Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-178-291/2014 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovams S. K. ir notarei B. Š., trečiajam asmeniui D. K. dėl atsisakymo priimti palikimą pripažinimo negaliojančiu ir termino palikimui priimti atstatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teisme buvo nagrinėjamas ieškovės R. V. ieškinys atsakovams S. K. ir notarei B. Š. dėl atsisakymo priimti palikimą pripažinimo negaliojančiu ir termino palikimui priimti atnaujinimo, kuriuo buvo prašoma teismo pripažinti negaliojančiais ieškovės 2011 m. balandžio mėn. išduotus ir pasirašytus atsisakymus palikimui priimti nuo jų sudarymo momento, atstatyti terminą palikimui priimti, pripažįstant, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių bei priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas byloje skyrė parengiamuosius posėdžius 2013-11-07, 2014-12-19, 2014-01-31, tačiau nei į vieną teismo posėdį ieškovė neatvyko. Teisme 2014-01-31 buvo gautas ieškovės pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2014-01-31 parengiamasis posėdis vykti negali, nes ieškovė yra pateikusi pareiškimą, atstovaudama nepilnametį asmenį U. V., dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Ieškovė nurodė, kad teismui tenkinus šį pareiškimą iš esmės kistų ieškinio pagrindas ir dalykas, keistųsi ir pačios bylos šalys, todėl prašo bylos nagrinėjimą atidėti, kol bus priimtas sprendimas dėl U. V..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu CPK 296 str. 1 d. 5 p. pagrindu, yra pagrįsta ir teisėta.

Šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės nustatytos CPK 246 straipsnio 1 dalyje. Tuo atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda; bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui; bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose); kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių; kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 5 p.). CPK 246 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos (šalys) į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą.

Vienas iš ieškovės argumentų, dėl ko civilinės bylos nagrinėjimas privalėjo būti atidėtas, yra tas, jog ieškovė tame pačiame teisme buvo pateikusi kitą pareiškimą savo nepilnametės dukters vardu, ir, pasak jos, ši civilinė byla negalėjo būti nagrinėjama, kol teismas nebuvo priėmęs procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-773-394/2014. Nors ieškovė nurodo, kad neaišku kokia nutartimi vadovavosi pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, kad Šiaulių apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-773-394/2014 pareiškėjos U. V., atstovaujamos R. V., prašymas patęsti terminą palikimui priimti ir išduoti leidimą priimti palikimą nepilnametės vardu laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai, suklydo, nes kaip teisingai nurodo ir pati ieškovė, minėta nutartis priimta 2014-01-14. Tačiau šis formalus skundžiamos nutarties trūkumas negali būti laikomas pagrindu pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį neteisėta, kadangi Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-31 nutarties priėmimo dieną ieškovės pareiškimas kitoje civilinėje byloje (Nr. 2-773-394/2014) iš tiesų buvo pripažintas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, todėl teisinio pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą pagal 2014-01-31 ieškovės teismui pateiktą prašymą nebuvo. Nors ieškovė nurodo, kad jau 2014-01-31 Šiaulių apylinkės teismui ji buvo pateikusi naują analogišką pareiškimą, pažymėtina, kad šis pareiškimas teisme buvo priimtas tik 2014-02-05 (civilinė byla Nr. 2-1839-291/2014), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo ir nusprendė, kad ieškovė į teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties.

Be to, ieškovė mano, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir dėl to, kad bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė „atstovui“ S. K., kas, ieškovės teigimu, rodo, jog teismas nutartį priėmė nepasiruošęs bylai. Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismas 2014-02-13 nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą, padarytą Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-31 nutartyje, ir nurodė vietoj žodžio „atstovui“ įrašyti žodį „atsakovui“. Atsižvelgiant į tai, minėti ieškovės atskirojo skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje parengiamieji teismo posėdžiai buvo skirti 2013‑11‑07, 2014-12-19, 2013-01-31 tenkinant iš esmės analogiškus ieškovės prašymus, t. y. dėl to, kad ieškovė tame pačiame teisme buvo pateikusi kitą pareiškimą savo nepilnametės dukters vardu. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.), tačiau dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt. (CPK 7 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo manymu, apeliantės neatvykimas į teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjama jos pačios inicijuota byla, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams.

Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovė nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.), tačiau taip pat pažymėtina, kad tuo atveju, kai palikimas yra priimtas, t. y. yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, asmuo, pretenduojantis į palikimą, turėtų ginčyti ir palikimo priėmimo teisėtumą, ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias šalių neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, todėl naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo nutarties nėra įstatyminio pagrindo. Dėl to, ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal teismui pateiktus atsakovo S. K. rašytinius įrodymus, atsakovas advokatei Eugenijai Povilaitienei už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą sumokėjo 200 Lt (106–107 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai bei į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, įvertinusi pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, atsakovui S. K. iš ieškovės R. V. priteisia atsakovo patirtas 200 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 200 Lt (dviejų šimtų litų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.