- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-06
- Bylos Nr.
- eI3-210-243/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01165-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Vida Stonkuvienė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- D. A., A. A., N. D., M. K., E. D., S. K., V. K., K. Z., S. Z., uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų architektūra“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, N. D.-M., E. M., M. L., J. K., J. M., D. D., A. S., I. M., A. Ž., V. G., L. K., G. J., A. M., P. M., V.K., J. V., V. V.
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracija
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės, Laimutės Jokubauskaitės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjo R. S., trečiųjų suinteresuotų asmenų D. A., A. A., N. D. – M., E. M., V. K., S. K., M. L., J. K., J. M., A. S., I. M., A. Ž., V. G., V. K., J. V., V. V. ir M. K. atstovui advokatui V. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjo R. S. skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. Z., S. Z., uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų architektūra“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, D. A., A. A., N. D.-M., E. M., V. K., S. K., M. L., J. K., J. M., D. D., E. D., A. S., I. M., A. Ž., V. G., L. K., G. J., A. M., P. M., V.K., J. V., V. V., M. K. dėl 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. AV-2608 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. S. skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. AV-2608, kuriuo pakeista K. Z. ir S.Z. nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis į kitos paskirties žemę, naudojimo būdas į – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas.
Nurodo, jog jam nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Pareiškėjo teigimu, jis negyvena Lietuvos Respublikoje, apie žemės sklypo paskirties pakeitimą, projektavimo procesus jam pranešė tretieji suinteresuotieji asmenys 2019 m. birželio 14 d. elektroniniu laišku, o 2019 m. birželio 23 d. elektroniniu laišku atsiuntė skundžiamą įsakymą, todėl skundą teismui padavė 2019 m. liepos 3 d. nepraleidęs skundo padavimo termino. Termino pradžią skaičiuoja nuo skundžiamo administracinio akto įteikimo dienos.
Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes prieštarauja sprendiniams Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano (toliau – Bendrasis planas), patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-111, ir Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos Kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano (toliau – Specialusis planas), patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T11-166, kuris savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T11-289 pripažintas sudedamąją bendrojo plano dalimi. Nurodo, jog Prašymų pakeisti žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą nagrinėjimo komisija (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 27 d. posėdžio protokole Nr. A6-485, nurodė, kad ginčo sklypas pagal specialųjį planą patenka į UKK4.2/ŽŪGK 2.2 kraštovaizdžio tvarkymo zoną, todėl galima pakeisti paskirtį į pramonės ir sandėliavimo objektų teritoriją, tačiau tokia išvada prieštarauja Specialiojo plano sprendiniams, nes smulkaus ir vidutinio verslo ir komercinių objektų statyba leidžiama tik zonose esančiose kompaktiškose kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose , o ginčo Žemės sklypas nėra tokioje teritorijoje. Bendrojo plano 2 grafinėje dalyje „Gyvenamųjų vietovių tinklas ir socialinė infrastruktūra“ nenurodyta, kad vieta, kur yra ginčo sklypas, yra kompaktiškas kaimas, todėl pagal Specialiojo plano nuostatas ginčo sklypui negalima buvo pakeisti paskirties. Nurodo, jog Komisijos protokole nepagrįstai nurodyta, kad sklypas patenka į IV lygmens integracijos ašių ribas – lokalinės jungties ir todėl ten leidžiama komercinė veikla. Pareiškėjo teigimu, ginčo Žemės sklypas yra prie kelio Nr. 217. Bendrojo plano 2 grafinėje dalyje „Gyvenamųjų vietovių tinklas ir socialinė infrastruktūra“, kuriame parodytos integracinės ašys, keliu Nr. 217 neina integracinė ašis ar lokalinė jungtis. Bendrojo plano tekstinės dalies 1 skyriaus „Gyvenamųjų vietovių ir socialinės infrastruktūros tinklo formavimas“ 1.1.2 poskyrio 7 dalyje nurodoma, kad urbanistinės integracijos ašių koridoriuose, apimančiuose žemės ūkio ar kitos pagrindinės tikslinės paskirties teritorijas, leidžiama veikla susijusi