- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-05
- Bylos Nr.
- e2YT-8590-1080/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02872-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Baradinskienė
- Pareiškėjas
- V. Š., T. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. Š. (V. Š.) ir T. V. pareiškimą dėl civilinės būklės akto registravimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai V. Š. (V. Š.) ir T. V. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo panaikinti 2025 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – ir Vilniaus miesto CM skyrius) atsakymą Nr. A133-234/25(3.3.2.26E-CMS), ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių registruoti civilinės būklės aktą – santuokos įregistravimą tarp V. Š. (V. Š.) ir T. V..
2. Pareiškėjai nurodo, kad 2025 m. sausio 16 d. V. Š. (Lietuvos Respublikos pilietis) ir T. V. (Ukrainos pilietė), kreipėsi į Vilniaus miesto CM skyrių su prašymu įregistruoti santuoką. 2025 m. sausio 22 d. atsakymu Nr. A133-234/25(3.3.2.26E-CMS) buvo atsisakyta įregistruoti santuoką. Rašte nurodyta, kad „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių (toliau –Taisyklė) 67 punktu, jei norintis susituokti asmuo yra užsienietis (išskyrus ES ir EFTA valstybių narių piliečius), civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateiktas jo teisėtą buvimą Lietuvoje patvirtinantis dokumentas tiek prašymo pateikimo, tiek santuokos registravimo metu. Jei kyla abejonių dėl teisėto buvimo, civilinės metrikacijos įstaiga kreipiasi į Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT) dėl išvados. Pagal Taisyklių 67² papunktį, jei teisėtą buvimą patvirtinantys dokumentai nepateikiami, santuoka neregistruojama. Vadovaujantis 2025-01-17 VSAT atsakymu, T. V. buvimas Lietuvoje 2025-01-16 (prašymo pateikimo dieną) buvo neteisėtas remiantis 2024-09-11 Migracijos departamento sprendimu dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos bei draudimo atvykti. Regionų administracinis teismas atmetė prašymą sustabdyti išsiuntimo sprendimo vykdymą. 2024-09-11 Migracijos departamentas priėmė sprendimą dėl T. V. išsiuntimo, kuris buvo apskųstas. 2025-01-29 apeliacinis skundas atmestas, sprendimas įsiteisėjo. 2024-11-28 Vilniaus miesto apylinkės teismas byloje Nr. A20.-1395-865/2024 pratęsė T. V. taikomą alternatyvią sulaikymo priemonę – įpareigojimą pranešti apie savo buvimo vietą iki 2025 m. kovo 4 d. arba iki išsiuntimo sprendimo įvykdymo.“.
3. Pareiškėjų teigimu, 2025-09-11 (turi būti – 2024-09-11) priimant sprendimą dėl išsiuntimo, faktinė situacija buvo kitokia nei dabar. Šiuo metu T. V. gyvena su V. Š. kaip šeima, jo gyvenamojoje vietoje. T. V. susiklostė nauji socialiniai ryšiai, kurie nebuvo vertinti priimant sprendimą dėl jos išsiuntimo. Sprendimas sudaryti santuoką yra sąmoningas ir apgalvotas, ne atsitiktinis. Atsisakymas registruoti santuoką sukuria „užburtą ratą“: Viena vertus, santuoka yra aplinkybė, kuri galėtų suteikti teisėtą pagrindą užsieniečiui gauti leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje. Kita vertus, atsisakymas registruoti santuoką grindžiamas tuo, kad T. V. neturi teisėto pagrindo būti Lietuvoje. Neteisėtas buvimas Lietuvoje ar leidimo gyventi nebuvimas nėra CK įtvirtinta santuokos sudarymo kliūtis. Atsisakymas registruoti santuoką prieštarauja: CK imperatyvioms teisės normoms, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 ir 12 straipsniams (teisė į šeimos gyvenimą ir santuoką), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsniui, kuris saugo šeimą kaip visuomenės ir valstybės pagrindą bei užtikrina laisvę kurti šeimą, CK 1.2 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Kai civilinės metrikacijos skyrius vadovaujasi Taisyklių 67² papunkčiu kaip besąlyginiu draudimu registruoti santuoką, kyla prieštaravimas tarp CK ir CBAR įstatymo, kurie įtvirtina santuokos laisvę (jei nėra esminių kliūčių, santuoka privalo būti registruojama) bei Taisyklių 67² papunkčio, kuriuo atsakovas netinkamai remiasi, reikalaujant pateikti dokumentus, kuriuos iš esmės galima gauti tik po santuokos sudarymo.