Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nuteistiesiems A. U. ir jo gynėjui advokatui A. D., D. T. ir jo gynėjai advokatei Ramunei G. B.,

nuteistųjų V. P. gynėjui D. K., N. V. gynėjui advokatui R. B., R. B. gynėjai advokatei S. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal apeliantų A. U., V. P., N. V., R. B. ir D. T. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteista 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei 225,90 Eur dydžio bauda ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams ir 225,90 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. liepos 12 d. nuosprendį.

V. P. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus visą Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirtos 4 (ketverių) metų 3 (trijų) mėnesių neatliktos bausmės dalį – 6 dienas, skyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešioms) dienoms. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitė suėmime išbūtą laiką iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. U. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 25 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

D. T. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 9 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

N. V. pripažinta kalta pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir nuteista 70 MGL (2 636, 20 Eur) dydžio bauda.

Nukentėjusiosios L. Č. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai priteista: iš R. B. – 1 160 Eur turtinei žalai atlyginti, iš A. D. – 2 000 Eur turtinei žalai atlyginti, iš V. P. ir V. V. solidariai – 4 623 Eur turtinei žalai atlyginti, iš D. T. – 1 500 Eur turtinei žalai atlyginti, iš A. U. – 2 000 Eur turtinei žalai atlyginti, iš V. V. ir N. V. solidariai – 11 990 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje (dėl 7 000 Eur) L. Č. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir A. D. bei V. V., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. B. nuteista už tai, kad apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, neteisėtai panaudojant elektroninės mokėjimo priemonės duomenis: veikdama bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, apgaule įgytiems pinigams užvaldyti, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 3 d., vykdydama nenustatyto asmens nurodymus gauti banko sąskaitą, iš G. B. gavo ir nenustatytam asmeniui perdavė jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nenustatytas asmuo, atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (adresu: (duomenys neskelbtini)) 2017 m. gegužės 3 d. 11.42 val. paskambino nukentėjusiajai L. Č. (toliau – ir nukentėjusioji), dirbančiai 229-osios gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijos (toliau – ir GNEB) ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ustė“ buhaltere, į mobilaus ryšio telefoną (toliau – ir telefonas) Nr. (duomenys neskelbtini) iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė tyrėju D. L., kuris nukentėjusiajai pateikė melagingą informaciją apie neva iš įmonių banko sąskaitų grobstomus pinigus. Kitas nenustatytas asmuo, atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, melagingai prisistatė banko darbuotoju, vardu M., bei nukentėjusiąją klaidino, kad tariamam nusikaltimui tirti jiems būtini jos valdomų banko sąskaitų prisijungimo kodai. Šiais veiksmais nukentėjusioji buvo suklaidinta ir dėl apgaulės perdavė, todėl nenustatyti asmenys neteisėtai įgijo 229-osios GNEB vardu akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Swedbank“ atidarytų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), AB „DNB bankas“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banko atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Ustė“ vardu AB „DNB bankas“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), elektronines mokėjimo priemones: prisijungimo kodą (ID), slaptažodį bei generatorių kortelės kodus, būtinus finansinei operacijai inicijuoti. Po to, adresu: (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, nenustatytas asmuo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas svetimas 229-ajai GNEB ir UAB „Ustė“ banko išduotas elektronines mokėjimo priemones, elektroninės bankininkystės sistemoje neteisėtai 229-osios GNEB ir UAB „Ustė“ vardu atliko finansines operacijas – mokėjimo nurodymus, internetiniuose AB SEB, AB DNB, AB „Swedbank“ banko tinklalapiuose. Šios sistemos naudotojo identifikavimo langelyje įvesdamas duomenis iš 229-ajai GNEB ir UAB „Ustė“ banko išduotų kintamų kodų generatoriaus – neteisėtai prisijungė prie elektroninės bankininkystės sistemos, pažeidžiant informacinės apsaugos priemones, ir taip suklaidindamas banko informacinę sistemą dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į pervedamas lėšas ir dėl asmens, galinčio atlikti jų mokėjimo nurodymus. 2017 m. gegužės 3 d. laikotarpiu nuo 12.09 val. iki 23.53 val. 229-osios GNEB ir UAB „Ustė“ sąskaitose elektroniniu būdu suformulavo nurodymus pervesti 229-osios GNEB 44 790 Eur ir UAB „Ustė“ 7 000 Eur į trečiųjų asmenų sąskaitas; 12.22 val. iš 229-osios GNEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 000 Eur; 12.30 val. – 1 000 Eur. Iš viso 3 000 Eur, pervedė į G. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). R. B., vykdydama nenustatyto asmens nurodymus, liepė G. B., nežinančiai apie nusikalstamą veiką, pervesti 500 Eur į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 660 Eur į J. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). G. B. 2017 m. gegužės 3 d. 12.31 val. pervedė 500 Eur į R. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 13.57 val. 660 Eur į J. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). R. B. tą pačią dieną bankų padaliniuose Kėdainių mieste iš savo sąskaitos išėmė 229-ajai GNEB priklausančius 363 Eur, o iš J. P. sąskaitos – 600 Eur ir adresu: (duomenys neskelbtini), perdavė 963 Eur nenustatytiems asmenims. Tokiu būdu R. B. savo ir nenustatytų asmenų naudai apgaulės būdu įgijo svetimą turtą – 229-jai GNEB priklausančius 1 160 Eur.

