Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Daiva Valčiukienė

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui A. S., su institucija, teikiančia išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi R. rajone dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo ir materialinio išlaikymo bei materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone 2025 m. balandžio 30 d. pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad ieškovė ir atsakovas turi mažametį sūnų B. S., gimusį (duomenys neskelbtini). Ieškovės ir atsakovo šeima Tarnybos Skyriui nėra žinoma. Tarnybos Skyrius neturi informacijos apie tai, jog ieškovė ar atsakovas netinkamai vykdytų tėvų pareigas mažamečio sūnaus atžvilgiu. Nurodo, kad vaiko B. S. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų jo interesus, taip pat ieškovės ieškinyje siūloma tėvo bendravimo tvarka su mažamečiu šalių sūnumi, esančiomis aplinkybėmis nepažeis vaiko interesų. Tarnybos Skyriaus vertinimu, ieškovės prašomas išlaikymo dydis atitiktų nepilnamečio vaiko geriausius interesus.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas, ieškinio reikalavimų tenkinimas atitinka vaiko interesus, atstovė palaiko pateiktą išvadą byloje. Atstovė nurodė, kad, ruošiant išvadą, skyriaus darbuotojai susisiekė su atsakovu, šis nurodė, kad kitų išlaikytinių neturi, ilgalaikių sveikatos problemų taip pat neturi. Jis nurodė, kad gyvena nuomojamoje patalpoje. Ieškovė gyvena su tėvais, vaikas turi visus reikalingus daiktus. Vaikas tėvo nepažįsta. Vaiką su mama remia artimi giminaičiai. Prašomas priteisti išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas atitinka vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš gimimo įrašo matyti, kad B. S. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Jo mama yra A. V., tėvas A. S..

Ieškovė prašo nustatyti sūnaus B. S. gyvenamąją vietą su ja, nes ji sūnų augina nuo gimimo, jų ryšys yra labai šiltas ir artimas. Sūnui dar yra (duomenys neskelbtini), ir šiuo gyvenimo laikotarpiu motinos rūpestis vaikui yra svarbiausias. Atsakovas dėl šio reikalavimo prieštaravimų nepareiškė. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai matė, kad B. emocinis ryšys su mama yra stiprus ir artimas. Teismas sprendžia, kad vaiko socialinis, emocinis ir psichologinis ryšys su motina, su kuria nuolat gyvena nuo gimimo iki šiol, neabejotinai yra stipresnis ir artimesnis nei su atskirai gyvenančiu tėvu, kuris su vaiku pastaruoju metu nebendrauja. Teismas pripažįsta, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka B. S. teises ir teisėtus interesus, šis prašymas tenkintinas.

Dėl bendravimo tvarkos.

Civilinio kodekso 3.170 straipsnis reguliuoja, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaiką ir yra atsakingi už savo vaiko auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikui yra lygios, tačiau tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. CK 3.165 straipsnio 3 dalis numato, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ir tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas.

Ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo tvarką su dukra: A. S. apie planuojamą sūnaus B. S. aplankymą SMS žinute privalo informuoti A. V. ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) kalendorines dienas, tikslu susitarti dėl susitikimo laiko ir trukmės. Atsižvelgiant į vaiko amžių, susitikimas su vaiku turėtų būti vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Vaiko aplankymo metu A. S. privalo būti blaivus. Jei dėl objektyvių priežasčių tėvas negalėtų susitikti su vaiku jo pageidaujamu metu, bendravimo laikas gali būti kompensuojamas kitu, nepilnamečiam vaikui ir tėvui tinkamu metu. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra buvę konfliktų dėl bendravimo su vaiku, ieškovė neprieštarauja, kad tėvas bendrautų su sūnumi, svarbiausia, kad atsakovas bendrautų su vaiku blaivus ir informuotų ieškovę apie susitikimo laiką. Šie ieškovės reikalavimai atsitinka vaiko interesus ir amžių, atsakovas nepareiškė prieštaravimo dėl bendravimo su vaiku, todėl sprendžiama, kad šiuo laikotarpiu nėra būtina nustatyti konkretesnį bendravimo laiką, tenkintinas prašymas nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

J. T. vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis pagal straipsnio 2 dalį turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Tokiu būdu, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus, abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai.

Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą, kuri 2024 m. buvo 924 Eur dydžio (atskaičius mokesčius siekia apie 709 Eur), šiuo metu yra 1 038 Eur dydžio (atskaičius mokesčius siekia apie 777 Eur). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus B. S. išlaikymui po 327 Eur kas mėnesį nuo 2025-04-01 dienos, iš esmės nuo kreipimosi į teismą dienos. Atsakovas prieštaravimų neišreiškė. Iš ieškovės pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos apie asmens negautas išmokas, R. rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymos, ieškovės pasisakymų apie pajamas matyti, kad A. V. iš sodros teritorinių skyrių išmokų negavo, ji 2025 metais per mėnesį gauna 122,50 Eur vaiko pinigus. 2024 metais gavo 96,25 Eur vaiko pinigus per mėnesį. Ieškovė nedirba, augina vaiką. Tai įrodo, kad ieškovė negali ir neturi viena išlaikyti sūnų. Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių. Išlaikymo dydis priklauso ir nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Teismas proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas. Šiuo atveju ieškovė neprašo vaiko išlaikymui priteisti didesnį išlaikymą, nei prisiima sau išlaikymo pareigą.