su teritorijų panaudojimo susisiekimo infrastruktūros, verslo ir aptarnavimo objektų statybai (degalinės, autoservisai, transporto terminalai, logistikos centrai, moteliai, kavinės ir kitos analogiškos verslo įmonės). Žemės sklypas yra prie kelio Nr. 217, kuriuo neina integracinė ašis ar lokalinė jungtis, todėl jo paskirtis ir šiuo pagrindu negalėjo būti pakeista. Pažymi, jog pagal Bendrojo plano 1 grafinę dalį „Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentai“ žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje gali būti taikomi šios pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys ir taikomi reglamentai: Ž3.1, U3.1, U4.1.1 ir M3.1. pagal Bendrojo plano tekstinės dalies 5 skyriaus „Teritorijų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas“ 5.3.1 lentelę Ž3.1 yra Bendrosios ekologinės apsaugos ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona. Ji išskiriama nuo stambesnių vandens telkinių nutolusiose apsaugines (ypač buferines) funkcijas atliekančiose agrarinėse teritorijose, dažniausiai esančiose takoskyrinės juostose, kuriose ūkininkaujama nepažeidžiant bendrųjų gamtinio karkaso teritorijų, taip pat vizualinės apsaugos zonose. Pagrindinė tvarkymo kryptis – sukurti ir išlaikyti produktyvias ekosistemas, užtikrinant gamtinio kraštovaizdžio stabilumą ir ekologinės kompensacijos galimybes. Reglamentas komercinės veiklos neleidžia. Pagal to paties skyriaus 5.4.2 lentelę, M3.1 yra bendrosios ekologinės apsaugos miškų zona, tausojančio ūkininkavimo reglamentų gamtinis kraštovaizdis. Teigia, jog reglamentas komercinės paskirties taip pat neleidžia. Pagal to paties skyriaus 5.6.1 lentelę, U3.1 yra ekologinio reguliavimo draustinių, apsauginių juostų ir zonų gyvenamųjų vietovių ar jų dalių sklypas. Tokiai kategorijai priskiriamos gamtiniame karkase ir ekologinės apsaugos zonose esančios kompaktinės gyvenamosios vietovės, taip pat atskiros sodybos ir sodybų grupės. Šiose teritorijose vykdomos priemonės, užtikrinančios gyvenamosios aplinkos ekologinę kokybę ir jos gerinimą, bendrą aplinkos geokologinio stabilumo išsaugojimą ir palaikymą. Saugomi ir plečiami gyvenamųjų vietovių ir jų artimosios aplinkos želdiniai, gerinama pritaikant rekreacijos reikmėms jų rūšinė sudėtis. Urbanistinė plėtra šiose teritorijose reguliuojama Gamtinio karkaso nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. D1-624. Pajūrio regioninio parko tvarkymo plane numatytose užstatyti teritorijose rengiant detaliuosius planus žemės ūkio naudojimo paskirtis gali būti keičiama į kitą paskirtį mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Teigia, jog nei reglamentas, nei Gamtinio karkaso nuostatai komercinės paskirties neleidžia. Be to, pagal to paties skyriaus 5.6.1 lentelę, U4.1.1 yra ekstensyvaus dispersinio užstatymo Bendrojo tvarkymo gyvenamųjų vietovių ar jų dalių sklypai. Tokiai kategorijai priskiriami naujai formuojami žemės ūkio paskirties teritorijose kitos paskirties atskiri sklypai, kurie nesudaro ištisinio kompaktiško užstatymo. Atskirose sodybose ar jų grupėse žemės ūkio paskirties teritorijose reguliuojamas užstatymo tankio didinimas, prioritetas teikiamas želdynų formavimui. Skatinama gyvenamosios funkcijos konversija į rekreacinę-turistinę funkciją. Leidžiama gyvenamųjų kvartalų, smulkaus ir vidutinio verslo ir komercinių objektų statyba kompaktiškose kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose, laikantis 1.2.4. poskyrio nurodymų, kurių 9 dalyje nurodoma, kad tik dispersinio užstatymo teritorijose (indeksas 4.1.1), esančiose žemės ūkio paskirties žemėse, nustatomas maksimalus formuojamo kitos paskirties atskiro žemės sklypo užstatymo tankis 10 % nuo turimo žemės ploto (išskyrus tose teritorijose esančias kompaktiškai užstatytas kaimo gyvenamąsias vietoves, kur užstatymo tankis nustatomas detaliaisiais planais). Pareiškėjo teigimu, remiantis šiuo teisiniu reguliavimu, ginčo sklypo paskirtis negalėjo būti pakeista, todėl skundžiamas sprendimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas skundo argumentais prašo skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Komisijoje 2018 m. lapkričio 27 d. buvo svarstomas trečiųjų suinteresuotų asmenų K. Z. ir S. Z. prašymas pakeisti Žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą ir naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Komisijai pritarus, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. AV-2608 pakeitė žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas.
