- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-02-12
- Bylos Nr.
- 2A-111/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas, Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- A. T., S. T.
- Advokatai
- Algirdas Gervaitis
- Kategorijos
- 32.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Donato Šerno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Digmeda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-374-33/2008 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Digmeda“ ieškinį atsakovams S. T. ir A. T. dėl priverstinės hipotekos panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB ,,Digmeda“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-08-29 įregistruotą priverstinę hipoteką pagal priverstinės hipotekos lakštą 03520070001574 bei panaikinti ją šiam nekilnojamajam turtui: žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8439/10000 dalims pastato mechaninių dirbtuvių su administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 8439/10000 dalims pastato operatorinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 2-4). Nurodė, jog šiam turtui (duomenys neskelbtini), priverstinė hipoteka buvo įregistruota 2007 m. rugpjūčio 29 d., t. y. jau po to, kai buvo įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 19 d. nutartis dėl skolininkei UAB „Digmeda“ bankroto bylos iškėlimo, o pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 str. 7 d. 3 punktą priverstinė hipoteka negalėjo būti nustatoma. Kadangi hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo Hipotekos registre momento (CK 4.187 str.), tai ir CK 6.414 str. 2 d. nurodytu atveju priverstinė hipoteka gali atsirasti tik nuo jos įregistravimo, o ne nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momento.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovai jo nepripažino, nurodydami, kad jie nėra tinkami atsakovai, nes nei nustatė, nei įregistravo hipoteką, todėl tik Lietuvos Respublikos įgaliota institucija – Teisingumo ministerija – gali būti tinkamas atsakovas byloje, o atsakovai galėtų būti įtraukiami į bylą trečiaisiais asmenimis atsakovų pusėje (b. l. 18, 19). Parduotų daiktų apsunkinimas, atsakovų nuomone, atsirado ne nuo hipotekos įregistravimo, o nuo jų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties sudarymo, todėl ieškovas, norėdamas priverstinę hipoteką pripažinti negaliojančia, turėtų nuginčyti ir pirkimo–pardavimo sutartis, kurių pagrindu atsirado priverstinis parduotų daiktų įkeitimas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. gegužės 12 d. sprendimu atmetė ieškinį (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p., CK 4.187 str., 4.175 str., 6.414 str. 2 d., CPK 178 str.). Teismas nurodė, kad 2006 m. spalio 3 d. sutartimis atsakovai S. T. ir A. T. pardavė UAB „Digmeda“ žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), bei mechaninių dirbtuvių su administracinėmis patalpomis ir operatorinės 8439/10000 dalis, esančias (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad už perkamus žemės sklypus pirkėjas sumokės per 7 dienas nuo sutarties pasirašymo, o už statinius – pirmąją įmoką per 7 dienas nuo sutarties pasirašymo, likusią mokėjimo dalį – ne vėliau kaip iki 2006-12-31. Pirkimo– pardavimo sutarčių pasirašymo dieną buvo surašyti ir nekilnojamųjų daiktų priėmimo–perdavimo aktai (byla Nr. 825/2007, b. l. 12-27). Tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 19 d. nutartimi UAB „Digmeda“ buvo iškelta bankroto byla. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2007-01-29 (b. l. 5). 2007 m. vasario 5 d. Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo gavo kreditorių Tenkučių atstovo Ž. B. pateiktą priverstinės hipotekos lakštą su prašymu bankrutuojančios UAB „Digmena“ įkeistam turtui CK 6.414 straipsnio antrosios dalies pagrindu įregistruoti priverstinę hipoteką (b. l. 10-11). Hipotekos registre priverstinė hipoteka UAB „Digmeda“ įsigytiems žemės sklypams bei daliai pastatų (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota 2007 m. rugpjūčio 29 d.