2. A. D. nuteistas už tai, kad apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, neteisėtai panaudojant elektroninės mokėjimo priemonės duomenis: veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, apgaule įgytiems pinigams užvaldyti, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 3 d., vykdydamas nenustatyto asmens nurodymus gauti banko sąskaitą, iš E. L. gavo ir nenustatytam asmeniui perdavė jo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nenustatytas asmuo, atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (adresu: (duomenys neskelbtini)) 2017 m. gegužės 3 d. 11.42 val. paskambino nukentėjusiajai, dirbančiai 229-osios GNEB ir UAB „Ustė“ buhaltere, į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei melagingai prisistatė tyrėju D. L., pateikė melagingą informaciją apie neva iš įmonių banko sąskaitų grobstomus pinigus. Kitas nenustatytas asmuo, atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, melagingai prisistatė banko darbuotoju, vardu M., todėl nukentėjusiąją klaidino, kad tariamam nusikaltimui tirti jiems būtini jos valdomų banko sąskaitų prisijungimo kodai. Šiais veiksmais nukentėjusioji buvo suklaidinta ir dėl apgaulės perdavė, o nenustatyti asmenys neteisėtai įgijo 229-osios GNEB vardu AB „Swedbank“ atidarytų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), AB „DNB bankas“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banko atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Ustė“ vardu AB „DNB bankas“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), elektronines mokėjimo priemones: prisijungimo kodą (ID), slaptažodį bei generatorių kortelės kodus, būtinus finansinei operacijai inicijuoti. Po to, adresu: (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, nenustatytas asmuo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas svetimas 229-ajai GNEB ir UAB „Ustė“ banko išduotas elektronines mokėjimo priemones, elektroninės bankininkystės sistemoje neteisėtai 229-osios GNEB ir UAB „Ustė“ vardu atliko finansines operacijas – mokėjimo nurodymus, internetiniuose AB SEB, AB DNB, AB „Swedbank“ banko tinklalapiuose. Šios sistemos naudotojo identifikavimo langelyje įvesdamas duomenis iš 229- ajai GNEB ir UAB „Ustė“ banko išduotų kintamų kodų generatoriaus – neteisėtai prisijungė prie elektroninės bankininkystės sistemos, pažeidžiant informacinės apsaugos priemones. Tokiu būdu suklaidindamas banko informacinę sistemą dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į pervedamas lėšas ir dėl asmens, galinčio atlikti jų mokėjimo nurodymus. 2017 m. gegužės 3 d. laikotarpiu nuo 12.09 val. iki 23.53 val. 229-osios GNEB ir UAB „Ustė“ sąskaitose elektroniniu būdu suformulavo nurodymus pervesti 229-osios GNEB 44 790 Eur ir UAB „Ustė“ 7 000 Eur į trečiųjų asmenų sąskaitas; 12.36 val. iš 229-osios GNEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į E. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 000 Eur. A. D. nenustatyto asmens nurodymu liepė E. L., nežinančiam apie nusikalstamą veiką, visus pinigus išgryninti ir perduoti jam. E. L. 2017 m. gegužės 3 d. 14.11 val. banko skyriuje (adresu: (duomenys neskelbtini)) išėmė 229-ajai GNEB priklausančius 1 653,35 Eur ir 2017 m. gegužės 3 d. apie 15.00 val. adresu: (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje perdavė 1 503,35 Eur A. D.. Tokiu būdu A. D. savo ir nenustatytų asmenų naudai apgaulės būdu įgijo svetimą turtą – 229-jai GNEB priklausančius 2 000 Eur.

3. V. P. nuteistas už tai, kad apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, neteisėtai panaudojant elektroninės mokėjimo priemonės duomenis: veikdamas bendrininkų grupėje V. V. ir nenustatytais asmenimis, vykdydamas V. V. nurodymus gauti banko sąskaitas apgaule įgytiems pinigams užvaldyti, jis, būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (adresu: (duomenys neskelbtini)) tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 3 d., iš R. Č. gavo jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš K. K. gavo jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš K. J. gavo jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kurias perdavė V. V., o šis sąskaitas perdavė nenustatytam asmeniui. Nenustatytas asmuo, atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (adresu: (duomenys neskelbtini)) 2017 m. gegužės 3 d. 11.42 val. paskambino nukentėjusiajai, dirbančiai 229-osios GNEB ir UAB „Ustė“ buhaltere, į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė tyrėju D. L. ir pateikė melagingą informaciją apie neva iš įmonių banko sąskaitų grobstomus pinigus. Kitas nenustatytas asmuo, atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, melagingai prisistatė banko darbuotoju, vardu M. ir nukentėjusiąją klaidino, kad tariamam nusikaltimui tirti jiems būtini jos valdomų sąskaitų prisijungimo kodai. Šiais veiksmais nukentėjusioji buvo suklaidinta ir dėl apgaulės perdavė, o nenustatyti asmenys neteisėtai įgijo 229-osios GNEB vardu AB „Swedbank“ atidarytų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), AB „DNB bankas“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banko atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Ustė“ vardu AB „DNB bankas“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), elektronines mokėjimo priemones: prisijungimo kodą (ID), slaptažodį bei generatorių kortelės kodus, būtinus finansinei operacijai inicijuoti. Po to, adresu: (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, nenustatytas asmuo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas svetimas 229-ajai GNEB ir UAB „Ustė“ banko išduotas elektronines mokėjimo priemones, elektroninės bankininkystės sistemoje neteisėtai 229-osios GNEB ir UAB „Ustė“ vardu atliko finansines operacijas – mokėjimo nurodymus, internetiniuose AB SEB, AB DNB, AB „Swedbank“ banko tinklalapiuose. Šios sistemos naudotojo identifikavimo langelyje įvesdamas duomenis iš 229-ajai GNEB ir UAB „Ustė“ banko išduotų kintamų kodų generatoriaus, taip neteisėtai prisijungė prie elektroninės bankininkystės sistemos, pažeidžiant informacinės apsaugos priemones, ir taip suklaidindamas banko informacinę sistemą dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į pervedamas lėšas ir dėl asmens, galinčio atlikti jų mokėjimo nurodymus. 2017 m. gegužės 3 d. laikotarpiu nuo 12.09 val. iki 23.53 val. 229-osios GNEB ir UAB „Ustė“ sąskaitose elektroniniu būdu suformulavo nurodymus pervesti 229-osios GNEB 44 790 Eur ir UAB „Ustė“ 7 000 Eur į trečiųjų asmenų sąskaitas; 12.24 val. iš 229-osios GNEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į R. Č. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 000 Eur; 12.40 val. – 800 Eur ir iš 229-osios GNEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 000 Eur, iš viso 2 800 Eur; 12.28 val. iš 229-osios GNEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į K. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 000 Eur; 12.33 val. – 1 000 Eur ir iš 229-osios GNEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 000 Eur, iš viso 5 000 Eur; 12.36 val. iš 229-osios GNEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į K. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 000 Eur. V. P., V. V. nurodymu liepė R. Č., nežinančiai apie nusikalstamą veiką, iš savo sąskaitos pervesti 400 Eur į K. J. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). R. Č. 2017 m. gegužės 3 d. 16.41 val. pervedė į K. J. sąskaitą 400 Eur. V. P. liepė R. Č. ir K. K., nežinančiai apie nusikalstamą veiką, iš sąskaitų išgryninti pinigus ir perduoti V. V. nurodytiems nenustatytiems asmenims. R. Č. 2017 m. gegužės 3 d. bankomate (adresu: (duomenys neskelbtini)) išgrynino 229-ajai GNEB priklausančius 1 400 Eur ir ten pat tą pačią dieną perdavė 1 400 Eur nenustatytiems asmenims. K. K. 2017 m. gegužės 3 d. per tris kartus bankomate (adresu: (duomenys neskelbtini)) 13.14 val. išgrynino 229-ajai GNEB priklausančius 2 863 Eur ir tą pačią dieną adresu: (duomenys neskelbtini), perdavė 2 863 Eur nenustatytiems asmenims. K. J., nežinanti apie nusikalstamą veiką, 2017 m. gegužės 3 d. 16.53 val. bankomate (adresu: (duomenys neskelbtini)) išgrynino 229-ajai GNEB priklausančius 360 Eur ir tą pačią dieną per „Perlo“ terminalą (adresu: (duomenys neskelbtini)) įnešė 360 Eur į „Top sport“ žaidimų sąskaitą. Tokiu būdu V. P. savo, V. V. ir nenustatytų asmenų naudai apgaulės būdu įgijo svetimą turtą – 229-jai GNEB priklausančius 4 623 Eur.

