Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2021 m. kovo 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-55-ANR_N-172-2021 (ROIK 21128742976).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Institucija) 2021 m. kovo 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-55-ANR_N-172-2021 M. Ž. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį 500 Eur bauda už tai, kad ji 2021 m. vasario 20 d., 14.45 val., gyvendama Panevėžio g. 25B-6, Klaipėdoje, pėsčia atvyko, palikdama savo gyvenamąją vietą, į Karklės k., esantį Klaipėdos rajono savivaldybėje, nesant išskirtinam atvejui ir prie kioskelio pirkdama kavą, būdama viešoje vietoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančios veido kaukės, kuri būtų buvusi prigludusi prie veido ir visiškai dengusi nosį ir burną, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 (aktuali redakcija nuo 2021 m. vasario 18 d.) 2.1.5.2, 2.1.7 ir 2.1.8.3 punktuose.

Teisme gautas pareiškėjos M. Ž. skundas, kuriuo ji prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Nurodo, kad Institucijos nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Vyriausybės nutarimo 2.1.5.2. punkte nustatytas reikalavimas: įpareigoti asmenis vyresnius nei 5 metų, viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – kaukės), tačiau Vyriausybės nutarimo 2.1.5.2.5. punkte yra nustatyta išimtis, 2.1.5.2. punkte numatyta, kad reikalavimas netaikomas: už gyvenamosios vietovės (miestų, miestelių, kaimų, viensėdžių, sodininkų bendrijų) ribų ir kai šalia 20 metrų spinduliu nėra kitų asmenų. Tam, kad būtų galima taikyti minėtą išimtį - nedėvėti kaukės, turi būti dvi aplinkybės: asmuo turi būti už gyvenamosios vietovės ribų ir šalia asmens 20 metrų spinduliu neturi būti kitų asmenų. Administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta, kad inkriminuojamo (administracinio nusižengimo padarymo metu šalia 20 metrų spinduliu buvo kiti asmenys, kuriems būtų kilęs pavojus užsikrėsti pavojinga užkrečiamąja liga. 2021 m. vasario 20 d. ėjo pasivaikščioti pajūriu. Pėsčiomis nuėjo iš Klaipėdos iki Olandų kepurės skardžio. Užkopė į skardį ir nuėjo nusipirkti kavos. Nuėjusi prie kioskelio nusipirkti kavos matė, kad nei prie kioskelio, nei automobilių stovėjimo aikštelėje nėra žmonių, t. y. šalia 20 metrų spinduliu nebuvo kitų asmenų. Pirkdama kavą dėvėjo nosį ir burną dengiančią apsauginę kaukę, kuri buvo prigludusi prie veido ir visiškai dengė nosį, tik nusipirkusi kavos, nusmaukė kaukę. Vienintelis asmuo, kuris buvo arčiau kaip 20 metrų, buvo kavos pardavėjas, tačiau jis buvo kioskelio viduje už apsauginio stiklo ir su kauke. Be to, ji buvo už gyvenamosios vietovės (kaimo) ribos. Kaimo teritorija ir kaimo gyvenamoji vieta yra skirtingos sąvokos. Sąvoka - kaimo teritorija apima visą kaimo gyvenamąją vietovę ir kitą teritoriją. Kioskelis, kuriame pirko kavą, nėra gyvenamosios vietovės ribose, todėl Vyriausybės nutarimo 2.1.5.2. punkte nustatyto reikalavimo viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones nepažeidė. Vyriausybės nutarimo 2.1.8.3. p. nustatyta, kad draudžiama palikti gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, kai ne daugiau kaip vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio nariai vyksta pasivaikščioti atvirose vietose. Tam, kad būtų galima taikyti minėtos taisyklės išimti būtinos dvi sąlygos - vaikščioti gali ne daugiau kaip vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio nariai ir vaikščioti gali tik atvirose vietose. Pėsčiomis vaikščiojo viena, pajūriu, o tai be jokios abejonės yra atvira vieta, todėl draudimo palikti gyvenamąją vietą nepažeidė. Vyriausybės nutarimo 2.1.7 p. nustatyta, kad nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. vasario 28 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių. Vaikščiojo atviroje vietoje - pajūriu, o pajūrio ruožas nuo Klaipėdos miesto link Palangos yra Klaipėdos miesto gyventojų poilsio zona, pajūris yra atvira vieta ir Vyriausybės nutarime Nr. 1226 nustatytos taisyklės nedraudė vaikščioti atviroje vietoje. Einant pėsčiųjų takais ar pajūriu nėra ženklų rodančių kur baigiasi Klaipėdos miesto savivaldybės riba ir prasideda Klaipėdos rajono savivaldybės riba. Pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti, kad eidama pajūriu kirto savivaldybių ribą. Todėl, jos nuomone, vaikščiojimas pajūrio ruožu ar pėsčiųjų takais nuo Klaipėdos miesto link Palangos miesto turi būti vertinamas kaip asmenų judėjimo ribojimo tarp savivaldybių išimtis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad M. Ž. nubausta pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį už tai, kad ji 2021 m. vasario 20 d., 14.45 val., gyvendama Panevėžio g. 25B-6, Klaipėdoje, pėsčia atvyko, palikdama savo gyvenamąją vietą, į Karklės k., esantį Klaipėdos rajono savivaldybėje, nesant išskirtinam atvejui ir prie kioskelio pirkdama kavą, ir būdama viešoje vietoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančios veido kaukės, kuri būtų buvusi prigludusi prie veido ir visiškai dengusi nosį ir burną, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 (aktuali redakcija nuo 2021 m. vasario 18 d.) 2.1.5.2, 2.1.7 ir 2.1.8.3 punktuose.

ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos <...> karantino <...> metu <...>, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

Pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 4 dalis yra blanketinė teisės norma, esminiai jos turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose; jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (suvestinė redakcija nuo 2021 m. vasario 18 d. iki 2021 m. vasario 24 d.) (toliau – Nutarimas) 1 punkte numatyta, kad atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje <...> Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną. Nutarimo 2 punktu buvo patvirtintas karantino režimas. Nutarimo 2.1.5.2 punkte buvo numatyta įpareigoti asmenis vyresnius nei 6 metų, viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – kaukės). Nutarimo 2.1.5.2.5 punkte numatyta, kad šis reikalavimas netaikomas už gyvenamosios vietovės (miestų, miestelių, kaimų, viensėdžių, sodininkų bendrijų) ribų ir kai šalia 20 metrų spinduliu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus). Nutarimo 2.1.7. p. nurodyta, kad nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. vasario 28 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų, giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; 2.1.8.3. punkte numatyta, jog draudžiama palikti gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, kai vykstama į darbą (darbo reikalais), prekybos vietą, kai vykstama į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų, į nekilnojamojo turto objektą, valdomą nuosavybės teise, laidotuves, dėl sveikatos priežiūros ir kitų būtinųjų paslaugų ar objektyviai pagrįstų priežasčių, kai vykimas neišvengiamai būtinas, kai ne daugiau kaip vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio nariai vyksta pasivaikščioti atvirose vietose, taip pat kai vykstama prižiūrėti sergančių ar negalinčių savimi pasirūpinti asmenų.

Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, ji mano, jog nusižengimo nepadarė, nes ji vaikščiojo pajūriu, atviroje vietoje, ne gyvenvietės ribose, viena, nebuvo fiksuoti jokie kiti asmenys, vaikščiojo pajūriu ir nežinojo, kad kažkur yra riba tarp savivaldybių, nes niekur nėra jokių riboženklių. M. Ž. nurodė, kad pirkdama kavą ji dėvėjo nosį ir burną dengiančią apsauginę kaukę, kuri buvo prigludusi prie veido ir visiškai dengė nosį ir nebuvo nė vieno žmogaus 20 metrų spinduliu, o vienintelis asmuo, buvęs arčiau 20 metrų buvo kavos pardavėjas, buvęs su apsaugine kauke už apsauginio stiklo,

