Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovų A. V. L., V. A. L., G. L. L. patikslintą ieškinį atsakovei N. L. dėl kompensacijos priteisimo, sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-05-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-178-647/2012 ieškinį atmetė (3 t., b.l. 41-47).

2014-02-10 Vilniaus apygardos teismas 2014-02-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-652-565/2014 panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-05-23 sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovų A. V. L., V. A. L. ir G. L. L. reikalavimai atsakovei N. L. dėl termino pareikšti kreditorinius reikalavimus atnaujinimo, žemės sklypo dovanojimo sutarties ir perdavimo – priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais iš dalies bei restitucijos taikymo ir bylą šioje dalyje grąžino Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą (3 t., b.l.103-111). Nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ieškovų A.V. L., V.A. L. ir G.L. L. reikalavimų atnaujinti ieškovams terminą pareikšti atsakovei kreditorinius reikalavimus, pripažinti iš dalies negaliojančiais žemės sklypo dovanojimo sutartį ir perdavimo – priėmimo aktą bei taikyti restituciją. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad reikalavimų pripažinti butą ir žemės sklypą bendrąja jungtine ieškovės R. K.-L. ir V. L. nuosavybe ir pripažinti ieškovei teisę į kompensaciją už perleistą turtą atmetimas yra pagrindas netenkinti ieškovų reikalavimų dėl termino atnaujinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Ieškovai A.V. L., V.A. L. ir G.L. L. šiuos reikalavimus grindė tuo, kad jie yra V. L. kreditoriai dėl nevykdytos V. L. pareigos teikti jiems išlaikymą, t.y. jų reikalavimų pagrindas yra kitas nei ieškovės R. K.-L.. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė nepaveldėjo turto po V. L. mirties, nes atsakovei neišduotas paveldėjimo teisės, o CK 3.194 str. 5 d. nustato, kad išlaikymo pareiga pereina mirusiojo įpėdiniams kiek leidžia paveldimas turtas. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, nuosavybės teisė į paveldimą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo, nepriklausomai nuo to, ar palikėjui yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (CK 5.50 str. 1 d.), o paveldėjimo teisės liudijimas yra tik įpėdinio teises įforminantis dokumentas (CK 5.66 str. 1 d.).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas adv. D. Aleksandrovas sumažino ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad mirus V. L. (duomenys neskelbtini) atsirado palikimas. Testamentų registras išdavė pažymą. Nebuvo žinių, kad yra įpėdinių, todėl ieškovai per 3 mėnesių terminą nesikreipė su kreditoriniu reikalavimu į įpėdinę. Sužinoję tai, 2012-02-06 dieną išreikalavo dokumentus iš notaro, 2012-02-20 buvo susipažinta ir iškarto pareikštas ieškinys. Ieškovai nežinojo, kad atsakovė yra įpėdinė, todėl prašo atnaujinti terminą. Registras nepateikė tų duomenų. Dovanojimo sutartis buvo ginčijama dviem pagrindais ieškovės R. L. reikalavimu dėl kompensacijų ir kt., kuriuos apeliacinis teismas atmetė. Dabar liko antra dalis – dėl išlaikymo. Bylos duomenimis mirusysis V. L. liko skolingas vaikams 64 700 dolerių išlaikymo. Taip pat paaiškėjo, kad palikėjas turėjo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį neišmokėjęs net dalies išlaikymo ieškovams perleido dovanojimo sutartimi atsakovei. Tai akivaizdūs actio pauliana reikalavimo pagrindai. Prašo išlaikymo reikalavimo sumai nuginčyti dovanojimo sutartį ir perdavimo aktą ir pripažinti, kad atsakovei priklauso ta dalis kuri atitinka reikalavimo sumą nuosavybės teise. Atsakovė palikimą priėmė pagal pareiškimą notarui, todėl atsako visiškai už palikėjo skolas. Palikėjas nieko nepaliko, nes visą turtą perleido iki mirties, vaikai nieko negavo. Tokiu būdu prašo nuginčyti sutartį, tą dalį grąžinti V. L. ir taikyti restituciją. Atsakovė priėmė palikimą pagal testamentą, t.y. vienintelė įpėdinė. Reikalavimų dėl buto ir reikalavimų pripažinti ieškinyje nurodytus faktus nepalaiko. Kreditorinius reikalavimus pareikšti laiku sutrukdė tai, kad ieškovai nežinojo, jog atsakovė priėmė palikimą, Testamentų registre to nebuvo. Matyt registrui nebuvo pranešta. Ieškovai būtų iš karto kreipęsi. Byloje yra V. L. pareiškimas santuokos nutraukimo byloje, kad jis neturi jokio turto, jokių reikalavimo atstatymo procedūrų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys bylos dalyje, Vilniaus apygardos teismo grąžintoje nagrinėti iš naujo, tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė R. K.-L. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. V. V. L. (t. 1, b.l. 69-71); (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus A. V. L., (duomenys neskelbtini) - dukra V. A. L., ir (duomenys neskelbtini) - dukra G. L. L. (t. 1, b.l. 10-18); 2000-03-13 (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu R. K.-L. ir V. L. buvo išskirti, sutuoktinių vaikai liko gyventi su ieškove, iš V. L. buvo priteistas minimalus išlaikymas bendrai visiems vaikams 310,30 USD kas mėnesį plius palūkanos (t. 1, b.l. 76-94), skyrybų metu V. L. deklaravo, kad neturi jokio vertingo turto (t. 1, b.l. 95-107). (duomenys neskelbtini) V. L. mirė (t. 1, b.l. 19; t. 2, b.l. 16).