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto CM skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą dėl civilinės būklės akto registravimo atmesti, kaip nepagrįstą, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad Vilniaus miesto CM skyrius 2025 m. sausio 22 d. sprendimu Nr.A136-234/25(3.3.2.26E-CMS) pareiškėjų prašymo nepatenkino nesant teisinio pagrindo. Santuokų įregistravimo Lietuvos Respublikoje tvarką reglamentuoja 2015-12-03 Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas Nr. XII-2111 (toliau – Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 67 punktu, užsieniečiai, paduodami prašymą įregistruoti santuoką Lietuvoje, privalo pateikti civilinės metrikacijos įstaigai savo kilmės valstybės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad pagal kilmės valstybės teisę santuokai nėra kliūčių. Jeigu nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo be pilietybės, pabėgėlis ar užsienietis, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, šio dokumento pateikti negali, jis pasirašo teisingumo ministro nustatytos formos deklaraciją, kuria patvirtina, kad nėra kliūčių sudaryti santuoką Lietuvos Respublikoje (toliau – deklaracija apie kliūčių sudaryti santuoką Lietuvos Respublikoje nebuvimą). Vadovaujantis 2004-04-29 Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 86 straipsnio 3 dalimi, sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo arba nesuteikimo priima Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Taisyklių 19 punktas numato, kad užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar šios taisyklės nenustato kitaip. Taigi vadovaujantis Taisyklių 67 punktu, jei norintis susituokti asmuo yra užsienietis, išskyrus Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečius, civilinės metrikacijos įstaigai taip pat turi būti pateiktas jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje prašymo įregistruoti santuoką pateikimo ir santuokos registravimo metu patvirtinantis dokumentas. Jeigu civilinės metrikacijos įstaigai kyla abejonių dėl šio asmens teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje, ji kreipiasi išvados į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT). Pagal Taisyklių 67 punktą, aukščiau nurodytų dokumentų nepateikus, santuoka neregistruojama.
5. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjai kartu su prašymu įregistruoti santuoką pateikė V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos galiojančios asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, T. V., gim. (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos galiojančio paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-28 sprendimą civilinėje byloje Nr. A20-1395-865/2024, kuriuo buvo patenkintas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (toliau – VSAT) teikimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo Ukrainos Respublikos pilietei T. V., gim. (duomenys neskelbtini), pratęsimo iki 2025-03-04, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
6. Suinteresuoto asmens teigimu, Vilniaus miesto CM skyrius, spręsdamas pareiškėjų priėmimo klausimą, vadovaudamasis Taisyklių 67 punktu 2025-01-16 kreipėsi į VSAT su paklausimu dėl pareiškėjos T. V., gim. (duomenys neskelbtini), teisėto buvimo Lietuvoje prašymo įregistruoti santuoką pateikimo dieną, buvimo Lietuvos Respublikoje. VSAT 2025-01-17 atsakymu Vilniaus miesto CM skyrių informavo, kad pareiškėjos T. V., gim, 1990-08-19, buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas pagal 2024-09-11 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) sprendimą dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bei draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką. Migracijos departamento sprendimas dėl T. V., gim. (duomenys neskelbtini), išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos yra vykdytinas, Regionų administracinis teismas atmėtė prašymą sustabdyti šio sprendimo vykdymą.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad neteisėtas buvimas Lietuvoje, ar leidimo nebuvimas nėra Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta santuokos sudarymo kliūtis. CK įtvirtinta, kad santuoka negali būti sudaroma tik esant įstatyme nustatytomis kliūtimis, tokiomis kaip artima giminystė, nepilnametystė be teismo leidimo, ankstesnė nenutraukta santuoka, veiksnumo apribojimas ir kt. Taisyklių 67 punkto prieštaravimai, t. y. kai civilinės metrikacijos skyrius vadovaujasi Taisyklių 67 punktu, kaip besąlyginiu draudimu registruoti santuoką, kyla prieštaravimas tarp Lietuvos CK ir Įstatymo nuostatų. Atsakant į šį pareiškėjų argumentą suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Taisyklės yra teisės aktas, kuris yra suderintas su CK normomis ir joms neprieštarauja, o Vilniaus miesto CM skyrius yra viešojo administravimo subjektas, kuris vykdydamas jam valstybės deleguotas funkcijas privalo vadovautis Įstatymo ir Taisyklių nuostatomis, kuriose yra įtvirtinta civilinės būklės aktų registravimo tvarka, o ne savo nuožiūra taikyti, ar netaikyti tam tikrų minėtų teisės aktų nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
8. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja Lietuvoje yra neteisėtai, bei vadovaujantis teisės aktais reglamentuojančiais civilinės būklės aktų registravimą, Vilniaus miesto CM skyrius neturi teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjų prašymo įregistruoti santuoką.
9. Suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja T. V. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindu ir naudodamasi beviziu režimu Lietuvos Respublikoje gyveno teisėtai iki 2023 m. lapkričio 10 d. Pareiškėja teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nesusitvarkė dokumentų, leidžiančių jai toliau teisėtai gyventi Lietuvoje, nes, jos teigimu, manė, jog ji, kaip nuo karo pabėgusi Ukrainos pilietė, Lietuvoje gali teisėtai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. lapkričio 10 d. buvo neteisėtai, Departamentas 2024 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 24S106134 grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigojo savanoriškai išvykti į Ukrainą per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. gegužės 7 d. Pareiškėja minėto sprendimo neįvykdė bei iki nustatyto termino iš Lietuvos neišvyko. Minėtą sprendimą pareiškėja apskundė teismui.
10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2024 m. rugpjūčio 14 d. išnagrinėjęs administracinę bylą dėl pareiškėjos pateikto skundo, prašant panaikinti Departamento 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 24S106134, kuriuo nuspręsta Pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į Ukrainos Respubliką iki 2024 m. gegužės 7 d., neskundžiama nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė. 2024 m. rugsėjo 11 d. Departamentas pareiškėjos atžvilgiu priėmė sprendimą Nr. 24S206849, kuriuo nuspręsta išsiųsti pastarąją iš Lietuvos Respublikos į Ukrainos Respubliką bei uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėn. Minėtą sprendimą pareiškėja apskundė regionų administraciniam teismui. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Minėtą sprendimą pareiškėja apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2025 m. sausio 29 d. išnagrinėjęs administracinę bylą dėl pareiškėjos pateikto skundo, prašant panaikinti Departamento 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 24S206849, kuriuo nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Ukrainos Respubliką bei uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėn., neskundžiama nutartimi apeliacinį skundą atmetė.
11. 2025 m. sausio 16 d. pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto CM skyrių su prašymu įregistruoti santuoką. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.18 straipsnyje nurodyta, kad santuoka sudaroma norintiems susituokti asmenims padavus prašymą įregistruoti santuoką ir ją įregistravus civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo arba šio kodekso 3.24 straipsnio nustatyta tvarka. Santuokų įregistravimo Lietuvos Respublikoje tvarką reglamentuoja 2015 m. sausio 3 d. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas (toliau – Įstatymas) ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 (toliau – Taisyklės). Atsižvelgiant į Įstatymo 15 straipsnio 3 dalies ir Taisyklių 67 punkto reikalavimus bei į tai, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. lapkričio 10 d. yra neteisėtas, suinteresuoto asmens nuomone, pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.
Pareiškimas atmestinas
13. Bylų dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXXII skyriaus normos (514–516 straipsniai). CPK 514 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškimas dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo paduodamas civilinės metrikacijos įstaigos, atsisakiusios registruoti civilinės būklės aktą, atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą, buveinės apylinkės teismui. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.
14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai 2025 m. sausio 16 d. kreipėsi į Vilniaus miesto CM skyrių su prašymu įregistruoti Lietuvos Respublikos piliečio V. Š. (V. Š.) ir Ukrainos Respublikos pilietės T. V. santuoką. Kartu pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.A20-1395-865/2024, kuriuo patenkintas VSAT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo Ukrainos Respublikos pilietei T. V. pratęsimo iki 2025 m. kovo 4 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Vilniaus miesto CM skyrius 2025 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. A136-234/25(3.3.2.26E-CMS) pareiškėjų prašymo netenkino, kadangi vadovaujantis 2025-01-17 VSAT atsakymu Vilniaus miesto CM skyriui dėl pareiškėjos teisėto buvimo Lietuvoje prašymo įregistruoti santuoką pateikimo dieną, T. V. buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas pagal 2024 m. rugsėjo 11 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) sprendimą dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bei draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką. Migracijos departamento sprendimas dėl T. V. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos yra vykdytinas, Regionų administracinis teismas atmėtė prašymą sustabdyti šio sprendimo vykdymą.
15. Pareiškėjai nesutinka su Vilniaus miesto CK skyriaus 2025 m. sausio 22 d. sprendimu ir prašo jį panaikinti motyvuodami tuo, kad šiuo metu yra pasikeitusi faktinė situacija, nes T. V. gyvena su V. Š. kaip šeima, jo gyvenamojoje vietoje, susiklostė nauji socialiniai ryšiai, kurie nebuvo vertinti priimant sprendimą dėl jos išsiuntimo.