4. D. T. nuteistas už tai, kad apgaule savo ir kitų asmenų naudai pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą, neteisėtai panaudojant elektroninės mokėjimo priemonės duomenis: veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, apgaule įgytiems pinigams užvaldyti, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 3 d., vykdydamas nenustatyto asmens nurodymus gauti banko sąskaitą, iš T. V. gavo ir nenustatytam asmeniui perdavė jo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nenustatytas asmuo, atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (adresu: (duomenys neskelbtini)) 2017 m. gegužės 3 d. 11.42 val. paskambino nukentėjusiajai, dirbančiai 229-osios GNEB ir UAB „Ustė“ buhaltere, į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatė tyrėju D. L., pateikė melagingą informaciją apie neva iš įmonių banko sąskaitų grobstomus pinigus. Kitas nenustatytas asmuo, atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, melagingai prisistatė banko darbuotoju, vardu M. bei klaidino nukentėjusiąją, kad tariamam nusikaltimui tirti jiems būtini jos valdomų sąskaitų prisijungimo kodai. Šiais veiksmais nukentėjusioji buvo suklaidinta bei dėl apgaulės perdavė, o nenustatyti asmenys neteisėtai įgijo 229-osios GNEB vardu AB „Swedbank“ atidarytų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), AB „DNB bankas“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banko atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Ustė“ vardu AB „DNB bankas“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), elektronines mokėjimo priemones: prisijungimo kodą (ID), slaptažodį bei generatorių kortelės kodus, būtinus finansinei operacijai inicijuoti. Po to, adresu: (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, nenustatytas asmuo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas svetimas 229-ajai GNEB ir UAB „Ustė“ banko išduotas elektronines mokėjimo priemones, elektroninės bankininkystės sistemoje neteisėtai 229-osios GNEB ir UAB „Ustė“ vardu atliko finansines operacijas – mokėjimo nurodymus, internetiniuose AB SEB, AB DNB, AB „Swedbank“ banko tinklalapiuose. Šios sistemos naudotojo identifikavimo langelyje įvesdamas duomenis iš 229-ajai GNEB ir UAB „Ustė“ banko išduotų kintamų kodų generatoriaus – neteisėtai prisijungė prie elektroninės bankininkystės sistemos, pažeidžiant informacinės apsaugos priemones ir taip suklaidindamas banko informacinę sistemą dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į pervedamas lėšas ir dėl asmens, galinčio atlikti jų mokėjimo nurodymus. 2017 m. gegužės 3 d. laikotarpiu nuo 12.09 val. iki 23.53 val. 229-osios GNEB ir UAB „Ustė“ sąskaitose elektroniniu būdu suformulavo nurodymus pervesti 229-osios GNEB 44 790 Eur ir UAB „Ustė“ 7 000 Eur į trečiųjų asmenų sąskaitas; 17.12 val. iš 229-osios GNEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į T. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 3 000 Eur; 17.50 val. iš 229-osios GNEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – 7 000 Eur, iš viso 10 000 Eur. D. T., nenustatyto asmens nurodymu liepė T. V., nežinančiam apie nusikalstamą veiką, visus pinigus iš sąskaitos išgryninti ir perduoti nenustatytiems asmenims. T. V. 2017 m. gegužės 3 d. 12.36 val. bankomate (adresu: (duomenys neskelbtini)) išgrynino 229-ajai GNEB priklausančius 1 500 Eur ir tą pačią dieną adresu: (duomenys neskelbtini), perdavė 1 500 Eur nenustatytiems asmenims. Tokiu būdu D. T. savo ir nenustatytų asmenų naudai apgaulės būdu pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą – 229-jai GNEB priklausančius 10 000 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – T. V. sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) taikomo dienos limito, išgryninant pinigus.

