. parodė tik apsistumdęs su L. G., tačiau jos nemušęs, už plaukų netampęs, teismas vertina kaip A. F. bandymą sumenkinti savo veiksmų pavojingumą siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, o analogiškus L. G. parodymus teismas vertina kaip sąlygotus neadekvataus situacijos suvokimo, kuomet nuo artimo žmogaus smurto nukentėjęs asmuo fizinį smurtą- smūgius neteisingai suvokia kaip stumdymą; kita vertus ir stumdymas gali pasireikšti smūgių į kūną sudavimu, nuo kurių nukentėjęs asmuo gali nugriūti. Teismas taip pat pažymi, kad dėl smurtinių A. F. viešoje vietoje prieš L. G. atliktų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kadangi minėtus veiksmus matė pro šalį ėję praeiviai, aplinkinių namų gyventojai bei pro šalį važiavę žmonės, kurie šokiruoti matomo įvykio apie įvykį nedelsdami pranešė į Bendrąjį pagalbos centrą. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad baudžiamojo proceso metu surinktų iš ištirtų įrodymų- liudytojų D. Ž., L. Č., E. L. parodymų, apžiūros protokolų, kuriais netikėti pagrindo nėra, pakanka išvadai, kad A. F. 2017 m. rugpjūčio 2 d. apie 22.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,89 promilės girtumas), viešoje vietoje- automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Iki“, esančios Kapsų g. 22, Vilniuje, pašalinių asmenų akivaizdoje tampė savo šeimos narę- kartu su juo gyvenusią ir bendrai ūkį tvarkiusią L. G. už plaukų, sudavė smūgius į įvairias jos kūno vietas, tokiu būdu sukeldamas L. G. fizinį skausmą ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Vertinant ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus duomenis, susijusius su kaltinimu A. F. smurtavus prieš L. G. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad nors teisiamojo posėdžio metu A. F. parodė šio nusikaltimo nepadaręs, kadangi jo minėtu laiku minėtoje vietoje nebuvo, kadangi jo į minėtą butą L. G. neįleido, kaltinimą A. F. pagrindžia ikiteisminio tyrimo metu- 2017 m. rugpjūčio 30 d. L. G. duoti parodymai: minėtos apklausos metu L. G. parodė, kad po konflikto su A. F. prie parduotuvės ji nuėjo namo. Apie vidurnaktį A. F. grįžo į namus, kur tarp jos ir A. F. vėl įvyko žodinis konfliktas, kurio metu ji ir A. susimušė. A. F. dešinės rankos delnu jai sudavė ne mažiau penkių smūgių per abu žandus, po ko A. abiem rankomis sugriebė jai už kaklo. Ją A. F. laikė už kaklo, jos nesmaugė, tačiau jai norint išsilaisvinti apdraskė kaklą. Kai A. F. ją paleido, ji su pastaruoju susikibo ir kartu griuvo ant grindų. Po to A. F. atsikėlė ir išėjo iš namų. Ji atsikėlusi nuo grindų pamatė, kad jai apdraskytas kaklas bei paraudę abu žandai prie lūpos, tačiau kraujo nebuvo ir kitų sužalojimų ji nepatyrė. Dėl jai suduotų smūgių ji jautė vidutinį skausmą. Vėliau A. F. vėl grįžo namo ir pradėjo belstis į duris, triukšmauti bei mėtyti įvairius daiktus į langą. Ji iškvietė policijos pareigūnus, nes nenorėjo A. F. įsileisti į namus, kadangi pastarasis elgėsi agresyviai ir ji nežinojo, kuo viskas gali baigtis. Teismas pažymi ir