Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gailiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo eksperto K. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1487-343/2012, kuria jam buvo paskirta bauda už neatvykimą į teismo posėdį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, viešame teismo posėdyje nagrinėdama atsakovės A. J. atstovo advokato Reno Bradūno apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovei A. J. dėl žalos priteisimo nepagrįstai praturtėjus, 2012 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje, be kita ko, atidėjo bylos nagrinėjimą ir į kitą teismo posėdį, vyksiantį 2012 m. gruodžio 18 d., 9:30 val., iškvietė ekspertą K. B.. Ekspertas į šį teismo posėdį neatvyko, todėl teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 18 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi paskyrė ekspertui 500 Lt dydžio piniginę baudą už neatvykimą į teismo posėdį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ekspertas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, padavė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti jam paskirtą 500 Lt baudą už neatvykimą į teismo posėdį. Atskirąjį skundą pagrindė šiais argumentais:

Teismas, skirdamas baudą ir spręsdama klausimą dėl apmokėjimo ekspertui, pažeidė procesinės teisės normas.Teismas ekspertui apmokėtiną išlaidų dydį nustatė nederinęs jo su ekspertu. Teismas dėl baudos jam paskyrimo turėjo priimti rašytinę nutartį, o priėmė žodinę, kurią įrašė į teismo posėdžio protokolą, kurio dalies jam išsiuntimas negali būti laikomas tinkamu CPK 106 straipsnio 2 dalies normų vykdymu. Žodinės nutartys negali būti siunčiamos paštu.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą byloje nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo paskirta bauda ekspertui už neatvykimą į teismo posėdį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.). Tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo baudų skyrimą ir apmokėjimą už eksperto teikiamas paslaugas.

Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 215 ir 248 straipsniais, turėjo teisę ekspertui, neatvykusiam be svarbios priežasties, skirti baudą iki vieno tūkstančio litų, tačiau baudos skyrimas yra ne pareiga, o teisė spręsti paties teismo nuožiūra. Spręsdamas klausimą dėl skirtinos baudos, teismas turi įvertinti aplinkybių visumą, t. y. padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principų įgyvendinimui, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ar sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turi būti vadovaujamasi universaliais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str.). Baudos skyrimas yra procesinė sankcija, nes ji skiriama už tai, kad dėl šalies, jos atstovų ar kitų proceso dalyvių neatykimo atidedamas bylos nagrinėjimas, t. y. sutrikdomas teismo darbas, gaišinami kiti proceso dalyviai, bet ji negali riboti asmens teisių daugiau nei nustatyta įstatymo leidėjo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Teismas vertina, kad yra pagrįstas apelianto atskirojo skundo argumentas, jog teismas dėl baudos ekspertui paskyrimo turėjo priimti rašytinę nutartį. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismui suponuoja ir sisteminė CPK 106-107 straipsnių bei 290 straipsnio 2 dalies analizė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą ekspertui protokoline nutartimi, o ne rašytine nutartimi, pažeidė anksčiau nurodytas procesinės teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ir klausimą dėl mokėtinų išlaidų dydžio ekspertui apmokėjimo ir tikėtina, kad dėl to neteisingai nustatė ekspertui mokėtiną išlaidų dydį, nes jo nederino su ekspertu. Pagal CPK CPK 89 straipsnio 1 dalį, ekspertams už jų atitraukimą nuo tiesioginio darbo ar įprasto užsiėmimo teismas apmoka už kiekvieną dėl teismo iškvietimo sugaištą dieną. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 344 „Dėl išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 11 punktu, privatiems ekspertams už atliktą ekspertizę apmokama pagal iš anksto teismo su privačiu ekspertu suderintą dydį. Už atliktą ekspertizę apmokama pagal pateiktas sąskaitas, atlikus ekspertizę ir pateikus teismui ekspertizės aktą. Kaip matyti iš prašymo, kuriame ekspertas prašė panaikinti teismo jam paskirtą 500 Lt baudą, jis nurodė, kad į Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. posėdį neatvyko, nes nebuvo tinkamai išspręstas apmokėjimas už jo darbą. Eksperto tvirtinimu, 200 Lt suma yra nepakankama, nes ji tėra lygi vienos valandos eksperto darbo posėdyje kainai. Pažymėjo, kad eksperto išvados yra parengtos 2010 m. gegužės 31 d., todėl prieš posėdį reikalingas išsamus žinių atnaujinimas. Šio pasiruošimo minimali trukmė ne mažesnė kaip 1,5 val., pasiruošimas ir dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinos bei sudėtinės eksperto kompetencijos dalys, už kurias šalys privalo tinkamai apmokėti. Pakartotinai šiame prašyme prašė iš bylos šalių išreikalauti minimalią 500 Lt sumą, kuri turi būti įnešta į teismo depozitinę sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė anksčiau nurodytas teisės normas, todėl priėjo prie nepagrįstos išvados, kad per maža įmokėta pinigų suma už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje nepripažintina svarbia. Teismas, ad hoc, akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis garantuoja kiekvienam žmogui laisvai pasirinkti darbą ir gauti už jį teisingą apmokėjimą. Vykdydamas teisingumą, teismas turi tinkamai užtikrinti proceso dalyvių teisių įgyvendinimą, padėti jas įgyvendinti, būti aktyvus bei imtis visų priemonių, kad būtų išvengta proceso vilkinimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šaukti į teismo posėdį ekspertą buvo nuspręsta 2012 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje, posėdis buvo atidėtas 2012 m. gruodžio 18 d. Pats teismas turėjo pakankamai laiko susisiekti su ekspertu ir išsiaiškinti jam mokamo atlyginimo dydį, tačiau to nepadarė. Byloje nėra duomenų, kad teismas kreipėsi į ekspertą ir derino su juo jam mokėtino atlyginimo dydį.

Taigi, įvertinęs bylai reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad vienkartinis eksperto neatvykimas į teismo posėdį nepadarė didelės žalos civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principų įgyvendinimui, pirmosios instancijos teismas pats nebuvo aktyvus, skirdamas baudą ekspertui netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, universaliuosius teisės principus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino eksperto prašymo dėl baudos panaikinimo, todėl teismo nutarties dalis dėl ekspertui paskirtos baudos naikintina (CPK 329 str. 1 d. ir 338 str.) ir klausimas išspręstinas iš esmės, panaikinant ekspertui paskirtą baudą (CPK 337 str. 2 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 2 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti ekspertui K. B. paskirtą 500 Lt baudą už neatvykimą į teismo posėdį.