5. A. U. nuteistas už tai, kad apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, neteisėtai panaudojant elektroninės mokėjimo priemonės duomenis: veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, apgaule įgytiems pinigams užvaldyti, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 3 d., vykdydamas nenustatyto asmens nurodymus gauti banko sąskaitą, iš P. K. gavo ir nenustatytam asmeniui perdavė jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nenustatytas asmuo, atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (adresu: (duomenys neskelbtini)) 2017 m. gegužės 3 d. 11.42 val. paskambino L. Č., dirbančiai 229-osios GNEB ir UAB „Ustė“ buhaltere, į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė tyrėju D. L., pateikė melagingą informaciją apie neva iš įmonių banko sąskaitų grobstomus pinigus. Kitas nenustatytas asmuo, atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, melagingai prisistatė banko darbuotoju, vardu M., klaidino nukentėjusiąją, kad tariamam nusikaltimui tirti jiems būtini jos valdomų sąskaitų prisijungimo kodai. Šiais veiksmais suklaidino nukentėjusiąją, kuri dėl apgaulės perdavė, o nenustatyti asmenys neteisėtai įgijo 229-osios GNEB vardu AB „Swedbank“ atidarytų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), AB „DNB bankas“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banko atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Ustė“ vardu AB „DNB bankas“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), elektronines mokėjimo priemones: prisijungimo kodą (ID), slaptažodį bei generatorių kortelės kodus, būtinus finansinei operacijai inicijuoti. Po to, adresu: (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, nenustatytas asmuo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas svetimas 229-ajai GNEB ir UAB „Ustė“ banko išduotas elektronines mokėjimo priemones, elektroninės bankininkystės sistemoje neteisėtai 229-osios GNEB ir UAB „Ustė“ vardu atliko finansines operacijas – mokėjimo nurodymus, internetiniuose AB SEB, AB DNB, AB „Swedbank“ banko tinklalapiuose. Šios sistemos naudotojo identifikavimo langelyje įvesdamas duomenis iš 229-ajai GNEB ir UAB „Ustė“ banko išduotų kintamų kodų generatoriaus – neteisėtai prisijungė prie elektroninės bankininkystės sistemos, pažeidžiant informacinės apsaugos priemones ir taip suklaidindamas banko informacinę sistemą dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į pervedamas lėšas ir dėl asmens, galinčio atlikti jų mokėjimo nurodymus. 2017 m. gegužės 3 d. laikotarpiu nuo 12.09 val. iki 23.53 val. 229-osios GNEB ir UAB „Ustė“ sąskaitose elektroniniu būdu suformulavo nurodymus pervesti 229-osios GNEB 44 790 Eur ir UAB „Ustė“ 7 000 Eur į trečiųjų asmenų sąskaitas; 12.18 val. iš 229-osios GNEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į P. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 2 000 Eur, iš 229-osios GNEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 000 Eur, iš viso 4 000 Eur. A. U., nenustatyto asmens nurodymu liepė P. K., nežinančiai apie nusikalstamą veiką, visus pinigus iš sąskaitos išgryninti ir perduoti nenustatytiems asmenims. P. K. 2017 m. gegužės 3 d. bankomatuose (adresu: (duomenys neskelbtini)) per du kartus išgrynino 229- ajai GNEB priklausančius 2 000 Eur ir tą pačią dieną adresu: (duomenys neskelbtini), 1 800 Eur perdavė nenustatytiems asmenims. Tokiu būdu A. U. savo ir nenustatytų asmenų naudai apgaulės būdu įgijo svetimą turtą – 229-jai GNEB priklausančius 2 000 Eur.

6. V. V. nuteistas už tai, kad apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, neteisėtai panaudojant elektroninės mokėjimo priemonės duomenis: veikdamas bendrininkų grupėje su V. P. ir nenustatytais asmenimis, vykdydamas nenustatytų asmenų nurodymus gauti banko sąskaitas apgaule įgytiems pinigams užvaldyti, jis, būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (adresu: (duomenys neskelbtini)) tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 3 d., iš N. V. gavo P. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir H. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o V. P., vykdydamas jo nurodymus, iš R. Č. gavo jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš K. K. gavo jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš K. J. gavo jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kurias perdavė jam, o jis (V. V.) visas šias sąskaitas perdavė nenustatytiems asmenims. Nenustatytas asmuo, atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (adresu: (duomenys neskelbtini)) 2017 m. gegužės 3 d. 11.42 val. paskambino L. Č., dirbančiai 229-osios GNEB ir UAB „Ustė“ buhaltere, į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė tyrėju D. L., pateikė melagingą informaciją apie neva iš įmonių banko sąskaitų grobstomus pinigus, kitas nenustatytas asmuo, atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, melagingai prisistatė banko darbuotoju, vardu M., klaidino nukentėjusiąją, kad tariamam nusikaltimui tirti jiems būtini jos valdomų sąskaitų prisijungimo kodai. Šiais veiksmais suklaidino nukentėjusiąją, kuri dėl apgaulės perdavė, o nenustatyti asmenys neteisėtai įgijo 229-osios GNEB vardu AB „Swedbank“ atidarytų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), AB „DNB bankas“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banko atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Ustė“ vardu AB „DNB bankas“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), elektronines mokėjimo priemones: prisijungimo kodą (ID), slaptažodį bei generatorių kortelės kodus, būtinus finansinei operacijai inicijuoti. Po to, adresu: (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, nenustatytas asmuo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas svetimas 229-ajai GNEB ir UAB „Ustė“ banko išduotas elektronines mokėjimo priemones, elektroninės bankininkystės sistemoje neteisėtai 229-osios GNEB ir UAB „Ustė“ vardu atliko finansines operacijas – mokėjimo nurodymus, internetiniuose AB SEB, AB DNB, AB „Swedbank“ banko tinklalapiuose. Šios sistemos naudotojo identifikavimo langelyje įvesdamas duomenis iš 229-ajai GNEB ir UAB „Ustė“ banko išduotų kintamų kodų generatoriaus, taip neteisėtai prisijungė prie elektroninės bankininkystės sistemos, pažeidžiant informacinės apsaugos priemones ir taip suklaidindamas banko informacinę sistemą dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į pervedamas lėšas ir dėl asmens, galinčio atlikti jų mokėjimo nurodymus. 2017 m. gegužės 3 d. laikotarpiu nuo 12.09 val. iki 23.53 val. 229-osios GNEB ir UAB „Ustė“ sąskaitose elektroniniu būdu suformulavo nurodymus pervesti 229-osios GNEB 44 790 Eur ir UAB „Ustė“ 7 000 Eur į trečiųjų asmenų sąskaitas; 13.11 val. iš 229-osios GNEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į P. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 3 990 Eur; 17.07 val. iš 229-osios GNEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – 8 000 Eur; 17.52 val. iš 229-osios GNEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – 3 000 Eur, iš viso 14 990 Eur, iš 229-osios GNEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į H. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 000 Eur; 12.24 val. iš 229- osios GNEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į R. Č. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 000 Eur; 12.40 val. – 800 Eur ir iš 229-osios GNEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 000 Eur, iš viso 2 800 Eur; 12.28 val. iš 229- osios GNEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į K. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 000 Eur; 12.33 val. – 1000 eurų ir iš 229-osios GNEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 000 Eur, iš viso 5 000 Eur; 12.36 val. iš 229-osios GNEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į K. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 000 Eur. P. B., nežinantis apie nusikalstamą veiką ir per N. V. vykdydamas V. V. nurodymus, 2017 m. gegužės 3 d. bankomate (adresu: (duomenys neskelbtini)) išgrynino 229- ajai GNEB priklausančius 1 000 Eur, banko skyriuje (adresu: (duomenys neskelbtini)) per du kartus išgrynino 8 960 Eur bei banko skyriuje (adresu: (duomenys neskelbtini)) išgrynino 2 000 Eur, iš viso 11 960 Eur. Perdavė šiuos pinigus N. V., kuri pačią dieną, vykdydama V. V. nurodymus, apie 21.00 val. adresu: (duomenys neskelbtini) pastato, perdavė 11 960 Eur nenustatytiems asmenims. V. P., V. V. nurodymu, liepė R. Č., nežinančiai apie nusikalstamą veiką, iš savo sąskaitos pervesti 400 Eur į K. J. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). R. Č. 2017 m. gegužės 3 d. 16.41 val. pervedė į K. J. sąskaitą 400 Eur. V. P. liepė R. Č. ir K. K., nežinančiai apie nusikalstamą veiką, iš sąskaitų išgryninti pinigus ir perduoti V. V. nurodytiems nenustatytiems asmenims. R. Č. 2017 m. gegužės 3 d. bankomate (adresu: (duomenys neskelbtini)) išgrynino 229-ajai GNEB priklausančius 1 400 Eur ir ten pat tą pačią dieną perdavė 1 400 Eur nenustatytiems asmenims. K. K. 2017 m. gegužės 3 d. per tris kartus bankomate (adresu: (duomenys neskelbtini)) 13.14 val. išgrynino 229-ajai GNEB priklausančius 2 863 Eur, ir tą pačią dieną adresu: (duomenys neskelbtini), perdavė 2 863 Eur nenustatytiems asmenims. K. J., nežinanti apie nusikalstamą veiką, 2017 m. gegužės 3 d. 16.53 val. bankomate (adresu: (duomenys neskelbtini)) išgrynino 229-ajai GNEB priklausančius 360 Eur ir tą pačią dieną per „Perlo“ terminalą (adresu: (duomenys neskelbtini)) įnešė 360 Eur į „Top sport“ žaidimų sąskaitą. Tokiu būdu V. V. savo ir nenustatytų asmenų naudai apgaulės būdu įgijo didelės vertės svetimą – 229-ajai GNEB priklausantį turtą – 16 663 Eur.