tai, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai užfiksavo ant L. G. kūno esančius sužalojimus, kas patvirtina L. G. 2017 m. rugpjūčio 30 d. apklausos metu duotus parodymus apie A. F. smurtą prieš ją bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat įvertina ir tai, kad į abu įvykius vykęs policijos pareigūnas D. B. parodė, jog po pirmojo įvykio prie parduotuvės ant L. G. kūno jokių sužalojimo žymių nesimatė, tačiau jam atvykus į antrąjį įvykį, ant L. G. kūno matėsi švieži sužalojimai, taigi liudytojo D. B. parodymai patvirtina L. G. 2017 m. rugpjūčio 30 d. apklausos metu duotus parodymus apie A. F. smurtą prieš ją bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareigūnams atvykus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), A. F. buvo ne pačiame bute, o prie buto, nepaneigia smurto prieš L. G. fakto, kadangi, kaip 2017 m. rugpjūčio 30 d. apklausos metu nurodė pati L. G., po antrojo įvykio A. F. išėjo iš namų, o po kurio laiko jis vėl grįžo ir bandė įeiti į butą, tačiau ji jo neįsileido, kadangi bijojo jo, kas leidžia teismui pagrįstai teigti, kad minėtą naktį A. F. į minėtą butą buvo grįžęs ne vieną, bet du kartus: pirmąjį kartą jis smurtavo prieš L. G., o antrąjį kartą jis nebuvo įleistas į butą, po ko L. G. paskambino policijos pareigūnams, kurie atvykę sulaikė A. F.. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad baudžiamojo proceso metu surinktų iš ištirtų įrodymų- liudytojo D. B. parodymų, kuriuos patvirtina L. G. 2017 m. rugpjūčio 30 d. apklausos metu duoti parodymai bei (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio Ž. M. 2017 m. rugpjūčio 3 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės su L. G. nuotraukomis, kuriais netikėti pagrindo nėra, pakanka išvadai, kad A. F. 2017 m. rugpjūčio 2 d. apie 24 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,89 promilės girtumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu ne mažiau kaip penkis kartus sudavė savo šeimos narei- kartu su juo gyvenusiai ir bendrai ūkį tvarkiusiai L. G. į veido sritį, sugriebė pastarajai už kaklo, tokiu būdu sukeldamas L. G. fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu L. G. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. 30 d. apklausos metu ji davė melagingus parodymus. Teismas šiame nuosprendyje išdėstė įrodymus, patvirtinančius L. G. 2017 m. rugpjūčio 30 d. apklausos metu duotų parodymų teisingumą, bei šių įrodymų vertinimo argumentus, kuriais vadovaujantis darytina išvada, kad L. G. 2018 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo salėje Nr. 405, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. 30 d. apklausos metu ji davė melagingus parodymus, taigi L. G. veikoje gali būti nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymių, dėl ko teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 257 straipsnio 1 dalimi, nutartimi apie tai praneš prokuratūrai.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 284 straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