Teismo teigimu, BUAB „Digmeda“ administratoriaus įgaliotas asmuo 2007-10-03 Hipotekos skyriui prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo pateikė Klaipėdos apygardos teismui adresuotą atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti apylinkės teismo nutartį, kuria buvo įregistruota priverstinė hipoteka įmonės nekilnojamajam turtui, ir kreditorių Tenkučių prašymą dėl priverstinės hipotekos įregistravimo atmesti (byla Nr. 825/2007, b. l. 90-92). Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. gruodžio 5 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą nesant apeliacinio apskundimo objekto bei konstatavo, kad pagal kreditorių komiteto nutarimą skolininkės – bankrutuojančios UAB „Digmeda“ administratoriaus įgaliotas asmuo priverstinės hipotekos įregistravimą turi ginčyti ieškininės teisenos tvarka.
Teismo nuomone, nagrinėjamuoju atveju negali būti taikomas ĮBĮ 10 straipsnio septintosios dalies 3 punktas, nes priverstinę hipoteką nustatė ne pačios šalys, o įstatymas, ieškovui perdavus didelės vertės nekilnojamuosius daiktus, už kuriuos jis nesumokėjo (CK 4.175 str. 2 d. 4 p.). Pagal CK 6.414 str. antrąją dalį ieškovui įgijus nuosavybės teises į daiktus 2006-10-03 jų perdavimo momentu, iki visiško už juos sumokėjimo pripažįstama, kad šie daiktai įkeisti atsakovams (pardavėjams), užtikrinant pirkėjo prievoles pagal sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis (priverstinė hipoteka). Todėl ginčo daiktams priverstinė hipoteka atsirado 2006-10-03, t. y. anksčiau, nei įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos UAB „Digmeda“ iškėlimo.
Teismo teigimu, kadangi CK 6.414 str. antroji dalis priverstinės hipotekos santykių atsiradimo nesieja su jos įregistravimu, o ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 punktas, iškėlus įmonei bankroto bylą, draudžia nustatyti, bet ne įregistruoti priverstinę hipoteką, ieškovo nurodytu pagrindu panaikinti ją kaip neteisėtą nėra teisinio pagrindo, dėl ko ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB ,,Digmeda“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008-05-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti (b. l. 49-51). Savo skundą apeliantas motyvuoja tuo, kad:
1. Pagal CK 4.185 ir 4.187 straipsnius su hipoteka susijusios civilinės teisės kreditoriui atsiranda tik įregistravus hipoteką Hipotekos registre, o teisė nustatyti priverstinę hipoteką suteikta tik hipotekos teisėjui, išskyrus atvejus, kai priverstinė hipoteka registruojama pagal jau priimtą teismo sprendimą, kuriuo priverstinė hipoteka jau nustatyta (CPK 4.175 str. 1 d., 542 str. 1 d., 551 str. 2 d.). Todėl priverstinės hipotekos nustatymo momentas negali būti tapatinamas su priverstinės hipotekos nustatymo pagrindais, tarp jų ir CK 6.414 straipsnio antrojoje dalyje numatytu pagrindu. Toks teisės aiškinimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią civilinės teisės kreditoriui sukuriamos ne surašant ir pasirašant priverstinės hipotekos lakštą ir jį pateikiant priverstinės hipotekos registravimui, o įregistruojant hipoteką Hipotekos registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2008).
2. Galimybė nustatyti (įregistruoti) priverstinę hipoteką bankroto proceso metu sudarytų prielaidas pažeisti atskirų kreditorių teises, nes įkaito turėtojo padėtis bankroto proceso metu yra geresnė kitų kreditorių atžvilgiu (ĮBĮ 34 str.).
3. Teismas formuoja ydingą praktiką, kuriai esant, CK 4.175 straipsnio antrojoje dalyje numatytais pagrindais teisę įregistruoti priverstinę hipoteką bankroto proceso metu įgytų ne vienas kreditorius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. T. ir S. T. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2008-05-12 sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 54, 55), motyvuodamas tuo, kad:
Šalies argumentai
1. Apelianto nurodoma teismo praktika neatitinka ginčo esmės, nes nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje priverstinė hipoteka buvo nustatyta ne įstatymu imperatyviai, o kreditoriaus iniciatyva CK 4.177 straipsnio pagrindu, o nagrinėjamoje byloje įkeitimo santykiai susiklostė CK 6.414 straipsnio antrosios dalies pagrindu.
