Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „IOW Baltic“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuotieji asmenys G. V., E. V., antstolė M. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė pareiškimą tenkinti iš dalies, atidalinant E. V. ir G. V. nekilnojamojo turto dalis bei nustatant, kad skolininkui G. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, 0,0596 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), Trakų raj., o jo sutuoktinei žemės sklypas, 0,0596 ha ploto, unikalus Nr. 7940-0009-0784, esantis (duomenys neskelbtini), Trakų raj., ant kurio yra statinys. Kitų pareikšime esančių reikalavimų pareiškėjo atstovė atsisakė, kadangi skolininkas iš dalies yra atsiskaitęs, t.y. sumokėjęs apie 6000 Lt.

Suinteresuoti asmenys G. V. ir E. V. į teismo posėdį neatvyko, šaukimai jiems įteikti tinkamai, iki posėdžio pradžios prašymų gauta nebuvo, neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos.

Antstolė į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atstovė prašė nagrinėti bylą suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant, teismas, remiantis CPK 443 str. 5 d., išnagrinėjo civilinę bylą pastariesiems nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė M. L., vykdydama išieškojimą pagal Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro notaro 2010-07-21 vykdomąjį įrašą dėl 8258,96 Lt išieškojimo iš G. V. pareiškėjo naudai, 2012 m. sausio 13 d. priėmė patvarkymą dėl turto dalies nustatymo (b.l. 6-7). Patvarkyme antstolė nurodė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, kadangi areštuotas turtas yra bendra jungtinė nuosavybė su E. V.. Antstolė 2011-01-17 ir 2010-08-11 Turto arešto aktais areštavo skolininkui priklausantį turtą – žemės sklypą, 0,0596 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Trakų raj., sodo pastatą (b.l. 8-9), trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Lentvaryje (b.l. 10-11).

Taip pat iš antstolės atsiliepimo nustatyta, jog 2011-11-29 buvo areštuotas E. V. priklausantis žemės sklypas, 0,0598 ha, esantis (duomenys neskelbtini), Trakų raj, unikalus Nr. 7940-0009-0783 (b.l. 17-18). Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje būtent nurodytą žemės sklypą prašė pripažinti skolininko nuosavybe, o žemės sklypą, 0,0596 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Trakų raj., ant kurio yra statinys, - pripažinti E. V. nuosavybe.

Pagal CK 4.72 str. 1 d., bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad CPK 667 straipsnio nuostatos dėl skolininko (fizinio asmens), kuris yra bendraturtis su kitais asmenimis, turto nustatymo gali būti taikomos tik tuo atveju, kai bendraturčių dalys nenustatytos, t. y. kai turtas valdomas, naudojamas ar juo disponuojama bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar tam tikrais atvejais– bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet konkrečios bendraturčių dalys nenustatytos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. P. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo; byla Nr. 3K-3-23/2006).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagal 2010-07-21 notaro vykdomąjį įrašą išieškoma iš vekselio davėjo G. V. 8258,96 Lt skola. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė nurodė, kad skolininkas yra sumokėjęs apie 6000 Lt, todėl jo skola šiai dienai sudaro apie 2000 Lt. Be to, atstovė paaiškino, jog skolininko atžvilgiu 2012-03-19 buvo priimtas Trakų rajono apylinkės teismo preliminarus sprendimas, kuriuo iš skolininko pareiškėjo naudai priteista 735,54 Lt delspinigių, palūkanų bei 988 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodytas sprendimas yra įsiteisėjęs.

Nagrinėjamojoje byloje prievolė mokėti kilo iš paprastojo vekselio. Vekselį išrašė G. V.. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką – „vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Ši abstrakti prievolė atsiranda išrašius vekselį. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta“ (LAT CBS 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Byloje duomenų, jog prievolė būtų solidari - skolininko ir jo sutuoktinės, nėra. Todėl darytina išvada, kad skolininko G. V. prievolė yra asmeninė.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog skolininko prievolės negalima išieškoti iš jo asmeninio turto, todėl išieškojimas gali būti vykdomas iš skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CK 3.112 str.).

Bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas ir pajamos įgytas po santuokos sudarymo (CK 3.88 str.). Byloje nėra duomenų, jog antstolės 2011-11-29 areštuotas žemės sklypas, 0,0598 ha, esantis (duomenys neskelbtini), Trakų raj, unikalus Nr. 7940-0009-0783, būtų asmeninė kurio nors iš sutuoktinių nuosavybė, todėl, remiantis įstatymo prezumpcija, nurodytas žemės sklypas pripažintinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 2 d.). Pagal įstatymo prezumpciją, sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), todėl laikytina, jog skolininkui priklauso pusė bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio žemės sklypo, t.y.: ½ dalis, esanti (duomenys neskelbtini), Trakų raj. Nors pareiškėjo atstovė prašė teismo nustatyti, jog nurodytas žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso tik skolininkui G. V., o jo sutuoktinei žemės sklypas, 0,0596 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), Trakų raj., ant kurio yra statinys, teismas nurodytą prašymą atmeta dėl sekančių motyvų. Pažymėtina, kad pagal CPK 667 str. 4 d., išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. CK 3.117 str. 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Tuo tarpu patenkinus pareiškėjo prašymą, t.y. nustačius, jog E. V. priklauso žemės sklypas, ant kurio yra statinys, o skolininkui – G. V. – žemės sklypas, ant kurio nėra statinio, nepagrįstai būtų nukrypta nuo lygių dalių principo, dėl ko būtų pažeistos sutuoktinių teisės ir teisėti interesai. Juolab, kad teismas nenustatė CK 3.123 straipsnyje nurodytų nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių pagrindų. Be to, nagrinėjamojoje byloje būtina įvertinti ir susidariusio įsiskolinimo dydį, skolininko veiksmus, iš kurių matyti, jog pastarasis didžiąją dalį skolos pareiškėjui yra grąžinęs, taip pat aplinkybę, jog ½ žemės sklypo, esanti (duomenys neskelbtini), Trakų raj, unikalus Nr. 7940-0009-0783, yra pakankama skolininko įsipareigojimams padengti ir iš jos galimas išieškojimas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nustatytina, kad skolininkui G. V. priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų raj, unikalus Nr. 7940-0009-0783, bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CPK 667 str., CK 3.112 str.). Teismo manymu, toks atidalijimas nepažeis išieškotojo interesų, kadangi skolininko dalis yra atidalijama taip, kad iš jos gali būti išieškota, t. y. patenkinti pareiškėjo reikalavimai.

Remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., priteisti iš skolininko G. V. 24,85 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 667 str., 290 ir 291 str.,

nutarė:

pareiškėjo UAB „IOW Baltic“ pareiškimą patenkinti iš dalies.

Nustatyti skolininko G. V., a.k.: (duomenys neskelbtini) gyv.: (duomenys neskelbtini) Trakų raj. sav., turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine E. V., gim.: (duomenys neskelbtini), gyv.: (duomenys neskelbtini), Trakų raj. sav., laikant, kad G. V., asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ (viena antroji) dalis nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų raj., unikalus Nr. 7940-0009-0783, kuris yra bendroji jungtinė G. V. ir E. V. nuosavybė.

Padalyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Trakų raj, unikalus Nr. 7940-0009-0783, kuris yra bendroji jungtinė G. V. ir E. V. nuosavybė, pripažįstant G. V. asmenine nuosavybe ½ (vieną antrąją) dalį nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų raj, unikalus Nr. 7940-0009-0783.

Priteisti iš skolininko G. V. 24,85 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilnius miesto 3 apylinkės teismą.