1997-12-29 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma patvirtina, kad V. L., gyv. (duomenys neskelbtini), perprojektuojant (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę bus skirtas lygiavertis žemės sklypas kitoje vietoje (t. 1, b.l. 34-35); 1999-11-12 V. L. pateikė prašymą dėl miško sklypo suteikimo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 36-40); 2000-11-02 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 10,27 ha miško, vietoj 10,27 ha miško perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 8,63 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 41-43). 2007-06-15 žemės sklypo dovanojimo sutartimi V. L. savo sutuoktinei N. L. padovanojo šį 8,6300 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 49-52); nurodyto žemės sklypo rinkos vertė 2011-02-23 buvo 52919 Lt (t. 1, b.l. 54). V. L. su atsakove N. L. susituokė (duomenys neskelbtini), išsituokė (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 21-23). Iš Centrinės hipotekos įstaigos išrašo matyti, kad V. L. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą (t. 1, b.l. 47-48), kuriuo visą turtą paliko N. L. (t. 2, b.l. 11, 18), Vilniaus m. (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro pranešimas patvirtina, kad palikimą pagal testamentą (duomenys neskelbtini) priėmė N. L. (t. 2, bl. 14). Ieškovai pateikė į bylą (duomenys neskelbtini) 2011-08-18 teismo protokolą ir sprendimą, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) teismas, naujai paaiškėjusioms po V. L. mirties aplinkybėms, 2011-08-18 nusprendė, kad R. K.-L. priklauso ½ dalis teisių į V. L. (duomenys neskelbtini) turėtą turtą, kurio įsigijimo procesas buvo pradėtas iki šalių santuokos nutraukimo ir baigtas po skyrybų. Į bendro turto sudėtį pagal (duomenys neskelbtini) teisę ir minėtą teismo 2011-08-18 sprendimą taip pat įeina žemės sklypas, kurio įsigijimo veiksmus V. L. pradėjo vėliausiai 1997 m. ir baigė 2000 m. lapkričio 2 d., registruodamas nuosavybės teisę į šį sklypą viešajame registre (t. 1, b.l. 127-140).

2014-07-03 Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-76/2014 pripažino Lietuvos Respublikoje J. A. (duomenys neskelbtini) teismas 2013-06-21 nutartį byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta, jog 2010 m. spalio 14 d. duomenimis V. W. L. yra skolingas vaikų A. V. L. (gimimo data: gimęs (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)), V. A. L. (gimimo data: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) ir G. L. L. (gimimo data: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) išlaikymui nesumokėtus alimentus, kuriuos, įskaitant palūkanas, sudaro 64 690, 27 JAV doleriai, nurodė, kad šios sumos atžvilgiu, kol ji visa bus sumokėta, nuo 2010-10-14 toliau skaičiuojamos 1 proc. dydžio palūkanos per mėnesį (t. 3, b.l. 132-135).

Dėl reikalavimo atnaujinti ieškovams A. V. L., V. A. L., G. L. L. praleistą terminą kreditoriniams reikalavimams atsakovei N. L. pareikšti.

Ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1964 m. CK 86 str., 2000 m. CK 1.127 str. 1 d.). Mirusio asmens kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka nustatyta CK 5.63 straipsnyje 1 dalyje – palikėjo kreditoriai turi teisę per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali pratęsti šį terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.), taigi terminas yra atnaujinamasis (CK 1.117 str. 4 d.). Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 176 – 220 straipsniuose, todėl teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, jų pakankamumą, leistinumą ir sąsajumą turi vadovautis minėtuose straipsniuose nurodytomis taisyklėmis. Teismo funkcija pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jais remdamasis daro savo išvadas apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Taigi įrodymų pakankamumas ir ieškovo ar atsakovo nurodomo fakto įrodytinumas, t.y. tam tikrų aplinkybių konstatavimas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste.

