Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės V. S. atstovaujamos advokato Piotro Orlovo ir advokato padėjėjos Mildos Laurinavičės ieškinį atsakovui P. K. dėl vienašališko privačios žemės sklypo nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tai yra įteikiant procesinius dokumentus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta tvarka. Atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą 14 dienų terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2004-04-29 tuometinė žemės sklypo savininkė O. B. ir atsakovas sudarė privačios žemės sklypo nuomos sutartį, kurios pagrindu iš 4,5 ha žemės sklypo ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) išsinuomojo 1 hektarą žemės sklypo. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad nuomos sutartis yra terminuota t.y. sudaroma 95 metams iki 2099 m. balandžio 29 d. mokant nuomos mokestį - 2 litus už kiekvienus metus t.y. už 95 žemės nuomos metus mokėtina suma - 190 litų. Įrašas VĮ „Registrų centras“ apie sudarytą nuomos sutartį galioja nuo 2004-05-05. 2004-06-22 O. B. ir atsakovas sudarė dar vieną privačios žemės sklypo nuomos sutartį, kurios pagrindu iš 4,5 ha žemės sklypo ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas išsinuomojo papildomai dar 1 hektarą žemės sklypo. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad nuomos sutartis yra terminuota t.y. sudaroma 95 metams iki 2099 m. birželio 22 d. mokant nuomos mokestį - 2 litus už kiekvienus metus t.y. už 95 žemės nuomos metus mokėtina suma - 190 litų. Viso bendra mokėtina sumą už nuomojamą žemę sudaro 110,06 Eur (380 litų). Įrašas VĮ „Registrų centras“ apie sudarytą nuomos sutartį galioja nuo 2004-07-02.

2012-04-20 aukščiau minėto žemės sklypo savininkė O. B., ieškovės mama, pretenzija kreipėsi į P. K. nurodydama, kad aukščiau minėtos nuomos sutartys buvo sudarytos prieš O. B. valią, naudojant prievartą ir smurtą. Atsakymas į minėtą pretenziją nebuvo gautas. 2018-07-01 O. B. mirė. Minėto žemės sklypo nuosavybės teisė, pagal 2018-10-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 5536, perėjo ieškovei.

2018-11-07 ieškovė pranešimu dėl 2004-04-29 ir 2004-06-22 privačios žemės sklypų nuomos sutarčių vienašalio nutraukimo nuomotojo reikalavimu kreipėsi į atsakovą. Minėtame pranešime ieškovė nurodė, kad aukščiau minėtos privačios žemės nuomos sutartys laikomos nutrauktomis nuo 2019-02-10. Minėtas pranešimas atsakovui įteiktas 2018-11-09, tačiau atsakymas ar kiti prieštaravimai nebuvo gauti. 2019-02-11 Ieškovė kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu išregistruoti juridinius faktus apie 2004-04-29 ir 2004-06-22 sudarytas žemės sklypo nuomos sutartis žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). 2019-02-15 gautas VĮ „Registrų centras“ Tauragės filialo sprendimas, kuriuo nuspręsta netenkinti pateikto prašymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas gali būti taikomas kaip žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindu, jeigu yra žemės nuomos mokesčio bent vienos įmokos viso dydžio įsiskolinimas daugiau negu tris mėnesius, jeigu įsiskolinimas nesumokėtas nuomininkui pranešus apie ketinimą nutraukti sutartį CK 6.564 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka ir jeigu skola egzistuoja sutarties nutraukimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2006). Iš atsakovui siųstų pretenzijos bei pranešimo apie žemės nuomos sutarties nutraukimą matyti, kad ieškovės motina nurodė, kad pinigai buvo sumokėti ne jai, o jos sūnui velioniui J. B., tai yra ne tiesiogiai nuomotojai (žemės savininkei). Byloje nėra duomenų, jog J. B. buvo įgaliotas atstovauti O. B. sudarant nuomos sutartis ar priimant pinigus.

Be to, CK 6.228 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl esminės nelygybės suteikia teisę sutarties šaliai atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą (CK 6.228 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje CK 6.228 straipsnio nuostatos aiškinamos pabrėžiant išimtinį šio instituto pobūdį bei būtinybę jį taikant derinti sutarties laisvės ir sutarties privalomumo principus su bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

Kasacinio teismo nagrinėtose bylose pabrėžiama, kad taikant CK 6.228 straipsnį pagrindas konstatuoti perdėtą vienos sutarties šalies pranašumą yra tada, kai sutarties sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad, pagal CK 6.228 straipsnį, sprendžiant, ar sutarties šalių nelygybė yra esminė, būtina atsižvelgti į daugelį faktinių aplinkybių: sutarties rūšį, tikslą, šalių patirtį versle ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006, 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-124/2012).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad sudarytos nuomos sutartys ir jose nustatytos nuomos mokesčiai yra akivaizdžiai neadekvatūs, tai yra nustatytas 2 Lt (0,58 Eur) nuomos mokestis į metus. Ieškovė turi mokėti kiekvienais metais žemės mokestį (3 Eur per metus už 2 ha), kuris yra didesnis nei nuomos mokestis, tuo tarpu atsakovas yra visiškai atleistas nuo tokios prievolės. Todėl atsižvelgiant į išdėstyta, pripažįstama, ieškovė vienašališkai 2018 m. lapkričio 7 d. reikalavimu dėl vienašališko žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo nuo 2019 m. vasario 10 d., nutraukė 2004 m. balandžio 29 d. privačios žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą tarp V. S. (O. B. turto paveldėtojos) ir P. K., ir 2004 m. birželio 22 d. privačios žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą tarp V. S. (O. B. turto paveldėtojos) ir P. K..

Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemones paliktinos nepakeistos, o įsiteisėjus sprendimui už akių panaikintinos (CPK 150 straipsnis).

Patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 188 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis).

Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos (3,32 Eur) palyginus mažos ir tik nežymiai viršija Lietuvos Teisingumo ministro įsakyme nurodytą išieškotiną sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 80, 88, 150 straipsniais 279 straipsniu, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad 2004 m. balandžio 29 d. privačios žemės sklypo nuomos sutartis, sudaryta tarp V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (O. B. turto paveldėtojos) ir P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 2004 m. birželio 22 d. privačios žemės sklypo nuomos sutartis, sudaryta tarp V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (O. B. turto paveldėtojos) ir P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vienašališkai nutrauktos V. S. 2018 m. lapkričio 7 d. reikalavimu dėl vienašališko žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo nuo 2019 m. vasario 10 d.

Priteisti iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 188 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Iki sprendimo įsiteisėjimo 2019 m. kovo 26 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti nepakeistas, o sprendimui už akių įsiteisėjus laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.