- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-08
- Bylos Nr.
- 2-1822/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltaz“
- Trečiasis asmuo
- SIA ,,Baltaz Latvia“
- Kategorijos
- 114.9.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltaz“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 15 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl ekspertizės kainos nustatymo už atliktą ekspertizę, civilinėje byloje Nr. 2-1901-603/2013 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Žekinas“ ieškinį atsakovui UAB ,,Baltaz“, trečiasis asmuo SIA ,,Baltaz Latvia“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB ,,Žekinas“ 2009-09-03 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Baltaz“, trečiasis asmuo SIA ,,Baltaz Latvia“, kurį patikslinęs prašė: 1) pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2006 m. gegužės 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB ,,Žekinas“ ir UAB ,,Baltaz“ dėl SIA ,,Baltaz Latvia“ 6 paprastųjų vardinių materialiųjų akcijų, kurių vienos nominali vertė 100 LVL ir sudaro 30 procentų įstatinio kapitalo dydžio, pirkimo–pardavimo už 850 000 Lt kainą, bei 2006 m. gegužės 26 d. akcijų priėmimo–perdavimo aktą, sudarytą tarp UAB ,,Žekinas“ ir UAB ,,Baltaz“ dėl SIA ,,Baltaz Latvia“ 6 paprastųjų vardinių materialiųjų akcijų, kurių vienos nominali vertė 100 LVL ir sudaro 30 procentų įstatinio kapitalo dydžio, perdavimo; 2) taikyti restituciją ir grąžinti UAB ,,Žekinas“ 850 000 Lt, o UAB ,,Baltaz“ grąžinti nuosavybę į SIA ,,Baltaz Latvia“ 6 paprastąsias vardines materialiąsias akcijas.
Atsakovas 2010-11-30 pateikė teismui prašymą skirti ekspertizę dėl SIA „Baltaz Latvia“ 6 paprastųjų vardinių materialiųjų akcijų rinkos vertės 2006 m. gegužės 15 d. ir ją pavesti atlikti sertifikuotai auditorių bendrovei SIA „Sandra Dzerene un partners“. Prie šio prašymo pridėjo 2010 m. lapkričio 26 d. eksperto sutikimą atlikti ekspertizę ir parengti išvadą dėl ginčo akcijų rinkos vertės, pažymėdamas, kad išvada galėtų būti parengta per 20 darbo dienų nuo visos reikalingos informacijos gavimo, o išvados parengimo kaina yra 110 EUR be PVM už valandą.
Ieškovas neprieštaravo, kad būtų atlikta ekspertizė, tačiau nesutiko su atsakovo pasiūlytomis ekspertų kandidatūromis. Siūlė ekspertizę pavesti atlikti į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą įtrauktam teismo ekspertui, nurodydamas, kad, jo manymu, Lietuvoje atliktos ekspertizės kaina būtų mažesnė ir ji būtų atlikta greičiau.
Atsiliepimas
Atsakovas 2010 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje ir 2010 m. gruodžio 7 d. paaiškinimuose, be kita ko, nurodė, kad jo siūlomų ekspertų darbo kaštai nebus didesni nei ieškovo siūlomo Lietuvos Respublikos eksperto (apie 10 000 Lt), nes preliminari Latvijos Respublikos ekspertų darbo kaina, kuri patikslinta telefonu, yra apie 2 500 EUR.
Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi patenkino minėtą atsakovo atstovo prašymą ir paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, kurią pavedė atlikti minėtai Latvijos Respublikos ekspertinei įstaigai. Šia nutartimi taip pat įpareigojo atsakovą iki 2011 m. sausio 15 d. sumokėti į teismo depozitų sąskaitą preliminarią ekspertizės išlaidų sumą – 2 500 EUR.
Atsakovas, motyvuodamas tuo, kad neturi lėšų minėtam avansui sumokėti, prašė teismą pratęsti nustatytą terminą. Teismas 2011 m. birželio 1 d. nutartimi įpareigojo atsakovą minėtą sumą sumokėti iki 2011 m. birželio 4 d., tačiau šis minėto įpareigojimo neįvykdė. Teismas 2011 m. birželio 7 d. nutartimi civilinę bylą atnaujino.
