Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų suinteresuotų asmenų V. V. L., A. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A-1352-858/2015 pagal pareiškėjos D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. S., T. S., V. V. L., A. P. dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodoma, jog priimtu teismo sprendimu buvo apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, nes byloje ginčas kilo dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. ) (duomenys neskelbtini), kuriuo vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. sausio 22 d. išvada Nr. 750 „Dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn V. V. L. ir A. O.“ naudojasi A. P.. Byla yra išspręsta atmetus pareiškėjos reikalavimus. Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi yra apginti inter alia trečiųjų suinteresuotų asmenų interesai. Remiantis tuo, darytina išvada, jog tretieji suinteresuoti asmenys A. P. ir V. V. L. turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Tretieji suinteresuoti asmenys pažymi, jog išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77) kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku (2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Advokatas A. K. gynė trečiųjų suinteresuotų asmenų interesus ir pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 928,07 Eur (koeficientas 1.3, padaugintas iš už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra 713,9 Eur). Mano, jog, atsižvelgus į Rekomendacijų 2, 8.11 punktus, darytina išvada, jog 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, patirta trečiųjų suinteresuotų asmenų dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįsta.

Tretieji suinteresuotieji asmenys A. P. ir V. V. L. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė papildomus paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų A. P. ir V. V. L. prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą Nr. A-1352-858/2015 nagrinėjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, atlyginimo.

Vertindama trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktą prašymą teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis expressis verbis taip pat numato, kad tretieji suinteresuoti asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo tokiais atvejais, kaip ir pareiškėjas, turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (ABTĮ 44 str. 2 d.). Be to, remiantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, jis taip pat turi teisę reikalauti atlyginti ir patirtas atstovavimo išlaidas.

ABTĮ 45 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priėmimą, įtvirtina, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą ir tokie prašymai, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Be to, ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis taip pat numato, jog dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Čia iš esmės yra įtvirtintas suinteresuotai šaliai adresuotas reikalavimas pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 57 straipsnio nustatytus reikalavimus. Prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus, išsamus ir su pagrindimu.

Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, kuriuo kilęs tarp šalių ginčas buvo išnagrinėtas iš esmės, įsiteisėjo 2015 m. spalio 13 d. (ABTĮ 145 str.) (t. IV, b. l. 21-35). Atitinkamai, tretieji suinteresuotieji asmenys A. P. ir V. V. L. detalizuotą ir su įrodymais prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovaudamasis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, turėjo pateikti iki 2015 m. spalio 27 d. Šiuo atveju tretieji suinteresuotieji asmenys A. P. ir V. V. L. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė ABTĮ nustatytu laiku, t. y. 2015 m. spalio 22 d. (t. IV, b. l. 66-68) ir nepraleidę ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyto termino, todėl pateiktas prašymas yra nagrinėtinas iš esmės.

Vertinant, ar tretieji suinteresuotieji asmenys A. P. ir V. V. L. turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pažymėtina, jog kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant šį klausimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, galima nustatyti, ar priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Aplinkybė, jog teismo priimtu baigiamuoju aktu yra patenkintos arba apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, negali būti išimtinai siejama vien tik su faktu, kad buvo priimtas atsakovui, kurio interesus ir poziciją trečiasis suinteresuotas asmuo byloje palaikė, formaliai palankus teismo sprendimas, t. y. pareiškėjo skundas buvo atmestas. Sprendžiant šį klausimą būtina vertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2374/2013).

Manytina, jog toks ginčo santykio ir trečiojo suinteresuoto asmens vaidmens (suinteresuotumo) procese įvertinimas yra svarbus, nes situacija, kai dėl visiškai nepagrįsto pareiškėjo kreipimosi į teismą trečiojo suinteresuoto asmens faktiškai patirtos išlaidos, kai priimtu teismo sprendimu būtų patenkintos ar apgintos jo teisės, nebūtų atlyginamos, nepateisinama teisingumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo požiūriu. Ir priešingai – situacija, kada trečiajam suinteresuotam asmeniui būtų priteisiamos išlaidos iš pareiškėjo net ir tada, kai suinteresuotas asmuo į bylą buvo įtrauktas paties suinteresuoto asmens prašymu ar teismo iniciatyva ir bylos baigtis niekaip nepaveikė trečiojo suinteresuoto asmens teisių ir pareigų, neatitiktų teisingumo kriterijaus, pažeistų procesinę pusiausvyrą ir sudarytų prielaidas teisę į teisminę gynybą ribojančiam poveikiui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2374/2013).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog tretieji suinteresuotieji asmenys A. P. ir V. V. L. (t. IV, b. l. 1-3) teikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma tenkinti pareiškėjos skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. spalio 13 d. nutartimi (t. IV, b. l. 21-35) pareiškėjos D. G. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą, kuriuo teismas administracinę bylą dėl pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. sausio 9 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-45 „Dėl skundo nagrinėjimo“ nutraukė, kitą skundo dalį atmetė, paliko nepakeistą. Taigi, kaip matyti, galutiniu teismo sprendimu pareiškėjos apeliacinis skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Teismui nusprendus, kad pareiškėjos nurodyta išvada buvo visiškai realizuota dar iki kreipimosi į pirmosios instancijos teismą dieną ir nėra teisės, kurią atsakovas vilkintų įgyvendinti, buvo daryta išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti atsakovo vilkinimą atkurti pareiškėjai nuosavybės teises būtent pagal 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ ir įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjos nurodytus veiksmus. Atitinkamai, spręstina, jog tokiu teismo sprendimu iš esmės buvo apgintos ir nurodytų trečiųjų asmenų teisės, nes teismas nustatė, kad D. G. nurodytas 1,72 ha ploto žemės sklypas patenka į žemės sklypus (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso A. P.. Taigi tokiu teismo sprendimu buvo apginti ir nurodytų trečiųjų suinteresuotų asmenų interesai ir jie įgijo teisę į pagrįstų išlaidų atlyginimą iš bylą pralaimėjusios šalies, šiuo atveju iš pareiškėjos (ABTĮ 44 str. 5 d.).