2. Kreditorių ir skolininko BUAB ,,Digmeda“ santykiams hipotekos įregistravimas neturi teisinės reikšmės. Nekilnojamasis turtas, už kurį nebuvo atsiskaityta, įkeistas atsakovams nuo nuosavybės teisių į jį perdavimo ieškovui, nepriklausomai nuo to, ar hipoteka įregistruota, ar neįregistruota. CK 6.414 straipsnio antroji dalis laikytina specialiąja teisės norma kitų teisės normų, reglamentuojančių hipotekos santykius, atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Apelianto skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
CK 4.175 straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu, o CK 4.175 str. 2 d. 4 p. nurodo, jog priverstinė hipoteka gali atsirasti CK numatytais atvejais.
Pagal CK 6.414 straipsnio antrąją dalį, nuosavybės teisei perėjus pirkėjui nuo daikto perdavimo, nuo to momento, kai daiktai perduodami pirkėjui, iki visiško sumokėjimo laikoma, kad šie daiktai įkeisti pardavėjui užtikrinant pirkėjo prievoles pagal sudarytą sutartį (priverstinis įkeitimas (hipoteka), jeigu sutartis nenumato ko kita.
Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas teisingai konstatavo, kad nagrinėjamuoju atveju priverstinę hipoteką nustatė ne pačios šalys, o įstatymas, 2006-10-26 pirkimo pardavimo sutarties sudarymo dieną atsakovams (pardavėjams) perdavus didelės vertės nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), pirkėjui UAB “Digmeda”, už kuriuos jis nesumokėjo, o apeliantas be pagrindo teigia, jog CK 6.414 straipsnio antrojoje dalyje nurodytu pagrindu priverstinė hipoteka gali atsirasti tik nuo jos įregistravimo, bet ne nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momento.
Tačiau įkeitimo teisei (priverstinei hipotekai) atsirandant nurodyto įstatymo pagrindu nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.414 str.), priverstinės hipotekos įregistravimas Hipotekos registre nėra teisiškai bereikšmis.
Pagal CK 1.75 straipsnio antrąją dalį šalys, neįregistravusios sandorio, negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis, o CK 4.187 straipsnis numato, kad hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo hipotekos registre momento, kai viešame registre įrašomi atitinkami įrašai. Atkreiptinas dėmesys, kad hipotekos įregistravimas Hipotekos registre atliekamas įstatymo numatyta tvarka ir sąlygomis, pagal CK taisykles, Hipotekos registro nuostatus. CK 4.185 straipsnio nuostatomis, prašymas įregistruoti priverstinę hipoteką įforminamas surašant hipotekos lakštą, kurį pateikdamas įregistruoti kreditorius (jį pasirašęs), išreiškia savo valią, sudarydamas prielaidą priverstinės hipotekos lakštu sukurti hipotekos kreditoriui įstatyme nustatytas civilines teises, kurios sukuriamos įregistruojant hipoteką Hipotekos registre.
Be to, ĮBĮ 10 straipsnio septintos dalies 3 punktas numato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą: draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, <…> išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka; nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles <…> skaičiavimas; negali būti nustatoma priverstinė hipoteka. Beje, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu praneša apie iškeltą bankroto bylą juridinių asmenų registrui, šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, įmonei, kitiems įstatyme nurodytiems asmenims, nustato laikotarpį <…>, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 str. 4 d. 3 p, 5p.).
Bylos duomenimis, ginčo turtui priverstinė hipoteka buvo įregistruota 2007 m. rugpjūčio 29 d., t. y. po to, kai įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 19 d. nutartis dėl skolininko UAB „Digmeda“ (pirkėjo, kuris nesumokėjo už gautą turtą) bankroto bylos iškėlimo. Beje, atsakovai dėl hipotekos įregistravimo į kompetentingą teismą kreipėsi 2007-02-05, t. y. jau įsiteisėjus apygardos teismo 2007-01-19 nutarčiai, kuria buvo iškelta bankroto byla skolininkui UAB „Digmeda“, be to, tuo metu ginčo nekilnojamasis turtas buvo areštuotas (prijungtos b. Nr. 825/2007(21-947-159/2007) l. 59, 33-38), o aukščiau nurodytu sandoriu įgytas turtas Registrų centre buvo įregistruotas (nurodant draudimą pirkėjui jo neperleisti tretiesiems asmenims), taip pat įsiteisėjus aukščiau nurodytai teismo nutarčiai iškelti pirkėjo bankroto bylą (b. l. 6-11, 34; prijungtos b. Nr. 825/2007 l. 1 - 29).
Nors šiuo atveju priverstinė hipoteka ir buvo nustatyta įstatymo pagrindu (CK 6.414 str.) bei galiojo minėtos sutarties šalims nuo šia sutartimi perleisto turto perdavimo pirkėjui momento, o atsakovai galėjo pasirinkti: kreiptis dėl hipotekos įregistravimo ar neregistruoti hipotekos Hipotekos registre (t. y. neturėti įkeitimo lakšto tvirtinimo, hipotekos įregistravimo išlaidų), tačiau priverstinės hipotekos faktą panaudoti prieš trečiuosius asmenis (tarp jų ir prieš bankrutuojančios įmonės kreditorius) atsakovai teisę įgijo tik nuo jos įregistravimo dienos. Nagrinėjamu atveju hipotekos lakšto 03520070001574 pateikimas Hipotekos registro įstaigai išreiškė atsakovų valią įregistruoti hipoteką ir pareikšti tretiesiems asmenims apie savo teises, kurias turi hipotekos kreditoriai, tačiau šie veiksmai buvo atlikti po to, kai įsiteisėjo minėta teismo nutartis iškelti skolininko bankroto bylą, todėl hipotekos įregistravimas pažeidė bankrutuojančios įmonės kreditorių teises ir įstatymą (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p., CK 1.75 str. 2 d.). Dėl to darytina išvada, kad nagrinėjamuoju atveju priverstinės hipotekos registravimas po to, kai įsiteisėjo teismo nutartis iškelti skolininko (pirkėjo) bankroto bylą, neatitinka ĮBĮ 10 straipsnio septintos dalies 3 punkto reikalavimų.
Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų, pripažintina, jog neteisėtai buvo įregistruota priverstinė hipoteka pagal nurodytą priverstinės hipotekos lakštą, dėl ko apygardos teismas, atmesdamas bankrutuojančios įmonės administratoriaus, kuris gina visų įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus, ieškinį, priėmė neteisingą bei nepagrįstą sprendimą, kuris panaikintinas, ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo patenkintinas ieškinys, o hipotekos įregistravimas ginčo turtui panaikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkinus, paskirstytinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 str. 1 d., 302 str.). Iš atsakovų priteistina valstybei žyminis mokestis už ieškinį ir išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose (1 t., b. l. 1; 2 t., b. l. 18; CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str.1 d. 8 p., 96 str. 1 d., 302 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendė:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimą.
Priimti naują sprendimą: patenkinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Digmeda“ (įm. k. 141945031, buveinės adresas Nemuno g. 139, Klaipėda) ieškinį atsakovams S. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)). Pripažinti neteisėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo įregistruotą priverstinę hipoteką pagal priverstinės hipotekos lakštą 03520070001574 bei panaikinti ją šiam nekilnojamajam turtui: žemės sklypams ((duomenys neskelbtini)), 8439/10000 dalims pastato mechaninių dirbtuvių su administracinėmis patalpomis ((duomenys neskelbtini)) ir 8439/10000 dalims pastato operatorinės ((duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovų A. T. ir S. T. valstybei po 62 Lt žyminio mokesčio, po 9 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.