Išnagrinėjęs bylos šalių paaiškinimus ir byloje pateiktus įrodymus teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad ieškovai terminą kreditoriniams reikalavimams atsakovei pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių. Pagrįsti ieškovų argumentai, kad V. L. skyrybų su R. K.-L. metu patvirtino, kad neturi jokio vertingesnio turto ar teisės jį gauti (t. 1, b.l. 95-107). Tokiu būdu ieškovai neturėjo galimybės ir nežinojo, kad ateityje V. L. atkuriant nuosavybės teises bus skirtas 8,63 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai (duomenys neskelbtini), ir kad jis šį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi perleido savo sutuoktinei N. L.. Testamentų registre nebuvo įregistruota aplinkybė, kad V. L. palikimą po jo mirties 2011-01-13 pagal testamentą priėmė atsakovė N. L. (t. 1, b.l. 47-48; t. 2, b.l. 8, 14). Šias aplinkybes ieškovai sužinojo tik teismui bylos nagrinėjimo metu 2012-02-20 išreikalavus duomenis iš notaro kontoros. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai A. V. L., V. A. L., G. L. L. terminą kreditoriniams reikalavimams atsakovei N. L. pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių, šis terminas atnaujintinas (CK 5.63 str. 4 d.).

Dėl 2007-06-15 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmimo-perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

A. P. – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto vieno iš kreditoriaus interesų gynimo būdų paskirtis yra ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Litimpeks bankas“ v. UAB „Pajūrio paslaptys“ ir kt., byla Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje P. G. A. v. G. Ž., Z. M., byla Nr. 3K-3-424/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, byla Nr. 3K-3-485/2010; kt.). Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis AB Turto bankas v. BAB ,,Rimeda“ ir kt., byla Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis VĮ Valstybės turto fondas v. UAB ,,Ortofina“ ir kt., byla Nr. 3K-3-17/2006; kt.). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „ Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., byla Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Vinukas“ v. UAB „LCL“ ir kt., byla Nr. 3K-3-339/2009).

Teismas nagrinėja esamą situaciją dėl sutarties negaliojimo aplinkybių pagal aukščiau nurodytas sąlygas ir faktines aplinkybes.

Pirmoji actio Pauliano ieškinio patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. jis taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, būtina turėti omenyje tai, kad actio Pauliana taikymo atveju svarbus yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas, nes kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliano ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Taigi tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje E. N. v. I. D., R. D., byla Nr. 3K-3-575/2004). Tačiau sprendžiant dėl to, kada atsirado skolininko prievolė kreditoriui, taip pat būtina įvertinti tai, kad pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė būtų vykdoma, t. y. neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą.

Iš esamos bylos medžiagos teismas mato,kad V. L. žinojo,kaip ir beje pati atsakovė,kad pastarasis turėjo teikti išlaikymą savo vaikams,o jo buvusi žmona uzufrukto teise turėjo gauti tuos pinigus vaikų išlaikymui.Tai reiškia,kad vaikai su motina-kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią iki žemės dovanojimo sutarties reikalavimo teisę skolininkui,nes iš esmės vaikų tėvas nemokėjo jiems išlaikymo,kaip numatyta įstatymuose.Jokių tai pagrindžiančių įrodymų byloje nėra.Teismas laiko,kad ši ieškinio patenkinimo sąlyga ieškinyje objektyviai įrodyta.

Antroji actio Pauliano ieškinio sąlyga aiškintina taip, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus – jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Nustatinėjant šią actio Pauliana instituto taikymo sąlygą, būtina turėti omenyje tai, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui. Jei skolininkui sudarius ginčijamą sandoris, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditoriniams reikalavimams patenkinti arba mokumas nekinta, tai reikšti actio Pauliano ieškinio negalima.

Šiuo atveju matyti,kad skolininkas nemokėjo išlaikymo savo vaikams,duomenų,kad sudarant dovanojimo sutartį jis buvo mokus ir iš kito turto galėjo teikti išlaikymą byloje neegzistuoja.Priešingai,atsakovė patvirtino,kad skolininkas neturėjo pakankamai lėšų net sau.Skolininkas,sudarydamas dovanojimo sutartį,iš viso eliminavo vienintelę sąlygą kreditoriui,kad jis galės iš savo nekilnojamojo turto patenkinti jo paties nevykdomus skolinius reikalavimus tuo metu ir ateityje.Taigi,teismas laiko įrodyta ir šią ieškinio tenkinimo sąlygą.