Tretieji suinteresuotieji asmenys A. P. ir V. V. L. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prašydami priteisti iš pareiškėjos 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos yra grindžiamos jų mokėjimą įrodančiais dokumentais: PVM sąskaita faktūra (serija TAX Nr. 409), jos priedu dėl atliktų darbų ir patirtų išlaidų išklotine, vietinio mokėjimo nurodymu Nr. 557, įrodančiu 423,50 Eur išlaidų sumokėjimą. Be to, nors iš pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad prašomas priteisti išlaidas sumokėjo, patyrė A. P. (t. IV, b. l. 71), tačiau prašoma priteisti išlaidas tiek jai, tiek V. V. L. ir jų advokatas paaiškino, kad šias išlaidas patyrė nurodyti asmenys lygiomis dalimis, nors pervedimą padarė tik A. P..

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų pateikta sąskaita faktūra, pagal kurią apmokėtos bylinėjimosi išlaidos yra išrašyta jau po teismo sprendimo priėmimo, tačiau ABTĮ 45 straipsnis taip pat nustato, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo pateiktas laiku, tuo tarpu nei ABTĮ, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nėra įtvirtinta, kad rašytiniai įrodymai (nagrinėjamu atveju sąskaita faktūra), kuriais pagrindžiamas bylinėjimosi išlaidų apmokėjimas, sudarymo data, kuri yra vėlesnė nei priimtas teismo sprendimas byloje, gali sudaryti teisinį pagrindą prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinimui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tai, kad sąskaita buvo išrašyta po sprendimo priėmimo nereiškia, kad atstovavimo išlaidos buvo patirtos procesui pasibaigus ir tretieji suinteresuoti asmenys neturi teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-672/2011).

Teisėjų kolegija, vertindama prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodo, jog administraciniame procese priteistinų atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokias Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) ginčui aktualiu metu (t. y. 2015 m. sausio 16 d.) patvirtino Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Taigi pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad Rekomendacijos yra taikytinos tik priteisiant bylinėjimosi išlaidas, patirtas civilinėse bylose, nes blanketinės nuostatos nukreipia į šio akto taikymą ir sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų administraciniame procese, atlyginimo. Toks jų taikymas yra gan plačiai pripažįstamas ir teismų praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-616-858/2015, 2008 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-563/2008, 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje A-602-621/2014, 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015). Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu buvo pakeistos Rekomendacijos ir jos buvo išdėstytos nauja redakcija ir šio įsakymo 2 punktas numato, kad šiuo įsakymu patvirtintų Rekomendacijų nuostatos taikomos nustatant priteistino užmokesčio dydį už advokato ar advokato padėjo pagalbą, suteiktą po šio įsakymo įsigaliojimo. Taigi iš nurodyto reguliavimo matyti, kad sprendžiant dėl nurodytos akto redakcijos taikymo yra svarbus teisinių paslaugų, už kurias prašoma atlyginti, teikimo, o ne apmokėjimo momentas. Atitinkamai, trečiųjų suinteresuotų asmenų nurodoma Rekomendacijų redakcija (2015 m. kovo 20 d.) teisinių paslaugų teikimo metu dar negaliojo ir priteisiant bylinėjimosi išlaidas jomis nesivadovautina.

Rekomendacijos (2004 m. balandžio 16 d. redakcija) pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas imamas tas nurodytas atitinkamas dydis, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu (žr. mutatis mutandis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-563/2008).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimali priteistina suma yra 450 Eur (300 Eur minimali mėnesinė alga pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, kuri galiojo teisinių paslaugų suteikimo metu, padauginta iš koeficiento 1,5) (t. IV, b. l. 1-3).

Kiek tai susiję su konkrečia tretiesiems suinteresuotiems asmenims priteistina bylinėjimosi išlaidų suma dėl teiktų teisinių paslaugų, teisėjų kolegija pabrėžia, jog CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina reikalavimą, sprendžiant klausimą dėl laimėjusiai proceso šaliai priteistinų išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, dydžio, taikyti vertinamuosius kriterijus, t. y. atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Dar platesnis tokių kriterijų sąrašas yra numatytas Rekomendacijų 2 punkte. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-215/2013). Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Pastebėtina, jog visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-215/2013).

Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju atsižvelgusi į Rekomendacijų įvardintas nuostatas, bylos apimtį, į pirmiau nurodytus kriterijus, į teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, kad pareiškėjai buvo atstovaujama ir pirmosios instancijos teisme, procesinio dokumento apimtį, turinį, ginčo sudėtingumą (t. IV, b. l. 1-3), vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, konstatuoja, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš pareiškėjos D. G. priteistina bendrai 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. V. V. L., A. P. iš pareiškėjos D. G. priteistina po 175 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

trečiųjų suinteresuotų asmenų V. V. L., A. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. V. L., A. P. iš pareiškėjos D. G. po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A-1352-858/2015 nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.