Atsakovas A. S. nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį. Teismas išreikalavo duomenis iš teismų informacinės sistemos Liteko apie asmens darbovietę. Iš išrašo apie atsakovo darbovietes matyti, kad atsakovas nedirba. Atsakovo pajamos nėra žinomos. Ieškovės teigimu atsakovas yra sveikas ir darbingas, jų bendro gyvenimo metu jis dirbo. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog atsakovas nesiskundė sveikatos sutrikimais. Taigi, byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, jis yra darbingo amžiaus. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovo dalis vaiko išlaikymo prievolėje turėtų būti mažesnė. Tuo labiau, kad kasdiene vaiko priežiūra rūpinasi ne atsakovas, bet ieškovė. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kaip jau minėta, atsakovas yra darbingo amžiaus, jis nesirūpina kasdiene vaiko priežiūra, todėl gali laisvai dirbti pasirinktą darbą. Jei jis negauna pakankamų pajamų, tai lemia tik jo subjektyvios priežastys, nes šiuo laikotarpiu darbdaviams reikia darbuotojų, darbuotojai yra ieškomi. Ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 327 Eur išlaikymas vaikui kas mėnesį yra mažesnis nei pusė minimalios mėnesio algos, toks išlaikymo poreikis yra savaime suprantamas ir papildomai neįrodinėtinas bei daroma išvada, jog atsakovas turi galimybę gauti pakankamą darbo užmokestį ir yra pajėgus mokėti prašomą priteisti išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Teismas sprendžia, kad remiantis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, išlaikymo dydis iš atsakovo jo sūnui B. S. po 327 eurus per mėnesį, pripažintinas būtinu vaiko išlaikymu iš tėvo būtiniesiems poreikiams tenkinti ir atitinka vaiko poreikius ir tėvo galimybes.

Ieškovės paaiškinimais ir institucijos išvadoje pateiktais duomenimis pripažįstama įrodyta, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikia nuo 2024 metų spalio 1 dienos, todėl iki bylos užvedimo, iki 2025 m. balandžio 1 dienos yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė išlaikymą skaičiuoja atsižvelgdama į minimalios algos dydį ir gaunamus vaiko pinigus atitinkamais laikotarpiais, bei išlaikymą vaikui skaičiuoja lygiomis dalimis mamai ir tėvui, t. y. už 2024 m. spalio – gruodžio mėnesius skaičiuoja po 306 Eur (709-96,25=612,75:2=306,37 Eur), o 2025 m. sausio – kovo mėnesiais skaičiuoja po 327 Eur per mėnesį (777-122,50=654,50:2=327,25 Eur), bendra įsiskolinimo suma 1899,00 Eur. Teismas pripažįsta, kad reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Remiantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymą, priteisiamą vaikui, pavedama valdyti nepilnamečio vaiko turto uzufruktoriui – motinai A. V., su kuria nustatoma nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovei A. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2025-03-03 sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidas, taip pat ji CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo buvo atleista, todėl, ieškinį visiškai patenkinus, iš atsakovo A. S. valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 241 Eur dydžio žyminis mokestis (110 Eur už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo; 88 Eur (327 Eur x 12 mėnesių x 3 procentų x 75 procentų) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo; 43 Eur (1899 x 3 procentų x 75 procentų) už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinos 18,29 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus, kuriems už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatę R. K., valstybė patyrė išlaidas, kurios, kaip matyti iš teismui pateiktos pažymos, šioje byloje yra 307,98 Eur. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsniu, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: A. S. apie planuojamą sūnaus B. S. aplankymą SMS žinute privalo informuoti A. V. ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) kalendorines dienas, tikslu susitarti dėl susitikimo laiko ir trukmės. Atsižvelgiant į vaiko amžių, susitikimas su vaiku turi būti vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Vaiko aplankymo metu A. S. privalo būti blaivus. Jei dėl objektyvių priežasčių tėvas negali susitikti su vaiku jo pageidaujamu metu, bendravimo laikas gali būti kompensuojamas kitu, nepilnamečiam vaikui ir tėvui tinkamu metu.

Priteisti iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui B. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 327,00 Eur (trijų šimtų dvidešimt septynių eurų) dydžio išmokomis nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į metinę infliaciją.

Priteisti iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo nepilnamečiam sūnui B. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą – 1 899,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt devynis eurus) už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d.

Vaikui B. S. teikiamą materialinį išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti vaiko motinai A. V..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei bylinėjimosi išlaidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752:

- 18,29 Eur (aštuoniolikos eurų 29ct.) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (įmokos kodas 5662),

- 307,98 Eur (trijų šimtų septynių eurų 98 ct.) bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodu – 5630.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.