Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimo, kuriuo G. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 1 d. 1000 Lt bauda ir, taikant ATPK 30¹ str., teisė vairuoti transporto priemones neatimta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š. nubaustas už tai, kad 2012 m. spalio 19 d., apie 10 val. 24 min., Kelmės r. Užvenčio mstl., (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,61 promilių girtumas (įvertinus 1,7 promilių paklaidą – 0,59 promilių girtumas).

Skunde teigiama, kad teismo nurodytos aplinkybės, jog G. Š. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, kad nėra baustas už grubius administracinės teisės pažeidimus, kad vairuotojo pažymėjimas jam būtinas darbui ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, neturėtų nulemti išskirtinai švelnesnės nuobaudos taikymą pagal ATPK 30¹ str. nuostatas. Nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad vairuodamas padidinto pavojingumo objektą – transporto priemonę – neblaivus G. Š. šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus ir kėlė didelį pavojų aplinkinių žmonių gyvybei ir sveikatai – padarė vieną sunkiausių administracinių teisės pažeidimų transporto srityje. Institucija skunde pažymi, kad ATPK 27 str. 1 d. numato teisės vairuoti transporto priemones atėmimą už šiurkštų ar sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą. Institucijos nuomone, tokiais teismo argumentais ir motyvais taikant ATPK 30¹ str. ir skiriant švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijos, praranda prasmę pats administracinės nuobaudos veiksmingumas ir nepasiekiami ATPK 20 str. tikslai, nes aukščiau paminėtas pilietis ir kiti asmenys ateityje nevengs daryti šiurkščius ir pakartotinius KET pažeidimus, kadangi išlieka galimybė išvengti realios administracinės atsakomybės.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Šiaulių apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija apylinkės teismų priimtiems sprendimams, savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad Institucijos, turinčios administracinius įgaliojimus jai nepavaldžių asmenų atžvilgiu, turinčios teisę surašyti administracinius teisės pažeidimų protokolus asmenims ir įstatymų numatytais atvejais skirti pažeidėjams administracines nuobaudas, bei kitas teises ir pareigas, iš esmės įgyvendinančios valstybės jai deleguotas atitinkamas funkcijas, apeliaciniam skundui turi būti keliami aukštesni reikalavimai juridinėms formuluotėms ir dėstomiems argumentams. Kitaip tariant, Institucija nuosekliai turėtų taikyti savo teikiamiems apeliaciniams skundams ATPK 302⁵ str. numatytus reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje prašoma panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nors apylinkės teismo nustatytos faktinės pažeidimo aplinkybės, kurios skundžiamu nutarimu inkriminuotos G. Š., taip pat pastarojo veikos kvalifikacija skundu neginčijama. Taigi šiuo atveju visiškai neaiškūs Institucijos argumentai nei dėl skundžiamo nutarimo panaikinimo, nei dėl to, kokia konkreti administracinė nuobauda, apelianto manymu, turėtų būti taikoma administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui, jei apeliaciniame skunde nepateikti jokie prieštaravimai nei dėl teismo nustatytų faktinių pažeidimo padarymo aplinkybių, nei dėl padarytos veikos juridinės kvalifikacijos.

ATPK 302¹¹ str. 2 d. yra apibrėžtos bylos dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribos apygardos teisme ir numatyta, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens padėtį galima tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas, ir ne daugiau nei prašoma apeliaciniu skundu. Iš Institucijos pateikto apeliacinio skundo visiškai neaiškios nagrinėjimo apygardos teisme ribos, apeliacinės instancijos teismas jų negali pats nusistatyti ir peržengti, nes tai prieštarautų aptariamo įstatymo nuostatoms.

Atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą (ATPK 302⁶ str.), turėjo spręsti, ar apeliacinis skundas atitinka jam įstatymo keliamus reikalavimus.

Apeliantas, kritikuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, skunde deklaratyviai teigia, kad teismas netinkamai vadovavosi ATPK 30¹ str. numatytais teisingumo ir protingumo kriterijais, neteisingai įvertino padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį visuomenei ir aplinkybes, kuriomis šis teisės pažeidimas padarytas. Dėl tokių apelianto teiginių aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Taigi teismas, atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, turi turėti galimybę individualizuoti griežtą nuobaudą, skiriamą konkrečiam asmeniui už konkretų teisės pažeidimą, būtent tai atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą. Todėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas savaime negali būti pagrindas nutarimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą ir grąžinti G. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.