Nurodo, jog pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T11-166 patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos Kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano, kuris yra Klaipėdos rajono bendrojo plano sudėtinė dalis, grafinės dalies sprendinius – Kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentų lentelę, ginčo Žemės sklypas patenka į teritoriją, pažymėtą reglamentų indeksu UKK4.2 – urbanistinio prioriteto kaimiškas kraštovaizdis – kaimiškųjų gyvenviečių agrarinėse teritorijose kraštovaizdžio tipas, ekstensyvaus dispersinio užstatymo. Užstatymo pobūdis dispersinis (nesudaro kompaktiško užstatymo). Galima nauja tik vienkieminė gyvenamoji statyba, neformuojant gyvenamųjų kvartalų. Ūkininkų sodybų kūrimas galimas tik turint ūkininko pažymėjimą ir žemės ūkio paskirties teritorijose Bendrojo plano Kraštovaizdžio tvarkymo reglamentų lentelėje nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (aktuali redakcija), kitais LR galiojančiais teisės aktais – už saugomų kultūros paveldo objektų teritorijų ir jų fizinės bei vizualinės apsaugos zonų ribų gali būti statomis smulkaus ir vidutinio verslo gamybiniai, sandėliavimo ir komerciniai objektai. Pagal Bendrojo plano tekstinės dalies 8 skyriaus 3.10 lentelę – indeksas UKK4.2 – ekstensyvaus dispersinio užstatymo. Tokio tipo kraštovaizdyje galima nauja tik vienkieminė gyvenamoji statyba, neformuojant gyvenamųjų kvartalų. Tokiai kategorijai priskiriami naujai formuojami žemės ūkio paskirties teritorijose kitos paskirties atskiri sklypai, kurie nesudaro ištisinio kompaktiško užstatymo kvartalų. Leidžiama gyvenamųjų kvartalų, smulkaus ir vidutinio verslo ir komercinių objektų statyba kompaktiškose kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose. Bendrojo plano 8 skyriaus „Kraštovaizdžio tvarkymo funkcinių zonų sistema“ 21 punkte, nustatyta, kad sprendinių tekstinėje dalyje bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentų brėžinyje pateikiami reglamentai yra nedalomi, vienas kitą papildo ir skaitomi drauge.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsiliepime. Neginčija aplinkybės, kurią pareiškėjas nurodo apie skundžiamo administracinio akto sužinojimą, nes įsakymas nebuvo viešinamas ar įteiktas jam kitokiu būdu nei jis nurodo.
Tretieji suinteresuoti asmenys D. A., A. A., N. D.-M., E. M., V. K., S. K., M. L., J. K., J. M., A. S., I. M., A. Ž., V. G., V. K., J. V., V. V. ir M. K. atsiliepimu siūlo pareiškėjų skundą patenkinti. Nurodo, jog jiems priklauso žemės sklypai toje pačioje vietovėje, kurioje yra ginčo Žemės sklypas. Teigia, jog skundžiamu įsakymu Žemės sklypo paskirtis buvo nepagrįstai pakeista iš žemės ūkio paskirties į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos ir kad įsakymas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams Bendrojo plano ir Specialiojo plano sprendiniams, Nurodo, jog apie vykstančius procesus N. D. – M. pareiškėją informavo 2019 m. birželio 14 d. elektroniniu laišku, o 2019 m. birželio 23 d. elektroniniu laišku nusiuntė jam ginčijamą įsakymą su protokolo išrašu.
