- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-02-07
- Bylos Nr.
- A2.6.-374-919/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00088-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Pažeidėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., jo atstovei advokatei V. T., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-10-24, apie 15.22 val., vairuodamas vilkiką „Scania R 114 L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Korne SDP27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į transporto priemonės būklę, sukdamas į dešinė nesuvaldė transporto priemonės ir su puspriekabe kliudė stovėjusi transporto priemonę, kuri nuo smūgio atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę. Padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusių asmenų eismo įvykio vietoje, nesustojo ir, nepranešęs apie įvykusi eismo įvykį policijai, iš įvykio vietos pasišalino.
Tokiais savo veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 231.1, 231.2, 234 p. ir padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. paaiškinime nurodė, kad 2013-10-24, išvažiuodamas iš sandėlio, kliudė stovinčius automobilius, tačiau to nepastebėjo. Buvo susijaudinęs dėl to, kad sandėlyje neiškrovė jo vilkiko (b.l. 5). Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu pridūrė, kad pripažįsta apgadinęs automobilius, t.y. padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, tačiau nesutinka, kad iš įvykio vietos pasišalino tyčia, t.y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Nurodo, kad vilkikas bei puspriekabė buvo pakrauti, sunkūs, todėl susidūrimo galėjo nejausti. Atsakomybės nevengia, po eismo įvykio nesislapstė. 2013-10-28 buvo atleistas iš darbo dėl padaryto eismo įvykio.
Liudytojas S. B. teismo posėdžio metu patvirtino paaiškinime nurodytas aplinkybes, kad yra nukentėjusysis, jam priklausančiam „Ford Focus“ automobiliui padarytą žalą draudimas įvertino 4500 Lt, draudimas automobilį suremontavo. Automobilį buvo pastatęs maždaug 7 metrų atstumu ties išvažiavimu, (duomenys neskelbtini). Kolegos pro langą matė, kad automobilis gerokai apgadintas. Buvo sustumta visa galinė automobilio dalis. Automobilis, stumiamas, apgadino kitą priekyje stovėjusį automobilį.
Liudytojas Ž. M. teismo posėdžio metu parodė, kad sudarė vilkiko techninės apžiūros aktą. Ž. M. mano, kad vilkiko vairuotojas vengė atsakomybės, slėpėsi, pakeitė net kitą krovinį, darbovietę. Apžiūrėti transporto priemonę pristatė kitas vairuotojas. Mano, kad neįmanoma nejausti tokio susidūrimo, kadangi užkabinta su priekabos viduriu, o ne galu, apgadinimai žymūs.
Liudytojas L. A. teismo posėdžio metu patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad 2013-10-24 dieną į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyrių, su tarnybiniu pranešimu kreipėsi vyr. patrulis E. A., pranešdamas, kad į nuvykęs į eismo įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) rado apgadintus du automobilius. Automobilio FORD FOCUS C-MAX valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. B. gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad apie 14.00 val. atvairavęs automobilį jį pastatė (duomenys neskelbtini) šalia savo darbo, o jo darbo kolegos jam pranešė, kad išvažiuodamas iš teritorijos į Jonavos g. krovinis automobilis su puspriekabe kliudė jo automobilį F. F. C-Max, o nuo smūgio Fordas dar atsitrenkė į priekyje stovintį Huindai, kurios vairuotojas N. S. Tyrimo metu pagal CDB nustatyta, kad tai yra automobilis SCANIA R1 141 priklausantis (duomenys neskelbtini) Iš įmonės pateiktos informacijos apie vairuotoją paaiškėjo, kad minėtą automobilį vairavo A. K.. Pridūrė, kad vairuotojas turėjo jausti kliudęs automobilį, kadangi apgadinimai stiprūs, automobilis pakilo į priekį. Gatvė yra pakankamai plati, vietos išsukti būtų pakakę. Nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengė atvykti į policijos nuovadą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė V. T. nurodė, kad A. K. nepastebėjo kliudęs stovinčius lengvuosius automobilius išvažiuodamas iš sandėlių teritorijos į pagrindinį kelią. Automobilio „Ford Focus.“ nuotraukose užfiksuoti apgadinimai yra braukiamojo pobūdžio – įbrėžimai, lenkimai, smūgių ar signalizacijos garsų nebuvo. Vilkiko svoris yra didelis, o apgadinto „Ford Focus“ svoris mažas. Vairuotojas dėmesys buvo nukreiptas į kairę pusę, kadangi įvažinėjo į judrią gatvę, turėjo žiūrėti, kad vilkikas neišlįstų į priešpriešinę kelio eismo juostą. Vaizdo įrašas patvirtina, kad krovininiam automobiliui lietimasis jokios įtakos neturėjo, nes vilkikas nuvažiavo nei pristabdęs, nei sustojęs. Tad nesant objektyvių duomenų, negalima konstatuoti, kad A. K. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl dėl jam inkriminuojamo ATPK 130 str. 1 d. byla turėtų būti nutraukta. Skiriant nuobaudą pagal LR ATPK 127 str. 2 d. atstovė prašo atsižvelgti į A. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jog jis daug metų vairuoja krovininius automobilius, jokių eismo įvykių nėra padaręs, administracinių nuobaudų neturi ir pagal LR ATPK 127 str. 2 d. paskirti kuo švelnesnę nuobaudą.
Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo pripažino, pažeidimo faktas taip pat patvirtintas byloje surinkta medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1), eismo įvykio vietos schema (b.l. 2), tarnybiniu pranešimu (b.l. 3-4), paaiškinimais (b.l. 5, 6, 7, 8), nuotraukomis (b.l. 14-20), darbo sutartimi (b.l. 28-30), vaizdo medžiagas (b.l. 31), pažyma apie asmens baustumą (b.l. 13), kita bylos medžiaga.
Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis ir nustačius, kad A. K. 2013-10-24, apie 15.22 val., vairuodamas vilkiką „Scania R 114 L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Korne SDP27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į transporto priemonės būklę, sukdamas į dešinė nesuvaldė transporto priemonės ir su puspriekabe kliudė stovėjusi transporto priemonę, kuri nuo smūgio atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę, teismas laiko, kad jo veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.
Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
A. K. nurodė, kad jis nematė ir nejautė jokio atsitrenkimo, tačiau teismui toks paaiškinimas neatrodo įtikinamas. Liudytojai patrulis L. A. ir specialistas Ž. M., surašęs transporto priemonės techninės apžiūros aktą, nurodė, kad vairuotojas kontaktą turėjo jausti, šią išvadą jie padarė remdamiesi automobilių apgadinimais ir savo darbo patirtimi. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, kadangi byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad jie siekia apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ar būtų suinteresuoti bylos baigtimi, taip pat jie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Iš bylos duomenų bei vaizdo medžiagos taip pat matyti, kad vairuotojas susidūrimo nejausti negalėjo, kadangi susidūrimas buvo stiprus, automobilio Ford Focus C-Max, kurį kliudė vilkiko vairuotojas, galiniai ratai pakilo, šis automobilis vos neapvirto, atsitrenkė į priekyje jo stovintį Huindai i40 automobilį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigdamas savo kaltę siekia išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus nustatyta, kad A. K. 2013-10-24, apie 15.22 val., vairuodamas vilkiką „Scania R 114 L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Korne SDP27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į transporto priemonės būklę, sukdamas į dešinė nesuvaldė transporto priemonės ir su puspriekabe kliudė stovėjusi transporto priemonę, kuri nuo smūgio atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę, nesant nukentėjusių asmenų eismo įvykio vietoje, nesustojo ir, nepranešęs apie įvykusi eismo įvykį policijai, pasišalino.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Kelių eismo taisyklių 231.1 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; 231.2 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; 234 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Taigi po eismo įvykio A. K. turėjo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, pažymėti eismo įvykio vietą, ir įvykio vietoje nesant nukentėjusių asmenų, kreiptis į policiją. Iš A. K. elgesio galima spręsti, kad jis pasielgė neatsakingai, nepranešė policijai, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos veikė tiesiogine tyčia, t.y. suvokė, kad pasišalina iš eismo įvykio vietos ir norėjo taip veikti, todėl jo veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.
Dėl ATPK 30¹ str. taikymo.
Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju A. K. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. traukiamas už tai, kad sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos. Teismas lengvinančia aplinkybe laiko tai, kad A. K. pripažino padaręs pažeidimą ir gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).
A. K., pasišalindamas iš įvykio vietos, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo turtinei padėčiai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, A. K. asmenybę, į tai, kad A. K. pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra susijęs būtent su teisės vairuoti transporto priemonę turėjimu (A. K. dirba tolimųjų reisų vairuotoju), pažeidėjas turi 31 metų vairavimo patirtį, iki šiol nebuvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą A. K., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, nuobauda, atimanti pagrindinį pragyvenimo šaltinį, nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė, bei neteisinga, o Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus A. K. mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 30¹ str.), t. y. paskiriant sankcijoje numatytą piniginę baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 224 str., 286 str., 287 str., teismas,
nutarė:
A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir nubausti jį:
pagal ATPK 127 str. 2 d. – 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) bauda;
pagal ATPK 130 str. 1 d., taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. – 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Vadovaujantis ATPK 33 str., galutinę administracinę nuobaudą A. K. paskirti 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą (Chemijos g. 4 B, Kaunas, 315 kab.).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.