Atsakovas 2011 m. lapkričio 23 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą preliminariosios ekspertizės išlaidų sumai (2 500 EUR) sumokėti ir prie prašymo pridėjo mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad už ekspertizės atlikimą į teismo depozitų sąskaitą įmokėta 2 500 EUR.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi pakartotinai paskyrė anksčiau nurodytą ekspertizę, kurią pavedė atlikti minėtai Latvijos Respublikos ekspertinei įstaigai SIA „Sandra Dzerene un partners“. Nurodė, jog tokiu būdu siekiama užtikrinti šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą.
Bendrovė, kuriai buvo pavesta atlikti ekspertizę, 2012-05-09 teismui pranešė, kad ekspertizė baigta, o išvadą planuojama parengti ir atsiųsti iki 2012-05-30, 2012-05-25 teismui pranešė, kad ekspertizė yra atlikta, o jos sąnaudos sudaro 14 410 EUR. Šiame rašte pabrėžė, kad atsakovas yra sumokėjęs 2 500 EUR avansą, todėl prašė užtikrinti likusios sumos, t. y. 11 910 EUR, sumokėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir įpareigojo atsakovą iki 2012-06-20 į teismo depozitų sąskaitą įmokėti minėtą sumą.
Šalies argumentai
Atsakovas 2012-06-20 prašymu prašė pratęsti terminą šiam įpareigojimui įvykdyti vienam mėnesiui, nes pinigų suma yra didelė. Atkreipė dėmesį tai, kad preliminari ekspertizės kaina (2 500 EUR) buvo nurodyta kelis kartus mažesnė nei galutinė. Atsakovas 2012-07-04 prašė teismą kreiptis į ekspertizę atlikusią įstaigą, kad ši pateiktų informaciją ir dokumentus, patvirtinančius ekspertizės atlikimo išlaidas, pagrįstų kainos padidėjimą.
Teismas patenkino atsakovo prašymą ir 2012 m. liepos 9 d. raštu kreipėsi į SIA „Sandra Dzerene un partners“, kuriuo prašė detalizuoti ekspertizės kainą, nurodyti jos paskaičiavimo metodiką ir tvarką, pateikti informaciją apie ekspertų atliktus veiksmus ir sugaištą laiką, taip pat visą kitą informaciją ir pagrindžiančius dokumentus. Pasiūlė paaiškinti, kodėl galutinė ekspertizės kaina yra 6 kartus didesnė nei preliminari ekspertizės išlaidų suma, kuri buvo nurodyta teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartyje. Ši bendrovė 2012-09-20 pateikė teismui atsakymą, nurodydama, jog bendra – 14 410 EUR, ekspertizės atlikimo kaina atitinka faktines ekspertų darbo laiko sąnaudas, o taip pat teisingumo ir protingumo principus, atskleidė šios kainos nustatymo metodiką, šiam darbui sugaišto laiko trukmę bei įkainius.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui prašymą nustatyti galutinę ekspertizės kainą 2 500 EUR, o ekspertų prašymo dėl papildomų ekspertizės išlaidų – 11 910 EUR – apmokėjimo netenkinti. Motyvavo tuo, kad ekspertų prašymas yra nepagrįstas, nes, siekiant pagrįsti kainą yra pateikti bendro pobūdžio duomenys kelia pagrįstas abejones dėl nurodytų laiko sąnaudų realumo. Be to, teigė, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ekspertizės išlaidos gali būti mažinamos vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie taikytini ir šioje byloje sprendžiant ekspertizės pagrįstumo klausimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 15 d. nutartimi minėtą UAB ,,Baltaz“ atsakovo 2012 m. gruodžio 4 d. prašymą atmetė ir iš jo priteisė SIA „Sandra Dzerene un partners“ 11 910 EUR už atliktą ekspertizę.