7. N. V. nuteista už tai, kad nenustatytam asmeniui panaudojus neteisėtai įgytas 229- osios GNEB elektronines mokėjimo priemones ir 2017 m. gegužės 3 d. laikotarpiu nuo 13.11 val. iki 17.52 val., pervedus į P. B. sąskaitą 11 990 Eur. Tokiu būdu apgaule įgijus 229-osios GNEB turtą, vykdydama V. V. nurodymus liepė P. B., nežinančiam apie nusikalstamą veiką, pinigus išgryninti, kuris pačią dieną bankomate (adresu: (duomenys neskelbtini)) išgrynino 229-ajai GNEB priklausančius 1 000 Eur, banko skyriuje (adresu: (duomenys neskelbtini)) per du kartus išgrynino 8 960 Eur ir banko skyriuje (adresu: (duomenys neskelbtini)) išgrynino 2 000 Eur, iš viso 11 960 Eur. Šiuos pinigus perdavė N. V., kuri pačią dieną apie 21.00 val. adresu: (duomenys neskelbtini) pastato, 11 960 Eur perdavė nenustatytam asmeniui. Tokiu būdu ji įgijo bei realizavo nusikalstamu būdu, tai yra, apgaule įgytą 229-osios GNEB priklausantį didelės vertės turtą – 11 960 Eur.

13. Atsiliepimų į nuteistųjų apeliacinius skundus negauta.

14. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji A. U. ir jo gynėjas advokatas A. D., D. T. ir gynėja advokatė R. G., nuteistųjų V. P. gynėjas advokatas D. K., N. V. gynėjas advokatas R. B. ir R. B. gynėja advokatė S. K. pritarė apeliaciniuose skunduose pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinius skundus tenkinti, tačiau prokurorė prašė skundus atmesti.

17. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs baudžiamąją bylą konstatuoja, jog visi apeliantai (nuteistieji) skundžiamu nuosprendžiu nuteisti pagrįstai, jų kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti ir patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai. Įrodymų vertinimo klaidų pirmosios instancijos teismas nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Dėl A. U. veikos kvalifikavimo ir jam paskirtos bausmės

20. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. gegužės 3 d. 12.18 val. iš dviejų 229-osios GNEB sąskaitų į P. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta po 2 000 Eur, iš viso 4 000 Eur. Šie pinigai pervesti iš karto po to, kai 2017 m. gegužės 3 d. 9 val. 47 min. buvo paskambinta P. K. ir pranešta apie į jos sąskaitą pervestus pinigus. Pinigai, t. y. 2000 eurų per du kartus išgryninti taip pat iš karto po to, kai buvo paskambinta P. K.. Nors A. U. teigia, kad nebuvo nustatyta, ar tikrai buvo skambinta į jo močiutės telefono numerį ir, kad skambino būtent jis, t. y. A. U., tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme P. K. parodė, kad 2017 m. gegužės mėn. pradžioje jai į telefono numerį (duomenys neskelbtini) iš nežinomo numerio paskambino anūkas A. U., kuris tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). Taigi, P. K. kategoriškai patvirtino, kad kalbėjo su savo anūku A. U. ir būtent jis jai nurodė apie pinigų pervedimą. Netikėti P. K. parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo, kadangi apklausiant ją apie savo artimo giminaičio galimai padarytas nusikalstamas veikas, jai buvo išaiškinta teisė neduoti parodymų, tačiau ji parodymus duoti sutiko.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. U. apeliaciniu skundu keliamos abejonės dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 182 straipsnio 1 dalis) yra nepagrįstos, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad A. U. (kaip ir kiti šioje byloje nuteisti dėl sąskaitų gavimo ir perdavimo) bendrininkavo su nenustatytais asmenimis užvaldant svetimą turtą. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog visų veiksmų, už kuriuos nuteisti A. U. ir kiti asmenys nebuvo galimybės padaryti veikiant po vieną atskirai, t. y. nebuvo galimybės nebendraujant su sąskaitų savininkais ir nekoordinuojant jų veiksmų netrukus po pinigų pervedimo išgryninti sąskaitoje esančius pinigus. Nėra pagrindo tikėti A. U. parodymais, jog močiutės sąskaitos numerį jis davė kitam bausmę atliekančiam asmeniui tam, kad šis pervestų pinigus už jam parduotą telefoną, kadangi tokius parodymus jis davė tik teisiamojo posėdžio metu, o jo paaiškinimas, kad bijojo būti nubaustas už telefono pardavimą, yra visiškai nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. U. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už režimo pažeidimus buvo baustas, todėl visiškai nelogiška jam siekti išvengti eilinės nuobaudos paskyrimo, o ne baudžiamosios atsakomybės.