Ketvirtoji actio Paulianio instituto taikymo sąlyga grindžiama sąlyga su neprivalomumu skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį. Privalėjimas sudaryti sandorį yra viena iš imperatyviųjų nuostatų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Paulianio ieškinio pagrindu negalima.

V. L. neprivalėjo dovanoti savo žemės savo paskutiniai sutuoktiniai.Taigi,aukščiau minėta sąlyga objektyviai egzistuoja ir yra įrodyta bylos medžiaga(CPK 185 str.).

Penktoji ir šeštoji sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sąlygos yra skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas. Pažymėtina, kad trečiojo asmens sąžiningumas (nesąžiningumas) neturi reikšmės, jeigu sandoris neatlygintinis. Tokiu atveju pakanka tik skolininko nesąžiningumo. Nesąžiningumo sąlyga reiškia, kad skolininkas buvo nesąžiningas, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad jo sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu – nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes.Teisės klausimas – ar teisingai aiškinamas sąžiningumas atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, kai skolininkas, pažeisdamas kreditoriaus interesus, perleido turtą.

Šiuo atveju sandoris,kurį prašo ieškovai nuginčyti,buvo neatlygintinas.Teismas vertina skolininko veiksmus atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus kriterijus.Teismas mato,kad nėra byloje duomenų,kad skolininkas dovanojimo metu buvo psichiškai nesveikas,galėjo nesuprasti savo veiksmų,buvo nepakankamos gyvenimiškos patirties,kad nesuvokti savo turto dovanojimo pasekmės,t.y.,kad jis neatlygintinai perleidžia savo turtą,ko pasekoje protingai ir teisingai mąstant jis netenka teisės į tą turtą,kas suponuoja negalėjimą iš jo išieškoti bet kokios skolos turtu po sandorio sudarymo ,kai egzistuoja pareiga teikti išlaikymą vaikams ir tuo pačiu skola auga.Todėl teismas daro išvadą,kad skolininkas,padovanodamas savo turtą savo naujai sutuoktinei(CK 6.67str.1d,1p.),į kurį buvo galimas nukreipti skolos išieškojimas už jo paties išlaikymo nemokėjimą savo vaikams,buvo nesąžiningas kreditorių-vaikų ir sutuoktinės atžvilgiu.

Septintoji actio Pauliano ieškinio patenkinimo sąlyga nulemta šio instituto prasmės ir tikslo. Minėta, kad pagrindinis jo tikslas yra ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, bet kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo atveju sukelia teisinius padarinius tik actio Pauliano ieškinį pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina šio kreditoriaus teisių pažeidimams pašalinti (CK 6.66 straipsnio 4 dalis).

Pripažinus teismui egzistuojant aukščiau nurodytoms dovanojimo sutarties negaliojimo sąlygoms,ir iš bylos medžiagos matant,kad nekilnojamojo turto bendra vertė pakankama,kad patenkinti kreditorinius reikalavimus bet kokiu būdu-natūra arba turto dalies perleidimu tretiems asmenims ir piniginių kreditorių reikalavimų patenkinimu,bet neturint jokių duomenų kokia žemės sklypo dalimi tai bus įmanoma patenkinti,teismas pripažįsta 2007-06-15 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia dalyje dėl ieškovų reikalaujamų V. L. įsiskolinimo ieškovams pagal nustatytą 64690 JAV dolerių arba 153056 Lt (pagal LR banko dolerio kursą)skolos dydį (civ.bylaNr.2 T-76/2014;b.l.132-135,3tomas)(CK 6.66 str.).

Ieškovai sumokėjo 4 637 Lt žyminio mokesčio (t.1, b.l. 1, 61-62; t. 2, b.l. 103).Patenkinus patikslintus ieškinio reikalavimus(153056 Lt) šitas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės ieškovės R. K.-L. naudai(CPK 88,93 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį dalyje, Vilniaus apygardos teismo grąžintoje byloje nagrinėti iš naujo, tenkinti.

Atnaujinti ieškovams A. V. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), V. A. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), G. L. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) dėl svarbių priežasčių praleistą terminą kreditoriniams reikalavimams atsakovei N. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) pareikšti.

Pripažinti V. V. V. L.,a.k. (duomenys neskelbtini) 2007-06-15 dovanojimo sutartį,registro Nr. (duomenys neskelbtini),žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ,esančio (duomenys neskelbtini), negaliojančia dalyje dėl V. L. įsiskolinimo pagal nustatytą 64690 JAV dolerių arba 153056 Lt skolos dydį(pagal LR banko dolerio kursą).

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2011-12-08 teismo nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei N. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio 8,6300 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalies areštą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.