Tretieji suinteresuoti asmenys ir jų atstovas siūlo pareiškėjo skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys K. Z. ir S. Z. atsiliepimu siūlo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjas skunde nenurodo aplinkybių, jog skundžiamas įsakymas jam sukelia teisines pasekmes, pažeidžia jo teises ar saugomus įstatymų interesus. Teigia, jog sprendimu nebuvo pažeistos pareiškėjo nei procesinės, nei materialinės teisės normos. Nurodo, jog tretieji suinteresuotieji asmenys aktyviai dalyvavo techninio projekto ginčo Žemės sklype rengimo procesuose, jiems buvo žinoma apie Žemės sklypo paskirties ir būdo pakeitimą, jie ne kartą kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją su skundais, kurie nebuvo patenkinti ir nebuvo skundžiami, projekto svarstymas buvo viešas, todėl pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo teismui terminą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo K. Z. ir jo atstovas siūlo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais arba nutraukti, nes praleistas skundo padavimo terminas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodo, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte įtvirtina nuostata, kad teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija ir šią funkciją, savivaldybių administracinių veiklą reglamentuoja įstatymuose nustatyti reikalavimai, todėl pareiškėjo skundą siūlo spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų architektūra“ atsiliepime nurodo, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Teigia, jog pagal galiojančio Bendrojo plano sprendinius, Žemės sklypas patenka į teritoriją, kuriai priskiriami naujai formuojami žemės ūkio paskirties teritorijose kitos paskirties atskiri sklypai, kurie nesudaro ištisinio kompaktiško užstatymo, todėl leidžiama gyvenamųjų kvartalų, smulkaus ir vidutinio verslo ir komercinių objektų statyba kompaktiškose kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose, laikantis 1.2.4 poskyrio nurodymų. Nurodo, jog pagal Specialiojo plano sprendinius Žemės sklypas patenka į UKK 4.2. Šiai zonai priskiriami naujai formuojami žemės ūkio paskirties teritorijose kitos paskirties atskiri sklypai, kurie nesudaro ištisinio kompaktiško užstatymo kvartalų. Atskirose sodybose ar jų grupėse žemės ūkio paskirties teritorijose reguliuojamas užstatymo tankio didinimas, prioritetas teikiamas želdynų formavimui. Skatinama gyvenamosios funkcijos konversija į rekreacinę-turistinę funkciją. Leidžiama gyvenamųjų kvartalų, smulkaus ir vidutinio verslo ir komercinių objektų statyba kompaktiškose kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose. Trečiojo suinteresuotojo asmens teigimu, Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis pakeista teisėtai ir atitinka galiojančius teritorijų planavimo dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Administracinės bylos dalykas – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. AV-2608 (toliau – Įsakymas), kuriuo pakeista K. Z. ir S. Z. nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis į kitos paskirties žemę, naudojimo būdas į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.
Tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. Z. ir S. Z. argumentuojant, jog pareiškėjas praleido skundo padavimo teismui terminą ir neprašo jį atnaujinti, todėl administracinė byla turėtų būti nutraukta, analizuotinos aplinkybės, susijusios su skundo padavimo teismui terminu. Nurodo, jog projekto svarstymas buvo viešas, apie projektavimą ginčo Žemės sklype buvo paskelbta viešai 2019 m. balandžio 5 d.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Pareiškėjas skundą teismui padavė 2019 m. liepos 3 d. Skunde nurodo, jog apie skundžiamą Įsakymą elektroniniu paštu 2019 m. birželio 14 d. jį informavo N. D. – M., o 2019 m. birželio 23 d. elektroniniu laišku atsiuntė įsakymą. Pateiktas elektroninio laiško susirašinėjimo išrašas patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog Įsakymas skirtas K. Z. ir S. Z., todėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracija neturėjo jį išsiųsti pareiškėjui, įsakymas nebuvo skelbiamas savivaldybės interneto tinklalapyje. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie skundžiamo Įsakymo įteikimą 2019 m. birželio 23 d., todėl laikytina, kad teismui skundą jis padavė nepraleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyto termino.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. AV-2608, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073, 10 ir 17 punktais, įvertinęs Prašymų pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą nagrinėjimo komisijos posėdžio 2018 m. lapkričio 27 d. protokolą Nr. A6-485 ir K., S. Z. prašymą, pakeitė Žemės sklypo, kurio naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Komisijos 2018 m. lapkričio 27 d. protokoliniame sprendime konstatuota, jog pagal Specialiojo plano, kuris yra Bendrojo plano sudėtinė dalis, sprendinius Žemės sklypas yra UKK4.2/ŽŪGK2.2 kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. UKK4.2 – urbanistinio prioriteto kaimiškas kraštovaizdis-kaimiškųjų gyvenviečių agrarinėse teritorijose kraštovaizdžio tipas, kuriame užstatymo pobūdis dispersiškas (nesudaro kompaktiško užstatymo). ŽŪGK2.2 – intensyvaus tradicinio ūkininkavimo, statyba galima tik esamų sodybų ribose. Nurodyta, kad Bendrojo plano tekstinės dalies 1 skyriuje „Gyvenamųjų vietovių ir socialinės infrastruktūros tinklo formavimas“, 1.1.2 „Urbanistinės integracijos ašys“ nustatyta, kad urbanistinės integracijos ašių koridoriuose, apimančiuose žemės ūkio ar kitos pagrindinės tikslinės paskirties teritorijas, leidžiama veikla susijusi su teritorijų panaudojimo susisiekimo infrastruktūros, verslo ir aptarnavimo objektų statyba. Žemės sklypas yra IV lygmens integracijos ašių ribose – lokalinės jungtys. Komisija sprendė, jog norima pakeisti Žemės paskirtis ir būdas atitinka Bendrojo plano sprendinius.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą, sprendžia, jog skundžiamu Įsakymu pakeista Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis į – kita, būdas – pramonė ir sandėliavimo objektų teritorijos, atitinka aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, nes ginčo teritorijoje pramonės ir sandėliavimo objektų statyba yra galima. Skundžiamas Įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra pagrįstas teisės normomis. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti skunde nurodytais motyvais.
Nagrinėtinas administracinėje byloje ir pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo klausimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad šios proceso normos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs išvardytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–5 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) pagal ABTĮ 88 straipsnio 1 punktą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-939/2014, 2018 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-108-822/2018 ir kt.).
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 30 d. Įsakymas dėl Žemės sklypo žemės naudojimo paskirties keitimo gali būti administracinės bylos dalyku ir sudaro procesines prielaidas bylai administraciniame teisme iškelti. Tačiau pareiškėjas skunde ir jo atstovas teismo posėdžio metu nenurodė ir nepagrindė, jog skundžiamas Įsakymas jam sukelia kokias nors teisines pasekmes, pažeidžia jo teises ar saugomus įstatymų interesus, jis neturi teisės reikalauti, kad teismas nustatytų ir pašalintų galimus ateityje teisės aktų (viešojo intereso) pažeidimus. Pareiškėjo atstovo bendro pobūdžio samprotavimai apie galimą ateityje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimą, nelaikytini teisių ar interesų pažeidimą pagrindžiančiu įrodymu. Pareiškėjas skundo reikalavimą grindė tik tuo, jog ginčijamas įsakymas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir nenurodė kokias jo teise ar interesus pažeidžia. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo skundu prašyti teismo panaikinti Įsakymą.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Pareiškėjas prašo priteisti 1 000 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo skundas atmestas, todėl prašymas netenkintinas.