23. Nors A. U. teigia, jog nei vieno iš kitų byloje nuteistų asmenų jis nepažįsta, tačiau ši aplinkybė sprendžiant jo baudžiamosios atsakomybės klausimą esminės reikšmės neturi, kadangi jis nuteistas už veiką padarytą su nenustatytais asmenimis.

24. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. U. bausmę, BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų nepažeidė. Teismas pagrįstai parinko griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą – ir, įvertinęs, jog A. U. veiką padarė neišnykus teistumui, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir veikdamas bendrininkų grupėje, pagrįstai nustatė didesnę, nei BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, bausmę.

Dėl V. P. veikos kvalifikavimo ir jam paskirtos bausmės

25. Iš V. P. apeliacinio skundo matyti, kad jis neigia savo kaltę dėl jam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje nurodydamas, kad apie daromą nusikaltimą jis nežinojo bei nesuprato, jog buvo vykdomas sukčiavimas, nes suaugusiųjų pataisos įstaigoje yra naujokas. Su šiuo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, V. P. pripažino prašęs ir gavęs R. Č. bei K. K. banko sąskaitas. Taip pat, nuteistasis pripažino, kad davė joms nurodymus: kada pinigus išgryninti ir kam perduoti. Bylos duomenimis patvirtinta, jog R. Č. nurodė 400 Eur pervesti į K. J. sąskaitą ir pavedimo paskirtyje nurodė parašyti „už baldus“. Kaip matyti iš K. K. parodymų, V. P. liepė tikrintis savo banko sąskaitą, kai įkrito 3000 eurų, V. P. liepė juos nuimti. Jai nuėmus pinigus, V. P. pasakė, kad pinigų paimti atvažiuos kažkoks asmuo, o kai jis atvažiavo, būtent V. P. paskambino, liepė išeiti į lauką ir perduoti pinigus.

27. Šių liudytojų parodymai patvirtina, kad V. P. intensyviai su jomis palaikė ryšį ir davė nurodymus pervedant pinigus į K. J. banko sąskaitas bei perduodant juos nenustatytam asmeniui. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. P. buvo gerai informuotas apie nenustatytų asmenų veiksmus sukčiavimo būdu pervedant pinigus iš 229-osios GNEB, ir pagrįstai V. P. veiką kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

28. Apeliaciniame skunde V. P. nurodo, jog jam paskirta per griežta bausmė, tačiau ir su šiuo skundo argumentu, kolegija nesutinka.

29. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes konstatuoja, kad paskiriant V. P. bausmę ir nustatant jos dydį buvo laikomasi BK 41 ir 54 straipsnių nuostatų, teisingumo bei proporcingumo principų, o paskirta bausmė, kurios dydis nors ir viršija BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkį, nelaikytina aiškiai per griežta. Individualizuojant V. P. skirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos visos aplinkybės, atsižvelgta tiek į nuteistojo asmenybę, tiek į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei į tai, kad jam inkriminuotą nusikaltimą įvykdė atlikinėdamas jam teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir būdamas padaręs visą eilę nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas 5 teismo nuosprendžiais. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su V. P. padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jo teisinę padėtį, šioje byloje nenustatyta.

30. Kadangi kaltinamasis V. P. naują nusikaltimą padarė būdamas neatlikęs laisvės atėmimo bausmės pagal (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendį, bendrinant bausmes, pagrįstai buvo taikomos BK 64 straipsnio (bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika) nuostatos ir prie skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pridėta ankstesniu nuosprendžiu neatlikta bausmė – 6 dienos.

Dėl N. V. apeliacinio skundo argumentų

31. Apeliaciniu skundu nuteistoji N. V. neigia savo kaltę dėl jai skundžiamu nuosprendžiu inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje teigdama, kad teismas besąlygiškai rėmėsi tik kitų nuteistųjų parodymais ir pasisakydamas dėl jos kaltės, neišdėstė motyvų, kodėl atmeta jos parodymus.

32. Šie skundo argumentai atmetami. Nors nuteistoji skunde nurodo, kad teismas nemotyvavo jos atžvilgiu padarytų išvadų, tačiau su tuo sutikti negalima. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl N. V. kaltės padarius BK 189 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką, nurodė, jog duomenys, kuriais remiasi teismas, yra išdėstyti anksčiau. Kaip matyti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, pasisakant dėl V. V. kaltės detaliai aptarti visi duomenys, kuriais remdamasis teismas sprendė, kad N. V. bendravo būtent su V. V. ir vykdė jo, o ne kurio nors kito asmens, nurodymus. Šias išvadas teismas padarė įvertinęs telefoninių pokalbių pasiklausymo suvestinėse gautus duomenis (apie tai, jog V. V. ir N. V. kalbėjo apie šį nusikaltimą), mobilaus ryšio operatorių pateiktus duomenis apie telefono prisijungimo teritoriją bei, nenustatęs aplinkybių, kad D. Š. būtų turėjęs pagrindą apkalbėti V. V. padarius nusikaltimą, bei įvertinęs V. P. parodymus, jog būtent V. V. liepė gauti kitų asmenų banko sąskaitas, davė nurodymus, kada ir ką daryti su pinigais. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir tai, jog N. V. artimai bendravo su V. V., už kurio ištekėjo 2017 m. birželio mėnesį, teismui nekilo abejonių, jog būtent V. V. davė nurodymus N. V. gauti kitų asmenų banko sąskaitas.