16. Civilinės būklės aktai registruojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymu (toliau – Įstatymas) ir Civilinės būklės aktų įrašų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad civilinės būklės aktai registruojami pagal dokumentus, patvirtinančius tam tikrą veiksmą ar įvykį, remiantis asmens prašymu ar pareiškimu arba civilinės metrikacijos įstaigos iniciatyva (ex officio). Pagal įstatymo 4 straipsnį civilinės būklės aktą motyvuotai atsisakoma registruoti, jeigu jo registravimas neatitiktų Įstatyme ar Taisyklėse nustatytų reikalavimų ar prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose nustatytai viešajai tvarkai.
17. Vadovaujantis Taisyklių 67 punktu, užsieniečiai, paduodami prašymą įregistruoti santuoką Lietuvoje, privalo pateikti civilinės metrikacijos įstaigai savo kilmės valstybės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad pagal kilmės valstybės teisę santuokai nėra kliūčių. Jeigu nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo be pilietybės, pabėgėlis ar užsienietis, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, šio dokumento pateikti negali, jis pasirašo teisingumo ministro nustatytos formos deklaraciją, kuria patvirtina, kad nėra kliūčių sudaryti santuoką Lietuvos Respublikoje (toliau – deklaracija apie kliūčių sudaryti santuoką Lietuvos Respublikoje nebuvimą). Vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 86 straipsnio 3 dalimi, sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo arba nesuteikimo priima Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Taisyklių 19 punktas numato, kad užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar šios taisyklės nenustato kitaip. Taigi vadovaujantis Taisyklių 67 punktu, jei norintis susituokti asmuo yra užsienietis, išskyrus Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečius, civilinės metrikacijos įstaigai taip pat turi būti pateiktas jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje prašymo įregistruoti santuoką pateikimo ir santuokos registravimo metu patvirtinantis dokumentas. Jeigu civilinės metrikacijos įstaigai kyla abejonių dėl šio asmens teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje, ji kreipiasi išvados į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT). Pagal Taisyklių 67 punktą, aukščiau nurodytų dokumentų nepateikus, santuoka neregistruojama.
18. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto CM skyrius, spręsdamas pareiškėjų priėmimo klausimą, vadovaudamasis Taisyklių 67 punktu 2025 m. sausio 16 d. kreipėsi į VSAT su paklausimu dėl pareiškėjos T. V. teisėto buvimo Lietuvoje prašymo įregistruoti santuoką pateikimo dieną, buvimo Lietuvos Respublikoje. VSAT 2025 m. sausio 17 d. atsakymu Vilniaus miesto CM skyrių informavo, kad pareiškėjos T. V. buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas pagal 2024 m. rugsėjo 11 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) sprendimą dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bei draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką. Migracijos departamento sprendimas dėl T. V. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos yra vykdytinas, Regionų administracinis teismas atmėtė prašymą sustabdyti šio sprendimo vykdymą.
19. Pirmiausia pažymėtina tai, kad sprendžiant dėl civilinės būklės aktų registravimo ar įtraukimo į apskaitą turi būti vadovaujamasi Įstatymu ir Taisyklėmis. Atitinkamai atsisakymas registruoti civilinės būklės aktą ar įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą (patvirtintą) civilinės būklės aktą galimas tik tuo atveju, jeigu jo registravimas neatitiktų Įstatyme ar Taisyklėse nustatytų reikalavimų ar prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose nustatytai viešajai tvarkai (Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, 7 straipsnio 2 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.A20-1395-865/2024, kuriuo patenkintas VSAT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos cento teikimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo Ukrainos Respublikos pilietei T. V. pratęsimo iki 2025 m. kovo 4 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, nesudaro pagrindo laikyti, kad pareiškėja teismo sprendimo priėmimo metu Lietuvos Respublikoje yra teisėtai. Šiuo atveju 2024 m. rugsėjo 11 d. Migracijos departamento sprendimas dėl T. V. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bei draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, laikytinas pakankamu pagrindu atsisakyti registruoti santuoką Lietuvoje, nepateikus teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje prašymo įregistruoti santuoką pateikimo ir santuokos registravimo metu patvirtinančio dokumento.
20. Teismo vertinimu, vien tik tai, kad, kaip teigia pareiškėjai, tarp jų susiklostė faktiniai šeimyniniai santykiai, nesuteikia pakankamo pagrindo nukrypti nuo pirmiau aptartų imperatyvių įstatymo nuostatų taikymo. Nurodytų motyvų pagrindu pareiškėjų pareiškimas dėl Vilniaus miesto CM skyriaus sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo įregistruoti santuoką atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270, 514–516 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjų V. Š. (V. Š.) ir T. V. pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.