Tretieji suinteresuoti asmenys K. Z. ir S. Z. prašo iš pareiškėjo priteisti 600 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal 2019 m. lapkričio 13 d. atstovavimo sutartį juos atstovavo advokato padėjėjas L. V. Iš pateiktos 2020 m. vasario 10 d. detalizuotos pažymos matyti, jog išlaidas sudaro: 250 Eur susipažinimas su bylos medžiaga, teisinio santykio ir kliento pateiktų dokumentų analizė, išvadų ir konsultacijos suteikimas; 250 Eur atsiliepimo į skundą parengimas ir surašymas; 100 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose. Patirtas išlaidas patvirtina 2019 m. lapkričio 11 d. ir 2019 m. lapkričio 13 d. pinigų priėmimo kvitai.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (3 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Teigiamas sprendimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1333-520/2019).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, jog vertinant, ar tretieji suinteresuotieji asmenys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant šį klausimą, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, galima nustatyti, ar priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Aplinkybė, jog teismo priimtu baigiamuoju aktu yra patenkintos arba apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, negali būti išimtinai siejama vien tik su faktu, kad buvo priimtas atsakovui, kurio interesus ir poziciją trečiasis suinteresuotas asmuo byloje palaikė, formaliai palankus teismo sprendimas, t. y. pareiškėjo skundas buvo atmestas. Sprendžiant šį klausimą būtina vertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2374/2013, 2016 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1352-858/2015 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčijo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. AV-2608, kuriuo pakeista K. Z. ir S. Z. nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis. Tretieji suinteresuoti asmenys siekė Žemės paskirties pakeitimo, todėl palikus Įsakymą nepakeistą, buvo apgintos jų teisės ir teisėti interesai, todėl jie uri teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
ABTĮ proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentų parengimą (skundo surašymą) yra 2,5, kuris sudauginamas su Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje (be individualių įmonių) (7 punktas). Rekomendacijų 5 punkte numatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.
Tretieji suinteresuoti asmenys prašo priteisti 250 Eur už atstovo susipažinimą su bylos medžiaga, teisinio santykio ir kliento pateiktų dokumentų analizę, išvadų ir konsultacijos suteikimą.
Teisinės paslaugos: susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, susipažinimas su (procesiniais) dokumentais laikytinos sudėtine platesnės apimties (turinio) teisinių paslaugų, tokių kaip skundo (apeliacinio skundo), atsiliepimo parengimas dalimi, todėl tretiesiems suinteresuotiems asmnims už susipažinimą su bylos medžiaga, teisinio santykio ir kliento pateiktų dokumentų analizę atskirai nepriteistina, nes tai laikoma sudėtine atsiliepimo parengimo dalimi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-988-756/2015 ir kt.).
Tretieji suinteresuoti asmenys prašo priteisti 250 Eur patirtas išlaidas už atsiliepimo parengimą.
Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentų parengimą (atsiliepimo surašymą) yra 2,5 dydis Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Procesiniai veiksmai (skundo surašymas) buvo atliekami 2019 m. IV ketvirtyje, todėl pagrindu imami 2019 m. II ketvirčio rodikliai. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2019 m. II ketvirtį buvo 1289 Eur, todėl maksimali priteistina suma už atsiliepimo surašymą yra 2 578 Eur (1289 Eur x 2,5 x 0,8). Pareiškėjos procesinis dokumentas – atsiliepimas – patenka į aukščiau minimų ir Rekomendacijose apibrėžtų procesinių dokumentų sąvokas, jis atitinka šių dokumentų esmę, todėl tretiesiems suinteresuotiems asmenims priteistina 250 Eur.
Tretieji suinteresuoti asmenys prašo priteisti 100 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose.
Rekomendacijų 8.19 punktas numato, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą yra 0,1. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda. Pagal Rekomendacijų 10 punktą, atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose ar teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Teismo 2019 m. lapkričio 13 d. posėdis, kuriame dalyvavo trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas, prasidėjo 10.32 val., o baigėsi 10.54 val., iš viso truko 22 minutes. Teismo 2020 m. vasario 11 d. posėdis, kuriame dalyvavo trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas, prasidėjo 9.04 val., o baigėsi 11:02 val., iš viso truko 1.58 val. Iš viso teismo posėdžiai truko 2.20 val. Paskutinis posėdis vyko 2020 m. I ketvirtį, todėl imami 2019 m. III ketvirčio rodikliai. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2019 m. III ketvirtį buvo 1317,60 Eur, todėl maksimali priteistina suma už atstovavimą teismo posėdžiuose yra 210,82 Eur (1317,60 Eur x 0,1 x 0,8 x 2 val.). Nurodyta 100 Eur suma už atstovavimą teismo posėdyje neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių, todėl priteistina.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų K. Z. ir S. Z. trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymas dėl 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies; už atsiliepimo paengimą ir atstovavimą teismo posėdyje priteistina 350 Eur. Kitoje dalyje prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo R. S. skundą dėl atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. AV-2608 panaikinimo,
tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), S. Z., gim. (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) atlyginimą teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme,
kitoje dalyje prašymą atmesti.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.