Teismas nurodė, kad užsitęsė procesas dėl taikaus ginčo tarp šalių išsprendimo, kad atsakovas į teismo depozitų sąskaitą yra sumokėjęs 2 500 EUR už ekspertizę ir ši suma yra išmokėta ekspertei, kad teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartimi atsakovas buvo įpareigotas iki joje nustatytos datos sumokėti likusią ekspertizės išlaidų dalį, tačiau jos nėra sumokėjęs.
Pažymėjo, kad pagal CPK 89 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 2 dalį nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl mažesnės ekspertizės kainos nustatymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Baltaz“, nesutikdamas su minėta nutartimi, padavė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ekspertės prašymo dėl papildomų ekspertizės išlaidų – 11 910 EUR – apmokėjimo, nustatyti, kad galutinė atliktos ekspertizės kaina yra 2 500 EUR. Atskirąjį skundą pagrindė šiais argumentais:
Teismas neįvertino atsakovo argumentų, kad sutikime atlikti ekspertizę buvo nurodyta, jog jos parengimo kaina yra 110 EUR be PVM už valandą, o parengimo terminas – 20 darbo dienų nuo gautos visos reikalingos medžiagos. Ekspertams buvo žinoma preliminari atsakovo sumokėta 2 500 EUR suma, o manydami, kad ši suma yra nepakankama, turėjo teisę atsisakyti atlikti ekspertizę arba prašyti nustatyti didesnę išlaidų sumą. Ekspertai nepagrindė, kodėl ekspertizės kaina beveik 6 kartus viršija preliminarią ekspertizės išlaidų sumą, nurodytą teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartyje. Teismas visiškai nepasisakė dėl žymiai padidėjusių ekspertizės išlaidų dydžio ir pagrįstumo, nevertino atsakovo 2012 m. gruodžio 4 d. prašyme išdėstytų argumentų ir pateiktų įrodymų, nenurodė jokių motyvų. Priešingai nei sprendė teismas, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ekspertizės išlaidos gali būti mažinamos vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie taikytini ir ad hoc.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą byloje nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip žinoma, pagal CPK 263 straipsnį, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialiosios bei proceso teisės normas, pagrįstu – jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str., 320 str. 1 d., 329 str., 330 str., 338 str.).
Kaip žinoma, pagal CPK 90 straipsnio 1 dalį šalis, kuri pateikė prašymą atlikti ekspertizę, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Dėl minėto užstato sumokėjimo į teismo sąskaitą ir jo dydžio teismas priima nutartį, tokiu būdu iš esmės nustatydamas preliminarią ekspertizės kainą (CPK 90 str. 3 d., 290 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi paskyręs teismo ekspertizę, įpareigojo atsakovą sumokėti į teismo depozitų sąskaitą preliminarią ekspertizės išlaidų sumą – 2 500 EUR. Atsakovas UAB „Baltaz“ šį įpareigojimą įvykdė, todėl teismas ekspertui SIA „Sandra Dzerene un partners“ išsiuntė bylą ir nutartį, kuria buvo paskirta ekspertizė ir nustatyta preliminari jos kaina – 2 500 EUR.
Ši ekspertinė įstaiga, atlikusi minimą ekspertizę, pateikė sąskaitą apmokėti 14 410 EUR už atliktą ekspertinį tyrimą, o Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartimi įpareigojo atsakovą į teismo depozitų sąskaitą primokėti trūkstamą 11 910 EUR sumą. Atsakovas, nesutikdamas tai padaryti, teismui pateikė prašymą nustatyti, kad galutinė ekspertizės kaina yra 2 500 EUR, o ekspertinės įstaigos prašymo dėl papildomų ekspertizės išlaidų netenkinti, kuris ir buvo išspręstas skundžiama nutartimi.
Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą šia nutartimi atmesti atsakovo UAB „Baltaz“ prašymą iš esmės iš naujo nustatyti jau atliktos ekspertizės kainą ir priteisti iš jo minimai ekspertinei įstaigai 11 910 EUR už atliktą ekspertizę.
