Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-01-20 · Civilinė byla Nr. e2S-235-866/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-20
Bylos Nr.
e2S-235-866/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29743-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Pareiškėjas
V. R.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-235-866/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29743-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjo V. R. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. R. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. R. turi teisę į nuosavybės teisės atkūrimą ir yra pateikęs prašymą nuosavybės teisių atkūrimui, remiantis tuo, kad B. R. 1991 m. gegužės 21 d. pateikė pareiškimą Vilniaus miesto valdybos privatizacijos vedėjui dėl kompensacijos už nacionalizacijos metu prarastą tėvų žemę, nurodydamas, kad kreipiasi dėl nuosavybės, buvusios dabartiniame (duomenys neskelbtini), t. y. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį B. R. nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas 10 dienų terminas pareiškimo trūkumams pašalinti – aiškiai suformuluoti, kokį juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjas prašo nustatyti, taip pat sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi nutarė pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui; grąžinti advokatų profesinei bendrijai „Constat“ (kodas 305218949) už pareiškėją V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) sumokėtą 38 Eur žyminį mokestį, įskaitytą šioje byloje (mokėjimo užduoties kodas ZK09762).

Šalies argumentai

4. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, šalindamas trūkumus, per teismo nustatytą terminą pateikė patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, patikslino prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nurodė, kad prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

5. Teismo vertinimu, patikslintame pareiškime prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą. Toks prašymas iš esmės reiškia prašymą pripažinti, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises, t. y. pripažinti pareiškėjui subjektinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Nors pareiškėjas, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus, pakeitė pareiškimu reiškiamo reikalavimo (dalyko) formuluotę, tačiau pats reikalavimas iš esmės išliko tas pats – pripažinti jam teisę atkurti nuosavybės teises. Tokio pobūdžio prašymas – dėl teisės pripažinimo – nenagrinėtinas CPK XXVI skyriaus tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pareiškime nesiremia tuo, kad jo teisė atkurti nuosavybės teises yra patvirtinta įstatymo nustatyta tvarka priimtu kompetentingo asmens ar institucijos aktu, nenurodo, kokiu aktu ji pripažinta, taip pat neteigia, kad jis negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba kad negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

7. Teismo vertinimu, dokumentai, kuriais pareiškėjas remiasi ir kurių, jo teigimu, jis negali gauti, jeigu tokie ir buvo priimti, buvo priimti ne dėl pareiškėjo, taigi tiesiogiai nesukuria pareiškėjui teisių ir pareigų, juose nėra konstatuota pareiškėjo teisė atkurti nuosavybės teises. Taigi šie dokumentai CPK 445 straipsnio ir 447 straipsnio 3 punkto prasme nėra įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašomas nustatyti faktas, nesant dėl jo priimtų jokių sprendimų, kaip minėta, nelaikytinas ypatingosios teisenos tvarka nustatinėtinu juridiniu faktu.

8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neištaisė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų – nesuformulavo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto taip, kad jis atitiktų CPK 444-445 straipsnių reikalavimus ir pareiškimas būtų nagrinėtinas CPK XXVI skyriaus tvarka. Be kita ko, teismas konstatavo, jog pareiškėjas neištaisė ir kito Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje nurodyto pareiškimo trūkumo – nesumokėjo pakankamo dydžio žyminio mokesčio.

9. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, teismas laikė, kad pareiškimo trūkumai per teismo nustatytą terminą nepašalinti, todėl pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Taip pat, nutarė grąžinti pareiškėjo sumokėtą žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo esmė

10. Pareiškėjas (apeliantas) V. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį dalyje dėl V. R. pareiškime prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjas yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą ir perduoti spręsti pareiškimo priėmimo klausimą šioje dalyje pirmos instancijos teismui iš naujo; pripažinti, kad pareiškėjas ištaisė trūkumą, nurodytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartyje dėl sumokėtos nepakankamo 3 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies.

11. Dėl prašymo, kad pareiškėjas yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą pažymi, jog su pareiškimu pateikti įrodymai ir dokumentai, akivaizdžiai nurodo, kad pagal visus turimus ir valstybės institucijoms žinomus archyvinius dokumentus, pareiškėjo giminės turėtos žemės valdos buvo (duomenys neskelbtini), t. y. dabartiniame (duomenys neskelbtini). Taip pat akivaizdu, kad nuosavybės teisių atkūrimas R. šeimai faktiškai vyko (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime.

12. Teigia, jog tokiu būdu atkuriančiajai institucijai jau tuo metu buvo aišku ir žinoma, kad R. šeimos pretendentams, tame tarpe ir pareiškėjui, nuosavybė turi būti atkurta (faktiškai atkūrimas ir vyko) (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Iš šių duomenų taip pat akivaizdu, kad pareiškėjo valia (kaip ir kitų pretendentų) buvo aiškiai išreikšta ir nuosavybės atkūrimo procedūra buvo vykdoma.

13. Nurodo, jog institucijų, atsakingų už nuosavybės teisių atkūrimą, vėlesni veiksmai pareiškėjo atžvilgiu, nurodo į tai, kad iš esmės buvo nepagrįstai paneigta bei nėra pripažįstama pareiškėjo teisė į nuosavybės teisių atkūrimą ir tuo ignoruojami akivaizdūs juridiniai faktai dėl pareiškėjo teisių į nuosavybės atkūrimą (duomenys neskelbtini) kaime.

14. Be kita ko, pažymi, kad kaip nurodyta pareiškime, valstybės ir savivaldos institucijos, dalyvaujančios nuosavybės teisių atkūrimo procese, pareiškėjui nurodė netikslią ir tokiu būdu neteisingą informaciją, t. y., dėl Vilniaus miesto valdybos 1994 m. vasario 10 potvarkio Nr. 245V ir jo rengimo dokumentus bei jų perdavimo Vilniaus regioniniam valstybės archyvui, nes kiti susiję dokumentai nerasti, tokiu būdu neperduoti valstybės archyvui įstatymų nustatyta tvarka.

15. Dar daugiau, pareiškėjui 2021 m. gegužės 31 d. pakartotiniu prašymu kreipusis į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, kaip valstybės politiką žemės reformos srityje formuojančią instituciją, su prašymu paaiškinti kokiomis teisinėmis aplinkybėmis pareiškėjas turėtų galimybę tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, atsakymo į šį paklausimą pareiškėjas negavo.

16. Pažymi, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. liepos 27 d. raštu Nr. 49SD-7841-(14.49.136 E.) informavo pareiškėją, kad Vilniaus miesto skyriaus saugomuose archyvuose nuosavybės teisių atkūrimo bylos į V. R. tėvo G. R. (gimusio (duomenys neskelbtini) ir murusio (duomenys neskelbtini)) ir nuosavybės teisių atkūrimo bylos pagal buvusio savininko B. R. valdytą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, (duomenys neskelbtini), neužvestos.

17. Vertina, kad pareiškime nurodytos aplinkybės suponuoja, jog pareiškėjo valia atkurti nuosavybės teises į visą nekilnojamąjį turtą buvo aiškiai išreikšta, tačiau dėl pareiškėjui nesuprantamų priežasčių buvo užkirstas kelias sklandžiam procesui.

18. Pareiškėjo įsitikinimu, tik įvertinus institucijų, atsakingų už nuosavybės teisių atkūrimą turimus dokumentus, galima konstatuoti, jog pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises. Toks dokumentų įvertinimas galimas tik pareiškėjui esant pretendentu nuosavybės teisėms atkurti, todėl tokio juridinio fakto nustatymas reikštų tik galimybę teismui nustatyti dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisių atkūrimo proceso (ne)buvimą.

19. Teigia, kad pareiškėjas, būdamas įsitikinęs, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo pradėta, tačiau nebaigta ir, tokiu būdu, turėdamas faktinį bei teisinį pagrindus laikyti save pretendentu nuosavybės teisėms atkurti, iš institucijų, atsakingų už nuosavybės teisių atkūrimo procesą, sulaukė prieštaringų atsakymų arba nesulaukė iš viso. Atsižvelgdamas į tai, negali nurodyti konkrečių dokumentų ir/arba įrodymų, kurie turėtų būti pagrindu pareiškimui dėl juridinio fakto pripažinimo.

Šalies argumentai

20. Pareiškėjo įsitikinimu, jo velionis tėvas G. R. pateikė atitinkamą prašymą dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir nenustačius pareiškime nurodomo juridinę reikšmę turinčio fakto, pareiškėjas atsiduria teisiniame netikrume, nes negali nustatyti savo teisių apimties bei jų įgyvendinimo tolimesnių žingsnių. Tokiu būdu negali tinkamai įgyvendinti įstatymo suteiktų teisių atkurti nuosavybę į savo tėvo turėtą žemę. Tikina, kad atkūrimo procedūra buvo pradėta, tačiau nepabaigta, jog pareiškėjui kreipusis į Nacionalinę žemės tarnybą ir vėliau į administracinius teismus, paaiškėjo, kad tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nėra galimybės, nes Nacionalinė žemės tarnyba ir administraciniai teismai laiko, kad G. R. nėra pretendentas nuosavybės teisių atkūrimui.

21. Dėl nesumokėtos žyminio mokesčio dalies nurodo, jog įvyko klaida, kurią pareiškėjas prašo teismo laikyti neesmine ir mažareikšmiška. Prie atskirojo skundo prideda duomenis apie trūkstamo 3 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

23. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pareiškimą laikė nepaduotu ir jį grąžino pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. CPK 444 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. <...>.

25. CPK 445 straipsnyje įtvirtinta, jog teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

26. CPK 447 straipsnyje įtvirtinta, jog pareiškime turi būti nurodoma: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti.

27. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tvarką detalizuoja CPK nuostatos. CPK 445 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

28. Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020, 19 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021, 21 punktas).

29. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors pareiškėjas, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus, pakeitė pareiškimu reiškiamo reikalavimo (dalyko) formuluotę, tačiau reikalavimas iš esmės išliko analogiškas – pripažinti jam teisę atkurti nuosavybės teises. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog toks prašymas savaime – dėl teisės pripažinimo – nenagrinėtinas CPK XXVI skyriaus tvarka.

30. Sutiktina su teismo išvadomis, jog tiek pradiniame, tiek patikslintame pareiškime išdėstytas iš esmės analogiškas prašymas dėl teisės pripažinimo. Be kita ko, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vieno asmens paduoto pareiškimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo sukeliamų teisinių pasekmių kitam asmeniui konstatavimas nėra faktinė aplinkybė, kuri galėtų būti nustatinėjama kaip juridinę reikšmę turintis faktas – šiuo atveju tai teisinio vertinimo, lemiančio subjektinės teisės pripažinimą ar nepripažinimą klausimas.

31. Be kita ko, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje išsamiai išdėstytos ir kitos nagrinėjamos bylos aplinkybės. Nors pareiškėjas pareiškimuose, atskirajame skunde dėsto, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo pradėta, tačiau dėl jam nesuprantamų priežasčių nebaigta, vis dėlto, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl B. R. 1991 m. gegužės 21 d. pareiškimo teisinio kvalifikavimo ir pareiškėjui V. R. sukeliamų teisinių pasekmių jau yra priimtas ir įsiteisėjęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinis sprendimas, kuriuo konstatuota, kad B. R. 1991 m. prašymas nepripažintinas prašymu atkurti nuosavybės teises ir kad jis nelemia pareiškėjo V. R. teisės atkurti nuosavybės teises atsiradimo (CPK 279 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 4 dalis).

32. Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo V. R. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Pikelienė