Byloje neginčijamai nustatyta, kad M. Ž. pažeidė Nutarimo 2.1.5.2, 2.1.7 punktų reikalavimus, ir tai įrodo byloje esantys tarnybiniai pranešimai, fotonuotraukos, teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai. 2.1.5.2 punkte buvo numatyta įpareigoti asmenis vyresnius nei 6 metų, viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – kaukės). Nutarimo 2.1.5.2.5 punkte numatyta, kad šis reikalavimas netaikomas už gyvenamosios vietovės (miestų, miestelių, kaimų, viensėdžių, sodininkų bendrijų) ribų ir kai šalia 20 metrų spinduliu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus). Nors M. Ž. nurodė, kad jai perkant kavą ji dėvėjo nosį ir burną dengiančią apsauginę kaukę, ir nebuvo nė vieno žmogaus 20 metrų spinduliu, o vienintelis asmuo buvęs arčiau 20 metrų buvo kavos pardavėjas buvęs su apsaugine kauke už apsauginio stiklo. Jog M. Ž. nedėvėjo kaukės patvirtina byloje esantys tarnybiniai pranešimai, fotonuotraukos, ir ši aplinkybė yra įrodyta. M. Ž. teigia, jog nebuvo nė vieno žmogaus 20 metrų spinduliu, tačiau kavos pardavėjas taip pat yra žmogus, ir tai, kad jis buvo su kauke ir už apsauginio stiklo, nereiškia, jog M. Ž. nebuvo privalu dėvėti kaukės. Pažymėtina ir tai, kad Karklės kaimas yra vieša vieta, kurioje lankosi žmonės, todėl pareiškėja bet kada galėjo sutikti kitą žmogų. Bylos duomenimis nustatyta, jog įvykio vieta yra adresu Placio g., Karklės kaimas, Klaipėdos rajono savivaldybė, tai yra, gyvenamosios vietovės ribose, todėl Nutarimo 2.1.5.2.5 punkte numatyta išimtis M. Ž. netaikytina. Nutarimo 2.1.7. punkte nurodyta, kad nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. vasario 28 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų, giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog M. Ž., 2021 m. vasario 20 d. tiesiog vaikščiojo pajūriu, ir nebuvo jokių išskirtinių aplinkybių, numatytų 2.1.7. punkte. M. Ž. teigia, kad pajūryje nėra riboženklių ir ji nežinojo, kad kažkur yra riba tarp savivaldybių, nes niekur nėra jokių riboženklių. Pažymėtina, jog Vyriausybės nutarimo 2.1.7. punkte įgalintas draudimas yra imperatyvus ir nusakantis išskirtinius atvejus, kada galima palikti gyvenamąją vietą nepažeidžiant kitų Vyriausybės nutarime įgalintų draudimų. Tai, jog M. Ž., nors, kaip ji teigia, nežinodama, kirto savivaldybių ribas, neatleidžia jos nuo atsakomybės, nes pažeidimas padarytas ir įrodytas.

Nutarimo 2.1.8.3. punkte numatyta, jog draudžiama palikti gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, kai <...> ne daugiau kaip vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio nariai vyksta pasivaikščioti atvirose vietose, taip pat kai vykstama prižiūrėti sergančių ar negalinčių savimi pasirūpinti asmenų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog M. Ž. viena vaikščiojo viena, atviroje vietoje, pajūriu, todėl šio punkto pažeidimas pašalinamas.

ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas, sukėlusias pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Kvalifikuojant administracinį nusižengimą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, turi būti nustatyta, jog pažeidus nurodytus teisės aktus (šiuo atveju, Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.2 papunktį), buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. AN2-108-581/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartis Nr. AN2-307-873/2020).

Nagrinėjamu atveju visuomenės sveikatos srities teisės akto reikalavimai buvo pažeisti karantino, kuris paskelbtas dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės, metu. COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) priskirtina ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278 patvirtintas Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašas (suvestinė redakcija nuo 2020 m. kovo 19 d.). Skundžiamame nutarime nenurodyta, kad M. Ž. sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai, byloje nėra jokių duomenų, jog 2021 m. vasario 20 d. M. Ž. būtų saviizoliacijoje ar pan., jos pažeidimas padarytas atvirame lauke, pajūryje. Teismas pažymi, jog vien tai, kad M. Ž. vaikščiojo pajūriu, viena, savaime nesukelia pavojaus išplisti ligai, ir įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad M. Ž. sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, šioje byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. Ž. pažeidė visuomenės sveikatos srities teisės akto reikalavimus (Nutarimo 2.1.5.2, 2.1.7 punktų), tačiau nesukėlė pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, jos veika perkvalifikuotina iš ANK 45 straipsnio 4 dalies į ANK 45 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. M. Ž. už tokio pobūdžio nusižengimą baudžiama pirmą kartą, jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti M. Ž. už ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrus įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 6 dalimi teismas

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2021 m. kovo 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-55-ANR_N-172-2021 (ROIK 21128742976).

M. Ž. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos ANK 45 straipsnio 1 dalį ir paskirti įspėjimą.

Nutarimas gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.