Nagrinėjamam klausimui spręsti yra aktualu tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, jog teismo nutartis, kuria sprendžiamas klausimas dėl lėšų ekspertizės išlaidoms padengti, laikytina procesiniu sprendimu, kuriuo sprendžiamas tik galimų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo klausimas, todėl toks procesinis dokumentas nepriskiriamas prie nutarčių, kurių apskundimas nustatytas CPK 100 straipsnyje. Pagal kasacinį teismą, nutartis, kuria nustatyta teismo ekspertizės kaina ir pareikalauta sumokėti užstatą ekspertizės išlaidoms padengti, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, o teismui netinkamai taikius užstato nustatymą reglamentuojančias teisės normas (CPK 90 str.) ir taip proceso šaliai užkirtus kelią teikti įrodymus, ši šalis turi teisę teikti savo argumentus dėl proceso teisių pažeidimo apskųsdama šį teismo sprendimą apeliacine ir kasacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju minėti teismų praktikos išaiškinimai neturėtų būti taikomi, kadangi skiriasi nurodytų bylų ratio decidendi. Iš tiesų, skundžiamos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta iš naujo nustatyti ekspertizės kainą, pati savaime nepriskiriama prie procesinių sprendimų, kurių apskundimas nustatytas CPK 100 straipsnyje, tačiau yra glaudžiai susijusi su kitu šia nutartimi išspręstu klausimu – ekspertizės išlaidų priteisimu ekspertui tiesiogiai iš atsakovo, t. y. nuo pirmojo klausimo išsprendimo priklauso antrojo galimas rezultatas (CPK 185 str.). Be to, turėtina omenyje tai, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis šios apeliacinės bylos nagrinėjimo metu Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 1 d. sprendimu patenkino ieškovo BUAB ,,Žekinas“ ieškinį atsakovui UAB ,,Baltaz“, tačiau bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendė (CPK 179 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 93 str.), todėl atskirasis skundas nagrinėtinas iš esmės (CPK 334 str., 336 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, pažymi, jog, kaip minėta, teismas, skirdamas ekspertizę, nurodė konkrečią jos kainą, atsakovas šią sumą įmokėjo į teismo depozitų sąskaitą, nutartyje dėl ekspertizės skyrimo taip pat buvo nurodyta preliminari ekspertinių darbų atlikimo kaina. Be to, atlikus ekspertizę, 2 500 EUR suma buvo išmokėta ekspertinei įstaigai SIA „Sandra Dzerene un partners“. Taigi teisiniai santykiai, susiję su ekspertizės atlikimu, iš esmės susiklostė tarp teismo ir eksperto (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1060/2013).
Taigi apeliacinis teismas, iš esmės sutikdamas su atsakovo UAB „Baltaz“ atskirojo skundo motyvu, jog ekspertinė įstaiga, kartu su kita bylos medžiaga gavusi teismo nutartį dėl ekspertizės skyrimo, kurioje aiškiai nurodyta preliminari ekspertizės atlikimo kaina (oferta), sprendžia, jog šį įstaiga žinojo ar turėjo žinoti apie atsakovo sumokėto užstato dydį. Byloje nėra duomenų, kad per kelis mėnesius, kuomet ekspertizė buvo atliekama, būtų keliamas klausimas dėl didesnės kainos nustatymo, atitinkamai – ir didesnio užstato pareikalavimo iš atsakovo. Taip pat nėra duomenų, kad minėta ekspertinė įstaiga per šį laikotarpį būtų reiškusi pretenzijas ar atsisakiusi atlikti teismo pavedimą už nutartyje nurodytą kainą. Akivaizdu, kad šios aplinkybės yra itin aktualios, nes tokiu būdu byloje dalyvaujantiems asmenims dar iki ekspertizės atlikimo būtų suteikta galimybė pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis ir pasirinkti, ar sumokėti papildomą užstatą, ar atsisakyti teisės remtis šiuo papildomu įrodymu, ar reikalauti, kad ekspertizės atlikimas būtų pavestas kitam ekspertui, etc. (CPK 7 str., 8 str., 42 str., 185 str., 212 str.).
Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, visi aukščiau minėti klausimai iki ekspertizės atlikimo yra aktualūs tiek ieškovui, tiek atsakovui, kadangi priėmus teismo sprendimą iš esmės, kaip žinia, turi būti išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, ir tokiu būdu šalims atsiranda teisinės pasekmės (CPK 93 str.). Tuo tarpu situacija, kuomet reikalaujama iš naujo nustatyti ekspertizės kainą po to, kai yra gautas ekspertizės aktas ir šalys juo remiasi kaip įrodymu, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, yra negalima, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti ekspertizės kainą (CPK 89 str. 2 d., 91 str. 2 d.). Dėl nurodytų priežasčių netenka teisinės reikšmės atsakovo UAB „Baltaz“ atskirojo skundo argumentai, susiję su SIA „Sandra Dzerene un partneris“ darbo krūviais, išsamių atsakymų į atsakovo klausimus nepateikimu, kitų ekspertų pasiūlymais atlikti ekspertizę už mažesnę kainą, etc. (CPK 185 str.). Be to, teismas pažymi, kad aukščiau byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neturėjo pagrindo tiesiogiai iš atsakovo ekspertinei įstaigai priteisti reikalaujamus 11 910 EUR. Kaip minėta, teisiniai santykiai, susiję su ekspertizės atlikimu, susiklosto ne tarp šalies, inicijuojančios šį procesinį veiksmą, ir eksperto, o tiesiogiai tarp eksperto ir teismo (CPK 212 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 1R-231 „Dėl išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 11 p.).
Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 1 d. sprendimu (apskųstas apeliacine tvarka) visiškai patenkino ieškovo BUAB ,,Žekinas“ ieškinį atsakovui UAB ,,Baltaz“ – pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento 2006-05-15 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB ,,Žekinas“ ir UAB ,,Baltaz“ dėl SIA ,,Baltaz Latvia“ 6 paprastųjų vardinių materialiųjų akcijų, kurių vienos nominali vertė 100 LVL ir 2006-05-26 akcijų priėmimo – perdavimo aktą, sudarytą tarp UAB ,,Žekinas“ ir UAB ,,Baltaz“ dėl SIA ,,Baltaz Latvia“ 6 paprastųjų vardinių materialiųjų akcijų, kurių vienos nominali vertė 100 LVL perdavimo. Taikė restituciją ir grąžino UAB ,,Žekinas“ 850 000 Lt, o UAB ,,Baltaz“ grąžino nuosavybę į SIA ,,Baltaz Latvia“ 6 paprastąsias vardines materialiąsias akcijas, kurių vienos nominali vertė 100 LVL. Taigi šiuo sprendimu klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, susijusių su ekspertizės atlikimu, paskirstymo teismas iš viso nesprendė (CPK 179 str. 3 d.). Tokiu būdu akivaizdu, kad priėmus skundžiamą nutartį, kurios teisėtumo bei pagrįstumo klausimas nagrinėjamas šioje byloje, taip pat nurodytą sprendimą, pirmiau paminėta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis, kuria atsakovas buvo įpareigotas į teismo depozitų sąskaitą primokėti trūkstamą 11 910 EUR sumą, nors aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste taip pat yra iš esmės neteisėta, yra netekusi teisinės reikšmės (CPK 91 str. 5 d., 185 str.).
Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis keistina – paliekama nepakeista nutarties dalis, kuria atmestas atsakovo UAB „Baltaz“ prašymas dėl ekspertizės kainos nustatymo, o dalis, kuria iš atsakovo UAB „Baltaz“ ekspertinei įstaigai SIA „Sandra Dzerene un partners“ priteista 11 9010 EUR už atliktą ekspertizę, panaikinama (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės klausimo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako (CPK 185 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartį.
Palikti nepakeistą nutarties dalį, kuria atmestas atsakovo UAB „Baltaz“ prašymas dėl ekspertizės kainos nustatymo.
Panaikinti nutarties dalį, kuria iš atsakovo UAB „Baltaz“ ekspertinei įstaigai SIA „Sandra Dzerene un partners“ priteista 11 9010 EUR už atliktą ekspertizę.