A. F. viešoje vietoje- automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės pašalinių asmenų akivaizdoje tampė savo šeimos narę- kartu su juo gyvenusią ir bendrai ūkį tvarkiusią L. G. už plaukų, sudavė smūgius į įvairias jos kūno vietas, tokiu būdu sukeldamas L. G. fizinį skausmą ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taigi A. F. veika atitinka nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje, sudėtis.

A. F. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu ne mažiau kaip penkis kartus sudavė savo šeimos narei- kartu su juo gyvenusiai ir bendrai ūkį tvarkiusiai L. G. į veido sritį, sugriebė pastarajai už kaklo, tokiu būdu sukeldamas L. G. fizinį skausmą, taigi A. F. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

A. F. padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje.

Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.

Už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Spręsdamas dėl A. F. skirtinų bausmių rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Teismas nenustatė A. F. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. A. F. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, A. F. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). A. F. yra neteistas, administracine tvarka baustas, paskirtas administracines nuobaudas įvykdęs, dirbantis. Teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. F. skyrus laisvės apribojimo bausmę, įgalinančią teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole: už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (įvykis prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini)), padarymą A. F. skirtina šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant A. F. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant A. F. tęsti darbą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei per tris mėnesius išklausyti Alkoholio žalos kursus; už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje (įvykis prie pastato, esančio Kapsų g. 22, Vilniuje), padarymą A. F. skirtina devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant A. F. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant A. F. tęsti darbą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei per tris mėnesius išklausyti Alkoholio žalos kursus; už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (įvykis bute, esančiame Kapsų g. 30-9, Vilniuje), padarymą A. F. skirtina šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant A. F. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant A. F. tęsti darbą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei per tris mėnesius išklausyti Alkoholio žalos kursus. Kadangi nusikaltimus prie pastato, esančio Kapsų g. 22, Vilniuje, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje, A. F. padarė idealiąja nusikaltimų sutaptimi, už nusikaltimų, padarytų prie pastato, esančio Kapsų g. 22, Vilniuje, padarymą A. F. skirtinos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme- devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme apimant švelnesnę- šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir už nusikaltimų, padarytų prie pastato, esančio Kapsų g. 22, Vilniuje, padarymą A. F. skirtina devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant A. F. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant A. F. tęsti darbą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei per tris mėnesius išklausyti Alkoholio žalos kursus. Ši bausmė su bausme, A. F. skirtina už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (įvykis bute, esančiame (duomenys neskelbtini)), padarymą bendrintina jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį- tris mėnesius laisvės apribojimo bausmės, A. F. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (įvykis bute, esančiame Kapsų g. 30-9, Vilniuje), padarymą ir A. F. skirtina galutinė subendrinta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant A. F. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant A. F. tęsti darbą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei per tris mėnesius išklausyti Alkoholio žalos kursus.

A. F. nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. 03.33 val. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. 14.00 val., t. y. dvi paras buvo laikinai sulaikytas (b. l. 92, 106), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis A. F. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

BK 42 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių.

BK 67 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės- teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnyje.

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

A. F. nusikalstamos veikos pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narę- kartu su juo gyvenusią ir bendrą ūkį tvarkiusią L. G., taigi teismas mano esant tikslinga A. F. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Procesinės prievartos priemonės, daiktai turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti

Ikiteisminio tyrimo metu A. F. skirta kardomoji priemonė- įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios L. G. (b. l. 102-104), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintina.

Kompaktinė plokštelė su garso įrašu paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 66, 72² straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. F. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (įvykis prie pastato, esančio Kapsų g. 22, Vilniuje), ir skirti jam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant A. F. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant A. F. tęsti darbą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei per tris mėnesius išklausyti Alkoholio žalos kursus.

Pripažinti A. F. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (įvykis prie pastato, esančio Kapsų g. 22, Vilniuje), ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant A. F. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant A. F. tęsti darbą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei per tris mėnesius išklausyti Alkoholio žalos kursus.

Pripažinti A. F. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (įvykis bute, esančiame (duomenys neskelbtini)), ir skirti jam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant A. F. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant A. F. tęsti darbą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei per tris mėnesius išklausyti Alkoholio žalos kursus.

Už nusikaltimų, padarytų prie pastato, esančio Kapsų g. 22, Vilniuje, padarymą A. F. skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme- devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme apimant švelnesnę- šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir už nusikaltimų, padarytų prie pastato, esančio Kapsų g. 22, Vilniuje, padarymą A. F. skirti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant A. F. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant A. F. tęsti darbą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei per tris mėnesius išklausyti Alkoholio žalos kursus. Šią bausmę su bausme, A. F. skirta už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (įvykis bute, esančiame (duomenys neskelbtini)), padarymą subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį- tris mėnesius laisvės apribojimo bausmės, A. F. skirtos už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (įvykis bute, esančiame (duomenys neskelbtini)), padarymą ir A. F. skirti galutinę subendrintą vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant A. F. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant A. F. tęsti darbą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei per tris mėnesius išklausyti Alkoholio žalos kursus.

Į A. F. skirtą bausmę įskaityti A. F. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- dvi paras, kas atitinka keturias laisvės apribojimo dienas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Skirti A. F. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. F. skirtą kardomąją priemonę- įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios L. G. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Kompaktinę plokštelę su garso įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti A. F., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas