Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo J. J., kaip likviduojamos dėl bankroto J. individualios įmonės „J.“ kreditoriaus, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Prie Lėvens“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

2. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.

Dėl atsisakymo priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu

3. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atsisakė priimti dviem pagrindais – CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto (yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu) ir 8 punkto (pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo).

4. Ieškovas nesutinka, kad jis, teikdamas ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, remiasi aplinkybėmis, kurios jau buvo vertintos sprendžiant ginčą tarp įmonės „J.“ ir VšĮ Vilniaus universiteto Vilniaus apygardos teisme, taip pat nurodo, jog anksčiau pateiktas netiesioginis ieškinys, kurį atsisakyta priimti, netrukdo pareikšti ieškinį ginant likviduojamos įmonės kreditorių interesus.

5. LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovas 2023 m. vasario 23 d. buvo pateikęs Vilniaus apygardos teismui netiesioginį ieškinį, kuriuo prašė priteisti įmonei „J.“ 287 147,27 Eur žalos atlyginimą iš atsakovės. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-208-589/2023 ieškinį atsisakė priimti, kadangi teismas nustatė, jog ieškovas neturėjo galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu.

6. Tokį patį ieškinį, atlikęs minimalias korekcijas, ieškovas Panevėžio apygardos teismui pateikė ir 2023 m. kovo 13 d., kurį teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti minėtais pagrindais.

7. LITEKO duomenys taip pat patvirtina, kad Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal įmonės „J.“ ieškinį VšĮ Vilniaus universitetui dėl skolos priteisimo bei VšĮ Vilniaus universiteto priešieškinį įmonei „J.“ ir jos savininkui (ieškovui) dėl nuostolių atlyginimo, trečiųjų asmenų statusu byloje dalyvavo UAB „Versina“ ir UAB „Prie Lėvens“. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019 ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies – įskaitęs įmonei „J.“ iš VšĮ Vilniaus universiteto priteistą 77 137, 56 Eur sumą, priteisė VšĮ Vilniaus universitetui iš įmonės „J.“ ir subsidiariai iš įmonės savininko (ieškovo) 412 521, 42 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas bei 11 293 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8. Tarp įmonės „J.“ ir jos savininko bei VšĮ Vilniaus universiteto buvo sprendžiamas ginčas dėl rangos sutarties sudarymo ir jos vykdymo, nuostolių atlyginimo priteisimo sudarius pradinę sutartį pakeičiančiąją sutartį, be kita ko, įvertinant įmonės „J.“ ir jos savininko argumentus dėl rangovo, sudariusio pakeičiančiąją sutartį, atliktų darbų pagrįstumo. Minėtoje byloje įmonės „J.“ ir jos savininko atsikirtimai į VšĮ Vilniaus universiteto priešieškinį dėl žalos atlyginimo iš dalies sutampa su nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu, t. y. ieškovas šioje byloje pareikštu ieškiniu pakartotinai kelia klausimus dėl: pastolių montavimo, sienų šiltinimo vata, polistirolu, sienų dengimo struktūriniu tinku, dėl langų montavimo, statybinių atliekų išvežimo, parapetų skardinimo, apdailinių plokščių ir kt. Dėl šių ieškovo ankstesnėje byloje pateiktų pastabų dėl nepagrįstai atliktų darbų ir jų kiekių Vilniaus apygardos teismas jau pasisakė. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taigi iš tiesų egzistuoja CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas pagrindas atsisakyti priimti ieškovo ieškinį.

Dėl atsisakymo priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu

9. Ieškovas atskirajame skunde teigia, kad jis turi teisę likviduojamos įmonės interesais reikšti netiesioginį ieškinį atsakovei, siekdamas apginti likviduojamos įmonės kreditorių interesus.

10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovas nėra įgaliotas asmuo reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo įmonei „J.“ iš atsakovės (CPK 137 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Iš ieškovo pareikšto ieškinio pagrindo ir dalyko matyti, kad ieškovas, kaip likviduojamos dėl bankroto įmonės „J.“ kreditorius, reiškia netiesioginį ieškinį atsakovei, kad iš šios būtų priteistas žalos atlyginimas įmonei „J.“, kuri, ieškovo teigimu, veikdama per nemokumo administratorę, savo teisių negina.

11. CK 6.68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys).

12. Kasacinio teismo išaiškinta, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020; 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022 ir kt.).

13. Šiuo atveju neegzistuoja viena iš netiesioginio ieškinio (šį reiškiant likviduojamos įmonės kreditoriui, o ne pačiai įmonei) pareiškimo sąlygų – ieškovo skolininkės (įmonės „J.“) turtinė teisė, kurios ji, ieškovo teigimu, neįgyvendina, nėra neabejotina, galiojanti ir vykdytina. Ieškovas pareikštu netiesioginiu ieškiniu siekia sukurti įmonei turtinę teisę į atsakovę, t. y. pripažinti, kad atsakovė sukėlė įmonei „J.“ žalą ir šią priteisti įmonei. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks kreditoriaus teisių gynimo būdas, netiesioginiu ieškiniu siekiant sukurti savo skolininko (bankrutuojančio juridinio asmens) reikalavimo teisę kitam asmeniui, nėra galimas, kadangi tokia reikalavimo teisė jau turi galioti netiesioginio ieškinio pareiškimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tokį ieškinį ieškovas nėra įgaliotas reikšti. Ieškinį dėl žalos atlyginimo (turtinės prievolės, kuri šiuo metu dar nėra sukurta, atitinkamai, ir neabejotina, galiojanti bei vykdytina) nagrinėjamu atveju galėtų reikšti tik įmonės nemokumo administratorė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atsisakė priimti ir minėtu pagrindu.

Dėl bylos procesinės baigties

14. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktų pagrindais, o ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties pakeisti ar panaikinti, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.