33. Atkreiptinas dėmesys, jog nuosprendyje aprašant aplinkybes susijusias su N. V. veikos kvalifikavimu, įvertinti duomenys, įrodantys N. V. bendravimą su asmeniu, esančiu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, nurodant, jog tai patvirtinta telefoninių skambučių ir trumpųjų žinučių išklotinėmis (3 t., 149-150 b. l.), iš kurių matyti, jog telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi V. V.) veikė (duomenys neskelbtini), kur yra (duomenys neskelbtini) pataisos namų kolonija. Taip pat įvertinti N. V. pateiktame mobilaus ryšio telefone Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys, iš kurių matyti, jog o būtent V. V. žinute nurodė N. V.: „nieko nemeluok, jei iškvies pareigūnai pasakyk tiesą, kad prašiau tavęs DNB sąskaitos kur pervedžiau advokatui pinigus, ir kad draugas atvažiavo paimti“ (7 t., 12-36 b. l.). Kaip jau buvo minėta, byloje įvertinta ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole ir telefoninių pokalbių suvestinėse (duomenys neskelbtini) esantys duomenys, kad N. V. kalbasi su V. V. apie apklausas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, apie parodymų davimą/nedavimą, apie ketinimus ,,neapsiimti“ kaltės ir kt. (7 t., 113-128 b. l.). Šie teisiamojo posėdžio metu ištirti ir įvertinti duomenys leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, jog N. V. žinojo apie į jos V. V. duotą P. B. sąskaitą pervestų pinigų kilmę.

34. Be to, liudytojas P. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2017 m. gegužės 3 d. A. S. prašė leisti jos draugei N. V. pasinaudoti jo banko sąskaita, jam sutikus, tą pačią dieną iš A. S. gavo trumpąją žinutę, kad pinigai pervesi ir kad juos reikia nuimti. Šias aplinkybes patvirtino ir A. S., nurodydama, jog sąskaitos reikėjo N. V.. Taip pat nustatyta, jog į P. B. sąskaitą pervestus pinigus paėmė N. V., kuriuos, kaip ji nurodė pirmosios instancijos teisme, D. Š. nurodymu perdavė nepažįstamiems asmenims. Nors N. V. teigė, kad veikė D. Š. nurodymu, tačiau kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog ji vykdė V. V. nurodymus. Įvertinus tai, jog N. V. veikė savo būsimo sutuoktinio prašymu, kuris, kaip ji puikiai žinojo, atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, kolegija sprendžia, jog skundžiamame nuosprendyje padaryta pagrįsta išvada, jog N. V. suprato, kad kitų asmenų sąskaitos yra reikalingos nusikalstamu būdu gautiems pinigams pervesti. Juo labiau, kad į jos sąskaitą buvo pervesta ir nenustatytiems asmenis perduota gana didelė pinigų suma, o įprastai asmenys didelių pinigų sumų asmenims be gavimą patvirtinančių dokumentų neperduoda. Nors N. V. teigia nežinojusi apie į P. B. sąskaitą pervestų pinigų kilmę, tačiau vertinant, ar veikoje yra BK 189 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis, nėra būtina nustatinėti, kad kaltininkas žinotų visas nusikalstamu būdu įgyto turto aplinkybes, o būtina nustatyti tik tai, kad turtas iki patekimo pas kaltininką kito asmens yra gautas nusikalstamu būdu. Nagrinėjamu atveju aptartų įrodymų kontekste, kolegija pritaria teismo išvadai, kad N. V. žinojo, kad į P. B. sąskaitą pervesti pinigai gauti nusikalstamu būdu, kadangi suprato, kad juos pervesti prašęs asmuo, esantis įkalinimo įstaigoje ilgą laiką, negalėjo turėti jokių teisėtų veiklų ir iš jų gauti 11 960 eurų.

35. Nors skunde teigiama, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo tinkamai ištirti ir nuosprendyje aprašyti asmenų, nedalyvavusių teisiamajame posėdyje parodymai, tačiau šie skundo teiginiai nekonkretizuoti. Tokių aplinkybių nenustatė ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija, kadangi visi duomenys, kuriais teismas rėmėsi spręsdamas N. V. kaltės klausimą buvo ištirti teisiamojo posėdžio metu ir išdėstyti nuosprendžio aprašomoje dalyje (tiek pasisakant dėl V. V., tiek dėl N. V. kaltės).

36. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs minėtas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus motyvuotai pripažino, kad N. V. suprato, jog P. B. banko sąskaita reikalinga nusikalstamu būdu gautiems pinigams pervesti ir jiems išgryninti, todėl, įvertinęs pervestų pinigų sumą, pagrįstai ją pripažino kalta pagal BK 189 straipsnio 2 dalį.

37. Nėra jokio pagrindo sutikti ir su N. V. skundo argumentu, kad teismas nemotyvavo jai skiriamos bausmės. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas atsižvelgė į tai, jog padaryta viena baigta, apysunkė veika, kad N. V. veikė tiesiogine tyčia, įvertino, kad ji teisiama pirmą kartą, kad tik vieną kartą bausta administracine tvarka, o nuobauda jau nebegalioja, kad ji dirba, ir yra nėščia. Teismas nuosprendyje nurodė, jog remiasi BK 55 straipsnio nuostatomis, pagal kurias, asmeniui pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Taigi įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog N. V. turi būti skiriama – bauda. Nustatydamas baudos dydį teismas taip pat motyvavo savo sprendimą, įvertino nusikaltimo padarymo laiką, pagrįstai taikė BK 47 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2017-10-06 ir veikos padarymo metu galiojusį MGL (minimalų gyvenimo lygį, kuris buvo 37,66 euro) bei paskyrė baudą ženkliai mažesnę nei minėtoje BK 47 straipsnio redakcijoje numatytas baudos už apysunkį nusikaltimą vidurkis.

Dėl R. B. paskirtos bausmės

38. Apeliaciniu skundu nuteistoji R. B. prašo paskirti jai švelnesnę bausmę, nes paskirtoji yra per griežta, tačiau su šiuo skundo argumentu, kolegija nesutinka.

39. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs visas R. B. bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad paskiriant R. B. bausmę ir nustatant jos dydį buvo laikomasi BK 41 ir 54 straipsnių nuostatų, teisingumo bei proporcingumo principų, o paskirta bausmė, kuri yra šiek tiek mažesnė nei BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės vidurkis, nelaikytina aiškiai per griežta. Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant R. B. skirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant tiek į nuteistosios asmenybę, tiek į jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltę pripažino), bei į tai, kad inkriminuotą nusikaltimą įvykdė atlikinėdama jai teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir būdama padariusi visą eilę nusikalstamų veikų, už kurias nuteista 7 teismo nuosprendžiais. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su R. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jos asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jos teisinę padėtį, šioje byloje nenustatyta. Tai, kad ji turi (duomenys neskelbtini) gimusį vaiką, nesudaro pagrindo švelninti jai paskirtą bausmę, kadangi ji, jau turėdama mažametį vaiką, nusikalsta ne pirmą kartą, vykdydama tos pačios rūšies nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnyje. Todėl negalima sutikti su R. B. apeliacinio skundo motyvu, kad jai paskirta per griežta bausmė. Taip pat nėra pagrindo spręsti, jog, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinus su (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2018-07-12 nuosprendžiu paskirta bausme, t. y. pridėjus dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės (9 mėnesius) būtų pažeistos bausmių bendrinimo taisyklės.

Dėl D. T. veikos kvalifikavimo ir bausmės

40. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. T. neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2-oje dalyje, nurodo, jog nors banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog pervestų pinigų suma viršija 250 MGL, tačiau teigia, jog nėra pagrindo spręsti, kad jis pasikėsino užvaldyti šį didelės vertės turtą.

41. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme D. T. kaltės nepripažino, nurodė, jog atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistojo, pravarde ,, (duomenys neskelbtini)“ prašymu, už pažadėtą atlygį savo uošviui T. V., gavo pastarojo banko sąskaitą, kurią perdavė ,, (duomenys neskelbtini)“. Kuomet sužinojo, kad pinigai į uošvio sąskaitą pervesti, skambino jam ir liepė pinigus išgryninti bankomate, tačiau uošvis išgrynino tik 1500 eurų, nes daugiau neleido dienos limitas. Tuomet liepė uošviui važiuoti į banką išsiaiškinti, kodėl neleidžia išsigryninti visų pinigų, uošvis banke sužinojo, kad pinigai gauti nesąžiningu būdu. Iš D. T. parodymų seka, jog jis uošviui liepė išgryninti visus pinigus, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuo sąskaitos turėjo būti nuimti ir nenustatytiems asmenims perduoti visi joje buvę pinigai.

42. Nors D. T. nurodo, kad žinojo tik apie 7000 eurų pervedimą į uošvio sąskaitą, tačiau akivaizdu, jog į T. V. sąskaitas iš viso buvo pervesta 10000 eurų, t. y. iš dviejų 229-osios GNEB sąskaitų (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) į T. V. sąskaitą 17 val. 12 min. pervesta 3000 eurų ir 17.50 val. – 7000 eurų (1 t., 73-76 b. l.). Taigi, esant vienoje sąskaitoje 10000 eurų ir nurodant T. V. banke išsiaiškinti, kodėl visų pinigų išgryninti nėra galimybės, sprendžiama, jog jeigu tokia galimybė būtų buvusi, visi pinigai būtų iš sąskaitos paimti ir perduoti (kaip ir 1500 eurų) nenustatytam asmeniui, o tai rodo akivaizdžią tyčią užvaldyti visus sąskaitoje buvusius, šiuo atveju 10 000 eurų. Nusikalstamas sumanymas nebuvo pabaigtas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, kadangi dienos limitas leido išgryninti tik 1500 eurų, o vėliau sąskaita užblokuota, nustačius, jog pinigai pervesti nesąžiningu būdu. Esant šioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, jog D. T. veiksmus pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, t. y. kaip pasikėsinimą užvaldyti didelės vertės svetimą turtą.

43. Skirdamas bausmę D. T., teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 str. 1 d. 1 p., 13 p.), į tai, jog padarytas tyčinis, sunkus nusikaltimas, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Be to, teismas įvertino tai, kad D. T. nors ir yra pakankamai jauno amžiaus, tačiau teisiamas jau dešimtą kartą, veiką padarė atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, trylika kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurią teismas paskyrė pagrįstai nesant aplinkybių dėl kurių šios rūšies bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principams. Nustatydamas bausmės dydį, kuris atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės vidurkį, BK 41 bei 54 straipsnio nuostatų – nepažeidė, todėl pagrindo spręsti, jog paskirta bausmė būtų aiškiai per griežta – nėra.

Dėl civiliniu ieškinių

44. Su priteistais civiliniais ieškiniais savo apeliaciniuose skunduose nesutinka A. U. (prašydamas išteisinti nurodo, kad ieškinys turi būti atmestas) bei N. V., prašydama ją išteisinti ir nurodydama, jog nesutinka su iš jos solidariai su V. V. priteista pinigų suma.

45. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. U. nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, padarydamas nuosprendyje nurodyto dydžio, t .y. 2000 eurų žalą 229-jai GNEB (bendrijai padarytą 23 453,78 eurų žalą padengė L. Č., todėl reikalauti žalos atlyginimo teisę turi ji). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalis numato, jog tais atvejais, kai žala padaroma bendrais kaltininkų veiksmais, ji yra priteisiama atlyginti iš visų nusikalstamos veikos bendrininkų bendrai, t. y. solidariai. Nagrinėjamu atveju, t. y. nenustačius kitų A. U. inkriminuotos veikos bendrininkų, siekiant, kad būtų atlyginta padaryta žala apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog padarytą žalą turi atlyginti nustatytas nusikalstamos veikos bendrininkas – A. U..

46. Apeliaciniame skunde, prašydama panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jos solidariai su V. V. nukentėjusiajai L. Č. 11 960 Eurų, N. V. savo reikalavimo nemotyvuoja. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio N. V. nuteista už tai, kad nenustatytam asmeniui panaudojus neteisėtai įgytas 229-osios GNEB elektronines mokėjimo priemones ir pervedus pinigus į N. V. parūpintas sąskaitas, N. V., vykdydama V. V. nurodymus (kuris nuteistas už tai, jog su nenustatytu asmeniu bendrininkavo apgaule užvaldant iš 229-osios GNEB sąskaitų į P. ir H. B. sąskaitas pervestus 11 960 Eur ir šiuos pinigus perdavus N. V.) 11 960 Eur perdavė nenustatytam asmeniui. Šios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog žala 229-ajai GNEB buvo padaryta tiek V. V., tiek ir N. V. veiksmais, todėl jiems kyla solidari atsakomybė atlyginti bendrais veiksmais padarytą žalą.

47. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir teisingas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinių skundų motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

48. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei pageidavo nuteistieji ir (ar) jų gynėjai, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų A. U., V. P., N. V., R. B. ir D. T. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.