Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) O. Z. atkirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės O. Z. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės Administracinei komisijai dėl buto statuso pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį dviem pagrindais: kaip neteismingą tam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.) ir esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Teismas sprendė, kad jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl atsakovės nutarimo, kurį ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu, o ieškinio reikalavimai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, atlyginimo vadovaujantis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 str. 1 d. 2,3 p. pareikštini Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Teismas taip pat nustatė, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamajo turto registro duomenimis butas Vilniuje, S. S. g., nuosavybės teise priklauso ieškovei, įrašyti į viešą registrą duomenys nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 str. 1 d.) ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje . Nr. 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011 ir kt.). Taigi, ieškinio priėmimo metu teismas nenagrinėja bylos iš esmės (nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas tik patikrina, ar egzistuoja įstatymo nustatytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d.), ar nėra ieškinio formos ir turinio trūkumų, kuriuos nustatęs, turi nustatyti terminą tokiems trūkumams pašalinti (CPK 115, 138,135 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinį ir prie jo pridėtus rašytinius duomenis, skundžiamą teismo nutartį bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti ieškovės ieškinį nagrinėjamoje situacijoje yra pagrįstas ir tinkamai motyvuotas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštu ieškiniu prašo: pripažinti ieškovei priklausantį butą ne bendro naudojimo patalpa, o jos privačia nuosavybe; pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos sprendimą; priteisti iš atsakovės 224 Eur, išskaičiuotus iš jos pensijos; priteisti iš atsakovės 672 Eur neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas susipažinęs su VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2016-08-02 išrašu, nustatė, kad butas Vilniuje, S. S. g., nuosavybės teise priklauso ieškovei. Nurodė, kad įrašyti į viešą registrą duomenys nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Be to Administracinė komisija negali vienašališkai pakeisti nuosavybės formos. Byloje nėra pateiktas atsakovės 2015-04-16 sprendimas, kuriuo konstatuota, kad ieškovės butas yra bendro naudojimo patalpa. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo nesutikti su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, ieškovės reikalavimo pripažinti butą, esantį S. S. g., Vilniaus m. jos nuosavybe tenkinimas nesukeltų ieškovei teisinių pasekmių, kadangi remiantis VĮ Registro centro duomenimis, šis turtas ir taip apeliantei priklauso nuosavybes teise.

Dėl ieškovės ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracinės komisijos sprendimą, kuriuo apeliantei už ATPK 158 str. 1 d. numatytą pažeidimą paskirta bauda, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nutarimai dėl administracinių teisės pažeidimų skundžiami teismui ne CPK, o ATPK nustatyta tvarka. Įstatyme nėra numatyta, kad nutarimai dėl administracinių teisės pažeidimų ginčijami civilinio proceso tvarka pareiškiant ieškinį. Be to, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovė skundė 2015-04-16 nutarimą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2015-05-20 nutartimi atsisakė priimti ieškovės skundą (praleistas nutarimo apskundimo terminas), o Vilniaus apygardos teismas 2015-07-07 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi minėtas nutarimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl atsakovės nutarimo, kurį ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu yra pagrįsta. Nustatytų aplinkybių kontekste apeliantės argumentai, jog jeigu teismas nepripažinęs Administracinės komisijos sprendimo negaliojančiu, tuo pačiu pripažino, kad butas yra bendro naudojimo patalpos, deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes nutarimu administracinėje byloje nebuvo sprendžiamas nuosavybės klausimas.

Administracinis teismas nagrinėja ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p., t.y. dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Nagrinėjamoje byloje ieškovė taipogi reikalauja atlyginti žalą, reikalavimą reiškia atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinei komisijai. Įvertinus pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką, proceso šalis, ieškinyje keliamas reikalavimas patenka į ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p. numatytą ginčų kategoriją, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė bei išaiškino ieškovei, jog ji turi teisę pareikšti reikalavimą dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų atlyginimo Vilniaus apygardos asministraciniame teisme.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėja

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.